Kthehu   Kreu > D1 > Punishte
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 17.7.2008, 14:19   1
fronti polar
MBARĖVAJTJA
veri-jug
 
fronti polar
 
Anėtarėsuar: 7.2006

Pyetje «Masakra e Borovės»


[ Shkėputur nga Propaganda e Beogradit pėr "pushtim gjerman tė Shqipėrisė" ]
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.7.2008, 14:20   2
ZANOR
anėtar/e
 
Anėtarėsuar: 3.2008

1943: Djegia e Borovės nga trupat gjermane


Po ato 107 vetėt nė Borovė, kush i dogji? Lol.

Pushtim ka pas, por natyrisht ėshtė ekzagjeru, normal ekzagjerimi ėshtė ves komunist.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.7.2008, 16:27   3
kalimtar/e
 
Citim:
Thėnė nga ZANOR

Po ato 107 vetėt nė Borovė, kush i dogji? Lol.
Na trego mė tepėr pėr kėtė histori. Ke tė afėrm qė e kanė vuajtur, ke ndonjė dokument apo ēa ma men nga librat komunistė?!

Citim:
Thėnė nga ZANOR

Pushtim ka pas, por natyrisht ėshtė ekzagjeru, normal ekzagjerimi ėshtė ves komunist.
Gjermania pushtoi Poloninė, pushtoi Jugosllavinė, pushtoi Francėn, por nuk pushtoi Shqipėrinė. Ka njė dallim tė madh midis pranisė sė ushtrisė gjermane nė Shqipėrinė e tiranasve, tetovarėve dhe prishtinasve dhe ushtrisė gjermane nė Francėn e parizienėve dhe polakėve tė Varshavės.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.7.2008, 17:05   4
ZANOR
anėtar/e
 
Anėtarėsuar: 3.2008
Citim:
Thėnė nga vlug

Na trego mė tepėr pėr kėtė histori. Ke tė afėrm qė e kanė vuajtur, ke ndonjė dokument apo ēa ma men nga librat komunistė?!
Plako skam naj tė afėrm anej, po fakti ėshtė fakt, aty janė vra e djeg mbi 100 shqiptarė nga gjermanėt. Do ishin vra edhe mė shumė, shumė mė tepėr, nėse nuk do tė ishin vetė largu mė parė banorėt e atyre fshatrave.

Lexo diēka kėtu. Formati shkatarraq tė bėn pesimist, por nėse je i interesuar e lexon pa problem. Nė gazetė ishte shumė mė e gjatė, dhe e ilustrume, ndersa ktu ėshtė pak e shkurtėr, po s'kam ēa t'i boj.


Citim:
Thėnė nga vlug

Gjermania pushtoi Poloninė, pushtoi Jugosllavinė, pushtoi Francėn, por nuk pushtoi Shqipėrinė. Ka njė dallim tė madh midis pranisė sė ushtrisė gjermane nė Shqipėrinė e tetovarėve dhe prishtinalive dhe ushtrisė gjermane nė Francėn e parizienėve dhe polakėve tė Varshavės.
Pushtim ka pas, nėse e ke parasysh se cili ėshtė pėrkufizimi i fjalės "pushtim". Por kuptohet, s'mund ta krahasojmė me pushtimin qė i bėri Polonisė, Francės, apo Rusisė (pėr ato territore qė zaptoi). Pushtimi nė Shqipėri ka qenė pushtim sa pėr tė rujt pozicionet nė Ballkan, sepse Hitleri s'ka pas naj synim tė veēantė pėr Shqipėrinė, e as pėr Ballkanin. Synimi ka qenė Rusia.

Siē e thash, komunistėt e kan ves ekzagjerimin, natyrisht edhe pushtimin e kanė ekzagjeru. Partizanėt mė shumė kan luftu me gjermanėt nėpėr filmat e Kinostudios se nė realitet.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.7.2008, 17:44   5
kalimtar/e
 
Citim:
Thėnė nga ZANOR

Lexo diēka kėtu.
Po sapo lexova, dhe menjėherė mė ranė nė sy kėto:

Citim:
Si njė nga kuadrot drejtues partizanė qė kam marrė pjesė personalisht nė ato luftime
I pėrfshirė emocionalisht.

Citim:
Luftimet qė zhvilluan forcat partizane tė Qarkut tė Korēės mbi qytetin e Leskovikut, mė 15 dhe 16 maj tė vitit 1943, bėnė tė mundur qė repartet e ushtrisė fashiste tė tėrhiqeshin me humbje nga ky qytet
Ekzagjerimi pėr tė cilin flet dhe ti.

Citim:
Unė, shoqėruesi i oficerit britanik, David Smajl
Tradhtar, sepse bashkėpunoi me forcat aletate tė cilat ndanė Shqipėrinė dhe qė nuk e bashkuan me Dardaninė.

Citim:
pėr tė mos u dhėnė asnjė informacion misionarėve britanikė, unė e gėnjeva
Gėnjeu aleatin, karakteristikė tjetėr e komunistėve.

Citim:
u mblodhėn shokėt e Shtabit tė Qarkut tė Korēės
Mungesė objektiviteti, pėrdorim i terminologjisė sė mėvonshme komuniste.

Citim:
ndaj tė cilėve, disa ditė mė vonė, kur u zhvilluan analizat lidhur me luftimet qė kishim bėrė, u mbajt qėndrim dhe u morėn edhe disa masa ndėshkuese


Citim:
mbeti i vrarė komandanti i ēetės, shoku ynė i mirė, Asim Zeneli
Emocionet mėsyjnė pėrsėri.

Citim:
270 partizanėsh
Si quhen dhe nga kush fshat vijnė?

Por mė e bukura ngelet kjo:

Citim:
popullit qė ishte i lidhur ngushtė me Luftėn Antifashiste Nacionalēlirimtare.
Pėr mos me vazhdu mo, se i dilka koka qė paska qen i shėrbimit.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.7.2008, 21:40   6
ZANOR
anėtar/e
 
Anėtarėsuar: 3.2008
Pavarsisht ktyne qė po thu ti, mbi menyrė e tregimit qė ka bo ky, 107 vetė janė masakruar. Apo jo? S'ka rėndėsi si rrėfen ai, po kaq banorė kanė humb jetėn.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.7.2008, 01:18   7
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Pavarsisht ktyne qė po thu ti, mbi menyrė e tregimit qė ka bo ky, 107 vetė janė masakruar.
A kanė emra? Mbiemra? Nipa e stėrnipa qė sot janė gjallė?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.7.2008, 09:00   8
kalimtar/e
 
Citim:
Thėnė nga ZANOR

Pavarsisht ktyne qė po thu ti, mbi menyrė e tregimit qė ka bo ky, 107 vetė janė masakruar. Apo jo? S'ka rėndėsi si rrėfen ai, po kaq banorė kanė humb jetėn.
Mėnyra si rrėfen ėshtė shumė e rėndėsishme sepse kuptojmė metodologjinė e pėrdorur nė studimin e ngjarjeve historike (apo ėshtė pėrrallė ajo qė na tregoi, sepse po qe e tillė e kot tė diskutojmė).

Autori nuk fsheh fare qė ka qenė komunist dhe partizan, pra qė ėshtė i pėrfshirė emocionalisht dhe madje ka dhe borxhe ndaj dikujt apo-apo besimi qė ka pas dhe qė ka e verbon.

Tani. Si mund tė reagoj unė kur njė tip si ky shkruan qė "u vranė 107 veta" dhe qė argumentat qė na sjell ky nė mbėshtetje janė njėsoj me ato argumenta nė mbėshtetje tė "shokėt luftuan heroikisht me sakrifica tė mėdha duke e kapėrcyer vetveten deri nė mposhtjen e armikut".

Tė dyja kanė tė njėjtėn forcė bindėse.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.7.2008, 22:36   9
ZANOR
anėtar/e
 
Anėtarėsuar: 3.2008
Plako ky nr 107, nuk ėshtė si nr 28 mij dėshmor (qė ishte rren), po ėshtė i vėrtetė sepse ato tė vrarėt kanė emra dhe mbiemra. Nėse jeni tė interesuar shkoni nė Biblotekėn Kombėtare pėr dokumente ose nė vet fshatin nė fjalė, dhe shuani dyshimet tuja, meqė jeni tė interesuar. Sepse unė s'jam edhe aq.

Pytja ėshtė a ka pas pushtim gjerman? Pushtim ka pas. Nėse e dini qka ėshtė pushtimi si pėrkufizim. Pėrderisa njė ushtri e huaj gjendet nė territorin e njė shteti sovran (pa lejen e kėtij tė fundit) atėherė kemi tė bėjmė me pushtim, dhe pikė.

Pastaj se ēar pushtimi ishte, i egėr, i butė, me pasoja, pa pasoje, e pėr gjėra tjera, mund tė diskutojmė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.5.2010, 10:59   10
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
U nxorėn veē shkrimet e mėsipėrme, qė tė sqarohet me dokumentacion ēėshtja e Borovės. Ndėrkohė diskutimi pėr "pushtimin gjerman" ėshtė ezauruar nė ēėshtjen tjetėr.

Pėr sa i pėrket Borovės:

1. Ngjarja ka ndodhur gjatė pushtimit italian (6-7 korrik 1943) dhe jo gjatė pavarėsisė (14 shtator 1943 +).
2. Nė lidhje me gjermanėt duhet tė dallohet nėse kemi rast tė veēuar apo pjesė tė politikės shtetėrore.

Pėr pikėn 2 nė kuadėr tė zhvillimit historik kemi kėtė vijė shtetėrore qė duhet marrė parasysh:

1939 - Gjermania premton ēlirim tė Mbretėrisė Shqiptare nga pushtimi italian.
1941 - Gjermania zgjeron territorin e Mbretėrisė Shqiptare nėn pushtim italian.
1943 - Gjermania njeh pavarėsinė e Shqipėrisė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.5.2010, 12:44   11
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Pjesa mė poshtė ėshtė nga libri "Mukja", Uran Butka, Bot. Drier, 2007:

Citim:
Fq.20

Nė Mallakastėr forcat nacionaliste dhe ato partizane u ndeshėn pėrsėri me ato italiane tė Armatės IX, qė organizuan njė operacion tjetėr ndėshkimor. Mė 8 korrik nė Poēem u mblodh njė kuvend ku morėn pjesė pėrfaqėsuesit e tė gjithė popullit tė Mallakastrės, luftėtarė nacionalistė dhe komunistė. Aty u vendos qė t'i bėhej ballė i bashkuar operacionit. U formua edhe njė komitet qė do tė drejtonte luftėn nėn komandėn e Mehmet Shehut dhe tė Dervish Hekalit. Operacioni i dytė i ushtrisė italiane nisi mė 14 korrik dhe vazhdoi deri mė 25 korrik, por dėshtoi nė sajė tė qėndresės sė pėrbashkėt shqiptare dhe tė luftimeve nė Qafė tė Sinjės, Aranitas, Selishtė, Hekal etj.

Nė korrik kryengritėsit goditėn edhe forcat gjermane, Divizionin e Parė Malor qė shkonte pėr nė Janinė, duke ndjekur rrugėkalimin Manastir-Follorinė-Korēė-Ersekė-Leskovik. Nė krahun e majtė tė rrugės automobilistike, rrėzė kodrave nė jug-perėndim tė Barmashit kishte zėnė pritė ēeta partizane "Tomorri" e Riza Kodhelit, ndėrsa nė Gėrmenj ēeta nacionaliste e Leskovikut, e komanduar nga Dape Vrepcka dhe Syrja Qafėzezi.

Pėr hir tė sė vėrtetės, duhet thėnė se luftėtarėt shqiptarė prisnin tė godisnin batalionin italian tė Ersekės qė do tė shkonte drejt Pėrmetit, kur ia behu autokolona gjermane.

Pėrpjekja filloi nė mesditėn e datės 6 korrik nė Barmash dhe vijoi nė datėn 7 korrik nė Gėrmenj. 24 U vranė dhjetra gjermanė, kurse nga forcat shqiptare u plagosėn shtatė luftėtarė. Njė nga kėta, nacionalisti Syrja Qafėzezi, drejtues politik i ēetės balliste tė Leskovikut u plagos rėndė nė pritėn e Gėrmenjit mė 7 korrik. 25 E theksojmė kėtė, sepse "Historia e Luftės NĒ" e paraqet kėtė betejė vetėm tė forcave partizane.

Ushtria gjermane u hakmor duke vrarė e masakruar nė Borovė 107 njerėz tė pafajshėm, ndėr ta dhe gra e fėmijė, nė Barmash tetė tė tjerė, ndėrkohė qė dogji Borovėn, Barmashin, Kamnikun, Sanjollasin, Gozhdorazhdėn, Gėrmenjin, Podėn, Radanjin, Vrepckėn dhe qytetin e Leskovikut.


_____
24. AFA Dokumente gjermane, 000101 dt. 7.07.1943
25. Arkivi MB, dosja 499, Syrja Qafzezi
S'duhet harruar se aksioni kryhej me pjesėmarrjen e Smajlit, gjė qė mua personalisht mė bėn tė dyshoj nė "mosdijen" britanike se ēfarė autokolone do tė godisnin dhe cilat do tė ishin pasojat (nė Ballkan gjermanėt kishin deklaruar publikisht, sidomos pėr sllavė e komunistė, se 1 ushtar gjerman i vrarė = 100 civilė). Kėtu jo se justifikohen gjermanėt, por gjithsesi tė kuptohet cilat kanė qenė rrethanat.

Prej kėtu pastaj ėshtė ngritur njė mal i tėrė propagandistik duke shtrembėruar dhe ngjarjen sipas nevojės.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.5.2010, 21:07   12
kalimtar/e
 
Citim:
Thėnė nga mesdimr


S'duhet harruar se aksioni kryhej me pjesėmarrjen e Smajlit, gjė qė mua personalisht mė bėn tė dyshoj nė "mosdijen" britanike se ēfarė autokolone do tė godisnin dhe cilat do tė ishin pasojat
Nuk ka dyshime fare, anglezt donin me turr gjermonėt kundėr shqiptarve dhe gjetėn komunistėt pėr kėt pun. Gjat gjith qėndrimit gjermon n'Shqipri nuk pati as edhe nji rast tė ngjashėm, asnji.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.5.2010, 22:43   13
Stahlhelm
anėtar/e
 
Stahlhelm
 
Anėtarėsuar: 4.2008
Nė vitin 1995 ambasada gjermane nė Shqipėri ka dhėnė si ndihmė pėr mirėmbajtjen e shkollės nė Borovė shumėn prej 15.000 DM.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.5.2010, 20:21   14
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Mė poshtė kemi njė kalesė nga "Qėndresa shqiptare gjatė Luftės sė Dytė Botnore (2)" e Faik Qukut. Autori nuk ėshtė dėshmitar, por gjithsesi si funksionar i Ballit ka qenė nė Shqipėri nė atė kohė dhe jep informacion shtesė siē ia kanė raportuar tė tjerėt.

Nė rend kohor shkrimi i Butkės i pėrmendur lart ėshtė i mėvonshėm, duket se e ka marrė parasysh kėtė tė Qukut dhe ka saktėsim tė mėtejshėm, pasi kėtu shikojmė dhe problem nė data. Nga pėrvoja me "dėshmi" tė ngjashme tė kohės, kini parasysh se ka ekzagjerime tė ngjarjeve dhe tė situatave ashtu siē ka Ctrl+V dhe Butka mė lart. Dėshmi aktuale nga terreni nuk ka, janė vetėm me tė dėgjuar.

Citim:
Fq.195

43. Aksioni i Borovės-Kolonjė (3 korrik 1943)

Nė ditėt e para tė korrikut, nji baon gjerman po vinte nga Maqedonia pėr me shkue nė Epirin grek, tue ndjekė rrugėn Follorinė-Korēė-Ura e Peratit-Janinė. Kjo ishte e para lėvizje e trupave gjermane nėpėr vendin tonė.

Kur mbėrrijnė nė Kolonjė, komandanti italian i qendrės njofton komandantin gjerman pėr nevojėn e marrjes sė masave tė sigurimit, meqenėse nė zonė veprojshin ēetat. Komandanti gjerman i pėrgjigjet se ēetat shqiptare nuk kishin tė bajshin me ta.

Nė Borovė gjermanėt pyesin nėse rrugės kishte ēeta. Komandanti italian i pėrgjigjet se nuk kishte. Kur baoni del jashtė fshatit, sulmohet nga ēeta partizane e Skraparit, e komandueme prej Riza Backės. Vriten 4-5 ushtarė me motoēikleta tė pararojės. Gjermanėt kundėrsulmojnė dhe ēeta ikė pa ba asnji qėndresė.

Gjermanėt djegin krejt Borovėn dhe gjithė fshatet gjatė rrugės deri nė kufinin grek, si dhe qytetin e Leskovikut.
Gjithashtu vrasin ēdo njeri burrė a grue, qė takojnė rrugės. Kur prifti shkon nė Borovė pėr me varrosė tė vramėt, gjen 129 kufoma, pėrveē kufomave tė djeguna qė nuk njifeshin. Tek kufini grek baoni gjerman pritet prej nji pėrfaqėsie tė Konicės dhe deri nė Janinė, si baoni, si divizioni, qė e ndiqte, nuk gjejnė asnji trazim.

44. Aksioni i Germenit-Leskovik (3 korrik 1943)

Pėr me mbrojtė popullsinė prej vrasjeve dhe djegieve qė po bante ushtria gjermane, mbas aksionit tė Borovės, nji ēetė e Ballit, e komandueme prej Dape Vreskės, nga Karakolli, sulmon gabimisht gjermanėt, tue kujtue se janė italianė dhe mbas nji ore luftė tėrhiqet me nji tė plagosun.
Numri konkret i tė vdekurve dhe i djegies sė fshatrave, mbetet ende tė verifikohet, se si rėndom nė historiografinė e kohės tė gjithė i bien me top, nė varėsi tė frymėzimit.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 08:56.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.