Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Popullsi
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 7.5.2010, 21:12   1

Shkrim i cituar Itali: 440 000 shqiptarė nė janar 2009 (ISTAT)


Citim:
Italia dhe Shqipėria
Saba D’Elia

(...)

Sipas tė dhėnave tė fundit nga Karitas, komuniteti shqiptar qė jeton nė Itali ėshtė i pėrbėrė nga rreth 440000 persona

(...)

komuniteti shqiptar ėshtė komuniteti i parė studentor i huaj me rreth 20.000 studentė nė universitetet italiane dhe 84 mijė nxėnės nė shkolla dhe pėr mė tepėr 20.000 janė bizneset e regjistruara qė drejtohen nga shqiptarėt.

(...)

(Autori ėshtė Ambasador i Italisė nė Shqipėri)

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=20&id=59950
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.5.2010, 06:34   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Pėr 2008 EUROSTAT-i jep shifrėn 402'000 (11.7% e tė huajve nė Itali).

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...-09-094-EN.PDF
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.5.2010, 10:02   3
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Pėr 2008 (janar 2009) ISTAT-i i vlerėson shqiptarėt nė shifrėn 438'000 banorė.

Citim:
Secondo le stime, gli stranieri residenti in Italia ammontano a circa 3  milioni 900  mila al 1° gennaio 2009, facendo cosģ registrare un incremento di 462  mila unitą (per un saldo totale pari al 12,6%) rispetto al 1° gennaio 2008. A questa stima concorrono 473 mila unitą in pił per effetto delle migrazioni con l’estero, 64 mila unitą in pił per effetto della dinamica naturale positiva, 24 mila unitą in meno per effetto delle poste migratorie interne e per altri motivi e, infine, a 51 mila unitą in meno per acquisizioni della cittadinanza italiana.

La popolazione residente straniera costituisce il 6,5% del totale (5,8% nel 2007). Le cittadinanze straniere maggiormente rappresentate sono quella rumena (772  mila), albanese (438  mila) e marocchina (401 mila) che, cumulate, costituiscono il 40% delle presenze (Figura 2).

http://www.istat.it/salastampa/comun...e_20090226.pdf
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.3.2011, 13:57   4
Citim:
Schlein: Nė Itali jetojnė rreth 500.000 shqiptarė

Ka nisur menjėherė nga aktivitetet e saj, Qendra e Informimit e Bashkimit Evropian, e hapur pak kohė mė parė nė qytetin e Shkodrės duke organizuar dhe njė seminar informues nė lidhje me ecurinė e procesit tė liberalizimit tė vizave.

Shefja e Seksionit Konsullor pranė Ambasadės italiane nė Tiranė, Susanna Schlein, duke referuar rreth temės "Perspektiva italiane- vlerėsimi i parė pėr shqiptaret pėr regjimin pa-viza. Procedurat pėr tė studiuar nė Itali", tha se "nė Itali jetojnė rreth 500.000 shqiptarė dhe ne si zyrė konsullore kemi lėshuar rreth 50.000 viza nė vit".

Mbėshtetur nė tė dhėnat e njė sondazhi tė kryer gjatė 45 ditėve tė para tė kėtij viti, qė pėrkon me periudhėn e parė tė liberalizimit tė vizave, Schlein tha se "janė konstatuar 30 mijė hyrje nė Itali tė shtetasve shqiptarė, nga tė cilėt 953 prej tyre e kanė patur tė ndaluar hyrjen. Kjo pasi mbi 90 pėr qind e tyre qėnė tė pėrjashtuar nga qėndrimi nė Itali pėr arsye tė ndryshme dhe vetem 119 persona kanė pasur mangėsi financiare ose nuk kanė ditur se ku do shkojnė, pra kanė patur mungesė informacioni se tek kush do tė qėndrojnė nė Itali".

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=108716
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.12.2011, 21:12   5
Citim:
ISMU: Nė Itali 568 mijė shqiptarė, 483 mijė me letra tė rregullta

Milano, 12 dhjetor, NOA – Nė Itali aktualisht jetojnė 568 mijė shqiptarė, 483 mijė prej tyre vlerėsohen tė jenė “rezidentė” nė kėtė vend, pra me letra tė rregullta.

Kėshtu citon Raporti Kombėtar XVII pėr Migracionin 2011, i pėrgatitur nga Fondacioni ISMU (Iniciativat dhe Studimet mbi Multi-Etnicitetin), i paraqitur sot nė Milano.

Sipas tij, shqiptarėt janė kategoria e tretė e emigrantėve qė jetojnė nė shtetin fqinj, duke u renditur pas rumunėve qė zėnė vendin e parė dhe marokenėve, qė renditen nė vendin e dytė. Kėshtu, sipas tė dhėnave tė ISMU-sė, nė krye tė listės sė tė huajve nė Itali, rumunėt numėrohen me 1 milion tė pranishėm, nga tė cilėt 969 mijė figurojnė si rezidentė me dokumenta tė rregullta. Ndjekur nga 575 mijė marokenė, 452 mijė nga tė cilėt figurojnė gjithashtu me qėndrim tė ligjshėm nė kėtė vend.

Nė total, mė 1 janar 2011, ky raport vlerėson se popullsia e huaj nė Itali numėronte rreth 5.400.000 tė huaj (me qėndrim tė rregullt ose jo), prej tė cilėve, 95 pėr qind e tyre vjen nga vendet me presion tė fortė migrues, mes tyre e cilėsuar si e tillė edhe Shqipėria. Mė shumė se nė 1 janar 2010, kur kanė qenė rreth 5 milionė tė tillė, me njė shtesė prej gjysmė milion krahasuar edhe me 1 janarin e vitit 2009.

“Ne kemi qenė dėshmitarė tė njė rritje mesatare vjetore tė tė huajve tė pranishėm nė vendin tonė, qė vlerėsohet tė jetė rreth 430 mijė nė vit”, pohon raporti nė fjalė.

http://www.noa.al/2011/12/ismu-ne-it...-te-rregullta/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:52.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.