Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 15.5.2010, 18:16   1

Shkrim i cituar Turqia e Greqia forcojnė lidhjet


Citim:
Epokė e re marrėdhėniesh Greqi-Turqi

Image Kryeministri turk Rexhep Taip Erdogan pėrfundoi vizitėn e tij historike nė Athinė. Nė krye tė njė delegacioni prej 320 vetėsh, me 10 ministra, edhe 87 afaristė nė pėrbėrjen e tij, kryeministri turk Taip Erdogan kthehet nė Ankara pas vizitės sė tij dyditore.

“Numri dhe rėndėsia e marrėveshjeve qė nėnshkruam ėshtė njė indeks, e pse jo edhe dėshmi e anės historike tė kėsaj vizite”, deklaroi kryeministri grek Papandreu nė konferencėn e pėrbashkėt dyorėshe pėr shtyp me mysafirin e tij.

U nėnshkruan 21 marrėveshje dhe memorandume bashkėpunimi nė sektorė si: transporti, turizmi, energjia, mjedisi, kultura dhe arsimi, por edhe pėr ēėshtje si riatdhesimi i klandestinėve dhe heqja e vizave pėr pasaportat e blerta turke.

Tė dy kryeministrat kryesuan sesionin themelues tė Kėshillit tė Lartė tė Bashkėpunimit midis dy vendeve, qė mishėron siē u tha, “epokėn e re”, dhe u vendos tė mblidhet dy herė nė vit nė nivel ministrash dhe njė herė nė nivel kryeministrash.

Antagonizmi dhe rivaliteti ka qenė histirikisht present mes dy vendve nė prag tė njė konflikti tė armatosur mė 1996. casus belli quhet Imia nė greqisht e Kardak nė turqisht njė rrip i ngushte toke i pabanuar por pėr hir tė tė cilit greqia ėshtė shprehur e gatshme pėr tė pėrdorur armėt ndėrsa Turqia ka reaguar e vendosur duke thėnė se nuk do tė lejojė asnjė flamur tė huaj nė territortin e saj. Ujrat territoriale, hapėsira ajrore platforma kontinentale nė egje gjithcka duket se shėrben pėr tė ushqyer njė konflikt psikologjik mes dy vendeve, njė konflikt me njė shpenzim tė jashtėzakonshėm ushtarak.

Tashmė vendet kanė vendosur tė lenė pas mėritė e vjetra e madje nė njė pėrpjekje pėr tė nxitur dhe mė tej turizmin Greqia ka propozuar tė heqė vizat pėr pushuesit turq.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-bota/e...eqi-turqi.html

Citim:
Vizitė historike e Erdogan nė Greqi

Me skepticizėm dhe shpresė shihet vizita e kryeministrit turk Rexhep Tajip Erdoan nė Greqi. Erdogan, i shqoėruar nga 10 ministra dhe 80 biznesmenė mbėrriti nė Athinė nėn masa drakoniane sigurie.

Bashkė me homologun Papandreu do tė organizojnė njė mbledhje tė pėrbashkėt tė dy kabineteve qeveritare. Nė tryezėn e bisedimeve do tė jenė ēėshtje si ekonomika, mbrojtja, emigracioni dhe turizmi.

Ndėrsa Greqia ėshtė e zhytyr nė borxhe. Athina dhe Ankaraja janė zotuar tė reduktojnė ndjeshėm shpenzimet nė fushėn e mbrojtjes.

Analistėt grekė besojnė se kriza e borxheve ėshtė edhe rezultat i garės sė armatimit me Turqinė. Pėr kėtė arsye mė shumė se ēdo vend tjetėr europian, Athina ka shpenzuar mbi 4% tė GDP-sė pėr ushtrinė.

Ndaj kjo faqe e re nė historinė e vendeve jo vetėm qė ul tensionet, por edhe shpenzimet. Ēėshtje tė tjera tė nxehta janė tė drejtat e sovranitetit nė Egje dhe Qipros, ishullit tė ndarė qė prej kohėsh ėshtė pengesa mė e madhe e anėtarėsimit tė Turqisė nė Bashkimin Europian.

Kjo vizitė historike ėshtė e para e njė kryeministri turk nė Greqi qė nga viti 2004 dhe shpresat janė tė mėdha, qė tashmė tė dy vendet tė pajtohen e tė nisin t'i besojnė njėri-tjetrit.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=10804
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.11.2011, 19:30   2
Citim:
Greqia fton Turqinė pėr tė blerė ishujt e saj

Fqinja e Turqisė, Greqia, ka dėrguar ftesė pėr ishujt qė ka ndėrmend tė shesė. Shoqata mė e madhe e afaristėve nė Greqi i ka ftuar turqit pėr privatizimin rreth 50 miliardė euro qė do tė bėhet nė kėtė vend, njofton TRT. Greqia e cila ėshtė nė prag tė falimentimit me 350 miliardė euro borxh, ka pėrveshur mėngėt pėr tė shitur gjithēka qė ka nė dorė.

Nė privatizimin qė do tė bėhet, bie nė sy se nė rend janė edhe 3 mijė e 500 ishuj.

Pėr privatizimin e vlerės 50 miliardė euro ku pėrfshihen edhe 29 aeroporte, Federata Greke e Punės (SEV) ėshtė shprehur me fjalėt: "Ne jemi duke bėrė takime edhe me Kinėn, por pėr ne Turqia ėshtė e rėndėsishme. Tashmė edhe legjislatura ėshtė lehtėsuar".

Koordinatori i Federatės Greke tė Punės, Ioannis Patsiavos, theksoi se nė kuadėr tė vendimit tė marrė prej qeverisė, shumė prona publike do tė privatizohen nėn vlerėn qė kanė. Duke vėnė nė dukje se deri nė vitin 2015 do tė bėhet njė privatizim i vlerės 50 miliardė euro, Patsiavos tha: "Ne kemi bėrė negociata pėr kėtė privatizim me Gjermaninė, Suedinė dhe Kinėn. Por ėshtė edhe Turqia, fqinja jonė mė vlera tė rėndėsishme". "Pritet tė privatizohen 29 aeroporte me nė krye Aeroportin e Athinės, banka, njė pjesė e 3500 ishujve, portet, objektet e energjisė, rafineritė, hotelet, dhe prona tė patundura. Ne dėshirojmė qė nga ky rast tė pėrfitojė edhe Turqia. Ndėrkohė edhe pengesat e legjislaturės janė eliminuar", tha ai.

Greqia e cila ėshtė nė prag tė falimentimit me 350 miliardė euro borxh, ka pėrveshur mėngėt pėr tė shitur gjithēka qė ka nė dorė. Nė privatizimin qė do tė bėhet bie nė sy se nė rend janė edhe 3 mijė e 500 ishuj. Pėr privatizimin e vlerės 50 miliardė euro ku pėrfshihen edhe 29 aeroporte, Federata Greke e Punės (SEV) ėshtė shprehur me fjalėt: "Ne jemi duke bėrė takime edhe me Kinėn, por pėr ne Turqia ėshtė e rėndėsishme. Tashmė edhe legjislatura ėshtė lehtėsuar". Koordinatori i Federatės Greke tė Punės, Ioannis Patsiavos, theksoi se nė kuadėr tė vendimit tė marrė prej qeverisė, shumė prona publike do tė privatizohen nėn vlerėn qė kanė. Duke vėnė nė dukje se deri nė vitin 2015 do tė bėhet njė privatizim i vlerės 50 miliardė euro, Patsiavos tha: "Ne kemi bėrė negociata pėr kėtė privatizim me Gjermaninė, Suedinė dhe Kinėn. Por ėshtė edhe Turqia, fqinja jonė mė vlera tė rėndėsishme".

"Pritet tė privatizohen 29 aeroporte me nė krye Aeroportin e Athinės, banka, njė pjesė e 3500 ishujve, portet, objektet e energjisė, rafineritė, hotelet, dhe prona tė patundura. Ne dėshirojmė qė nga ky rast tė pėrfitojė edhe Turqia. Ndėrkohė edhe pengesat e legjislaturės janė eliminuar", tha ai.

http://www.koha.mk/globi/9417.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:05.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.