Kthehu   Kreu > D1 > Punishte
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 19.5.2010, 17:16   1
Paion
 
Qe njė kohė jam duke persiatur dhe shtjelluar, glosat e maqedonishtės sė vjetėr, duke pėrdorur gjithė njohuritė e mia si dhe njė literaturė ndihmėse online nė 'perseus' fjalor online etimologjik. Deri mė tani, me mjaft sukses kam arritur t'i shkoqis jo pak fjalė maqedonase qė domethėnėsojnė shqip. Ja nja dy tė tilla:

Shembulli nr.1:

Citim:
βαθάρα bathara pukliź (Macedonian), purlos (Athamanian) (unattested; maybe food, atharź porridge , pyros wheat)
Unė mendoj se kjo βαθάρα (bathara) maqedonase, ky lloj i panjohur ushqimi (mbase bimor) duhet tė ketė lidhje me shqip me emrin e bimės /bathė/.

Citim:
BATHĖ f. sh. bot.
1. Bimė barishtore njėvjeēare, me gjethe pak tė
trasha, me lule tė bardha nė manushaqe e me njė
pikė tė errėt nė petla, e cila mbillet pėr tė pasuruar
tokėn me azot dhe pėr bishtajat e kokrrat
; bishtajat
dhe kokrrat e kėsaj bime, qė pėrdoren pėr ushqim.

Bathė kokėrrvogėl. Bathe tė njoma (tė thata).
Ndryshku i bathės. Gjellė me bathė. Miell bathe.
Mbjell bathė.
2. krahin. Fasule. Bathė qorre.
* Bathė e mbirė nė udhė njeri i vetėm, njeri pa
prindėr dhe pa vėllezėr e motra, njeri pa njeri;
jetim. Si batha shtatėjavėshe mospėrf. jo shumė i
vjetėr; i papjekur.
Tash bėhet plotesisht e qartė se ushqimi i vjetėr maqedonas i quajtur βαθάρα ka te beje pikerisht me bimen barishtore tė fasulės ose bathėn.

Ndryshuar sė fundmi nga Paion : 19.5.2010 nė 17:46.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.5.2010, 17:45   2
Paion
 
Shembulli nr.2:

Citim:
Batra.
Another possibly non-Makedonian word, found between other words beginning with the same first letter in Hysixio's manuscripts, meaning most likely the house, the place of fire same as the Greek word Estia.
Pėrputhja mė e gjasshme nė shqipe ėshtė pashmangėrisht fjala /Votra/ nė gegnisht ose /Vatra/ nė toskėrisht. Nė pajtim me shėnimin shpjegues tė fjalės ‘Batra’ si shėnuese e shtėpisė dhe vendit ku ndizet zjarri, ‘Vatra’ shqipe domethėnėson nė mėnyrė precize me shtėpinė, oxhakun dhe vendin ku ndizet zjarri i shtėpisė, si simbol i vitalitetit dhe gjallėrisė familjare por edhe mbi tė gjitha pėr arsye utalitare: ngrohja e shtėpisė, ushqimi, etj, etj.

Nė kėtė rast, unė jam i etur tė di nė ē’mėnyrė shpjegohet kalimi prej B-sė nė V nė gjuhėn shqipe, kontekste dhe shembuj ilustrimi.
E dyta: nė greqishten e lashtė β a ėshtė lexuar si B apo si V?

Kėrkoj ndihmėn e tė gjithė juve qė keni njohuri pėr ēėshtjen, sidomos dua ndihmėn e mesdimr!

Ju falemnderit!
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.5.2010, 19:55   3
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Kalimi nga B nė V, nė gjuhėn shqipe e gjejmė tek fjalė tė shumta:

Ilirisht - Shqip
Bagaron - i vakėt
Bra - Vėlla
Boria - Veriu

Mė pak tė sigurta:
Bato - Vetėtimė

Shqip - Shqip
Bythė - Vithe
Blej - Vlej
Borė - Vore (erė e ftohtė e veriut)
Bubė - Vovė (qė tė dyja lloje gogolėsh)
Brima - Vrima
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.5.2010, 20:03   4
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
E dyta: nė greqishten e lashtė β a ėshtė lexuar si B apo si V?
Kjo ėshtė pyetje jashtėzakonisht enigmatike. Ende nuk dihet me saktėsi si mund tė kenė qenė lexuar shkronjat e lashta greke. Mirėpo ma merr mendja se ėshtė lexuar B.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.5.2010, 01:28   5
Paion
 
Fanoula Papazoglou nė njė listė tė sistematizuar tė onomastikės maqedonase e konsideron si "not readily classifiable"(1) antroponimin 'Κράστων'' (Κρεστονία). Duke mos i njohur gjuhėt e lashta ballkanike tė cilat kanė mbijetuar nė shqipe, atėherė nuk ėshtė ēudi qė pėrfundimet e gjuhėtarėve tė jenė edhe 'not readily classifiable' por edhe lėmsh i vėrtetė.

Tė konsultohemi njė ēikė me Herodotin:

Citim:
Quote:
What language however the Pelasgians used to speak I am not able with certainty to say. But one must pronounce judging by those that still remain of the Pelasgians who dwelt in the city of Creston above the Tyrsenians, and who were once neighbors of the race now called Dorian, dwelling then in the land which is now called Thessaliotis, and also by those that remain of the Pelasgians that who settled at Plakia and Skylakē in the region of the Hellespont, who before that had been settlers with the Athenians, and of the natives of the various other towns which are really Pelasgian, though they have lost the name. If one must pronounce judging by these, the Pelasgians used to speak a Barbarian language. If therefore all the Pelasgian race was such as these, then the Attic race, being Pelasgian, at the same time changed and became Hellenic, unlearnt also its language. For the people of Creston do not speak the same language with any of those who dwell about them, nor yet do the people of Plakia, but they speak the same language as each other.

Edhe Tukididi flet pėr barbarė, pellazgė dhe tė pėrzier nė Kreston:

Citim:
Quote:

... mixed barbarian races speaking the two languages. There is also a small Chalcidian element; but the greater number are Tyrrheno-Pelasgians once settled in Lemnos and Athens, and Bisaltians, Crestonians and Eonians; the towns all being small ones.

Prapashtesa -ων ėshtė e njejtė me -ona (qė cilėsohet tipike ilire) kurse pjesa kryesore e emrit Κράστ mund tė lidhet me shqipen: kreshtė "vend i lartė, gur i thepisur i majes se malit; kreshtė nė kuptimin e kresė, rrashtės'. E bėn edhe mė shumė tė logjikshėm fakti qė ne origjinal tek Herodoti (2) pėrdoret 'Κρηστῶνα' pra 'Κρηστ' = Kreshtė.


________________
(1) Shih pėr mė gjėrė listen nė temėn: http://www.arberiaonline.com/viewtopic. ... 9&start=15
(2) Shih nė origjinal: http://www.sacred-texts.com/cla/hh/hh1050.htm

Ndryshuar sė fundmi nga Kandhaon : 21.5.2010 nė 14:03.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.5.2010, 07:53   6
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Emri padyshim ėshtė shqip, ka lidhje me kreshtė.

Mendoj se autorėt antikė kur pėrmendin fjalėt barbarė, pellazgė etj, e kanė parasysh mė tepėr ndarjen dialektore tė asaj kohe.

Edhe nė Maqedoni disa fise kanė qenė vendėse pellazge, tė tjera kanė ardhur nga vise tė tjera. Ėshtė debatuar mė duket nė arbėriaonline kjo puna e "gjuhės" qė dilte me kuptimin qė sot ka fjala "dialekt".

Shikoje edhe kėtė punim tė njė shkencėtari rumun, t'a kėshilloj me pak kripė, por ia vlen me lexu: http://www.pelasgians.org/contents.htm

Ndryshuar sė fundmi nga Kandhaon : 21.5.2010 nė 14:03.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.5.2010, 13:03   7
Paion
 
Citim:
Thėnė nga Kandhaon


Emri padyshim ėshtė shqip, ka lidhje me kreshtė.
Jo vetėm kaq por, sot m'u kujtua edhe njė paralele tjetėr qė pėrforcon mendimin tonė rreth semantizmit <kreshtė>. Kėtė e gjejmė edhe nė Veriun Epik gjegjėsisht tek fjala /kreshnik/. I pari qė u rropat pėr tė dhėnė njė shpjegim qe E.Koliēi i cili lajthitshėm e afroi me sllavisht: 'krst+nik'. Kėtij i kundėrvihet Ēabej qė duke e cituar edhe Joklin e pėrafron me shqip: 'kreshtė'. Mirėpo, mė vonė Ēabej hoqi dorė prej njė etimologjie tė tillė (?)*

Jokli thotė se kuptimi themelor i fjalės kreshnik «me flokė tė gjata, me jelė, me perēė», pa s taj «fisnik, trim, bujar, kreshnik», qė ka tė bėjė me njė zakon tė lashtė indoevropian pėr tė simbolizuar burrin e lirė, bujarin, qė mban flokė tė gjata ose perēė. Pėr flokėt e gjata jep tė dhėna edhe pėr Shqipėrinė, pėr komitėt me flokė tė gjata nė Shqipėrinė e Jugut. Nė vijim ai ndalet edhe te fjala ēupė, qė po ashtu hyn nė kėtė grup dhe ka tė bėjė me flokė tė gjata. Duke cituar Franc Nopēėn, pėr fundon mendimin se «flokėt e gjata ishin shėnja e burrave tė li rė edhe nėr Gjermanėt e moēėm»

Edhe nė tė folurin dialektor nė Kosovė gjenden shprehje tė tilla pėr tė shėnuar kokfortėsinė e dikujt si: 'E ka kryet si kreshtė'. Edhe njė fjalė e pėrafėrt ėshtė «kėrsh» thepisje, rrokullisje, tatėpjetėz e mbrehtė. 'U ba kėrsh'.

_________
*Pėr evoluimin e mendimit tė Ēabejt shih: http://www.zemrashqiptare.net/article/Speciale/4171/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.5.2010, 23:12   8
Paion
 
Ėshtė pikėrisht si thua ti, Kandhaon. Ēka ėshtė me po kaq rėndėsi ėshtė dhe fakti qė njė lloj i atillė frizure pėrdorej edhe nė Toskėri gjer nė More - ku nė mėnyrė tė pakėputur jetonte elementi shqiptar. Pėr mė tepėr shih kėto piktura tė pėrcjellėsve tė Ali pashė Janinės:




P.S: Ndėr tė tjerash antroponimi maqedon Σωσθένης (Sosthenes) ngjan tė jetė fare i afėrt me Sestenius me tė vetmin dallim qė ky emėr ka prapashtesės -ius, si ndikim i kohės romake. Mbase, kjo ėshtė e kuptueshme se personi nė fjalė ka mund tė jetė ndonjė zyrtar i lartė nė administratėn romake nė Iliri.

Ndryshuar sė fundmi nga Paion : 22.5.2010 nė 01:25.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.10.2012, 21:19   9
rrėqebull
anėtar/e
 
rrėqebull
 
Anėtarėsuar: 2.2012
Citim:
Thėnė nga Kandhaon

Kalimi nga B nė V, nė gjuhėn shqipe e gjejmė tek fjalė tė shumta:

Ilirisht - Shqip

Bra - Vėlla
Citim:
Illyr. bra `brother! (vocative)' > alb. bre `brother! (vocative)';

ven. vhraterei `brother';

alb. tosk. (*vhraterei) vllazėri `member of a φρατρία (family, fraternity, brotherhood)'

Indo-European Etymological Dictionary - Indogermanisches Etymologisches Woerterbuch (J. Pokorny)
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.2.2013, 22:15   10
rrėqebull
anėtar/e
 
rrėqebull
 
Anėtarėsuar: 2.2012
Citim:
Root / lemma: bal-, balbal-
English meaning: to shake, dance
German meaning: `wirbeln, sich drehen'
Note:
It seems Root / lemma: bal-, balbal- : `to shake, dance' derived from Root / lemma: baba-, (*bal-bal-): `barbaric speech' through an Old Indic intermediary (see above).
Material: Old Indian balbalīti `whirls', balvá- `crooked'; gr. (in Sicily) βαλλίζω `dances', out of it borrows lat. ballāre `dance'.
Maybe alb. (*bal-) valle `dance' [common alb. b > v shift]
Indo-European Etymological Dictionary - Indogermanisches Etymologisches Woerterbuch (JPokorny) Page(s): 93
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.3.2013, 17:55   11
Pirust
 
Tė gjitha kėta emra rreth Vatrės besoj se dihen deri diku. "Vatra", "votra", tė gjitha rrjedhin nga emėrtimet me ndikimin apo frymėzimin e perėndeshės Iliro-Thrake Vesta. 'Perėndesha-nėnė' e tokės dhe zjarrit tė saj tė shenjtė, ose kur themi 'vatra e zjarrit.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 17:54.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.