Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Popullsi
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 18.6.2010, 19:58   1

Shkrim i cituar Zvicėr: 200 000 shqiptarė nė 2010 (*R2011)


Citim:
Sa shqiptarė janė nė tė vėrtetė nė Zvicėr: 200 mijė apo 140 mijė?
Nefail Maliqi

Lidhur me numrin e shqiptarėve nė Zvicėr gazeta jonė ishte pėrpjekur tė dijė edhe para 3-4 vjetėsh. Por, atėherė, para pavarėsisė sė Kosovės autoritet zvicerane arsyetoheshin nė faktin se ėshtė vėshtirė tė numėrohen qytetarėt e Kosovės meqė ata posedojnė ende pasaporta serbe dhe jugosllave.“, arsyetim ky me plotė vend.

Ndėrsa, sot pas dy vitesh, kur gjeografia dhe hartat nė Ballkanin e pasluftės ndryshuar dukshėm dhe se kur Zvicra ka njohur shtetin e Kosovės dhe pasaportat e saj, duket se pėr Bernėn gjėrat janė mė tė qarta dhe proceduar e numėrimit dhe identifikimi tė komunitetit shqiptarė nga Kosova nė Zvicėr ėshtė bėrė lehtė se sa vite mė parė.

Kohėve tė fundit nė disa gazeta zvicerane na bien nė sy shifra tė larmishme sa i pėrket numrit tė shqiptarėve nė Zvicėr. Ndėr shifrat mė tė shpeshta qė hasim nėpėr kėto gazeta ėshtė ajo 180 mijė dhe 160 mijė, madje edhe nė 140 mijė (?!) por shkojnė deri nė 200 mijė.

E themi mė reale sepse shifra e fundit prej 200 mijė ėshtė konfirmuar dhe cituar disa herė edhe nga autoritet e qeverisė zvcierane sa herė qė kanė folur pėr Kosovėn dhe shqiptarėt.

Tash, shtrohet pyetja kujt vėrtetė duhet t’i besohet, mediave apo autoriteteve apo Bernės zyrtare rreth numrit tė shqiptarėve nė Zvicėr?

Por, nė bisedė me kompetentėt dhe zyrtarėt nė Zyrėn Federale pėr Statistika (OFS) me seli nė Neuchatel si dhe Zyrėn Federale pėr Migracion edhe pas 2 vitesh tė njohjes sė Kosovės nga Zvicra kėto institucione ende nuk janė nė gjendje tė dalin me njė shifėr tė saktė sa qytetarė tė Kosovės sot jetojnė dhe punojnė nė Zvicėr.

Znj. Corinne Di Loreto pėrgjegjės nė qendrėn Informative tė Zyrės Federale tė Statistikave (OFS) i deklaroi sot pėr kombėtaren „Bota sot“ duke mos i lėnė fajin autoriteteve zvicerane as komunitetit shqiptarė tha se „vėrtetė numri i qytetarėve tė Kosovės nė vendin tonė ėshtė shumė delikat.

Sipas znj. Di Loretto „numri i qytetarėve nga Kosova dhe i shqiptarėve nė pėrgjithėsi do tė dihet nė vitin 2011, kur edhe do tė bėhet regjistrimi i popullsisė, ku nuk do tė spekulohet mė se nė Zvicėr paska 200 mijė shqiptarė e herė 180 mijė apo 140 mijė shqiptarė… “

Por numri i saktė i shqiptarėve nuk dihet pėr shkak se deri para do vitesh njė numėr i tyre posedonin pasaporta serbe apo jugosllave. Ndėrsa sė dyti, tash ende kemi telashe kryesisht teknike pėr shkak se ende tė gjithė pjesėtarėt nga komuniteti kosovarė nė Zvicėr nuk kanė bėrė rregullimin, ndėrrimin e lejeqėndrimeve (A, B, C, N, F..) ku nė to shkuan ende „Serbie et Montenegro“ ose disa tė tjerė presin qė atyre t’i skadojė afati “.

Nga 1.692.568 sa ėshtė numri i tė huajve nė Zvicėr, sipas autoriteteve tė Bernės komuniteti albanofon ėshtė i katėrti me radhė nė kėtė vend. Madje edhe nė gazeta zvicerane ėshtė shkruar disa herė se gjuha shqipe nė Zvicėr, ėshtė gjuhė e „katėrt zyrtare“.

Problemet dhe konfuzioni administrative para institucioneve dhe autoriteteve zvicerane rreth identifikimit tė numrit tė qytetarėve nė Zvicėr e dėshmojnė dhe kėto shifra mė tė reja (prill 2010) tė dala nga zyra federale pėr Migracion (ODR) ku, ndėr tjera shohim se ka tė regjistruar 42.535 qytetarė nga Kosova (shifėr jo e saktė).

Ndėrsa pėr „Serbi e Mali i Zi“ jepen shifra tjetėr me 136.249, qė nė fakt pjesa dėrmuese janė shqiptarė tė Kosovės por edhe ata nga Presheva, Malit tė Zi apo nga Sanxhaku. Nė vazhdim jepen po ashtu shifra tjetėr se nė Zvicėr ka 59.898 qytetarė nga Maqedonia. Ndėrsa nga Shqipėria nė Zvicėr kemi sot 1096 qytetarė, shifėr kjo e cila dėshmon se kush dhe sa ka qenė i kėrcėnuar apo diskriminuar nė viset e Ballkanit.

Dhe tash secili e din mirėfilli, sikur nga autoritet e Bernės, po ashtu edhe ato tė Shkupit dhe Beogradit zyrtar se njė numėr krejt i vogėl sot jetojnė dhe punojnė nga radhėt e serbėve dhe sllavomaqedonasve nė Zvicėr Prandaj, logjikisht shifra e dėgjuar apo e cituar nga autoritet e qeverisė zvicerane se nė Zvicėr janė mbi 200 mijė shqiptarė ėshtė mė e arėsyeshme, nėse kemi parasysh statistikat e lartpėrmendura tė qytetarėve nė Zvicėr me prejardhje nga Ballkani. Pėr tė dėshmuar kėtė shifėr sipas znj.Corinne Di Loreto „mbetet tė shihet nė vitin 2011, kur atėherė edhe do tė bėhet regjistrimi i popllsisė nė Zvicėr. Sepse i fundit ėshtė bėrė nė vitin 1991…“

Por, nuk duhet harruar se pėr tė pasur njė shifėr tė saktė pėr qytetarėt e Kosovės dhe komunitetit shqiptarė nė pėrgjithėsi nė Zvicėr, mėrgimtarėt tanė nė Zvicėr kanė pėr detyrė t’i kryejnė obligim e veta administrative duke pėrshpejtuar nė rregullimin e dokumenteve, ndėrrimin e permive nga ato me mbishkrimin „Serbi et Montenegro“ nė atė Republika e Kosovės.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=20&id=66367
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.5.2011, 22:04   2
Citim:
Mbi 200 mijė shqiptarė nė Zvicėr

Mbi 200 mijė shqiptarė supozohet se jetojnė dhe janė tė pajisur me shtetėsi zvicerane nė Zvicėr, nga gjithsejtė 7 milionė e 866 mijė banorė sa ka Zvicra.

Javėn e kaluar, Zyra Federale pėr Statistika e Zvicrės (OFS), me seli nė Neuchatel, doli me tė dhėnėt mė tė reja pėr numrin e popullsisė nė kėtė shtet. Sipas rezultateve tė fundit, Zvicra nė krahasim me njė vit mė parė, ka njė shtim prej 80 mijė banorė.

Nė mesin e gati 7.9 milionė banorėve nė Zvicėr, nga Berna zyrtare kanė njoftuar se aty janė llogaritur edhe 200 mijė shqiptarė, kryesisht nga Kosova dhe viset e tjera tė ish-Jugosllavisė, tė cilėt posedojnė pasaporta zvicerane, por edhe leje te ndryshme qėndrimi (A,B,C, D. etj.).

http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/8923.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.6.2012, 21:06   3
Citim:
Zvicėr, nga na dolėn '160.000 kosovarė me shtetėsi serbe'?

Blaser: Nė Zvicėr jetojnė 150 mijė deri nė 170 mijė persona me prejardhje kosovare. Prej tyre, me shtetėsi kosovare janė 74.794 sish

Nė njė artikull qė ka qarkulluar dje nė disa medie nė gjuhėn shqipe, mund tė lexohej se nė Zvicėr jetojnė rreth 160 mijė shtetas kosovarė me pasaportė serbe. E pyetur se si ka mundur tė nxirret kjo shifėr kur dimė se numri i gjithmbarshėm i shtetasve serbė nė Zvicėr ėshtė rreth 100.000, Lisa Blaser nga Zyra Federale pėr Migracion (BFM), e cituar nė kėtė artikull mohon njė gjė tė tillė.

„Njė deklarim i tillė nuk ėshtė korrekt. Deri nė njohjen e pavarėsisė sė Kosovės nga Zvicra, nė fillim tė vitit 2008, kosovarėt (me termin “kosovarėt” pėrfshihen kėtu tė gjithė njerėzit qė kanė migruar kėtu nga territori i Kosovės, pavarėsisht nga ajo se cilėn gjuhė e flasin ose cilit religjion u takojnė), nė statistikat zyrtare tė Zvicrės nuk janė pėrfshirė si njė tėrėsi e veēantė, por nė varėsi nga shteti tė cilit Kosova i takonte: deri nė vitin 1998 si shtetas tė “Jugosllavisė”, pastaj nga viti 2005, tė “Serbisė dhe Malit tė Zi dhe sė fundi si shtetas tė “Serbisė”, thotė Blaser.

Mė tutje ajo nėnvizon se “njerėzit me prejardhje kosovare por me shtetėsi tė Zvicrės, nė statistika, sipas rregullit prezantohen si shtetas zviceranė dhe jo si kosovarė. Nisur nga kėto qė u thanė, njė pėrkufizim kuantitativ dhe kualitativ i popullatės kosovare nė Zvicėr mund tė bėhet vetėm nė masė tė pėrafėrt”.

Mė tutje, punonjėsja e BFM, sqaron se “numri i pėrgjithshėm i shtetasve nga Kosova, Serbia dhe Mali i Zi me qėndrim nė Zvicėr, nė vitin 2007 ka qenė 195. 376. Analizat e tė dhėnave nga regjistrimi i popullsisė i vitit 2000 bėjnė tė ditur se brenda kėsaj kategorie, migrantėt shqipfolės nga Kosova janė nė numėr mė tė madh se ata nga Serbia dhe Mali i Zi. Prandaj, njė vlerėsim i kujdesshėm do tė na e jepte sot njė numėr prej 150 mijė deri nė 170 mijė personash me prejardhje kosovare nė Zvicėr. Por shumė prej tyre ndėrkohė janė natyralizuar (kanė marrė shtetėsinė zvicerane). Pėr kėtė arsye BFM, nė statistikėn e tė huajve, tė bėrė nė fund tė prillit 2012 ka publikuar numrin prej 74794 vetave nė Zvicėr qė kanė shtetėsinė kosovare”, shprehet Blaser.

Ajo e hedh poshtė edhe njė vlerėsim qė, nė shkrimin e pėrmendur prezantohet si citim i zonjės Blaser. Konstatimi thotė: “sikur kosovarėt nė Zvicėr t’i kishin pasaportat e Kosovės, Berna do t’i radhiste ata nė rangun e parė dhe jo nė tė tretin, pas portugezėve dhe gjermanėve”. Bashkėbiseduesja jonė e sqaron pėrse nuk qėndron njė vlerėsim i tillė: “Komuniteti italian, me 291.017 pjesėtarė, vazhdon tė pėrbėjė grupin mė tė madh tė njerėzve me shtetėsi tė huaj nė Zvicėr. Pason komuniteti gjerman me 279.672 pjesėtarė dhe ai portugez me 229.146 pjesėtarė (kėto shifra do tė ishin diēka mė tė larta nėse do t`i numronim edhe italianėt, gjermanėt dhe portugezėt tashmė tė natyralizuar).

Kėshtu, edhe me numrin e supozuar prej 150.000 deri 170.000 vetave me prejardhje kosovare nė Zvicėr - njė pjesė e tė cilėve janė tė natyralizuar - Kosova nė statistikat e pėrmendura nuk do tė figuronte mė lartė se Italia, Gjermania dhe Portugalia”, pėrfundon Lisa Blaser, zyrtare pėr informim nė Zyrėn Federale pėr Migracion, nė Bernė.

Po ashtu se nuk qėndron konstatimi i artikullit nė fjalė sipas tė cilit: “Deri tash, nga 18 shkurti i vitit 2008 numri i qytetarėve me pasaporta serbe ėshtė reduktuar pėr rreth 9 mijė sish. Por, nėse kemi parasysh, se pėr pesė vite institucionet e juaja kanė arritur tė furnizojnė vetėm shtatė mijė pasaporta…”. Se kėto shifra janė nxjerrė nga konteksti dhe janė interpretuar krejtėsisht gabimisht mund tė kuptohet fare lehtė po tė lexohen shėnimet statistikore tė publikuara dje nė tė gjitha mediet zvicerane. Aty shihet fare qartė se zvogėlimi pėr 9126 i numrit tė shtetasve serbė nė Zvicėr ka ndodhur brenda njė viti (nga 2011 deri nė vitin 2012). Po kėshtu brenda njė viti ka shėnuar rritje prej 7796, numri i personave me shtetėsi kosovare. Kjo rritje ėshtė bėrė nė radhė tė parė nė saje tė shtimit tė numrit kosovarėve qė kanė marrė pasaporta kosovare, pra, gjithnjė brenda njė viti. (albinfo.ch)

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,13,84649
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.11.2012, 20:06   4
Citim:
Shtohen numri i kosovarėve nė Zvicėr

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	f1_01-shtimi1351793985.jpg
Shikimet:	195
Madhėsia:	117,9 KB
NNJ:	4033Zurich, 1 nėntor - Numri i qytetarėve me prejardhje tė huaj qė jetojnė nė Zvicėr ėshtė shtuar pėr 50 mijė veta, ose pėr 4 pėr qind brenda njė viti. Siē njofton Zyra Federale pėr Migracion, nė fund tė muajit gusht 2012 nė Zvicėr jetonin rreth 1.8 milion qytetarė me prejardhje tė huaj, qė ėshtė 22.7 pėr qind e popullatės sė Zvicrės.

Listėn e tė huajve e kryesojnė shtetasit italianė, me 290 mijė, tė ndjekur nga gjermanėt, 280 mijė dhe portugezėt 230 mijė. Rritjen mė tė madhe e ka shėnuar komuniteti portugez, me 13 628 persona mė shumė. Pas portugezeve vijnė gjermanėt, me 9 537, dhe kosovarėt, qė janė 7 308 mė shumė se njė vit mė parė.

Sikurse edhe vitet tjera, pas pavarėsimit tė Kosovės, shtimi i numrit tė kosovarėve lidhet me ndėrrimin e shtetėsisė sė kėtyre nga ajo serbe nė shtetėsinė kosovare. Pėr arsye tė njėjtė ka rėnė dukshėm numri i shtetasve tė Serbisė nė popullatėn e Zvicrės. Sipas statistikės sė publikuar nga Zyra Federale pėr Migracion, shtetas serbė tashti ka 8 539 mė pak se vitin e kaluar, raporton Albinfo.ch.

Megjithatė, shtetasit e Serbisė (nė mesin e tė cilėve ka ende shqiptarė tė Kosovės me pasaporta serbe) me 97 198 veta janė nė vendin e pestė, pas atyre tė Italisė, Gjermanisė, Portugalisė dhe Francės. Nė vendin e gjashtė, me 77 313 veta janė shtetasit e Kosovės.

Numri i shtetasve tė Maqedonisė, me 61 414, qė siē dihet pėrbėhet nga shumica dėrmuese shqiptare, ka mbetur stabil.

http://koha.net/?page=1,13,121463
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.2.2013, 15:48   5
Citim:
Zvicėr: 1 milion e 825 mijė tė huaj, kosovarėt tė tretėt

Bernė, 9 shkurt - Vitin qė shkoi, Zvicrės i janė shtuar edhe 53.000 shtetas tė huaj, duke e bėrė kėshtu numrin e pėrgjithshėm tė tyre 1 milion e 825 mijė, njofton Zyra Federale pėr Migracion (BFM). Rritja, pėrkthyer nė pėrqindje ėshtė pėr 3% mė shumė se nė vitin 2011, kur po ashtu kishte pasur njė rritje prej 3% krahasuara me vitin pararendės.

Gjatė tė njėjtės kohė ėshtė shėnuar njė rėnie e marrjes sė shtetėsisė zvicerane nga tė huajt.

Shtimi i numrit tė tė huajve vjen nga migrimi i shtetasve tė BE-sė, tė cilėt pėrfitojnė nga lehtėsimi i lėvizjes qė e ka mundėsuar Zvicra, raporton portali Albinfo.

Kėshtu, shtetasit e 27 shteteve tė BE-sė dhe ata tė EFTA-s kanė shėnuar rritje prej 4.1%, duke arritur tashmė shifrėn 1. 2 milion. Ndėrsa nga vendet jashtė BE-sė nė Zvicėr jetojnė gjithsej 630 mijė veta ose 0.9 pėr qind mė shumė se nė fund tė vitit 2011. Nė kėtė statistikė nuk pėrfshihen tė huajt me qėndrim mė tė shkurtėr se 12 muaj nė Zvicėr, ashtu si dhe as azilkėrkuesit dhe personat me qėndrim tė pranuar tė pėrkohshėm.

Ardhja me shumicė e tė huajve nga vendet e BE-sė ka nxitur muajve tė fundit debate qė ēojnė drejt futjes sė kufizimeve(klauzola “ventil”) ndaj tyre.

Sipas statistikave tė publikuara sot, gjatė vitit 2012 nė Zvicėr janė vendosur 144 000 tė huaj, por nė tė njėjtėn kohė Zvicrėn e kanė braktisur 66 000 tė huaj po ashtu. Ndėrsa kanė lindur 20 000 dhe kanė vdekur 6 000 tė huaj gjatė kėsaj periudhe, qė janė shifra identike me ato tė vitit 2011.

Ndėrsa numri i tė huajve qė gjatė vitit 2012 kanė marrė pasaportat zvicerane ka shėnuar njė rėnie tė dukshme. 34 000 veta kanė marrė gjatė vitit qė shkoi shtetėsinė zvicerane qė ėshtė 7.2% mė pak se nė vitin 2011.

Grupi mė i madh i huaj nė Zvicėr mbetet edhe mė tutje ai i italianėve, me 294 mijė veta, pas tė cilėve vijnė gjermanėt me 285 mijė, portugezėt 238 mijė, francezėt 104 mijė, serbėt 95 mijė dhe kosovarėt 79 437 veta.

Por gjatė kėsaj kohe rritjen mė tė madhe e ka shėnuar diaspora portugeze (plus 14 000) ajo gjermane (plus 8 500) dhe diaspora kosovare (plus 7 500).

Nė tė njėjtėn kohė rėnie ka mėsuar diaspora serbe (minus 8 100), pastaj ajo kroate (minus 1 000), e Sri Lankės (minus 650) etj.

Sikur edhe nė statistikat e mėhershme, shtimi i numrit tė kosovarėve nė Zvicėr ėshtė nė pėrpjesėtim me zvogėlimin e numrit tė shtetasve tė Serbisė. Ky raport lė tė kuptohet se komuniteti serb ėshtė zvogėluar pėr shkak se mjaft kosovarė me shtetėsi serbe kanė marrė ndėrkohė shtetėsinė kosovare. Po ashtu, kėtė numėr e ka zvogėluar edhe marrja e shtetėsisė zvicerane nga ana e shtetasve serbė.

Numri i shtetasve tė Kosovės nė statistikėn mė tė re ėshtė 79 437 veta, ndėrsa i atyre tė Maqedonisė 61 631.

http://koha.net/?page=1,16,134302
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:53.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.