Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset > Propaganda a/sh
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 24.6.2010, 20:50   1

Shkrim i cituar Prop:SR/ Serbia kėrkon "pakicė serbe" nė Perėndimor


Citim:
Serbia, eksplorim pėr gjetjen e minoritetit serb nė Shkodėr

Beogradi konkretizon hapat pėr tė individualizuar minoritetin e tij nė Shqipėri. Zv.ministri i Jashtėm serb, Zdravko Ponosh, gjatė njė takimi tė zhvilluar nė Shkodėr me shoqatėn serbo-malazeze, “Rozafa Moraēa”.

Ponosh ka deklaruar pėrpara njė shoqate, e cila prej kohėsh e quan veten pranė Beogradit, se nuk do ketė mė sorollatje nėpėr ambasada pėr tė vizituar Serbinė.

Nė zonėn e Vrakės sė Shkodrės jetojnė njė numėr banorėsh me origjinė malazeze. Por kur Podgorica jetonte nė njė shtet tė pėrbashkėt me Beogradin, ishte Jugosllavia e atėhershme qė i quante si banorė tė saj. Por, pas pavarėsisė sė Malit tė Zi, normalisht kėta banorė quheshin si minoritet malazez.

Mirėpo gjatė vizitės sė zv.kryeministrit dhe ministrit tė Jashtėm shqiptar, Ilir Meta, nė Beograd, homologu i tij serb, Vuk Jeremiē, kėrkoi njohjen e minoritetit serb nė Shqipėri, duke e lokalizuar nė Qarkun e Shkodrės.

Dje zv.ministri i Jashtėm serb, Zdravko Ponosh, ka konkretizuar nismėn e shefit tė tij me udhėtimin nė Shkodėr. Ponosh i ka inkurajuar ata qė i ka cilėsuar si “pėrfaqėsuesit e pakicės serbo-malazeze”, qė tė ndikojnė nė thithjen e investimeve nga Serbia nė Shqipėri, pasi tashmė mundėsitė e bashkėpunimit janė shumė tė mira.

Ndėrkaq, nga shoqata “Rozafa Moraēa” u kėrkua prej qeverisė serbe qė tė ketė njė vėmendje tė veēantė nė projektet e nxitjes sė prodhimeve bujqėsore dhe trajnimeve, si dhe tė shkollimit nė universitetet serbe.

Ndėrsa kryetari i shoqatės “Moraēa Rozafa”, Pavllo Jako, ėshtė ankuar te zv.ministri i Jashtėm Serb nė lidhje me mėsimin nė gjuhėn serbe dhe mbishkrimet e vendeve dhe tė toponimeve qė sipas tij duhet tė jenė nė gjuhėn serbe, aty ku jeton ai, qė Jako e cilėsoi si “komuniteti serb”.

Mė tej Pavllo Jako kėrkoi nga Ponosh qė “tė insistohet ndaj qeverisė shqiptare, qė tė drejtat e pakicės serbe tė respektohen nė Shqipėri, ashtu si Serbia respekton tė drejtat e tė gjitha pakicave, duke u shprehur se Shqipėria nuk e ka tė ratifikuar konventėn rajonale tė gjuhėve tė popujve pakicė, kurse nė Serbi ju e keni tė ratifikuar.

Kjo ėshtė njė pengesė pėr ne, qė tė ndėrmarrim iniciativėn e mėsimit tė gjuhės serbe, si dhe tė kėrkojmė qė edhe emrat e vendbanimeve e toponimet tė jenė edhe nė gjuhėn tonė, sidomos nė zonėn e Shkodrės”.

Kryetari i shoqatės “Rozafa Moraēa” nė Shkodėr, Pavllo Jako, e informoi zv.ministrin Ponosh se kanė ndėrmarrė edhe njė iniciativė me pėrfaqėsues tė komunitetit serb nė Fier, qė tė nisin kurse pėr gjuhėn serbe. Shtrirja e kurseve do jetė edhe nė Tiranė, Durrės, Elbasan dhe Lezhė.

http://216.75.13.41/index/politike/c...1f486ab75.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.6.2010, 21:00   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Hajde brate Slobodane Metoviču...

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	sllobodan-metovic-boris-tadic.jpg
Shikimet:	282
Madhėsia:	26,1 KB
NNJ:	2633

Po kėta jevgjit e 'Moraēa Rozafas' u bashkuan gjė me komunitetin e urės qė iu rrit popullsia?!
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.2.2011, 11:58   3
Citim:
Ministri pėr Diasporėn: Regjistrimi do tė tregojė numrat

Ministri serb pėr Diasporėn ka thėnė se janė 2 milionė serbė qė jetojnė nė vendet fqinje. Sipas Srdjan Sreckoviē, regjistrimet e popullsisė nė pesė vende tė rajonit do e tregojnė njė gjė tė tillė.

Ai deklaroi se serbėt nė Shqipėri kanė qenė tė frikėsuar pėr tė deklaruar kombėsinė. Ai shpreson se serbėt do e bėjnė kėtė gjė nė regjistrimin e fundit.

Zyrtari serb shtoi se janė 30 mijė serbė qė jetojnė nė Shqipėri. Ilir Meta, kur ishte ministėr i Jashtėm, i dha garanci Beogradit se do respektohet minoriteti serb. Nė fakt, pretendimet e Beogradit pėr pakica nė Shqipėri kanė kohė qė hidhen, por janė zyrtarizuar mė 12 mars tė vitit tė kaluar, kur shefi i diplomacisė shqiptare nė atė kohė, Ilir Meta, vizitoi Beogradin.

Nė konferencėn e shtypit me Metėn, ministri i Jashtėm serb, Vuk Jeremiē, deklaroi se “Serbia i kushton shumė vėmendje Luginės sė Preshevės dhe synon ta bėjė kėtė pjesė mė tė begatė dhe mė tė integruar. Ndėrkohė, gjendja e minoritetit etnik shqiptar ėshtė me rėndėsi jashtėzakonisht tė madhe pėr qeverinė e Serbisė. Edhe gjendja e minoritetit serb nė Shqipėri ėshtė me rėndėsi jetike. Prandaj, unė shpresoj qė minoriteti etnik serb do tė gėzojė tė njėjtin status, si dhe minoriteti etnik shqiptar kėtu nė Serbi dhe ne do tė bėjmė gjithēka qė qytetarėt e kėtij vendi dhe pakicat tė jetojnė nė paqe dhe begati”, tha Vuk Jeremiē, ministėr i Jashtėm i Serbisė.

Ky pretendim i ngritur pėr herė tė parė nga ministri i Jashtėm serb, Jeremiē, mori garancinė e Metės se do tė trajtohet sipas standardeve ndėrkombėtare dhe mė konkretisht do tė marrė pėrgjigje nga regjistrimi i ri i popullsisė nė Shqipėri ku pėrfshihet edhe deklarimi i kombėsisė.

“Pėr sa i pėrket ēėshtjes sė ngritur nga ministri Jeremiē, pėr ekzistencėn e njė minoriteti serb nė Shqipėri, qėndrimi i qeverisė time ėshtė shumė i qartė: ēėshtja e ngritur do tė trajtohet dhe verifikohet pas regjistrimit tė ri tė popullsisė, tha Meta.

http://www.gazeta-shqip.com/aktualit...c9eff144f.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.9.2011, 22:19   4
Citim:
Serbia kėrkon shtyrjen e regjistrimit nė Shqipėri

Serbia mbėshtet shtyrjen e regjistrimit nė Shqipėri pėr shkak tė komunitetit serb qė konsiderohet se jeton nė shtetin shqiptar.

Aleksandar Cotoric, nėnkryetar i Kėshillit pėr Marrėdhėnie me serbėt jashtė Serbisė ka thėnė se do tė kėrkoj nga kuvendi dhe qeveria qė tė mbėshtesė kėrkesėn e pakicave pėr shtyrjen e regjistrimit tė popullsisė.

Sipas tij, kėto ligje dhe rregullore janė diskriminuese pasi pakicat nė Shqipėri janė sjellė nė njė pozitė tė palakmueshme.

Zyrtarėt serb kanė deklaruar se pakicat nė Shqipėri mė tė drejtė kėrkojnė emėrimin e njė zyrtari nga radhėt e tyre nė Komisionin Qendror pėr regjistrim.

Cotoric ka theksuar se pakicat kėrkojnė heqjen artikullit 20 tė ligjit pėr regjistrim, i cili parashikon, sipas tij, gjobė prej 1000 dollarėsh pėr dhėnien e tė dhėnave tė pasakta, e qė ėshtė njė presion ndaj pakicave.

Serbia, duhet tė bisedoj me Tiranėn lidhur me kėto probleme. Serbėt kanė filluar tė interesohen pėr njė komunitet serb nė rrethin e Shkodrės dhe tė bėjnė emisione pėr ta nė televizione duke theksuar idenė se atje kanė jetuar shumė serbė, por me presion nė kohėn e komunizmit ka ndodhur tė ndryshohen emrat e tyre.

http://www.zeri.info/artikulli/1/4/3...t-ne-shqiperi/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.11.2011, 22:57   5
Citim:
Pakicat malazeze kėrkojnė mbiemrat e gjuhėn

SHKODER- Rikthim tė mbiemrave dhe arsimimin nė gjuhėn amtare janė dy kėrkesat e minoritetit malazez nė Shqipėri tė vendosur nė Shkodėr. Nė njė raport tė Deutsche Welles nė shqip, thuhet se minoriteti malazez me rreth 30 mijė banorė tė vendosur nė Shkodėr dhe nė disa fshatra tė Malėsisė sė Madhe deri nė afėrsi tė kufirit, megjithėse integruar natyrshėm nė shoqėrinė shqiptare, ka pretendimet e veta modeste, si arsimimin nė gjuhėn amtare dhe rikthimin e mbiemrave tradicionalė familjeve minoritare.

Sipas DW, banorėt e kėtij minoriteti kėrkojnė nga qeveria shqiptare, por edhe nga ajo malazeze, qė tė angazhohen seriozisht dhe t’i marrin nė konsideratė kėrkesat e bėra nga kėto pakicat kombėtare, si njė e drejtė legjitime, qė ka tė bėjė me trashėgiminė e tė parėve

“Kėrkesat tona janė shumė, por mė kryesorja mendojmė se ėshtė ajo qė ne tė fitojmė atė, qė kemi humbur vite mė parė, pra tė na njihet prejardhja, ajo e mbiemrave, ashtu siē i kemi patur dikur. Tjetėr gjė qė kėrkojmė ne ėshtė edhe mėsimi i gjuhės amtare. Problem ky, qė ne e kemi ngritur edhe tek qeveria malazeze, duke patur edhe mirėkuptimin e qeverisė shqiptare. Ne kėrkojmė qė tė hapet edhe njė fakultet nė gjuhėn malazeze, i cili ka pėr t’i shėrbyer kėtyre njerėzve, qė janė njė numėr jo i vogėl nė rrethin e Shkodrės. Kjo do tė thotė qė edhe fėmijėt tė mėsojnė gjuhėn mėmė, atė qė kanė patur prindėrit dhe gjyshėrit e tyre. Shpresojmė se do ta realizojmė edhe kėtė objektiv”, thotė Pavel Mihajli pėrfaqėsues i kėtij minoriteti.

Bashkia e Shkodėrs, ndėrkaq po harton strategji dhe programe tė reja nė drejtim tė plotėsimit tė kėrkesave tė kėtyre komuniteteve tė vogla etnike

Minoriteti serbo- malazez, ėshtė i vendosur prej kohėsh nė rajonin e Shkodrės. Anėtarėt e kėtij komuniteti, njihen si serbo-malazezė me bindje fetare ortodokse dhe si podgoriēanė me bindje fetare myslimane. Numri aktual i familjeve minoritare serbo-malazeze, ėshtė i vogėl, por ato ruajnė karakteristikat dhe identitetin etnik, celebrojne festat tradicionale, ruajnė zakonet, traditat e kulturėn e tyre amtare, si dhe bashkekzistencėn me pjesėn tjetėr tė popullatės nė rajonin verior tė Shqipėrisė.

http://www.panorama.com.al/lajmi-i-f...emrat-e-gjuhen
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.11.2011, 22:40   6
Citim:
“Alba Montenegro”: Nė Shqipėri nuk ka pakica serbe

Nė Shqipėri nuk ka pakica serbe, por malazeze. Banorėt e fshatit Vrakė, tė cilėt njiheshin si serbė, tashmė i janė bashkuar shoqatės “Alba Montenegro”, qė pėrfaqėson pakicat malazeze nė Shkodėr. Lajmi ėshtė bėrė i ditur nga Bėrhan Culici, kryetari i shoqatės sė pakicės malazeze nė Shkodėr, gjatė njė komunikimi me mediat.

“Banorėt e fshatit Vrakė, qė njihen si pjesėtarė tė pakicės serbe, qė nga dita e sotme janė bėrė anėtarė tė shoqatės malazeze ‘Alba Montenegro’. Kjo, pėr faktin se edhe kėta banorė tashmė e kanė kuptuar se janė pakicė malazeze dhe jo serbe.

Pėr mė tepėr qė pakica serbe nuk njihet nė Shqipėri dhe realisht nė Shqipėri nuk ka pakicė serbe, por pakicė malazeze. Nė kohėn kur Mali i Zi ishte i bashkuar me Serbinė, shoqata mbante emrin pakicė serbe, por meqė Mali i Zi tashmė ėshtė shkėputur nga Serbia, nuk ka kuptim qė tė ketė pakicė serbe”, ka thėnė Culici.

Kreu i pakicės malazeze ka pėrmendur nė fjalėn e tij faktin qė nė faqet e internetit, Shqipėria dhe ndėrkombėtarėt, njohin vetėm tre pakica: grekėt, maqedonasit dhe malazezėt.

“Shoqata “Alba Montenegro” ka njė format gjithėpėrfshirės pėr sa i pėrket pėrbėrjes. Kėtu marrin pjesė tė gjithė shtetasit qė e kanė origjinėn e tyre nga Mali i Zi prej nėnės apo babait. Ne i kemi kushtuar rėndėsi edhe kryesisė, e cila ka nė pėrbėrje pėrfaqėsues tė tė gjitha besimeve fetare”, ka thėnė Culici.

Shoqata “Moraca Rozafa” funksiononte si shoqatė e pakicės serbe nė Shqipėri, nė kohėn kur Serbia dhe Mali i Zi ishin ende tė bashkuara. Pas shpėrbėrjes sė unionit serbo-malazeze, dy shoqatat qė pėrfaqėsonin pakicat serbe dhe malazeze, kanė funksionuar tė ndara.

http://www.gazeta-shqip.com/rajon/88...d697f29a0.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.11.2011, 23:41   7
reparti kimik
 
Kėta ishin ata qė dilnin para kamerave dhe thoshin "jemi ortodoksė, pra jemi malazezė"? Viti 2011, po truri lopė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.12.2011, 20:49   8
Citim:
Nė Shqipėri nuk ka pakica serbe, vetėm malazeze

SHKODER- Nė Shqipėri nuk ka minoritet serb, por vetėm ato minoritete qė njihen nga tė gjithė shtetet e botės, qė janė grekėt, maqedonasit dhe malazezėt. Minoriteti serb ėshtė krijuar nė kohėn e ekzistencės sė ish-Jugosllavisė.

Kėshtu shprehet Burhan Ēuliēi, kryetar i shoqatės malazeze nė Shkodėr, “Alba Montenegro”, i cili bėn tė ditur se njė pjesė e mirė e anėtarėve tė shoqatės sė krijuar nė fillim tė viteve tė demokracisė, si shoqatė serbo-malazeze, ėshtė larguar pėr t’iu bashkuar shoqatės sė pakicave malazeze qė ai drejton.

Anėtarėt qė janė larguar nga shoqata serbo-malazeze “Moraēa –Rozafa”, pėr t’iu bashkuar shoqatės sė pakicave malazeze “Alba Montenegro” janė banorė tė fshatit Vrakė tė Malėsisė sė Madhe, tė njohur si vrakaēorėt dhe tė njohur mė pėrpara si pjesė e pakicave serbe nė Shqipėri.

Kreu i shoqatės sė pakicave malazeze, “Alba Montenegro”, Burhan Ēuliē, shprehet se vrakaēorėt iu bashkuan kėsaj shoqate pasi e dinin se nuk janė dhe nuk ndiheshin serb.

“Bota njeh vetėm tri pakica, greken, maqedonasen dhe tonėn, malazeze. Kėto janė dhe nė internet e kudo nėpėr dokumentacione. Pakica serbe ėshtė e krijuar. Ka mbetur pakica serbo-malazeze kur ishte ish-Jugosllavia, pra ishin bashkė Serbia e Mali i Zi. Nė momentin kur u nda veē Mali i Zi e veē Serbia, ne kaluam me gjykatė, u miratuam, u ndamė me mirėkuptim e me mirėsi. Sot ne kemi kurse, kemi aktivitet tona”, thekson kreu i shoqatės malazeze Burhan Ēuliēi.

Nga ana tjetėr, Ēuliēi shprehet se ardhja nė shoqatės “Alba Montenegro” tė banorėve nga Vraka nuk shėnon shpėrbėrjen e shoqatės sė pakicave serbo-malazeze “Moraēa Rozafa”, por fuqizimin e shoqatės sė pakicave malazeze.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=73136
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.12.2011, 18:15   9
Citim:
Edhe Bosnja kėrkon njohjen e minoritetit

Tiranė – Bosnjė e Hercegovina ka kėrkuar nga shteti shqiptar qė tė njohė minoritetin boshnjak qė jeton nė Shqipėri.

Kėrkesa ėshtė bėrė nga kryetari i Parlamentit boshnjak, Denis Beciroviē, i cili vazhdon njė vizitė dyditore nė Tiranė.

“Njė ure lidhėse shume e rėndėsishme midis dy vendeve tona janė edhe pakicat etnike. Bosnjė Hercegovina i ka njohur zyrtarisht minoritetet shqiptare qe jetojnė atje. Tashme po diskutojmė edhe se ē’mund te behet pėr te njohur zyrtarisht minoritetin tone ne vendin tuaj”, ka deklaruar ai gjatė njė takimi me kryetaren e Parlamentit, Jozefina Topalli.

http://www.gazetastart.com/lajme/Politike/46549/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.10.2012, 00:37   10
Citim:
Mrkic: ‘PO’, unė takova minoritetin serb nė Shqipėri

TIRANĖ-Nė vizitėn zyrtare nė Tiranė, gjatė konferencės pėr shyp me homologun shqiptar, Edmond Panariti, Ministri i Punėve tė Jashtme tė Serbisė, Ivan Mrkiē pohoi se ka takuar minoritetin serb nė Shqipėri.

Pyetjes, ‘A ka minoritet serb nė Shqipėri?’, Mrkic theksoi se lajmi ėshtė i saktė.

“Lajmi ėshtė i saktė. Unė e kam njoftuar qė mė pėrpara ministrin Panariti se, ne kemi bėrė takime me pėrfaqėsuesit e disa shoqatave, sepse kėtu nė Shqipėri jeton njė pjesė, njė minoritet serb, ato ndihen qytetarė tė Shqipėrisė dhe ata janė besnikė tė atdheut tė vet. Ata mundohen qė tė ruajnė trashėgiminė dhe gjithēka qė i lidh me shtetin amė. Ne do tė bėjmė gjithēka dhe do tė japim ndihmė qė ata tė ndihen sipas konventave qė janė miratuar nė Kėshillin e Europės dhe nė OKB”.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.10.2012, 01:09   11
kalimtar/e
 
Normal qė do i takonte, aty afėr Ministrisė sė Jashtme ka njė komunitet tė vogėl sėrb, bash pėrballė Ministrisė, buzė Lanės, duke mbledh kanoēe. Thuhet se aty, ky Mėrkiēi gjeti dhe njė kushėri, nga nėna.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.1.2013, 22:03   12
Citim:
Shoqata serbe hap zyrė nė Fier, Zariē: 'Presheva', i pėrmbahemi deklaratave tė MPJ

FIER- Shoqata e serbėve nė vendin tonė ka hapur njė zyrė tė sajėn nė qytetin e Fierit.

I pranishėm nė kėtė ceremoni ka qėnė edhe ambasadori i Serbisė nė Shqipėri. Miroljub Zariē, i cili duke folur pėr Preshevėn, ka nėnvizuar se i pėrmbahet deklaratės sė bėrė nga Ministria e Jashtme serbe. Nė kėto deklarata akuzohet Shqipėria se po krijon destabilitet nė rajon duke ‘ndėrhyrė nė punėt e brendshme tė Serbisė’, sic e quajnė ata rastin e heqjes sė pėrmendores sė UCPMB-sė nga Presheva.

Pėrsa i pėrket deklaratave tė bėra nga Ministria e Jashtme e Serbisė pėr ēėshtjen e Preshevės, ne iu pėrmbahemi atyre, pasi ne kėrkojmė tė kemi marrėdhėnie tė mira me fqinjėt por edhe me Kosovėn. Marrėdhėniet e mira me fqinjėt janė kushti qė Serbia tė integrohet nė BE.

Zariē ka theksuar mė tej se”Serbia ėshtė e gatshme pėr marrėdhėnie tė mira bilaterale”.

Gjatė hapjes sė kėsja zyre, ka folur edhe kreu i shoqatės sė serbėve nė vendin tonė Eqerem Duleviē. Sipas tij, “Janė rreth 2500 anėtarė tė komunitetit serb nė qarkun e Fierit, pjesa mė e madhe nė jetojnė nė Libofshė dhe nė disa zona tė tjera”, sic tha Duleviē.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.10.2013, 22:58   13
Citim:
Gjosha takon ambasadorin e Malit tė Zi. Dinosha: Respektim tė pakicave malazeze

Ministrja e Integrimit Evropian, Klajda Gjosha, priti sot nė njė takim Ambasadorin e Malit tė Zi nė Tiranė, z. Ferhat Dinosha. Sipas njoftimit tė zyrės pėr shtyp tė ministrisė mėsohet se dy bashkėbiseduesit vlerėsuan marrėdhėniet e shkėlqyera tė fqinjėsisė mes dy vendeve dhe shprehėn dėshirėn pėr bashkėpunim tė mėtejshėm.

“Ambasadori Dinosha theksoi se Shqipėria dhe Mali i Zi duhet tė intensifikojnė akoma mė shumė marrėdhėniet ekonomike. Ai e njohu Ministren Gjosha me progresin qė Mali i Zi ka bėrė pėrgjatė procesit tė integrimit. Duke u ndalur tek prioritetet e politikės sė jashtme tė Malit tė Zi, ambasadori Dinosha theksoi rėndėsinė e veēantė pėr njė fqinjėsi tė mirė dhe respektimin e pakicės malazeze nė Shqipėri”, thuhet nė njoftim.

Ministrja Gjosha e falėnderoi Ambasadorin pėr vizitėn dhe shprehu gadishmėrinė pėr tė rritur bashkėpunimin mes dy vendeve pėr pėrshpejtimin e procesit tė integrimit pėrmes tė cilit po kalojnė dy vendet tona. Duke u nisur nga fakti qė Mali i Zi e ka marrė tashmė statusin e vendit kandidat pėr nė BE, znj. Gjosha i kėrkoi ambasadorit qė tė organizohen vizita pėr shkėmbimin e eksperiencės nė kėtė fushė.

http://gazeta-shqip.com/lajme/2013/1...cave-malazeze/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 16:53.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.