Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 26.3.2010, 08:33   1

Shkrim i cituar Rruga drejt integrimit kalon nga... mbrapa


Citim:
Letėr nga ambasadori holandez nė Tiranė, Henk Van den Dool, drejtuar shoqėrisė shqiptare

Tė dashur shikues tė “Big Brother Albania”!

I kam ndjekur me shumė vėmendje zhvillimet e fundit brenda shtėpisė sė “Big Brother Albania 3”. Ajo qė mė ka bėrė pėrshtypje ka qenė deklarata e njėrit prej banorėve tė shtėpisė sė Vėllait tė Madh, kur pranoi publikisht se ėshtė gej. E megjithatė, pėrveē kėsaj ishin edhe reagimet e publikut shqiptar ato qė mė tėrhoqėn edhe mė shumė vėmendjen.

Klodiani juaj mė kujtoi shumė Klodianė tė tjerė qė kanė jetuar qė pėrpara 30 vjetėsh nė vendin tim, nė Holandė. Pėr kėtė arsye vendosa t’ju shkruaj kėtė letėr tė hapur, e cila shpresoj qė tė konsiderohet nga zemrat dhe mendjet shqiptare, si njė mesazh dashurie, tolerance dhe respekti nė kuadėr tė tė drejtave tė njeriut.

Pėrafėrsisht gjysmėshekulli nė Holandė, aktivistėt e tė drejtave tė njeriut kanė ngritur zėrin nė emėr tė atyre qė nuk gjenin forcėn tė pranonin veten ashtu siē ndiheshin nė tė vėrtetė. Kjo nuk ka qenė aspak e lehtė, se edhe pse ne kemi dalė fitimtarė nė shumė raste, ka ende shumė ligje qė duhen ndryshuar dhe ka ende shumė zemra qė duhen hapur. Ka ende shumė bashkėqytetarė tė mi, ndoshta fqinj apo tė afėrm, tė gjithė njerėz tė mirė dhe tė nderuar, tė cilėt janė ende “pre” e argumenteve dhe sjelljeve tė vjetra. Ka ende prindėr, tė cilėt nuk arrijnė tė pranojnė homoseksualitetin e fėmijėve tė tyre. Kjo panoramė ėshtė aq e dhimbshme sa tė thyen zemrėn.

Nė Shqipėri ka shumė pyetje, tė cilat nuk kanė marrė ende pėrgjigje. Disa prej tyre mund tė jenė: ēfarė ėshtė homoseksualiteti, kush janė homoseksualėt nė Shqipėri, si jetojnė ata, a janė ata ndryshe nga pjesa tjetėr e shoqėrisė? Shkak pėr mungesėn e njė pėrgjigje tė saktė pėr secilėn prej tyre ėshtė fakti qė askush deri mė sot nuk ka marrė guximin t’i drejtojė ato nė mėnyrė tė hapur dhe direkte. Por e vėrteta ėshtė se pa bėrė pyetje konkrete, tė thjeshta dhe tė drejtpėrdrejta nuk do mund tė merrni asnjėherė pėrgjigje. Nėse kėto pėrgjigje do mungojnė edhe pėr shumė kohė, homoseksualėt meshkuj nė Shqipėri do vazhdojnė tė portretizohen si njė kėrcėnim pėr krenarinė dhe vlerat kombėtare, si njė rezultat i dekadencės sė Europės Perėndimore, si patologji ose sėmundje. Ėshtė pėr tė ardhur keq pėr faktin qė nė Shqipėri ekzistenca e femrave homoseksuale mohohet pėr shkak tė mentalitetit qė ekziston nė kėtė vend, i cili i quan ato “tė padenja” pėr tė qenė pjesė e shoqėrisė shqiptare. Deklarata tė tilla, besoj, vijnė si rezultat i “paditurisė” qė ka ky popull mbi ēėshtjet e homoseksualitetit, tė cilat lidhen me strukturat patriarkale tė shoqėrisė, si dhe me tendencėn pėr t’i prezantuar kėto struktura si vlera kombėtare.

Unė do tė inkurajoja tė gjithė zyrtarėt, politikanėt, gazetarėt, mėsuesit, doktorėt, tė gjithė ata qė janė tė pėrfshirė nė ēėshtjet sociale dhe publike, si dhe shoqėrinė shqiptare qė tė familjarizohet me problemet qė pėrballen gratė dhe burrat homoseksualė nė Shqipėri, si dhe t’u kushtojnė vėmendje debateve bashkėkohore nė lidhje me gjininė dhe seksualitetin.

Unė do tė sfidoja mentalitetin dhe do tė ftoja gjithsecilin pėr tė hapur sytė dhe pėr tė pėrqafuar homoseksualitetin pa frikė. Homoseksualiteti nuk ėshtė njė parti. Nuk ėshtė njė stil jetese. Nuk ėshtė modė apo aksesor, dhe pa dyshim qė nuk ėshtė sėmundje. Homoseksualiteti nuk ka lidhje me mėkatin apo shpėtimin e shpirtit. Unė e kam njohur dhe e respektoj Shqipėrinė si njė vend, qė e trajton ēdo tė ftuar si mik, pa i dhėnė rėndėsi se kush ėshtė dhe se nga vjen ai. Unė e kam njohur dhe e respektoj Shqipėrinė, si njė vend ku gjithsecili ėshtė i lirė tė ushtrojė praktikat e veta fetare. Po a ėshtė kjo Shqipėri, ku gjithsecili duhet tė jetė i lirė pėr tė qenė krenar dhe tė jetojė, sipas orientimit tė tij seksual?

Unė shpresoj qė kur shqiptarėt e sė ardhmes tė kthejnė kokėn disa vite mė pas, do tė kujtojnė vitet qė i dhanė fundin diskriminimit tė gejve dhe lezbikeve. Ata do tė kenė mundėsinė tė shohin njė kohėn kur edhe njė komb si Shqipėria, mė nė fund pranoi marrėdhėnien midis dy burrave apo dy grave, si njė marrėdhėnie po aq reale dhe tė admirueshme sa ajo midis njė gruaje dhe njė burri.

Unė shpresoj qė nuk do tė jetė e largėt dita kur edhe nė Shqipėri individė tė ndryshėm nuk do kenė mė frikė tė jenė gej, nuk do ndihen keq tė ecin nėpėr rrugė tė kapur pas dore me personin qė dashurojnė. Shpresoj qė sė shpejti tė ndėrtohet njė urė mirėkuptimi dhe progresi, njė urė ku mund tė mbėshtetesh dhe ku askush nuk vuan nga paragjykimet pėr shkak tė orientimit seksual, racės, gjinisė apo fesė.


Ka ende shumė pėr tė bėrė. Shqipėria dhe Parlamenti shqiptar ka hedhur njė hap tė madh pėrpara duke aprovuar ligjin kundėr diskriminimit disa javė mė parė. Nė atė ligj, tė gjithė qytetarėt mund tė shohin tė pasqyruara tė drejtat e tyre si tė drejtat e njeriut dhe tė drejtat pėr dinjitet njerėzor, diēka pėr tė cilėn ia vlen gjithmonė tė luftosh. Por ky ėshtė vetėm fillimi.

Sot, diku nė Shqipėri, njė i ri do tė jetė duke luftuar me veten derisa ta zėrė gjumi, duke luftuar me njė sekret qė e mban nė shpirt prej shumė e shumė vitesh. Shumė shpejt, edhe ai do tė kuptojė qė ka ardhur koha pėr tė treguar tė vėrtetėn. Ajo qė do tė ndodhė mė pas varet nga ai, nga familja e tij, si dhe nga miqtė, mėsuesit, kolegėt dhe komuniteti, ku jeton. Por kjo do tė varet edhe nga ne, nga mėnyra se si do e promovojmė shoqėrinė dhe si do e projektojmė tė ardhmen.

Unė besoj se e ardhmja ėshtė e qartė pėr kėtė tė ri. Pėr pak kohė ai do tė ndeshet me barriera dhe peripeci tė ndryshme, por e vėrteta ėshtė se idealet tona janė njė forcė shumė herė mė e fuqishme se ajo qė mund tė mbjellė njė divizion. Kėto ideale, kur tė marrin zė nga gjenerata qytetarėsh do bėjnė tė mundur qė njerėzit nė Shqipėri tė jetojnė tė lirė dhe tė hapur kur pjesa mė e madhe e historisė do ta kishte treguar qė kjo do kishte qenė e pamundur. Ky ėshtė njė premtim pėr qytetarinė europiane, qė bėhet ditė pas dite, ligj pas ligji, duke ndryshuar ēdo mendje njerėzore.

Audre Lorde, njė shkrimtare zezake lezbike dikur u shpreh: Heshtja dhe padukshmėria shkojnė krah pėr krah me dobėsinė!

Unė uroj qė tė gjithė “Klodianėt” do tė zgjedhin t’i japin vetes zė, tė shprehin qartė dhe pastėr se ata duan qė tė trajtohen si qytetarė tė barabartė tė kėtij vendi dhe t’ua bėjnė tė ditur politikanėve dhe ligjvėnėsve se ata do tė vazhdojnė tė luftojnė dhe se nuk do ta humbasin kurrė shpresėn pėr tė besuar se njė ditė drejtėsia dhe e vėrteta do tė jenė nė anėn e tyre.

http://216.75.13.41/index/bb/bed9ea8...cc46d992b.html
 
I vjetėr 26.6.2010, 10:48   2
Citim:
SHBA merr nė mbrojtje homoseksualėt, Hillari Klinton pėrgėzon lėvizjen e Uidhers

Tė pėrkėdhelur nė sedėr nga Klodi i Big Brother, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės kanė marrė zyrtarisht nė mbrojtje homoseksualėt shqiptarė, duke akuzuar pjesėn tjetėr si homofob. Kush deklarohet si homoseksual nė radhėt e shqiptarėve, tani e tutje ėshtė i preferuar jo vetėm nga ambasadori Uidhers, por edhe nga Sekretarja Amerikane e Shtetit Hillari Klinton.

Pėr amerikanėt, standardi themelor qė shqiptarėt duhet tė ndjekin pėr t’u integruar nė botėn perėndimore, ėshtė modeli “Klodi”.

Klinton ka folur mes tė tjerash edhe pėr rastin e Klodian Ēelės, i njohur ndryshe si Klodi, i cili deklaroi publikisht se ėshtė homoseksual, gjatė pjesėmarrjes nė edicionin e tretė tė Big Brother Albania. Gjatė njė diskutimi me temė tė drejtat e gay-ve dhe personave me orientim seksual tė parregullt, sekretarja amerikane e shtetit pėrmendi Klodit si shembull qė duhet ndjekur jo vetėm nga shqiptarėt, po nga i gjithė Ballkani.

“Nė Shqipėri, njė djalė tė ri, i quajtur Klodian Ēela kohėt e fundit doli nė njė program televiziv popullor tė quajtur Big Brother Albania. Mė pas ambasadori tonė, Xhon Uidhers, doli nė televizionin pėr tė shprehur publikisht mbėshtetjen pėr kėtė njeri. Ai vizitoi vendlindjen e tij dhe ai e ftoi atė pėr njė vizitė nė ambasadėn tonė, pėr ti pėrcjellė tė gjithė shqiptarėve mbėshtetjen e Shteteve tė Bashkuara pėr tė drejtat e tij si dhe respektin pėr guximin e tij”, the Klinton.

Ndėrkohė, disa ditė mė parė, ambasadori amerikan Xhon Uidhers u shpreh se ishte shumė i pakėnaqur me procesin e gejizimit tė politikanėve shqiptarė, si kusht themelor pėr integrimin e vendit nė Bashkimin Evropian.

Nė fund tė mandatit tė tij, Uidhers u kėrkoi liderėve politikė nė vendin tonė qė tė “vishen nganjėherė me minifund” nė shenjė solidariteti me fenomenin “Klodi”. Me nota lutjeje dhe presioni tė pėrzier bashkė, Uidhers u kėrkoi politikanėve tonė qė tė gjejnė hapėsirat e duhura dhe tė shprehin si me fjalė, ashtu edhe me gjeste, dyzimin seksual dhe butėsinė femėrore, pasi kjo ėshtė nė interes tė shqiptarėve dhe tė ardhmes evropiane.

Sipas tij, gjuha e politikanėve shqiptarė ishte tejet agresive dhe nė kundėrshtim me brishtėsinė e homoseksualėve. Ndaj, Uidhers, mendonte se duhet tė jenė politikanėt ato qė duhet tė japin shembullin e parė tė jetėsimit tė kėtij ligji.

Ai i kritikon liderėt kryesorė politikė pėr pandjeshmėri nė kėtė drejtim dhe pėr mashkullitet tė tepruar. Ambasadori amerikan i kėshilloi qeveritarėt se solidaritetin ndaj Klodit mund ta shprehin edhe nėpėrmjet tonit tė zėrit gjatė deklaratave publike, nėpėrmjet veshjeve provokuese dhe shikimeve joshėse.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...ticle&id=29316
 
I vjetėr 8.7.2010, 22:01   3
Citim:
Prapanica e Klodit dhe 56 kokat e Etėrve Themelues tė SHBA-ve
Kastriot Myftaraj

Reputacioni i SHBA-ve nė Shqipėri arriti nė pikėn mė tė ulėt historike nė 4 korrik tė kėtij viti, kur ambasadori amerikan John Withers II nuk mbajti pritjen tradicionale pėr festėn nacionale tė SHBA-ve, Ditėn e Pavarėsisė.

Ambasada amerikane nuk dha asnjė njoftim se pėrse u shty pritja tradicionale. Nuk ka asnjė njoftim qė tė ketė pasur ndonjė pėrpjekje pėr atentat terrorist ndaj ambasadės amerikane. Madje nuk mund tė thuhet as se pati tė dhėna pėr pėrgatitjen e ndonjė atentati terrorist, tė cilat nuk u bėnė publike, se masat e sigurisė pėrreth ambasadės kanė qenė ato tė rėndomtat, ēka e verifikova personalisht.

E vėrteta ėshtė se pritja nė ambasadė u shty vetėm pėr njė arsye personale tė ambasadorit Withers, se ai donte tė ndiqte ndeshjen finale tė tenisit nė Wimbledon. Kėshtu qė pritja u mbajt dy ditė me vonesė, nė 6 korrik. Nė fakt kishte edhe njė arsye tjetėr pėr tė cilėn u shty pritja dhe kjo ishte se i ftuari special i kėtij viti, homoseksuali Klodi i Big Brother, e ka pasur tė ngarkuar atė ditė agjendėn, ose diēka e tillė, kėshtu qė pritja duhej tė shtyhej patjetėr.

Ambasadori amerikan Withers, i cili gjeti kohėn qė tė merrte pjesė nė emisionin Big Brother nė Top Channel, pėr tė na bėrė me dije se ishte shumė i prekur nga deklarimi publik i homoseksualitetit prej Klodit atje, nuk gjeti kohėn qė tė mbante pritjen zyrtare pėr festėn zyrtare tė SHBA-ve.

Me kėtė ambasadori Withers tregoi se pėr tė, kokat e 56 Etėrve Themelues tė SHBA-ve, vlejnė mė pak se prapanica e homoseksualit Klodi. Me gjestin e ambasadorit amerikan tė mosmbajtjes sė pritjes zyrtare nė 4 korrik u vėrtetua se nėse ambasadorėt amerikanė dhe Sekretarja e Departamentit tė Shtetit bėjnė tė tyren kauzėn e njė homoseksuali, atėherė dinamika e ngjarjeve do tė ēojė atje qė prapanica e kėtij homoseksuali tė vlejė mė tepėr se kokat e Etėrve Themelues tė Amerikės.

Ambasadori Withers nuk ėshtė as ndonjė aristokrat nė familjen e tė cilit tenisi ka qenė traditė pėr shumė gjenerata, kėshtu qė ai nuk i rezistoi joshjes pėr tė parė ndeshjen finale tė tenisit. Ndonėse ambasadori amerikan e quan veten, me vanitet John Withers II, duke imituar aristokratėt, gjėja mė afėr tenisit nė familjen e John Withers I, ka qenė loja me arrat e kokosit nė pyjet e Jamaica (Xhamajka) nga e ka origjinėn familja.

Edhe mė skandaloz bėhet veprimi i ambasadorit amerikan, kur konsiderohet kuptimi i mbiemrit tė tij, “Withers”. Nėse do tė hapni njė fjalor autoritar nė anglisht, siē ėshtė ai Merriam-Webster, do tė shikoni se pėr fjalėn “Withers” jepen kėto dy shpjegime:

“1. the ridge between the shoulder bones of a horse
2. a part corresponding to the Withers in a quadruped (as a dog) other than a horse”.

Sipas anatomisė sė kuajve dhe qenve, “Withers” ėshtė ajo pjesė e shtyllės kurrizore tė kuajve dhe qenve, qė formohet nga vertebra e tretė deri tek e njėmbėdhjeta, duke filluar numėrimi nga pjesa e sipėrme e shtyllės kurrizore. Shumica e kuajve kanė 18 vertebra.

Eshtra e “Withers”-it (qė tė them tė drejtėn nuk e di si dreqin i thonė nė shqip, por mund tė na e thotė veterineri Bamir Topi) pėrdoret si pika nė tė cilėn matet lartėsia e njė kali, apo edhe e njė qeni, gjė shumė e rėndėsishme kjo nė garat e kuajve apo tė qenve. Eshtra e “Withers”-it ka njė rol shumė tė rėndėsishėm nė lėvizjen e kalit dhe tė qenit. Qentė tė cilėt e kanė eshtrėn e Withers nė njė pikė mė tė lartė janė shumė tė pėlqyer nė garat e qenve se kėrcejnė mė lart.

Duke qenė se kuajt nuk kanė njė klavikul, shpatullat e tyre mund tė lėvizin lirisht pas, dhe “Withers”-i siguron lidhjen e muskujve tė shpatullės me ato tė qafės. Tek kuajt dhe qentė ėshtė e njohur sėmundja qė quhet “fistulous Withers”, ose bursitis.

Racistėt e bardhė nė SHBA kanė pasur njė praktikė qė t’ u vinin emra (mė saktė mbiemra) qesharakė dhe fyes nė anglisht skllevėrve zezakė. Kjo mė pas do tė bėnte qė zezakėt pėr protestė tė merrnin emra pompozė, siē ndodhi me Martin Luter King, qė ėshtė bashkim i emrit tė Martin Luterit, njė personi historik shumė tė njohur me fjalėn “king” (mbret).

Tė njėjtėn praktikė tė vėnies sė mbiemrave fyes racistėt e bardhė e vazhduan edhe nė shekullin XX, se siē dihet racizmi ishte i institucionalizuar nė shtetet e jugut tė SHBA deri nė vitet gjashtėdhjetė tė shekullit tė kaluar. Kėshtu qė kur ndonjė emigrant zezak donte tė ndėrronte mbiemrin e vet ekzotik me njė mbiemėr nė anglisht, racistėt e bardhė gjenin rastin qė tė bėnin njė shaka tė rėndė.

Kėshtu ndodhi edhe me babain e ambasadorit tė sotėm amerikan nė Shqipėri, John Withers II, i cili erdhi si emigrant nė shtetet e jugut tė SHBA nga Xhamajka. Kur babai i tij erdhi nga Xhamajka, ai mbante mbiemrin ekzotik Tegegne, i cili ishte mbiemėr afrikan. Sigurisht qė puna e parė qė deshi tė bėnte ky emigrant xhamajkian nė SHBA ishte qė tė merrte njė mbiemėr nė anglisht. Pėr kėtė iu drejtua pėr ndihmė padronit tė tij, i cili gjeti rastin tė tallej dhe i vuri mbiemrin “Withers”.

Nėse ambasadori John Withers II do tė kishte patur njė fije dinjiteti, gjė tė cilėn babai i tij John Withers I qartėsisht nuk e ka pasur, do tė kishte ndryshuar mbiemrin e vet. Por ambasadori Withers jo vetėm qė nuk e bėn kėtė gjė, por ka edhe njė trill aristokratik, duke e quajtur veten John Withers II. Dikush duhet t’ i shpjegojė kėtij njeriu se ky zakon aristokratik i vėnies sė numrit pas emrit, nuk mund tė zbatohet kur mbiemri ėshtė njė fjalė qė tregon njė eshtėr qeni dhe kali.

Gjesti i ambasadorit amerikan (mosmbajta e pritjes zyrtare nė 4 korrik) bėhet edhe mė domethėnės pėr shkak se ai ishte akti i fundit qė ai bėri gjatė qėndrimit me detyrė nė Shqipėri. Njeriu i cili gjatė tre viteve u ka folur shqiptarėve pa reshtur, duke u dhėnė kėshilla nė gjuhė urdhėrore pėr gjithēka, pėr demokracinė, shtetin ligjor, gjykatat, prokurorinė, policinė, seksin, show-t televizive humoristike, njeriu i cili ka treguar pėrralla pėr fėmijėt nė kopsht, i cili ka mbrojtur kriminelėt e diktaturės komuniste, homoseksualėt, ėshtė njė njeri i cili nuk ka minimumin e respektit tė duhur pėr ditėn mė tė shėnuar tė vendit i cili e ka ēuar si ambasador.

Ambasadori Withers po largohet duke i lėnė pas njė sfidė shumė tė vėshtirė pasardhėsit tė tij tashmė tė emėruar, Alexandre Arvizu. I takon ambasadorit tė ri i cili vjen nė shtator qė tė rivendosė hierarkinė e vlerave, duke vėnė kokat e 56 Etėrve Themelues tė SHBA-ve mbi prapanicėn e homosekualit Klodi. Mbetet pėr t’ u parė se ēka do tė bėjė ambasadori i ri amerikan.

Njė gjė ėshtė e sigurt, vėshtirė qė tė imagjinohet se ai mund tė bėjė diēka mė tė keqe se paraardhėsi i tij, Withers. Vetėm nėse ndoshta homoseksuali Klodi deklaron se qeni i tij ėshtė homoseksual, dhe ambasadori i ri amerikan shkon bashkė me qenin e vet qė tė shprehė ndjenjat e tij tė thella pėr kėtė ngjarje tė shėnuar nė emancipimin e frymorėve nė Shqipėri.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...tid=55:komente
 
Ēėshtja u mbyll





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:18.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.