Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Kolonizim > ZONA 2 > Lindor
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 26.6.2010, 15:17   1

Shkrim i cituar Z2: Lindor: Shqiptarėt kėrkojnė rezolutė kundėr gjenocidit grek


Citim:
Parlamenti tė miratojė rezolutė kundėr gjenocidit grek

Parlamenti i Maqedonisė tė miratojė njė Rezolutė pėr dėnimin e gjenocidit grek kundėr popullėsisė shqiptare nė vitet 1944-45. Kėrkesa e tillė ėshtė bėrė nga Shoqata Sh.V.I.L. e UĒK-sė “Kalaja”, e cila i propozon deputetėve tė Parlamentit tė Republikės sė Maqedonisė tė njohė spastrimin etnik qė kanė bėrė grekėt kundėr popullsisė shqiptare tė Ēamėrisė nė vitet 1944-1945.

“Kjo njohje me anė tė njė Rezolute do tė ishte nder i Kuvendit tė Maqedonisė qė tė dėnojė vrasjen 2.909 burrave, grave, fėmijėve dhe tė moshuarve ēam tė cilėt u masakruan nga ushtarėt grek nga 27 qershori 1944 e deri 13 mars 1945. Genocidi grek mbi shqiptarėt shkaktojė shkatėrrimin e 68 fshatrave, djegien e 5.800 shtėpive dhe rrėnimin e 102 objekte fetare, si dhe shpėrnguljen me dhunė tė rreth 45 mijė shqiptarėve nga Ēamėria pėr nė Shqipėri. Greqia u ndalon ēamėve tė drejtėn pėr tė vizituar trojet dhe varret e tė afėrmve, tė drejtėn e pronės etj”, theksohet nė kėrkesėn me shkrim drejtuar parlamentarėve.

Po ashtu ajo propozon qė 27 qershor tė jetė njė ditė kujtimi pėr viktimat e kėsaj masakre.

“I rikujtojmė kryeministrit Gruevski se edhe familja e tij disa vite mė vonė pas genocidit grek kundėr shqiptarėve pėsojė tė njėjtin fat bashkė me mijėra egjeas tė cilėt u larguan nga Greqi gjatė luftės qytetare nė vitet 1946-1949”, thuhet nė kėrkesėn e bėrė.

Ndėr kėrkesat e bėra ėshtė qė deputetėt shqiptar qė ditėn e hėnė mė 28 Qershor 2010, tė mbajnė njė minutė heshtje nė Parlamentin e Maqedonisė pėrpara se tė fillojė seanca e punės ditore nė shenjė respekti pėr viktimat e gjenocidit grek. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...e5f5b75af&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.6.2010, 19:26   2
Citim:
Tetovė: Kėrkohet dėnimi i gjenocidit grek kundėr popullatės shqiptare nė Ēamėri

Shoqata pėr mbrojtjen dhe afirmimin e identitetit kombėtar “Illyricum libertas” nga Tetova, me rastin e 27 qershorit, Ditės sė gjenocidit grek kundėr popullatės shqiptare nė krahinėn e Ēamėrisė, kėrkon nga faktorėt politikė shtetėrorė shqiptarė qė ēėshtjen e zbardhjes sė plotė dhe zgjidhjes pėrfundimtare sė gjenocidit si dhe fatit tė 300 mijė qytetarėve shqiptarė me origjinė nga Greqia veriperėndimore, ta vendosin nė krye tė agjendės sė tyre politike, si njė ēėshtje e cila ėshtė lėnė pas dore pėr njė periudhė tė gjatė kohore.

“Kėrkojmė nga Parlamenti i ish-Republikės Jugosllave tė Maqedonisė dhe nga Kuvendi i Republikės sė Kosovės qė sipas shembullit tė Kuvendit tė Republikės sė Shqipėrisė, tė miratojnė rezolutat respektive me tė cilat dėnohet gjenocidi grek, si dhe tė pėrpiqen nė tė gjitha mėnyrat e mundshme tė ndikojnė nė zgjidhjen e ēėshtjes sė hapur ēame”, thuhet nė komunikatė.

Shoqata “Illyricum libertas” shpreh bindjen se me angazhimin e gjithė faktorėve shqiptarė ēėshtja e pėrbashkėt ēame do tė zgjidhet ashtu siē e kėrkon e drejta dhe nė pajtim me standardet e pranuara ndėrkombėtare tė dėnimit tė gjenocidit, si dhe tė drejtės sė patjetėrsueshme pėr kthim tė popullatave tė shpėrngulura me dhunė nga trojet e tyre historike.

http://www.rtv21.tv/home1/?section=n...ls&newsid=6595
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.6.2010, 20:16   3
Citim:
Tė ndarė rreth Rezolutės pėr ēamėt

Partitė politike shqiptare janė tė ndara rreth kėrkesės sė organizatave joqeveritare qė Parlamenti i Maqedonisė tė miratojė njė rezolutė pėr dėnimin e gjenocidit grek ndaj popullatės ēame.

Kėrkesa e tij ka pasuar nga SHVIL e UĒK-sė “Kalaja” si dhe shoqata “Illyricum Libertas”. Mirėpo, ajo nga partitė ėshtė pritur me vlerėsime kontradiktore.

Deputeti dhe koordinatori i BDI-sė, Tahir Hani ka theksuar se kjo ēėshtje ende nuk ėshtė biseduar dhe shqyrtuar nė radhėt e subjektit tė tyre.

“Ne nuk jemi njohur me ndonjė kėrkesė tė tillė qė ka ardhur nė formė tė shkruar nė Parlament apo si propozim. Pavarėsisht kėsaj, pėr kėtė ēėshtje nuk kemi biseduar dhe nuk mund tė jap vlerėsime partiake”, ka theksuar deputeti Hani.

Nga ana tjetėr, koordinatorja e Demokracisė sė Re, Flora Kadriu ka theksuar se pėrkrahė njė nismė tė tillė.

“Konsideroj se iniciativat e tilla janė pėr t`u pėrshėndetur dhe se ēdo akt jonjerėzor, njė gjenocid qė ushtrohet mbi njė popull pa marrė parasysh se cili popull ėshtė, duhet tė dėnohet ashpėr. Andaj mendoj se duhet tė pėrkrahet edhe kjo nismė pėr ēamėt”, ka theksuar Flora Kadriu.

Nisma ishte ndėrmarrė duke u solidarizuar me politikėn e disa forcave politike shqiptare nė Shqipėri, tė cilat dėnojnė gjenocidin grek ndaj popullsisė ēame gjatė dhe pas luftės sė dytė botėrore. (INA)

http://www.ina-online.net/Default.as...bcd6212ce&ln=3
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.11.2011, 19:31   4
Citim:
IL: Maqedonia dhe Kosova tė dėnojnė gjenocidin grek

Sh.m.a.i.k ILLYRICUM LIBERTAS –Tetovė, me rastin e 67 vjetorit tė masakrės sė madhe greke ndaj popullsisė shqiptare tė Ēamėrisė (1944-2011), i bashkohet dhimbjes sė madhe tė kombit shqiptar nė kėtė ditė tragjike tė historisė sonė kombėtare.

Illyricum Libertas pėrmes njė deklarate me shkrim thekson se, ėshtė pranė dhe bashkė me shqiptarėt tanė nė Qafė-Botė, vendin qė simbolizon ndarjen e dhimbshme tė kombit tonė dhe mbetjen e njė pjese tė territorit dhe kombit nėn sundimin e huaj.

“Vėrejmė me keqardhje tė plotė, qė apeli popullor drejtuar parlamenteve respektive tė Maqedonisė dhe Kosovės pėr miratimin e rezolutės qė dėnon gjenocidin grek nuk u bė realitet as kėtė vit. Kėrkojmė nga kėto dy organe pėrfaqėsuese qė tė miratojnė rezolutėn nė fjalė sa mė parė qė tė jetė e mundur”, thuhet nė deklaratė, transmeton agjencia e lajmeve INA.

Illyricum Libertas kėrkon nga qeveria greke qė nė kuadėr tė respektimit tė konventave ndėrkombėtare nėnshkruese e tė cilave ėshtė vetė ajo, tė lejojė qytetarėt shqiptarė me origjinė nga krahina e Ēamėrisė tė vizitojnė varret dhe pronat e tė parėve tė tyre dhe tė ndalė praktikėn antidemokratike tė moslejimit tė kalimit tė kufirit grek pėr kėtė kategori tė qytetarėve shqiptarė.

“Pėrkrahim plotėsisht dhe pa rezerva pėrpjekjet e faktorėve politikė dhe civilė nė Shqipėri qė zgjidhjen e ēėshtjes ēame e kanė nė krye tė agjendės sė tyre. Apelojmė qė kauza e shqiptarėve tė Ēamėrisė dhe territorit tė kėsaj krahine tė mos reduktohet nė ēėshtje pronash, por tė fitojė dimensionin e duhur si problem i shkeljes sė tė drejtave individuale dhe kolektive tė njė popullsie tė depėrtuar padrejtėsisht nga trojet e veta historike. Apelojmė tek faktorėt ndėrkombėtarė, para sė gjithash tek miqtė dhe vėllezėrit tanė europianė dhe amerikanė, qė tė ndėrmjetėsojnė nė gjetjen e njė zgjidhje tė drejtė dhe humane pėr kėtė ēėshtje madhore nė Ballkan dhe mė gjerė”, thuhet nė fund tė deklaratės. (INA)

http://ina-online.net/rajon/5697.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 03:11.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.