Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 29.6.2010, 20:05   1

Shkrim i cituar Perėndimori me sistem tė detyruar elektronik tė prokurimit publik


Citim:
Albania Receives 2010 United Nations Award

Albania was recognized by the United Nations for its contribution to improving transparency, accountability and responsiveness in the public sector last week.

Albania's Public Procurement Agency was awarded the 2nd place prize for Public Service in Europe for the development of an electronic procurement platform, made possible through the MCC Albania Threshold Program administered by USAID.

The electronic procurement platform is a web-based application that enables secure transactions among Albanian public institutions and the national and international business communities. It offers a secure, efficient and transparent preparation and administration of all tender-related documents, removing unnecessary paper work and providing secure data flow throughout the entire process.

The e-procurement system has reduced administrative costs associated with procurements by 15%, increased competitiveness, and introduced transparency, bringing Albania into full EU compliance for e-procurement.

Albania is the first country in the world to develop an obligatory electronic procurement system for 100% for all public sector procurements above the threshold of 3000 Euro. Source; US Aid

http://www.balkans.com/open-news.php?uniquenumber=62497
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.6.2010, 20:20   2
Citim:
Shqipėria, midis vendeve mė atraktivė nė botė pėr investitorėt e huaj

Njė ndėr kompanitė mė tė njohura tė konsulencės ekonomike nė botė, “A.T. Kearney” kryen njė studim vjetor mbi mundėsitė e investimeve dhe tregjet nė fushėn e biznesit Retail dhe llogarit indeksin global tė zhvillimit tė kėtyre tregjeve (GRDI), duke pėrdorur 25 tregues makroekonomikė dhe ekonomikė.

Kėtij studimi i ka bėrė jehonė edhe CNBC pak ditė mė parė. Shqipėria hyn pėr herė tė parė nė hartėn e kėtij studimi, me performancėn e saj ekonomike dhe menjėherė renditet mes 30 vendeve tė para, duke zėnė pozicionin e 12-tė me GRDI 51.1.

Shqipėria kalon vende si Turqia, Rumania, Bullgaria, Bosnja nė njė klasifikim ku vendet e para mbahen nga tregje gjigantė si Kina, India, Brazili etj. Ajo renditet nė kėtė vend pėr nga rezultatet e arritura pėr sa i pėrket lehtėsisė sė hyrjes nė tregjet e saj dhe tė bėrit biznes, tėrheqja si treg i ri dhe i garantuar dhe risku i ulėt e tė bėrit biznes.

Sipas kėtij studimi ndėrsa Rusia ka zbritur nga vendi i dytė nė atė tė dhjetė, duke hapur rrugė pėr vendet e Evropės Lindore. Ndėrkohė vendet e Ballkanit me tė parėn Shqipėrinė, pasuar nga Bosnjė-Hercegovina, e renditur vetėm nė vendin e 29-tė me GRDI 39.1, Bullgaria e 19-ta me GRDI 46.5 dhe Maqedonia e 20-ta me GRDI me 45.6 janė ngjitur shumė nė klasifikim. Kjo pėr faktin qė dhe pse vende tė vogla, kanė pasur njė zhvillim ekonomik tė pėrshpejtuar nė sajė tė reformave ekonomike.

Njė pjesė e mirė e dyqaneve tė biznesit me shumicė dhe pakicė janė shtrirė nė kėto vende dhe nga intervistat e Drejtorėve Ekzekutivė tė kompanive tė mėdha, ato rezultojnė tė mos jenė thjesht njė mundėsi dhe njė vend i pėlqyeshėm pėr investimet e tyre por tashmė kanė hyrė nė hartat e investimeve tė tyre si njė domosdoshmėri.

Nė kėtė studim, kur analizohet Shqipėria, mes tė tjerave thuhet qė Shqipėria ėshtė njė treg i vogėl me njė kėndvėshtrim shumė pozitiv lidhur pėr biznesin dhe njė treg i ri akoma i pashfrytėzuar.

Parashikohet qė rritja e GDP nė Shqipėri tė vazhdojė me ritme tė shpejta dhe nė 2014, thuhet nė raport, GDP reale pritet tė rritet me 30%, gjė qė e bėn kėtė vend tė konsiderohet shumė pozitivisht dhe nė perspektivė.

Ky studim tėrėsor global konfirmohet edhe njė herė nga njė studim i kryer nga Dhoma Gjermane e Tregtisė me vendet e huaja, nė lidhje me qėndrimin e investitorėve gjermanė tė cilėt kanė investuar jashtė Gjermanisė, rezulton qė tė pyetur nėse do tė investonin pėrsėri nė vendet ku ata janė prezentė, pėrgjigja pėr Shqipėrinė ėshtė 86%.

Ky tregues ėshtė mė i lartė se nė vende si Rumania me 81%, Hungaria me 80%, Ēekia me 79 % dhe Letonia me 81%.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=27553
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 23:31.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.