Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 15.8.2010, 15:11   1
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Term: Asimilim


Ka dy raste qė ndryshojnė.

Rasti i parė: Kur njė popullsi pėrvetėson njė gjuhė tė huaj, por ruan kompaktėsinė, mbetet gjenetikisht e izoluar.

Rasti i dytė: Popullsia shkrihet tėrėsisht dhe nuk mund t'i drejtosh gishtin askujt se ėshtė pasardhės i asaj popullsie tė lashtė.

Ēfarė termi mund tė pėrdoret pėr rastin e parė?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.8.2010, 20:58   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
"Asimilim kulturor, asimilim biologjik" mendoj se i pėrgjigjen tė dy rasteve. Nėse ndodh asimilimi biologjik, sipas qėndrimit tonė ėshtė asimilim i plotė.

Qėndrimi ėshtė i arsyeshėm, sepse nė analogji kultura ėshtė "software", biologjia ėshtė "hardware". Softi i pėrshtatshėm mund tė riinstalohet, po n.q.s. tjetėrsohet "hardware"-i mbaroi puna (mungesė materiali).

Mbase mund tė pėrdoren si risi dhe termat "asimilim virtual" dhe "asimilim material/real", nėse duken mė asnjanėse.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.8.2010, 21:00   3
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Mund tė futen edhe si nėnkategori:

Asimilimi gjuhėsor
Asimilimi fetar
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.5.2016, 00:21   4
rrėqebull
anėtar/e
 
rrėqebull
 
Anėtarėsuar: 2.2012
Meqenėse me asimilim nėnkuptohet nė ēdo rast humbje tė veēorive kombėtare, them se, pėr thjeshtėsim tė mėtejshėm (ngase e bėjnė disi tė vetėkuptueshėm dallimin), mund tė pėrdoren pėrkatėsisht:

shkulturim (pėr asimilimin kulturor)
dhe shfarim (pėr asimilimin biologjik)

qė janė edhe dy llojet e mundshme tė asaj qė quajmė pėrgjithėsisht shkombėtarizim.

Kjo na lejon qė tė shmangim pėrdorimin e fjalės "asimilim" nė lidhje me ripėrvetėsimin e bashkėkombasve tanė tė shkulturuar nga sllavo-abrahamiko-globalistėt. Nė atė rast mund tė pėrdorim pra fjalėn rikulturim, e cila ėshtė e dėlirė nga keqkuptime prozhmuese tė farkėtuara nga akademitė bolsheviste dhe nuk shkakton reagime pavlovianeske tek dėgjuesit me thellėsi mendimore qė nuk e tejkalon pėrshtypjen.

Ndėrsa, nė rastin e pėrdorimit tė fjalės shfarim pėr asimilimin biologjik, ngarkimi i saj kuptimor (falė lidhjes me fjalėn mė tė dėgjuar shfarosje), ėshtė mė se i fruqshėm sepse pėrshtypja e shpie dėgjuesin/lexuesin nė drejtimin e duhur dijenizues duke ia bėrė vetvetiu tė qartė se pėrzierja racore (ose, thėnė mė teknikisht: pushtuesogamia<ksenogamia) ėshtė nėnkategori e shfarosjes.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:04.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.