Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 4.9.2010, 21:35   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Durrės: Peshkatarėt zbulojnė spirancė tė lashtė


Citim:
Nė Durrės zbulohet spiranca dymijė vjeēare

Durrės, 4 shtator - Pak ditė mė parė nė Gjirin e Durrėsit dy peshkatarė kanė nxjerrė nė sipėrfaqe njė spirancė anijeje afro 2 mijė vjeēare.

Objekti antik, qė mendohet se i pėrket njė anijeje tė periudhės romake, peshon rreth 150 kg dhe ėshtė prej plumbi.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,9,33264

Citim:
Zbulohet njė spirancė antike nė Adriatik

Njė spirancė e njė anije romake ėshtė zbuluar gjatė kėrkimeve arkeologjike nėnujore nė Gjirin e Durrėsit. Sipas ekpertėve bėhet fjalė pėr njė zbulim shumė tė rrallė. Spiranca ndėrthuret me elementė tė plumbit dhe drurit dhe pėrsa i pėrket dimensioneve, elementi ėshtė relativisht i madh pėr ujėrat mesdhetare.

Arkeologėt e ekspeditės mendojnė se nga tė dhėnat paraprake spiranca mund tė ketė qenė pjesė e njė anije tregtare e cila sjell edhe njė herė nė vėmendje rėndėsinė e madhe qė Durresi ka pasur nė shkėmbimin e mallrave tregtare nėpėrmjet detit.

Arkelogėt thonė se ėshtė pėrcaktuar thellėsia e zonės ku ėshtė gjetur objekti dhe sė shpejti do tė nisė njė studim i ri pėr gjetjen e tė tjera objekteve. Spiranca do tė ekspozohet nė muzeun arkeologjik tė Durrėsit.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=12540

Citim:
Zbulohet njė spirancė antike

Njė spirancė anije e kohės romake ėshtė gjetur nga peshkatarėt durrsakė nė fundin e gjirit tė Durrėsit. Specialistėt e arkeologjisė nėnujore kanė njoftuar se ajo i pėrket njė anijeje romake dhe daton rreth 2 mijė vjet mė parė.

Bregdeti i Durrėsit ėshtė mjaft i pasur me objekte tė antikitetit. Drejtuesi i arkeologjisė nėnujore e kanė vlerėsuar gjetjen e rastėsishme tė peshkatarėve si njė element spirance me njė moshė tė paktėn dymijė vjeēare, qė i pėrket periudhės romake.

Qyteti i Durrėsit karakterizohet nga zona tė tėra qė mbartin njė pasuri tė rrallė tė ruajtur ndėr shekuj, shpesh tė cenuar nga grabitėsit e antikuarėve dhe tė pambrojtur. Dhe kjo dėshmi e peshkatarėve nxjerr nė pah situatėn e rėnduar qė vazhdon prej 20 vitesh tė mos mbrojtjes sė kėsaj pasurie nėnujore.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=15&id=76065

Citim:
Durrės: Zbulohet spiranca metalike e njė anije antike

Spiranca metalike e njė anije antike, mė e madhja e kėtij lloji e zbuluar nė ujėrat detare tė Shqipėrisė deri mė sot, u gjet tė enjten nga disa peshkatarė nė gjirin e Durrėsit. Objekti prej plumbi ėshtė i pari i kėtij lloji i zbuluar nė gjirin detar tė Durrėsit.

Sipas tė dhėnave paraprake, ajo ėshtė pjesė e njė objekti metalik qė kombinohej me njė tra prej druri dhe qė ka njė gjatėsi prej rreth dy metrash, ēka lė tė kuptosh se anija sė cilės i pėrket ka patur njė gjatėsi prej rreth 25 metrash.

Objekti i pėrket periudhės romake dhe ka njė moshė afro 2000-vjeēare, nėnvizoi specialisti i arkeologjisė nėnujore.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=75912
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.9.2010, 21:41   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Kėtu mund tė shihet pėrmbledhtas problemi i terminologjisė kur cilėsohet diēka e "periudhės romake" si "romake". Citimi i tretė madje i pėrdor tė dyja nė njė shkrim.

Me sa duket nė pavetėdijen e kėsaj kategorie fjala "romake" ėshtė e ngarkuar emocionalisht dhe i jep vlerė sendeve... Kėshtu qė teknikisht kėta veprojnė me qėllim tė mirė qė t'i rrisin vlerat sendeve, se po t'i quajnė tė "periudhės ilire" ose "ilire" dalin pa vlerė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.9.2010, 05:48   3
Citim:
Specialistėt japin alarmin: Po grabitet e shkatėrrohet pasuria mijėravjeēare arkeologjike

Njė grup specialistėsh tė fushės sė arkeologjisė nėntokėsore dhe nėnujore nė Durrės kanė dhėnė alarmin lidhur me faktin, sipas tyre, “tė grabitjes dhe shkatėrrimit tė vlerave mijėravjeēare tė arkeologjisė, duke dėmtuar rėndė dokumentimin e fakteve historike tė cilat tregojnė popullimin qysh nė lashtėsi tė tokės sė tė parėve tanė”.

Ata kanė lėshuar sinjalin e alarmit lidhur me grabitjen e pasurisė arkeologjike, dhe njė reagim i tillė vjen vetėm pak ditė pasi njė grup kėrkuesish dhe hulumtuesish tė pasurisė nėnujore nė brigjet e Durrėsit dhe nė brigjet e tjera kanė nxjerrė nė sipėrfaqe njė spirancė 2000-vjeēare.

Specialistėt e arkeologjisė i kanė cilėsuar zbulimet e fundit si “pjesė tė njė lloj sekreti profesional duke shfaqur hapur pakėnaqėsinė si kėrkues i pasurisė arkeologjike pėr mungesėn e kujdesit nė ruajtjen e kėsaj pasurie.

Sipas tyre “edhe gjatė kėtyre 20 viteve trashėgimia kulturore e arkeologjisė shqiptare ėshtė grabitur dhe shkatėrruar, ndaj na duhet tė tregohemi tė kujdesshėm nė raste tė tilla, pasi bėhet fjalė pėr njė pasuri shumė tė ēmuar dhe me rėndėsi tė madhe pėr arkeologjinė, historinė, kulturėn, tregtinė dhe marrėdhėniet e shkėmbimeve tregtare tė ilirėve nė rajon”.

Edhe pse nuk janė dhėnė detaje lidhur me atė qė e kanė cilėsuar si vjedhje tė pasurisė, mėsohet se gjatė gėrmimeve nė Durrės janė dėmtuar dhe groposur pėrfundimisht njė sėrė vlerash arkeologjike.

Kjo kategori pėr shumė arsye e ka pasur tė pamundur ta ndalojė dėmtimin nė jo pak raste tė daljes nė dritė tė pasurisė arkeologjike ngase gjithēka ėshtė mėsuar, pasi janė dėmtuar formacionet pėrkatėse. Studiuesit e arkeologjisė janė tė bindur se Durrėsi ka tė fshehur njė pasuri tė kushtueshme si nėnujore edhe nėntokėsore arkeologjike, ndėrsa tregohen treguar skeptikė nė masat shtrėnguese pėr ta ruajtur kėtė pasuri.

Gėrmimet e shumta nė nėntokėn e Durrėsit kanė nxjerrė nė dritė pasuri shumė tė vlefshme pėr arkeologjinė dhe trashėgimin e madhe nė kėtė drejtim. Njė grup arkeologėsh nėnujorė kanė vite qė zhyten nė thellėsi tė brigjeve shqiptare pėr tė hulumtuar pasurinė nėnujore. Ka njė hartė pėr kėrkime tė tilla nė ujėrat e Durrėsit e Sarandės dhe se herė pas here zbulimet janė shumė interesante dhe me peshė nė kėtė fushė.

Nė bashkėpunim me Fondacionin Detar RPM dhe Institutin Amerikan tė Arkeologjisė, Navale INA, po hartohet projekti kėrkimor shkencor kombėtar, ai i bėrjes sė hartave arkeologjike nėnujore dixhitale tredimensionale. Njė nismė e tillė ėshtė shfaqur disa vite mė parė dhe ka vijuar nė bazė tė njė marrėveshje.

Skanimi dhe bėrja e hartave dixhitale tredimensionale dhe verifikimi i gjitha anomalie tė relievit dhe evidentimin apo inventarizimi i tė gjithė trashėgimisė kulturore nėnujore ėshtė ndjekur nga specialistė tė njohur nė kėtė fushė. Kėrkim studimi filloi nė jug tė bregdetit nė kufi me Greqinė, nga kepi Stillos dhe vazhdoi deri nė veri tė Gjirit tė Sarandės, nė jug tė Kakomesė.

Gjatė kėsaj periudhe u krye gjithė skanimi i fundit tė detit tė zonės dhe u evidentuan njė numėr shumė i madh anomalish tė relievit. Nė jug tė Gjirit tė Sarandės u evidentua siti i njė anije transporti amforash, tė cilat i pėrkasin shek IV para erės sonė. Nė veri tė Gjirit tė Sarandės, njė sit i cili pėr nga qeramika i pėrket periudhės bizantine, ndėrsa nė tė gjithė zonėn e skanuar u evidentuan 14 relike, tė cilat mundet tė klasifikohen nga shek. XVIII deri nė ditėt e sotme. Gjetja e fundit nėnujore ka ndėrthurje tė plumbit me elementė druri tė asaj periudhe qė tashmė ėshtė konsumuar nga koha e gjatė prej shumė shekujsh nėn ujė.

Specialistėt deklaruan se “pjesa metalike e gjetur nėn ujė ėshtė pjesa e sipėrme e spirancės, ajo ėshtė edhe elementi i parė qė gjejmė nė Durrės tė kėtij lloji dhe nė aspektin historik ėshtė njė element i ri qė flet pėr rėndėsinė qė kishte Durrėsi nė Mesdhe. Spiranca mendohet t’i pėrkasė njė periudhė 2000-vjeēare tė kohės romake.

Nė muzeun arkeologjik tė qytetit tė Durrėsit ndodhet edhe njė spirancė prej guri, pėr tė cilėn arkeologėt , u shprehėn se “ėshtė njė objekt unikal nė Shqipėri dhe ndoshta nė botė”.


http://www.standard.al/index.php/sociale/11381.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 20:52.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.