Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 30.11.2008, 10:06   1

Shkrim i cituar Tiranė: Vazhdojnė festimet jugosllave dhe nė shek. XXI


Citim:
Festa e Ēlirimit, Garda bojkoton ceremoninė

Megjithėse njihet me ligj si dita e Ēlirimit tė Vendit nga pushtuesit nazi-fashistė, dhe nė kalendar shėnohet me tė kuqe si njė festė zyrtare kombėtare, 29 Nėntori vazhdon tė injorohet nga njė pjesė e mirė e klasės politike shqiptare, e cila mbėshtet tezat se vendi u ēlirua mė 28 Nėntor.

http://www.shekulli.com.al/news/49/A...008-11-30.html
Citim:
29 Nėntori - feston opozita shqiptare

Data 29 Nėntor nuk do tė festohet nga mazhoranca dhe drejtues tė qeverisė. Nė varrezat e Dėshmorėve tė Kombit qė u vizituan dje nga tre krerėt mė tė lartė tė shtetit, sot pritet tė shkojė opozita dhe shumė veteranė. Ata njohin pikėrisht 29 Nėntorin si Ditėn e Ēlirimit tė vendit.

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=1987
Citim:
Ndryshe nga njė ditė mė parė kur Bashkia nuk denjoi tė vendosė qoftė njė flamur pėr Ditėn e Pavarėsisė, 29 nėntori pėrcillet me festime tė mėdha nė qendėr tė Tiranės. Tashmė “Nata e Bardhė” ėshtė kthyer nė njė festė tradicionale pėr Tiranėn. Pėrveē garės Rally Albania qė dha startin e kėsaj feste, ėshtė mundėsuar dhe hapja e dyerve tė Bashkisė sė Tiranės dhe risitė e tjera tė kėsaj mbrėmje.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...tike&Itemid=60
Citim:
Festa e Ēlirimit tė vendit e gjen tė ndarė tė majtėn

Nė mungesė tė njė protokolli, partitė e majta kanė bėrė homazhe nė Varrezat e Dėshmorėve dhe nė monumentin “Nėna Shqipėri” nė orare tė ndryshme. Gjithēka ishte pėrgatitur nga Bashkia e Tiranės, vendosjen e njerėzve, moketin jeshil ku do tė kalonin pėrfaqėsuesit e partive politike, por dhe veteranėt, pėr tė nderuar dėshmorėt e kombit, duke zhvilluar nė kėtė mėnyrė ceremonialin e forcave tė majta qė festojnė 29 Nėntorin si ditėn e ēlirimit tė vendit.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=21994
Citim:
I pyetur rreth veprimit tė Policisė Bashkiake qė u mundua tė bllokonte drejtuesit e LSI-sė tė kalonin nė moketin ceremonial drejt monumentit “Nėna Shqipėri”, Meta shprehu keqardhje “qė ceremonitė e 28 dhe 29 Nėntorit, sidomos tė 29 Nėntorit, tregojnė njė mungesė serioziteti tė shtetit shqiptar, pasi kjo ėshtė njė festė kombėtare dhe nuk ka njė protokoll tė unifikuar, gjė qė ėshtė njė turp pėr shtetin tonė”.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=21995
Citim:
Tė majtėt festojnė ditėn e Ēlirimit

“Ne do t’i kujtojmė tė rėnėt pėr liri nė ēdo 29 Nėntor. Vitin e ardhshėm, pra nė 65-vjetorin e ēlirimit, unė si Kryetar i Bashkisė do tė marr masa qė ēdo simbol qė i pėrkon 29 Nėntorit, ēlirimit tė Shqipėrisė, ta restauroj dhe sistemoj qė viti jubilar i ēlirimit ta gjejė Vlorėn mė tė bukur” tha kryebashkiaku Gjika.

Mė 28 Nėntor, ditė kur u festua edhe pavarėsia, pėrfaqėsuesit e djathtė vendosėn lule nė varrezat e dėshmorėve, duke e festuar tė ndarė ditėn e ēlirimit nga tė majtėt. Ata nuk kanė qenė tė pranishėm ditėn e djeshme, nė ceremonitė e zhvilluara nė qytet.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=21996
Citim:
Edi Rama ka zgjedhur Ditėn e Dėshmorėve tė Luftės Nacional-Ēlirimtare pėr tė afruar pranė vetes kritizerėt mė tė fortė nė parti e qė janė njėkohėsisht figurat mė me peshė nė radhėt e socialistėve. Dritėro Agolli, Rexhep Mejdani dhe Servet Pėllumbi ishin krah tij nė ceremoninė e zhvilluar nė Varrezat e Dėshmorėve tė Atdheut me rastin e 29 Nėntorit, por aty mungonte njė nga figurat kryesore tė sė majtės

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=13345
Citim:
Rama me veteranėt,nė ‘91 i quajti vrasės, dje i ftoi pėr drekė

...nė gusht tė vitit 1991, i njėjti Edi Rama, kėsokohe pedagog i Arteve, shprehej me njė gjuhė krejt tjetėr ndaj Luftės Antifashiste dhe sidomos pėrftuesve prej saj, qė mė sė shumti janė tė njėjtėt veteranė qė ai pati pėrballė gjatė ditės sė djeshme. Shkurt, ai e quante kastėn e ardhur nė pushtet si tradhtare tė demokracisė e kombit, si terroriste e ekzekutore.

Mė keq akoma, Edi Rama, nė tėrėsinė e bindjes sė tij, tė asaj bindjeje qė ka pasqyruar nė letėr, i mėshon fort idesė sė Ballit Kombėtar, se Lufta Antifashiste degjeneroi nė Luftė Civile.


Gjithēka qė ka tė bėjė me kėtė bindje tė hershme gjendet e shkruar nė librin e pėrbashkėt tė Ramės me Ardian Klosin, me titull “Refleksione”, botuar nė vitin 1992.

“Kundėr ngushtimit tė nocionit opozitė” (faqe 179-185), titullohet shkrimi i firmosur nga Edi Rama, pėrmes tė cilit atakohet Lufta Antifashiste. Nė tėrėsi shkrimi synon tė argumentojė detyrimin qė ka Partia Socialiste tė mohojė, tė denoncojė pa kompromis “veprimtarinė kriminale tė PPSH-sė deri nė nxjerrjen e saj jashtė ligjit...”.

(...)

“Pajtimi Kombėtar, pėr tė cilin po flitet aq shumė, pikėrisht aty duhet tė fillojė, te Lufta Civile... Kushdo qė do t’u shpėtojė hijeve tė sė kaluarės duhet ta mbėshtesė pa asnjė ngurrim kėtė ide. Duhet pranuar mė nė fund, hapur, qė lufta kundėr okupatorit degjeneroi nė njė luftė tė pėrgjakshme civile...”, shkruan Edi Rama nė faqen 180 tė librit.

Mė tej, akuzat shkojnė edhe te personazhe tė caktuar.

“Histeria e luftės pėr pushtet, qė kishte projektuar gjenerali Enver Hoxha dhe marrja e pushtetit me dhunė, qė ka qenė thelbi politik i ēdo lėvizje komuniste, ėshtė shkaku i vetėm qė ajo luftė e nisur kundėr okupatorit degjeneroi nė luftė civile. Pra, ēėshtja e pushtetit ėshtė argumenti qė zbulon edhe shkakun e tradhtisė qė komunistėt i bėnė demokracisė dhe kombit shqiptar. Prandaj edhe nuk kanė asnjė kuptim thirrjet pėr harresė dhe pėr mbyllje dosjesh, kur nuk janė zgjidhur probleme kardinale si: Lufta Civile, terrori ndaj inteligjencės e ndaj klerit menjėherė pas luftės dhe nė faza tė mėvonshme, terrori ndaj rezistencės sė organizuar antikomuniste deri nė periudhėn 1952-’53, qėndrimi ndaj emigracionit politik”.

Nė vazhdim, nė tė njėjtin shkrim, Edi Rama e rėndon dozėn e akuzave ndaj pėrfituesve nga Lufta duke i quajtur ata “inkuizitorė”, qė u duhej treguar vendi, pasi janė duke bashkuar “zėrin e tyre hipokrit me koret e pėrbotshme pėr demokraci”.

Pak mė poshtė vjen pėrfundimi apo pėrmbledhja e mendimit: “E kaluara do tė na mbajė tė gozhduar nė rrethin e saj vicioz, pėr sa kohė nuk kemi bėrė katarsisin e vėrtetė historik”.

Gjithēka nė kėtė shkrim mbyllet me njė tjetėr ultimatum, kėtė radhė nė adresė tė Partisė Socialiste, e cila sipas Ramės s’ka tė drejtė tė jetė parti e ligjshme, “pėrsa kohė nuk ka bėrė denoncimin e plotė tė origjinės dhe historisė sė saj”.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=21993
Citim:
29 Nėntori, PD: Rama, trashėgimtar i falsifikimit tė madh tė historisė
01/12/2008 - 08:50

Partia Demokratike e cilėsoi dje kryetarin socialist, Edi Rama, si vazhdues i falsifikimit tė historisė si edhe Enver Hoxha. Pėrmes njė konference pėr shtyp, zėdhėnėsi i selisė blu, Gerti Bogdani e cilėsoi festimin e 29 Nėntorit nga PS dhe kryetari i saj si njė akt pėrēarės kombėtar.

“Edi Rama, nė njė akt pėrēarės kombėtar, festoi ditėn e ēlirimit tė vendit... nė 29 Nėntor siē e caktoi lideri i Partisė Komuniste Jugosllave, Dushan Mugosha. Janė po ata tė cilėt pėr tė goditur ndjenjat kombėtare zhvendosėn ditėn e Ēlirimit tė Shqipėrisė nga Dita e Pavarėsisė, nė ditėn e ēlirimit tė Jugosllavisė. Kėshtu qė duke festuar 29 Nėntorin, Edi Rama dėshmohet trashėgimtar i falsifikimit tė madh tė historisė”, tha Bogdani.

Zėdhėnėsi i selisė blu, tha dje se “duke dėnuar kėtė qėndrim, Partia Demokratike mbėshtet plotėsisht vendimin e kėshilltarėve tė saj nė Kėshillin Bashkiak, pėr mocion mosbesimi ndaj atij qė dekoroi nė Tiranė, Goran Bregoviēin, tė njohur pėr urrejtje ekstreme ndaj shqiptarėve tė Kosovės”.

Duke pėrsėritur qėndrimin e Partisė Demokratike rreth festės sė Ēlirimit tė vendit, zėdhėnėsi i saj tha se “Partia Demokratike konsideron se Enver Hoxha dhe klika e tij, ndėr tė cilėt edhe njerėz tė afėrt tė Edi Ramės, vendosėn nė Shqipėri pas luftės regjimin mė barbar tė kohėrave, pėr ēka ai u vlerėsua edhe si Hitleri i Evropės sė pas luftės. E vėrteta historike ėshtė se Partinė Komuniste shqiptare e themeloi dhe e udhėhoqi Partia Komuniste jugosllave me Dushan Mugoshėn dhe Mugoshėt e tjerė”.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=22031
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.11.2009, 16:44   2
Citim:
Bashkia e Durrėsit, ceremoni solemne pėr 65 vjetorin e ēlirimit tė Durrėsit

Bashkia e Durrėsit ka organizuar nė sallėn e pallatit tė kulturės ceremoninė solemne me rastin e 14 Nėntorit, ditės sė ēlirimit tė Durrėsit nga pushtuesit nazifashistė nė 1944.

Nė kėtė ceremoni merrnin pjesė kryetari i Bashkisė Vangjush Dako, deputetė tė Durrėsit, veteranė tė luftės dhe tė afėrm tė dėshmorėve qė dhanė jetėn pėr liri, pėrfaqėsues tė organeve tė tjera tė pushtetit vendor, pėrfaqėsues tė forcave politike, tė komuniteteve fetare etj. Nė kėtė ceremoni

merrnin pjesė edhe pėrfaqėsuesit e organizatave antifashiste tė vendeve tė Adriatikut dhe Jonit tė cilėt sollėn nė kėtė ceremoni pėrshėndetjet e tyre. Ceremonia ėshtė ēelur me ekzekutimin e himnit kombėtar dhe mė pas e ka marrė fjalėn kryetari i Bashkisė sė Durrėsit Vangjush Dako i cili deklaroi se do tė kujtojmė gjithmonė me respekt tė gjithė ata qė e deshėn qytetin aq shumė sa derdhėn gjak e dhanė jetėn pėr tė.

Midis tė tjerash kryebashkiaku Dako u shpreh se: “Jemi sot kėtu nė pėrkujtim tė ditės historike tė ēlirimit tė qytetit tonė, ditė pėr tė cilėn kanė sakrifikuar e kanė dhėnė jetėn dhjetėra patriotė dhe luftėtarė tė lirisė.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...iale&Itemid=64
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.11.2009, 20:30   3
kalimtar/e
 
Citim:
me rastin e 14 Nėntorit, ditės sė ēlirimit tė Durrėsit nga pushtuesit nazifashistė nė 1944.
Pyes veten a ka qenė i pranishėm ndonjė nga familja e Mujo Ulqinakut aty?! Oficeri i ushtrisė shqiptare qė u vra nga pushtuesit italianė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.11.2009, 11:30   4
Citim:
Tirana feston 65-vjetorin e clirimit

Tirana ka festuar dje 65 vjetorin e clirimit te saj. Me dhjetera veterane te Luftes Nacional-Clirimtare e kane festuar kete dite qe heret ne mengjes. Fillimisht, atyre u eshte rezervuar nje takim me kryetarin e bashkise se Tiranes, Edi Rama ne ambientet e bashkise dhe me pas nje vizite, ne pavijonin e ngritur ne qender te kryeqytetit, ku ne kujtim te kesaj dite jane vendosur fotografi, qe pasqyronin momente nga Lufta Nacional-Clirimtare. Si cdo vit ne kete date nuk mund te mungonin homazhet tek monumenti i "Ushtarit te Panjohur" ne Tirane. Kurora dhe buqeta me lule, ne nderim te te reneve.

Ne festen e 65 vjetorit te clirimit te Tiranes ka qene i pranishem edhe ministri i Shtetit, Genc Pollo perfaqesues nga Presidenca, Ministria e Mbrojtjes. Keta te fundit se bashku me kryetarin e baskise, kryen homazhet dhe vendosen kurora me lule ne monumentin e "Ushtarit te Panjohur", simbol i luftes dhe i clirimit te Tiranes nga pushtuesit nazi-fashiste.

Rrjedha e te gjitha aktiviteteve me rastin e 17 nentorit, eshte mbyllur me nje pritje te organizuar nga kryebashkiaku Rama, i cili ka shprehur mirenjohjen e tij per te gjithe veteranet, nderkohe qe ka kerkuar me shume mbeshtetje per ta, nga strukturat e qeverise.

"Por sot 65 vjet me pas, cdo vit dhe pervjetor qe shkon, nderimi per te renet ne ate lufte dhe veteranet e saj, nuk ndjek kurrsesi vetem nje moment ceremonial. Kaq eshte jo thjesht pak, po mangesish shume, sepse ne qe vijme pas kemi detyrimin t'i kujtojme ngjarjet dhe protagonistet qe shkruajne sot lavdishem te shkuaren, duke reflektuar per lirine dhe vlerat e lirise ne jeten qe bejme",-tha Edi Rama, kryetar i bashkise se Tiranes.

Sipas tij, lufta e tyre eshte nje pjese e ndritur e historise se Shqiperise.

http://www.kohajone.com/html/artikull_48265.html
Citim:
Partizanet, 19 dite lufte per clirimin e Tiranes

Idriz Shehi e mban mend mire diten e pare te mobilizimit te tiranasve, per te cliruar njehere e mire kryeqytetin.

"Ishte data 29 tetor 1944, kur forcat e Divizionit te Pare, nen komanden e Mehmet Shehut dhe Tuk Jakoves, u mobilizuan se bashku me forcat e tjera te Korparmates se Pare, drejtuar nga Dali Ndreu dhe Hysni Kapo", kujton veterani Shehi.

Sipas tij, ne bashkepunim me njesitet guerile dhe ne mbeshtetje nga populli i Tiranes, Gogo Nushi filloi sulmin kunder armiqve.

"Forcat pushtuese ne Tirane perbeheshin nga 3500 ushtare dhe oficere gjermane", tregon Shehi. Edhe pse kane kaluar 65 vjet nga ajo dite, veterani kujton me detaje luften e pergjakshme.

"Ne fazen e pare te sulmit, disa brigada sulmuese godisnin forcat armike, qe leviznin ne rrugen Vore-Shkoder. Ndersa brigada te tjera pengonin hyrjen e kolonave armike qe i drejtoheshin Tiranes", kujton Shehi.

Qe diten e pare te sulmit, Brigada e Pare arriti te merrte kazermat e xhenios, spitalin civil dhe me vone arriten te dilnin tek Pazari i Ri dhe ura e Lanes. Bilanci ishte tragjik. Qindra partizane humben jeten ne menyre heroike, ndersa gjermanet pesuan humbje akoma me te medha ne njerez, te cilet u vrane gjate luftes.

Gjithashtu, Shehi tregon se ka pasur edhe mjaft armiq te zene rob.

http://www.kohajone.com/html/artikull_48266.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.11.2009, 23:39   5
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
"Histori"...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.11.2009, 12:29   6
Citim:
Si ēdo vit politika shqiptare do tė festojė e ndarė “28 Nėntorin” dhe festėn e ēlirimit. Pėrfaqėsuesit e sė djathtės bashkė me festėn e pavarėsisė do tė festojnė sot dhe festėn e ēlirimit tė Shqipėrisė.

Ata nė orėt e paradites bėjnė homazhe pranė memorialit “Nėnė Shqipėri”. Sipas axhendės sė publikuar nga Presidenca, nė orėn 10.00 Presidenti i Republikės vendosi kurora pranė Monumentit Nėnė Shqipėri.

Nė kėtė ceremoni merr pjesė edhe kryetarja e Parlmanentit Jozefina Topalli. Mė pas presidenti do tė bėjė njė vizitė nė familjen e Dėshmorit Myslim Shyri dhe nė familjen e dėshmoreve tė Familjes Manastirliu.

http://alsat-m.tv/index.php/lajme/rajoni/20848.html

Citim:
Tiranė - Politikanėt e djathtė zhvilluan homazhe pranė memorialit “Nėnė Shqipėri”, me rastin e ditės sė Pavarėsisė dhe asaj tė Ēlirimit.

Si ēdo vit, e djathta shqiptare e kremton Ditėn e Ēlirimit mė 28 nėntor, ndryshe nga e majta qė tradicionalisht e feston mė 29 nėntor.

Tė pranishėm nė homazhe ishin Presidenti i Republikės, z. Bamir Topi, Kryeministri, z. Sali Berisha dhe Kryetarja e Kuvendit, znj. Jozefina Topalli.

“Sot kemi rastin tė kthejmė nė memorien tonė, mė shumė se kurrė, veprėn e atdhetarėve tanė, tė cilėt me sakrificėn e tyre bėnė tė mundur qė nė kėtė ditė tė kemi njė Shqipėri demokratike, si anėtare e denjė e aleancės sė NATO-s”, deklaroi Presidenti Topi nė fjalėn pėrshėndetėse tė tij.

Ndėrkohė, Kryeministri Berisha vlerėsoi veprėn e Ismail Qemalit dhe atdhetarėve tė tjerė qė sakrifikuan jetėn e tyre nė Luftėn e Dytė Botėrore.

“Sot ėshtė ditėlindja e kombit. Ėshtė dita e nderimit mė tė madh pėr Ismail Qemalin, i cili themeloi Shqipėrinė e Pavarur pas pėrpjekjesh tė mėdha dhjetėra vjeēare. Ėshtė dita e djemve dhe e vajzave shqiptare qė u pėrballėn me barbarėt e nazizmit gjerman. Sot ne kremtojmė ditėlindjen e kombit dhe heroizmin e pėrpjekjen e heronjve tanė nė Luftėn e Dytė Botėrore. Zoti e bekoftė flamurin e kombit tonė”, ishte urimi i Kryeministrit Berisha.

Ndėrkohė, koalicioni qeverisės kėtė vit do tė jetė i ndarė nė festėn e Ēlirimit, pasi Lėvizja Socialiste pėr Integrim do t’izhvillojė nesėr festimet.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...alitet&nr=8209

Citim:
"Nata e Bardhe", feste, vallezime
E Shtune, 28 Nentor 2009

"Nata e Bardhe" nuk do te mungoje as kete vit me aktivitetet, nga me te larmishmet si per femijet, te rinjte por edhe te moshuarit. Ashtu sikurse edhe vitet e kaluara bashkia e Tiranes edhe per kete 29 nentor, ka menduar nje sere aktivitetesh. Kjo date, eshte vendosur nga Bashkia e Tiranes, qe te jete nje nate festive per te gjitha moshat, duke filluar nga paraditja e deri ne oret e vona te mesnates.

Specialistet e bashkise kane parashikuar nje sere aktivitetesh me grupe muzikore, me aspektin letrar, sportive, aktivitete krijuese ne pikture etj. Keshtu, veprimtarite do te jene pjese e festimeve per "Naten e Bardhe", te cilat jane pjese e nje projekti te gjere qe synon te lidhe me shume njerezit, si dhe te rrise atmosferen e festimeve gjate gjithe nates.

Prej kohesh sektori qe merret me organizimet festive, ka punuar per te sjelle risi dhe sa me shume aktivitete te larmishme. "Nata e Bardhe", eshte nje aktivitet i organizuar dhe vendosur nga bashkia, prej 5vitesh dhe festohet ne kryeqytet.


Bashkia

Organizimi i bashkise synon nxitjen e te rinjve, per te qene me teper aktive dhe fton gjithe qytetaret qe te dalin ne qender te qytetit, per t'iu bashkuar festimeve. Ata mund ta gjejne veten ne nje nga veprimtarite qe do te zhvillohen ne kryeqytet. Festimet jane parashikuar te fillojne rreth ores 10.00 te paradites se dites se diel dhe do te vazhdojne deri ne mesnate.

"Nata e Bardhe, nate me zhurma, me drita dhe ngjyra, nate e mbushur me art dhe pasion, nate kulture dhe spektakli, nate plot jete dhe me plot eksperienca per t'u ndare me miqte dhe me dike, prane nesh qe ne kete nate na shtrin doren, ne nje kembim te vazhdueshem qe kerkon te dialogojne brezat, kombesite dhe pikepamjet, per nje ballafaqim qe sjell rritjen. Nata e Bardhe, nje nate nderkombetare, qe lidh Tiranen-kryeqytetin shqiptar me Parisin, Brukselin, Amsterdamin, Madridin, Rigen, La Valletta, Tel Avivin, Lisbonen, Toronton dhe Miamin",- keshtu e ka cilesuar bashkia e Tiranes "Naten e Bardhe".


Festimet

Bashkia e Tiranes e ka cilesuar kete ceremoni, si nje manifestim falas qe i jep perparesi krijimtarise dhe vleresimit te artit, duke i dhene vemendjen e duhur zhvillimit te kultures, apo veprave, per ta kthyer artin ne nje pasuri te te gjitheve. Bashkia e ka pare te arsyeshme te "luaje" me anen njerezore. Pra, te sjelle dicka me te ngrohte per te gjithe, e vecanerisht per ata qe ndihen me te vetmuar se te tjeret, te cilet duhet te marrin pjese.

Edhe kete vit, organizimet mund te jene si cdo vit tjeter nuk do te mungojne koncertet madheshtore, pergjate gjithe nates. Ne sheshin "Skenderbej", ne shkallet e Pallatit te Kultures do te zhvillohet koncerti i pervitshem me muzike te lehte, moderne e turbo-folk, me kengetare te njohur ne mbare trevat shqiptare.


Festimet, rok, hip-hop dhe adrenaline

Me 29 nentor, nga agimi ne perendim, Tirana do te jetoje naten e madhe, "Naten e Bardhe". Qyteti nuk shkon te fleje, qe do te ndiqet nga dritat dhe muzika, dhe do te jetoje sipas nje ritmi, i lire nga zhurmat nga mendimet, nga pesha e aktiviteteve te perditshme.

Kjo "Nate e Bardhe", i eshte dedikuar deshires per te enderruar, per ta pare qytetin me "syte e zemres", per te kuptuar dhe shijuar bukurite, embelsite dhe pasurite e tij. "Nata e Bardhe" eshte pikerisht drita e madhe qe mund te ndeze nje qytet si ky i yni. Shume hapesire do t'iu kushtohet sidomos te rinjve, te cilet do te mund te marrin pjese ne koncerte rok-live, per gati 4 ore.

Per here te pare, psikologe per femijet e vegjel

http://www.kohajone.com/html/artikull_48638.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.11.2009, 12:43   7
Citim:
28 Nėntori, Ilir Meta “divorcohet” nga Berisha

Festa e 28 nėntorit ka ndarė sėrish politikėn shqiptare. Kėsaj radhe jo vetėm mes PD dhe PS por edhe mes koalicionit qeverisės. Lideri i LSI-sė Ilir Meta feston 28 nėntorin vetėm si Ditėn e Pavarėsisė, ndėrsa 29 Nėntorin si Ditėn e Ēlirimit tė vendit.

Ai ka qenė tė shtunėn bashkė me liderin e PS-sė Edi Rama nė Vlorė, atje ku mė 28 nėntor 1912 Ismail Qemali ngriti flamurin e Pavarėsisė. Ndėrkohė, qė ėshtė shprehur se “unė mė 29 nėntor do tė jem nė Tiranė pėr tė vendosur kurora tek Varrezat e Dėshmorėve”.

Nė kėtė pikė Meta ndahet me Berishėn dhe bashkohet me Ramėn, duke shkelur edhe protokollin zyrtar tė qeverisė ku ėshtė nė koalicion. Me ardhjen nė pushtet tė Berishės, 28 nėntori ėshtė zyrtarizuar si festa e Pavarėsisė dhe e Ēlirimit.

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=4584
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.11.2009, 21:34   8
allianz
 
Kryeministri foli pėr barbarė, por termi ishte "regjimi barbar" pėr komunizmin:

Citim:
“Sot ėshtė ditėlindja e kombit. Ėshtė dita e nderimit mė tė madh pėr Ismail Qemalin, i cili themeloi Shqipėrinė e Pavarur pas pėrpjekjesh tė mėdha dhjetėra vjeēare. Ėshtė dita e djemve dhe e vajzave shqiptare qė u pėrballėn me barbarėt e nazizmit gjerman. Sot ne kremtojmė ditėlindjen e kombit dhe heroizmin e pėrpjekjen e heronjve tanė nė Luftėn e Dytė Botėrore. Zoti e bekoftė flamurin e kombit tonė”, ishte urimi i Kryeministrit Berisha.
Kundėr:

Citim:
Shqipėria kremton Ditėn e Pavarėsisė

Kryeministri Sali Berisha tha se 28 Nėntori ėshtė ditėlindja e Kombit shqiptar.

“Sot ėshtė ditėlindja e kombit ndaj ėshtė dita e nderimit mė tė madh pėr Ismail Qemalin, burrat e kombit qė themeluan Shqipėrinė e pavarur. Dita e nderimit dhe e pėruljes nė veēanti tė kryengritjeve gjigante tė Kosovės tė cilat bėnė tė mundur ēlirimin e Shqipėrisė. Dita e ndermit ndaj djemve dhe vajzave qė mbushėn malet e Shqipėrisė dhe u pėrballėn me fashizmin. Sot festojmė mė krenarė se kurrė, pasi flamuri ynė valėvitet krenar nė NATO dhe krenar shkon drejt BE-sė".

http://rtv21online.com/home/?section...ls&newsid=6244
Kundėr:

Citim:
Kryeministri Berisha zhvillon homazhe nė Varrezat e Dėshmorėve, me rastin e 28 Nėntorit

Kryeministri Berisha zhvilloi sot homazhe nė Varrezat e Dėshmorėve, me rastin e 28 Nėntorit, duke nderuar kujtimin dhe veprėn e martirėve tė kombit dhe gjithė patriotėve shqiptarė. Tė pranishėm nė kėto homazhe pėrkujtimore ishin edhe Presidenti i Republikės, z. Bamir Topi, Kryetarja e Kuvendit, znj. Jozefina Topalli, personalitete tė tjerė, pjesėtarė tė familjeve tė dėshmorėve dhe tė tė rėnėve, etj.

Kryeministri, Kryeministri vendosi njė kurorė lule dhe bėri homazhe pranė Memorialit “Nėnė Shqipėri”.

Kryeministri Berisha shprehu nderimin mė tė madh pėr tė gjithė tė rėnėt, duke vlerėsuar se, sot ėshtė ditėlindja e kombit, ėshtė dita e nderimit mė tė madh pėr Ismail Qemalin dhe burrat e mėdhenj tė kombit, qė themeluan Shqipėrinė e pavarur, pas pėrpjekjesh tė mėdha dhjetėra vjeēare, nė vitin 1912, nė Vlorė.

“Sot ėshtė dita e nderimit tė madh dhe pėruljes me nderimin mė tė madh ndaj qindra e mijėra luftėtarėve shqiptarė, nė veēanti, tė kryengritjeve gjigande tė Kosovės, tė cilat tronditėn pėrfundimisht tė sėmurin e Bosforit dhe bėnė tė mundur pavarėsisė e Shqipėrisė”, tha Kryeministri.

Kryeministri theksoi mė tej se asgjė nuk mund tė errėsojė kėtė faqe tė ndritur tė historisė.

Ata tė cilėt shkelmuan idealet e tyre dhe vendosėn nė Shqipėrinė e pasluftės regjimin mė barbar qė kohėrat kanė njohur, kanė pėrfunduar nė koshin e plehrave tė historisė, ndėrsa luftėtarėt e lirisė, shokėt e shoqet e tyre qė u martirizuan nė luftė, janė dhe do tė mbeten tė nderuar pėr jetė, pėr sakrificėn dhe kontributin e tyre”, vijoi ai.

Mė tej, Kryeministri Berisha vuri nė dukje se tė gjithė kremtojnė festėn e madhe tė kombit, ditėlindjen e kombit, kremtojnė heroizmin, luftėn, pėrpjekjen e shqiptarėve nė Luftėn e Dytė Botėrore, mė tė lirė, mė krenarė se kurrė nė historinė tonė.

“Flamuri i Skėnderbeut, flamuri pėr tė cilin luftuan qindra e mijėra luftėtarė shqiptarė nė kryengritjet e mėdha dhe qė bėnė Shqipėrinė tė pavarur, flamuri pėr tė cilin mijėra e mijėra djem e vajza shqiptare ranė nė Luftėn e Dytė Botėrore, valėvitet krenar nė selinė e Aleancės sė Atlantikut tė Veriut, aleancės mė tė fuqishme tė kohėrave, ecėn krenar dhe i sigurt drejt flamurit tė Bashkimit Europian. Pra, sot kemi njėmijė e njė arsye pėr t’u shprehur atyre qė sakrifikuan pėr kėto ditė, nderimet mė tė mėdha”, tha Kryeministri.

Gjithashtu, Kryeministri nėnvizoi se shqiptarėt kremtojnė ditėn e pavarėsisė dhe tė ēlirimit, nė prag tė 8 dhjetorit. “8 dhjetori ishte dita tjetėr e madhe e lirisė, e cila bėri tė mundur qė ne tė rifitojmė lirinė, dinjitetin, dita qė shembi Murin e Berlinit nė Tiranė, dita qė hapi dyert e njė marshimi fitimtar tė shqiptarėve drejt NATO-s, drejt BE-sė, drejt njė tė ardhmeje tė shkėlqyer. Zoti e bekoftė flamurin dhe kombin tonė”, u shpreh Kryeministri Berisha.

28/11/2009

http://km.gov.al/?fq=brenda&m=news&lid=12266
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.11.2009, 13:52   9
Citim:
Pavarėsia, Imami mbledh veteranėt

Ministri i Mbrojtjes, Arben Imami, ka uruar dhe nderuar veteranėt e shumtė tė Luftės Nacionalēlirimtare. Me rastin e festės sė Pavarėsisė edhe festės sė Ēlirimit, Imami ka zhvilluar njė takim nė Shtėpinė e Ushtrisė.

Pasi tha se 28 Nėntori ėshtė Dita e Flamurit, ministri foli pėr tė njėjtėn datė edhe pėr ēlirimin e vendit.

“Ėshtė njė moment pėr tė kujtuar ata djem dhe vajza, burra dhe gra, tė cilėt dhanė jetėn pėr ēlirimin e atdheut”, - u shpreh Imami.

Por, me sa duket, pikėrisht njehsimi i tė dyja festave nė njė ditė, ka rebeluar veteranėt, ish-partizanė nė brigada tė ndryshme gjatė Luftės. Ata kanė pohuar se kanė marrė pjesė nė ēlirimin e qytetit tė fundit, Shkodrės dhe kjo ka ndodhur mė 29 nėntor 1944.

http://www.ballkan.com/index.php?pag...ws&newsID=2701

Citim:
Pavarėsia dhe dita e Ēlirimit, dy festa tė pandara nga njėra-tjetra

Dita e Pavarėsisė kombėtare, 28 nėntori i vitit 1912, dhe ajo e Ēlirimit tė Atdheut, 28 Nėntor 1944 janė festuar dje nga tė gjithė shqiptarėt.

Rrugėt dhe sheshet ishin mbushur me flamuj kuq e zi, ndėrsa pothuajse gjithė lokalet e natės organizuan festime nė kuadėr tė kėtyre festave. Tre ditė mė parė, nė pėrkujtim tė kėsaj dite tė shėnuar pėr shqiptarėt nė hollin e Muzeut Historik Kombėtar u hap ekspozita e armėve tė luftės.

Festime tė tjera u zhvilluan gjatė gjithė ditės sė djeshme, midis tė cilave Ministria e Turizmit, Rinisė, Kulturės dhe Sporteve kishte planifikuar pėr dje njė sėrė aktivitetesh.


Pėrherė tė freskėta nė memorjen kombėtare

Institucioni i Prefekturės se Fierit dhe Kėshilli i Qarkut kanė pėrkujtuar nė mesditėn e djeshme Festėn e Pavarėsisė dhe tė Ēlirimit tė vendit me njė ceremoni pėr ngritjen e flamurit.

"Pavarėsia e vendit dhe dita e Ēlirimit janė dy festa tė pandara nga njėra-tjetra. Pa pavarėsi nuk mund tė vinte ēlirimi dhe pa ēlirimin e vendit nuk mund tė gėzonim lirinė dhe demokracinė qė ne pėrjetojmė sot", tha kryetari i Qarkut, Luan Mucaj.

Ballshi, qėndra administrative e Mallakastrės, festoi dje ditėn e Shpalljes sė Pavarėsisė dhe Ēlirimit tė vendit. Kryetari i Bashkisė, Naim Begaj dhe personalitete tė politikės lokale, tė shoqėrisė civile dhe shoqatave tė ndryshme, festuan sė bashku.

Mė pas, ceremonia festive vazhdoi nė ambjentet e Pallatit tė Kulturės tė qytetit, ku kreu i Bashkisė nė fjalėn e tij theksoi se "Dita e Shpalljes sė Pavarėsisė dhe e Ēlirimit tė vendit do tė qėndrojnė nė historinė e vjetėr e tė re si dy shtylla tė ēelikta, qė do tė mbeten pėrherė tė freskėta nė memorjen kombėtarė".


Shqipėria dhe shqiptarėt do tė ekzistojnė nė jetė tė jetėve

97-vjetori i Shpalljes sė Pavarėsisė kombėtare dhe 65-vjetori i Ēlirimit tė Atdheut janė festuar edhe nė qytetin e Elbasanit. Nėnkryetari i Parlamentit si dhe deputet i PD nė Elbasan, Ardian Turku, pėrfaqėsues tė pushtetit lokal, kanė vendosur kurora me lule nė bustin e Aqif Pashė Biēakēiut, i cili ngriti i pari nė Elbasan flamurin e pavarėsisė.

Prefekti i Qarkut tė Elbasanit, Shefqet Deliallisi, tha se "sot tė gjithė shqiptarėt festojnė njė ditė tė madhe pėr kombin tonė, 97-vjetorin e Shpalljes sė Pavarėsisė. Mė 28 Nėntor tė vitit 1912 populli shqiptar, i tregoi gjithė botės se, Shqipėria nuk mund tė shuhet, se Shqipėria ėshtė njė nga popujt mė tė vjetėr nė Europė, se Shqipėria dhe shqiptarėt do tė ekzistojnė nė jetė tė jetėve".


Nderim tė gjithė atyre qė dhanė jetėn pėr pavarėsinė e shtetit shqiptar

97-vjetorit i Pavarėsisė Kombėtare dhe 65-vjetori i Ēlirimit tė Atdheut janė pėrkujtuar dje nė qytetin e Shkodrės me njė sėrė aktivitetesh tė organizuara nga Bashkia dhe strukturat e tjera vendore tė Qarkut.

Ato kanė filluar me njė ceremoni tė organizuar nė Sheshin "Nėnė Tereza" nė qendėr tė qytetit tė Shkodrės, ku nėn tingujt e bandės sė qytetit, drejtuesit mė tė lartė tė qeverisjes vendore, pėrfaqėsuesit e strukturave ushtarake tė qarkut, konsulli italian nė Shkodėr, pėrfaqėsuesit e komuniteteve fetare, shoqatės sė veteranėve tė luftės etj., pėrcollėn me emocione ngritjen e flamurit kombėtar, ndėrkohė qė mė pas vijuan, duke zhvilluar homazhe dhe vendosur kurora me lule pranė bustit tė patriotit Luigj Gurakuqi.

Nė vazhdim, autoritetet vendore kanė bėrė homazhe pranė varrezave tė Rrmajit, aty ku prehen eshtrat e shumė intelektualėve dhe patriotėve tė pushkatuar nga diktatura komuniste, si dhe tė Varrezave tė Dėshmorėve.

Pjesė e veprimtarive ishte edhe njė koncert festiv nė sheshin qendror tė qytetit nga Bashkia e Shkodrės, si dhe hapja e njė ekspozite kushtuar festave tė nėntorit.

"Nė kėtė ditė tė shėnuar nderojmė tė parėt tanė pėr sakrificat e bėra nė shekuj pėr pavarėsinė e shtetit shqiptar. Pėrshėndesim nė kėtė ditė edhe gjithė veteranėt e familjet e atyre ndaj tė cilėve pėrulemi me respekt pėr gjithēka kanė bėrė, qė sot Shqpėria tė jetė anėtare e NATO-s dhe ka aplikuar pėr kandidate mes vendeve tė BE-sė". Kėshtu u shpreh prefekti i Kukėsit, Elez Maci, nė takimin e organizuar dje nė mesditė, nė sallėn kryesore tė Pallatit tė Kulturės "Hasan Prishtina" tė qytetit tė Kukėsit.

http://www.rilindjademokratike.com/R...aktualitet.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.11.2009, 13:56   10
Citim:
Tirana pėr tė pestin vit feston ndryshe 29 Nėntorin

Dita e Ēlirimit, pėr tė pestin vit radhazi nė kryeqytetin e vendit do tė festohet ndryshe.

Me rastin e Natės sė Bardhė, pėr ditėn e diel, sot Bashkia e Tiranės ka planifikuar njė sėrė aktivitetesh, ku pjesėmarrės do tė jenė grupmosha tė ndryshme.

Bashkia ka parashikuar bashkėpunim tė ngushtė me njėsitė tregtare tė tė gjitha llojeve, ndėrkohė qė qarkullimi rrugor do tė jetė i bllokuar nė qendėr dhe nė rrugėt kryesore.

Nga statistikat e mėparshme rezulton se gjatė Natės sė Bardhė, nėpėr rrugėt e kryeqytetit qarkullojnė mė shumė se 500 mijė persona, tė cilėt janė padyshim edhe vizitorė nga qytete tė tjera tė vendit.

Nė programin e Natės sė Bardhė do tė ketė kėngė partizane, filma me temė patriotike dhe shumė koncerte muzikore. /BALKANWEB/

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=4586

Citim:
Meta, homazhe nė Varrezat e Dėshmoreve

Zėvendėskryeministri dhe ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, Ilir Meta, ka kryer paraditen e sotme homazhe nė Varrezat e Dėshmoreve.

Pasi ka vendosur lule ne monumentin “Nėnė Shqipėri”, Meta ka vlerėsuar kontributin e shqiptarėve qė dhanė jetėn pėr ēlirimin e vendit.

“Nderim pėr ata qė dhanė jetėn pėr lirinė e vendit”, ėshtė shprehur Meta.

Me pas ai ka folur edhe pėr akuzat e ndėrsjellat Berisha-Rama.

“Edi Rama tė heqė dorė nga etiketimet personale. Sjelljet destruktive nuk i shėrbejnė vendit”, ka theksuar zėvendėskryeministri. /TCH/

http://www.telegrafi.com/?id=3&a=4587
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.11.2009, 18:03   11
Citim:
Opozita perkujton sot 63 vjetorin e Clirimit te vendit

Opozita perkujton sot 63 vjetorin e Clirimit te vendit. Kreret e partive te majta Rama, Meta, Gjinushi dhe Milo, por edhe Vangjel Dule i PBDNJ dhe Nard Ndoka i demokristianeve, shkuan ne varrezat e deshmoreve te kombit per te bere homazhe per deshmoret e rene ne lufte.

http://www.shekulli.com.al/news/101/...007-11-29.html

Citim:
Festa e Ēlirimit, Rama nderon tė rėnėt nė Varrezat e Dėshmorėve

Tiranė-Festa e Ēlirimit ėshtė pėrkujtuar sot nga opozita e cila sapo ka zhvilluar homazhet nė Varrezat e Dėshmorėve pėr nder tė tė rėnėve pėr ēlirimin e vendit.

Kreu i Partisė Socialiste, Edi Rama ka nderuar pak mė parė tė rėnėt, duke shprehur vlerėsimin e tij pėr veprėn e tyre. Nė ceremoninė e zhvilluar me kėtė rast u vendosėn kurora me lule pranė memorialit “Nėnė Shqipėri” nga Kryetari i Partisė Socialiste, Edi Rama, nga deputetė tė PS-se, Gramoz Ruci e Arta Dade, kryetari i PSD-se, Skėnder Gjinushi, kryetari i PDS-se, Paskal Milo.

Nderim pėr tė rėnėt nė kėtė ceremoni kanė shprehur dhe anėtarė dhe figura tė PS-se, si shkrimtari Dritėro Agolli, Servet Pėllumbi e Rexhep Meidani, pėrmes vėnies sė kurorave me lule nė shenjė respekti pėr tė gjithė jetėt e humbura nė luftėn pėr clirim.

Nė repsekt dhe mirėnjohje tė veprės tė dėshmorėve tė Shqipėrisė ceremonia pėrkujtimore u zhvillua nė njė atmosferė solemne.

Ndėrkohė, mazhoranca dhe drejtues tė qeverisė nuk kanė planifikuar asgjė pėr tė kujtuar kėtė ditė, pasi i festuan tė dyja bashkė ditėn e djeshme, kur urimet pėr flamurin, u shoqėruan me vlerėsimin dhe nderimin e tė rėnėve.

Sot nė Varrezat e Dėshmorėve kanė shkuar shumė veteranė, familjarė tė dėshmorėve, tė afėrm tė tyre dhe patriotė tė tjerė.

Para vizitės sė kreut tė socialistėve, homazhe nė Varrezat e Dėshmorėve zhvilloi edhe kreu i LSI-sė, Ilir Meta dhe deputetė tė tjerė, tė cilėt kujtuan gjithashtu 29 Nėntorin si festėn e Clirimit tė vendit.

Berisha si sot kryeminister edhe dje nė opozite nuk e ka festuar asnjė herė ditėn e Clirimit pasi sipas tij, 29 Nėntori ishte zgjedhur nga regjimi komunist, duke falsifikuar historinė, qė data e ēlirimit tė Shqipėrisė tė pėrkonte me atė tė ēlirimit tė ish Jugosllavisė sė Titos.

Njė ditė mė parė, ai uroi gjithė shqiptarėt pėr festėn e Pavarėsisė dhe tė clirimit tė vendit, duke bėrė nė njė dy ditėt, qė opozita dhe shumė tė tjerė i festojnė mė vete.

Po dje, kreu i Shtetit zhvilloi njė pritje pėr festėn e Pavarėsisė, ndėrkohė qė mori urime tė shumta nga personalitet tė bvotės pikėrisht pėr ditėn e flamurit, festėn e pavarėsisė sė vendit.

http://www.shekulli.com.al/news/101/...008-11-29.html

Citim:
Bashkohen tė majtėt nė Vlorė

65- vjetori i ēlirimit tė vendit ka bashkuar sot nė Varrezat e Dėshmorėve tė Vlorės pėrfaqėsues tė LSI me ata tė Partisė Socialiste.

Tė dy forcat politike, kanė ndarė sė bashku tė njėjtėn ceremoni, duke vendosur kurora e duke u pėrkulur para tė rėnėve qė prehen nė varrezat e Vlorės.

Pas deklarimit tė djeshėm tė Metės, ku LSI do tė vijojė tė pranojė si datėn e ēlirimit tė vendit 29 nėntorin, pėrfaqėsues tė LSI-sė nė nivel lokal, nuk kanė hezituar tė jenė pjesė e ceremonisė sė pėrbashkėt qė organizohej nga bashkia e Vlorės dhe komiteti i Veteranėve.

Nėn tingujt e bandės frymore dhe me njė pjesėmarrje tė konsiderueshme, i janė bashkuar ceremonisė, pėrfaqėsues tė pushtetit lokal, partive aleate tė PS, veteranė, por edhe tė rinj e tė reja.

Me kėtė rast janė pėruruar edhe punimet qė do tė kryhen pėr rikonstruksionin e obeliskut qė pėrkujton tė rėnėt e luftės, pjesė e investimit prej 5 milionė lekė tė reja nga bashkia e Vlorės, tė cilat do tė shfrytėzohen pėr tė restauruar objekte qė pėrkujtojnė luftėn.

"Kėto punime do tė pėrfundojnė nė fund tė dhjetorit, pėr t'i kthyer nė njė ambient tė respektueshėm, ashtu si e kėrkon dhe kontributi i tyre. Ėshtė e pafalshme pėr ēdo politikan qė kėrkon tė rishkruajė historinė, kur kėtė histori e kanė shkruar vetė qytetarėt"- tha kryebashkiaku Gjika, pasi ka pėruruar punimet qė do tė kryhen nė varrezat e Dėshmorėve tė Vlorės.

Aktivitetet me rastin e ditės sė ēlirimit nė Vlorė kanė vijuar me njė konferencė jubilare nė ambientet e teatrit Petro Marko, mbi 65 vjetorin e ēlirimit tė Shqipėrisė. Gjatė saj ėshtė evidentuar rėndėsia historike e kėsaj lufte, por edhe janė hedhur poshtė pėrpjekjet qė po kryhen pėr ndryshimin e datės sė ēlirimit.

http://www.shekulli.com.al/2009/11/2...-e-kombit.html

Citim:
Nata e Bardhe, Tirana “harron” gjumin

Nata e Bardhe, festa moderne e kryeqytetit e promovuar nga Bashkia e Tiranes shenoi kete 29 Nentor edicionin e saj te 6-te duke perkuar kete here edhe me 65 vjetorin e Clirimit.

Banda e Bashkise se Tiranes celi siparin e aktiviteteve te shumta deri ne agim per te argetuar grupmosha te ndryshme e per t’i dhene nje tjeter kuptim rrugeve dhe shesheve kryesore te Tiranes.

Qytetaret vizituan ambientet e bashkise ku u takuan si cdo vit me kryetarin Edi Rama qe i pret per t’u dhuruar atyre foton tradicionale.

Muzika eshte kryefjala e festes qe se pari i la vend kengetareve dhe balerineve te vegjel qe mbushen lulishten e “Skenderbeut” me tullumace e libra.

Galeria e Arteve mirepriti maratonen e grupeve dhe zhanreve te ndryshme te muzikes qe nga Ansambli Tirana, e deri tek talentet e pazbuluar te karaokes apo grupet e mirenjohur te rokut dhe hip-hopit.

Ndersa ne uren e re ne hyrje te ish bllokut, tingujt magjike te muzikes klasike nga kompozitoret boterore dhuruan nje atmosfere te vecante romantike per t’ja lene vendin me pas entuziazmit dhe harese te Cirkut te Tiranes.

Nderkohe qe nostalgjia e veteraneve ne diten e 65 vjetorit te Clirimit, pervec kengeve dhe zjarreve partizane, gjeti vend edhe ne ekspoziten e artisteve te kinematografise ne vite.

Risia e Bashkise kete vit ishte libri dhe shkrimtaret me te njohur me prezantimet e titujve te preferuar, lexime, intervista dhe rrefimet personale mbi veprat e tyre ne Pavionin e Xhamit ne sheshin “Skenderbej”.

Pjese e Nates se Bardhe duket se nuk kane qene vetem shqiptaret. Ambasadori i Republikes Popullore te Kines sebashku me kryetarin Rama mbollen pemet e dhuruara nga ambasada kineze ne lulishten e Galerise se Arteve.

Por qendra e argetimit per naten e bardhe 2009 ishte natyrisht Ura e Madhe ne bulevard ku grupet e muzikanteve dhe te balerineve latine ndezen atmosferen nen efektet e ndricimit dhe zhurmes se tambureve qe pushtuan te gjithe bulevardin.

http://www.top-channel.tv/artikull.php?id=169086
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.11.2010, 04:27   12
Citim:
Festohet 66-vjetori i clirimit tė Tiranės

Image Festa e Clirimit tė Tiranės ėshtė pėrkujtuar nga Bashkia e kryeqytetit. Sikurse cdo vit, edhe nė kėtė 66 vjetor kryebashkiaku Rama i shoqėruar nga veteranė tė luftės kanė vendosur kurora me lule nė memorialin e ushtarit tė panjohur, nė nderim tė atyre qė ranė dhe sakrifikuan pėr clirimin e kryeqytetit.

Lufta pėr clirimin e Tiranės ishte opercioni mė i madh i shkallės operativo-strategjike i zhvilluar nga shqiptarėt pėr clrimin e qyteteve. Gjatė luftės nacional clirimtare, clirimi i Tiranės pati njė rėndėsi tė madhe politike e ushtarake. Ai shėnoi kurorėzimin e fitores sė luftės antifashiste, nacionaclirimtare, duke shkakuar humbje nė radhėt e ushtrisė gjermane dhe tėrheqjen e tyre.

http://www.alsat.tv/lajme-nga-vendi/...e-tiranes.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.11.2010, 22:34   13
Citim:
28 Nėntori, krerėt e shtetit bėjnė homazhe te Varrezat e Dėshmorėve, mungon e majta

Sot krerėt e shtetit shqiptarė, si Presidenti i Republikės Bamir Topi, kryeministri Sali Berisha, kryetarja e Kuvendit Jozefina Topalli, dhe pėrfaqėsues tė politikės vendosėn kurora me lule dhe bėnė homazhe pranė Memorialit “Nėnė Shqipėri”.

Edhe kėtė vit, ashtu si ēdo vit politika shqiptare ka festuar e ndarė “28 Nėntorin” dhe festėn e Ēlirimit. Ata priten qė nė orėt e paradites tė bėjnė homazhe pranė memorialit “Nėnė Shqipėri”. E majta pritet qė sot tė kujtojė vetėm 28 Nėntorin, ndėrsa nesėr do kryejnė homazhe nė Dėshmorėt e Kombit me rastin e festės sė Ēlirimit.

Shefi i ekzekutivit shprehu nderimin mė tė madh pėr tė gjithė tė rėnėt, duke vlerėsuar se, sot ėshtė ditėlindja e kombit, ėshtė dita e nderimit mė tė madh pėr Ismail Qemalin dhe burrat e mėdhenj tė kombit, qė themeluan Shqipėrinė e pavarur, pas pėrpjekjesh tė mėdha dhjetėra vjeēare, nė vitin 1912, nė Vlorė.

“Sot ėshtė ditė e krenarisė sė madhe dhe shqiptarėt vijnė nė kėtė ditė ku do tė lėvizin lirshėm pa viza” theksoi kryeministri Berisha. Ndėrsa kreu i shtetit Bamir Topi shprehu nderimin e madh pėr patriotėt tanė duke theksuar se i gjithė kombi pėrulet sot para veprės sė tyre.

http://sot.com.al/index.php?option=c...ticle&id=36252

Citim:
Shqipėria feston 98 vjetorin e Pavarėsisė

Shqipėria festoi 98 vjetorin e Pavarėsisė, por edhe kėtė vit pėrfaqėsuesit e maxhorancės e kremtuan atė, bashkė me ditėn e Ēlirimit tė Shqipėrisė, me homazhe nė varrezat e dėshmorėve. Nė fjalėn e tij, kreu i shtetit Bamir Topi theksoi se ideali i patriotėve qė luftuan me pushkė e me penė u bė realitet me lėvizjen e lirė tė shqiptarėve. Pas homazheve nė memorialin “Nėna Shqipėri” kryeministri Sali Berisha e cilėsoi 28 nėntorin, si ditėlindjen e kombit. Me rastin e ditės sė pavarėsisė Topi dhe Berisha kanė marrė mesazhe urimi nga liderė tė shumtė botėrorė. Alsat-M

http://alsat-m.tv/lajme/rajoni/44642.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.11.2010, 13:35   14
Citim:
Partitė e majta festojnė 29 Nėntorin

Dėshmorėt e kombit nderohen nė data tė ndryshme edhe kėtė vit, ndėrsa njė pjesė e qeverisė dhe opozita do tė nderojnė sot tė rėnėt.

Kreu i opozitės, Edi Rama do tė zhvillojė sot homazhe nė memorialin "Nėnė Shqipėri", i shoqėruar nga drejtues tė tjerė tė PS-sė dhe opozitės.

Po sot homazhe do tė zhvillojė edhe zėvendėskryeministri Ilir Meta i shoqėruar nga drejtues tė LSI-sė. Sipas njoftimit zyrtar nė orėn 9.30 numri dy i qeverisė do tė festojė sot 66-vjetorin e ēlirimit te Shqipėrisė ndryshe nga sa vepruan zyrtarėt e lartė tė shtetit.

Tashmė prej vitesh 29 Nėntori, i njohur me ligj si festa e Ēlirimit festohet vetėm nga tė majtėt, ndėrsa tė djathtėt preferojnė tė festojnė pavarėsinė dhe Ēlirimin nė 28 Nėntor. (INA)
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.11.2010, 16:14   15
allianz
 
Komedia e negrove tė Evropės. Po qė e luajnė ēdo vit me po aq pasion.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.11.2011, 16:36   16
Citim:
Mė tej kryeministri Berisha theksoi se sot nderohet edhe njė ditė tjetėr e rėndėsishme siē ėshtė edhe ēlirimi i Shqipėrisė.

“Ēlirimi i Shqipėrisė ėshtė njė ditė qė do tė shndėrrijė nė historinė tonė kombėtare. Lufta jonė nacionalēlirimtare pėrbėn periudhėn mė tė ndritur. Nderim pėr tė gjithė ata tė cilėt rrokėn armėt dhe e renditėn Shqipėrinė nė anėn e drejtė tė historisė sė njerėzimit. Nder tė madh pėr tė gjithė ata qė luftuan dhe ranė pėr pavarėsinė e Shqipėrisė” ka pėrfunduar Berisha.

http://www.ora-news.com/v2/index.php...id=33009&nid=1

Citim:
28 Nėntori, ditė historike

Kėtė 28 Nėntor Shqipėria feston edhe 66-vjetorin e Ēlirimit tė Atdheut nga okupatori nazifashit. Nė kėtė ditė historike, ne shqiptarėt kemi tė drejtė tė krenohemi pėr Luftėn e lavdishme, Antifashiste Nacionalēlirimtare qė ēoi nė ēlirimin e vendit nga okupatorėt nazifashitė. Ne krenohemi, sepse me luftėn e sakrificat mbinjerėzore dhe gjakun e dhjetėra mijėra dėshmorėve u bėmė pjesė e bllokut antifashist tė popujve tė botės, tė kryesuar nga aleanca anglo-sovjeto-amerikane. Nė momentin historik populli shqiptar, nė Shqipėri, Kosovė, Maqedoni, Mal tė Zi e kudo qė jetonte nė trojet e tij etnike, u bashkua me forcat e lirisė kundėr atyre tė errėsirės. Nė bazė tė kėsaj lufte e sakrificave qė bėmė, ne siguruam jo vetėm pavarėsinė e Shqipėrisė, por tė drejtėn e shqiptarėve nė Kosovė pėr vetėvendosje e tė shqiptarėve kudo qė jetojnė, tė drejtėn pėr tė qėndruar nė trojet e tyre etnike. Kjo ishte fitorja e dytė mė e madhe nė historinė tonė kombėtare, pas shpalljes sė Pavarėsisė dhe ngritjes sė flamurit nė Vlorė.

http://www.rilindjademokratike.com/R...r/politika.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.11.2011, 09:32   17
allianz
 
Tė paktėn tė gjithė komunistėt e PD-sė, LSI-sė dhe PS-sė e shprehin qartė qė shtrembėrimi i historisė nė kėtė pikė bėhet pėr arsye tė ngushta politike tė kėsaj klike ("anėn e drejtė tė historisė", "u bashkua me forcat e lirisė", "u bėmė pjesė e bllokut antifashist tė popujve tė botės" etj. etj.). Pra nė emėr tė konveniencės politike tė sotme dhe balancės sė forcave botėrore kėta s'e kanė pėr gjė t'i bėjnė shurrėn realitetit historik dhe ta bastardojnė historinė sipas asaj qė kėta mendojnė se duhet tė thonė pėr t'i pėlqyer x apo y "force tė lirisė" sot qė tė rreshtohen "nė anėn e drejtė". N.q.s. nuk ėshtė ky karakter tipik skllavi pa shtyllė tė vetėn kurrizore, s'e di ēfarė ėshtė.

Dhe s'ėshtė ēudi qė dhe Kastriotin ta quajnė nesėr ultranacionalist tė keq "tė forcave tė errėsirės", sepse luftoi kundėr aleancės osmane tė popujve qė normal qysh asokohe pėrfaqėsonte tė mirėn, lirinė, dritėn dhe paqen, pėrderisa parimet e saj tė ndritura ishin (dhe u praktikuan pėr shekuj me radhė) pėr idealin e globalizmit dhe pėr gjithėpėrfshirjen e popujve, heqjen e kufijve, lėvizjen e lirė, tregun e pėrbashkėt osman etj. etj. Se do duhet thėnė dhe kjo nė emėr tė bashkim-vėllazėrimit tė ri me forcat e tjera tė lirisė dhe tė dritės nė BE...

N.q.s. historia nuk tė bėn punė ashtu siē ėshtė futi njė modifikim nė emėr tė "tė mirės sė pėrgjithshme" dhe je nė rregull. Sidomos kur tjetri ėshtė dhe psikologjikisht i gatshėm, sepse vuan pėr pak "pėrjetim tė pėrbashkėt kulturor" dhe nuk ėshtė e kėndshme kur i rezulton historia ca si "jashtė grupit", se ndihet "i veēuar" dhe aq e ka psikologjinė i shkreti, vuan pastaj.

Nga aspekti kombėtar ironia ėshtė qė tė paktėn PS-ja me LSI-nė e ruajnė festėn nė formėn e saj origjinale sllave duke e veēuar nga simbolika kombėtare pasi flasin pėr luftėn civile (kundėr fraksioneve konkurrente) dhe luftėn kundėr armiqve tė Jugosllavisė (qeverisė e shtetit shqiptar dhe shtetit gjerman, secili pėr arsye tė ndryshme) pėr bashkim-vėllazėrimin, pėr federatėn ballkanike etj. dhe pėr luftėn e pėrgjithshme tė komunizmit botėror. Po kėta tė PD-sė me qėndrime "tė rrugės sė mesme" si ai mė lart janė forma mė virulente e komunizmit, janė komunizėm bastard, komunizėm katakombesh, sepse kanė vajtur aq larg saqė duan ta bėjnė interesin shtetėror jugosllav thelb e krenari tė shqiptarizmit... Ky ėshtė shumė herė mė i rrezikshėm se tė parėt, se kėrkon t'i japė virusit fytyrė shqiptare. Po ėshtė dhe komik sepse tani as nuk ekziston mė Jugosllavia... Kushedi ēfarė kasaphane idesh bėhet nė pėrpjekjen e tėrė kėtyre pėr koherencė tė brendshme. Kėshtu qė i bien shkurt dhe rreshtohen me tė fortin e rastit ("i ndritur, i lirė, i drejtė"), me shpresėn se do qetėsohen punėt se s'ka kush leverdi a as do ia mbajė kujt tė flasė... se i bie i forti...

Edhe sa kohė do vazhdojnė ta shesin politikėn pėr histori? Dhe edhe sa do vazhdojnė gjithė pjellat e PPSH-sė tė prodhojnė konflikte artificiale qė vijnė pikėrisht nga shtrembėrimi i historisė?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.11.2011, 12:15   18
Citim:
’29 nėntori s’fshihet nga kujtesa,as nga historia’

TIRANĖ- Kreu i opozitės, Edi Rama ka uruar gjithė shqiptarėt pėr ditėn e Ēlirimit tė Shqipėrisė, pas ceremonisė sė zhvilluar nė Varrezat e Dėshmorėve. I pranishėm nė homazhe, sė bashku me pėrfaqėsues tė tjerė tė tė majtės, Rama ka vendosur kurorė me lule dhe ka nderuar para memorialit “Nėnė Shqipėri”.

“Thjesht fare, gėzuar ditėn e Ēlirimit tė vendit, 29 nėntorin, ditėn e pandryshueshme e tė patjetėrsueshme tė triumfit mbi tė keqen, qė u kujton shqiptarėve se nė orėt e kėqija tė historisė, paraardhėsit tanė, veteranėt e luftės u vendosėn nė anėn e duhur tė historisė. Ditėn qė e bashkon Shqipėrinė me forcat e lirisė dhe demokracisė, ditėn qė askush nuk mund ta fshijė as nga kujtesa as nga librat e historisė, ditėn qė e bėn qesharak dhe me turp kėdo qė pėrpiqet tė vėrė dorė mbi tė”- tha Rama, gjatė njė prononcimi pėr mediat.

http://www.panorama.com.al/lajmi-i-f...-nga-historia/

Citim:
Meta: 29 Nėntori ditė e madhėrishme, historia nuk bėhet ēdo 4 vjet

Tiranė, 29 nėntor 2011, NOA/ Irma Toptani – Janė dashur pak minuta vonesė, qė Kryetari i opozitės Edi Rama tė mos ndeshej me ish-aleatin e tij tė ngushtė, kreun e LSI-sė Ilir Meta nė Varrezat e Dėshmorėve, ku Opozita e Bashkuar, LSI-ja e veteranėt kremtuan me ceremoniale tė veēanta, 67-vjetorin e Ēlirimit tė vendit.

E ndėrsa i ndan politika e sotme dhe kalimi i Ilir Metės nė koalicionin me mazhorancėn e djathtė, duket se Edi Ramėn dhe Ilir Metėn i bashkon njė pikė e fortė, besimi dhe nderimi i 29 Nėntorit, si Dita e Ēlirimit tė Shqipėrisė nga pushtuesit nazi-fashistė, njė ditė qė sipas Ramės dhe Metės nuk ndryshohet dot nga politika.

Edhe shefi i LSI-sė dhe ish-numri dy i qeverisė Ilir Meta nė krye tė njė pėrfaqėsie tė partisė sė tij ka vendosur kurora me lule nė memorialin “Nėnė Shqipėri”.

Mandej zoti Meta ka sqaruar pėr mediat se pse dy ditėt 28 dhe 29 Nėntori janė dy ditėt mė tė rėndėsishme nė kalendarin e historisė sonė.

“29 Nėntori ėshtė ditė jashtėzakonisht e rėndėsishme, qė i ka dhėnė vlerė 28 Nėntorit pėr njė arsye shumė tė qartė pasi ishte fitorja e Luftės Nacional Ēlirimtare dhe rreshtimi shumė i menēur dhe i drejtė i partizanėve shqiptarė nė luftė, qė i garantoi dhe i bėri tė paprekshme themelet e shtetit shqiptar”, deklaroi kryetari i LSI-sė.

Ai bėri me dije se ndodhej nė Varrezat e Dėshmorėve pėr tė shprehur mirėnjohjen pėr tė gjitha ata, qė dhanė jetėn pėr ēlirimin e vendit nė 29 nėntor tė vitit 1944, dhe pėr t’u shprehur mirėnjohjen tė gjithė dėshmorėve, e vlerėsuar kontributin e tyre tė madh pėr vendin.

“Jemi kėtu pėr tė shprehur mirėnjohjen tonė pėr tė gjithė ata qė dhanė kontributin e tyre, nė radhė tė parė ndaj dėshmorėve dhe heronjve tė luftės, qė nuk kursyen as jetėn e tyre pėr lirinė e atdheut”, theksoi Meta.

Kreu i LSI-sė duke uruar familjet e dėshmorėve dhe partizanėve tė luftės nė kėtė ditė jashtėzakonisht tė rėndėsishme, e tė lavdishme pėr vendin, u shpreh se sakrifica e partizanėve dhe kontributi i tyre do tė jetė i pėrjetshėm si kujtimi i tyre.

Meta tha se pėrkujtimi i 29 Nėntorit ėshtė mirėnjohje pėr gjeneratėn, qė sakrifikoi mė shumė pėr njė Shqipėri tė lirė, pėr njė Shqipėri nė NATO, dhe mandej nė BE.

I pyetur lidhur me qėndrimin e mazhorancės, ku ai aderon, e cila kremton edhe Ēlirimin e vendit nė njė ditė me Pavarėsinė nė 28 Nėntor, ish-zėvendėskryeministri Meta nėnvizoi sė emocionet politike nuk duhet tė ngarkohen mbi historinė e vendit dhe tė vėrtetat e tij.

“Ky ėshtė qėndrimi i tyre. Ne nuk pajtohemi me kėtė qėndrim, sepse mendojmė dhe besojmė qė datėn e atyre, qė kanė luftuar nuk mund ta vendosin gjeneratat e mėvonshme dhe partitė politike. Faktet tregojnė se 29 Nėntori ėshtė shėnuar si Dita e Ēlirimit tė vendit dhe absolutisht nuk duhet, qė emocionet politike tė ngarkohen mbi historinė, sepse nuk i bėjnė mirė as politikės dhe as historisė”, sqaroi kreu i LSI-sė.

Meta e cilėsoi 29 Nėntorin si njė ditė tė madhėrishme pėr kombin shqiptar, qė me rreshtimin e duhur nė kahun e fitimtarėve bėri qė Shqipėria tė mos ndahej.

Meta u pyet edhe nėse e vlerėson gjestin e kreut tė PS-sė qė pėrkujtoi 29 Nėntorin, si Ditėn e Ēlirimit tė vendit, duke dhėnė kėtė pėrgjigje tė tillė: “Ne nuk kemi komplekse tė vlerėsojmė. Ne vlerėsojmė komunistėt shqiptarė pasi janė ata, tė cilėt kanė mbajtur peshėn kryesore nė luftėn pėr ēlirimin e atdheut. Ne duhet tė jemi realistė, se historia nuk bėhet pėrditė apo ēdo katėr vjet”, deklaroi Ilir Meta.

29 Nėntori ėshtė njė ditė pushimi dhe feste nė kalendar. Por, ndėrsa mazhoranca e djathtė festoi nė njė ditė si Ditėn e Pavarėsisė edhe atė tė Ēlirimit, pra nė 28 Nėntor, e majta festoi si gjithnjė Ditėn e Ēlirimit nė 29 Nėntor.

Prej vitit 1945, qeveria komuniste e post-luftės Nacional-Ēlirimtare vendosi ta njohė 29 Nėntorin si Ditėn e Ēlirimit tė Shqipėrisė. Por, kjo ditė me rėnien e sistemit monist, u bė pjesė e debatit tė historianėve, nėse ishte apo jo, 29 Nėntori i 1944-ės, dita kur gjermani i fundit la Shqipėrinė.

Shumė historianė kanė deklaruar se Ēlirimi i Shqipėrisė ėshtė kryer nga forcat e ushtrisė Antifashiste Nacional-Ēlirimtare pikėrisht nė 28 nėntorin e vitit 1944, nė njė ditė shumė simbolike pėr Shtetin Shqiptar, dhe jo nė ditėn, qė e propagandoi Enver Hoxha, nė 29 nėntor, njė ditė qė pėrkon me festėn kombėtare tė Ēlirimit tė ish-federatės jugosllave, e arritur nė 29 Nėntorin e 1945-ės.

Ėshtė kjo arsyeja pse shumė historianė nuk e njohin 29 Nėntorin, si Ditėn e Ēlirimit tė vendit nga pushtuesit nazi-fashistė.

http://www.noa.al/2011/11/meta-29-ne...et-cdo-4-vjet/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.11.2011, 12:50   19
reparti kimik
 
Po kėta o vėlla tė tėr nga e njėjta dosje i marrin fjalimet?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.11.2011, 20:07   20
Citim:
Para pa partizanė

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	Atdhe_Mulla_Shoqata_e_Luftes_008_651440.JPG
Shikimet:	202
Madhėsia:	18,3 KB
NNJ:	3338

Nė Kosovė, kanė mbetur edhe mė pak se dhjetė partizanė tė gjallė. Ata janė mė pak se dhjetė veta qė shpesh mblidhen pėr tė kujtuar rėniet e luftėtarėve tė kohės si Emin Duraku, Hajdar Dushi apo Xhevdet Doda. Ata betohen se nuk e festojnė 29 Nėntorin, qė dikur nė ish-Jugosllavi, njihej si “Dita e Republikės”.

Vėshtirė ėshtė tė merresh vesh me ta. Duhet harxhuar goxha energji pėr tė arritur qė tė bisedosh me njerėzit qė dikur ishin partizanė. Edhe ata shqip flasin, por pėr shkak tė moshės sė shtyrė, i ka lėnė shqisa e dėgjimit.

Tė tillėt, nė Kosovė mund tė numėrohen me gishta tė dorės.

Shumica e tyre kanė vdekur, e kėta qė janė gjallė, dikur dhjetė prej tyre, janė grumbulluar rreth Shoqatės sė Luftės Antifashiste Nacional- Ēlirimtare.

E kanė njė zyrė ku rrinė dhe takohen ndėrmjet vete. Aktivitete kanė shumė pak.

Dy-tri data janė qė ata i shėnojnė gjatė vitit. Dita qė dikur quhej “Ditė e Republikės-29 Nėntori” nuk paraqet asgjė pėr ta. Kėshtu tė paktėn thotė Vehap Shita, nėnkryetar i Shoqatės. Para pak vjetėsh, 29 Nėntori festohej me tė madhe nė tė gjithė hapėsirat e ish-Jugosllavisė.

Kjo datė u festua pėr shumė vjet derisa ekzistoi edhe shteti jugosllav. U festua edhe nė Kosovė, e qė ishte krahinė e atij shteti tash tė shkapėrderdhur.

Por 29 Nėntorin mė nuk e pėrmend askush. Madje as ish-partizanėt e Kosovės qė pėrfaqėsojnė luftėn antifashiste, ndonėse kolegėt e tyre nga Shqipėria e festojnė kėtė datė si “Ditė e Ēlirimit” tė vendit e tyre nga nazi-fashizmi.

Por Vehap Shita thotė se kėtė datė nuk e festojnė as tash, e nuk e kanė festuar as atėherė kur ishte shteti.

Ai bile kėtė datė e quan “ditė e vdekjes”. Sipas tij, shqiptarėt e Kosovės, qė luftuan kundėr okupatorit gjerman dhe atij italian, nuk e konsiderojnė si ditė tė ēlirimit 29 Nėntorit, kur nė Jajce u vendos qė tė formohet Republika e Jugosllavisė.

“Ne nuk kemi qenė tė ftuar aty dhe pėr ata edhe kurrė s’e kemi njohur si festė”, thotė Shita pėr Express.

Sipas tij, nė kėtė konferencė, pėrveēse nuk janė ftuar shqiptarėt, aty edhe nuk ėshtė pėrfillur ēėshtja e pazgjidhur e shqiptarėve.

“Nė atė kohė, ėshtė dashur tė respektohet e drejta pėr vetėvendosje, e kjo nuk ėshtė pėrfillur”, thotė Shita.

Por ky ish-veteran i Luftės sė Dytė Botėrore e pranon se 29 Nėntori ishte festė shtetėrore dhe patjetėr se ėshtė respektuar.

Ai tregon se si shoqatė qė janė, e festojnė pėrvjetorin e Konferencės sė Bujanit (31 dhjetor 1943 dhe 1 e 2 janar 1944) si dhe 9 Majin, qė shėnon fitoren e luftės ēlirimtare ndaj nazi-fashizmit.

“Kėto data janė pėr ne tė rėndėsishme dhe i festojmė ēdo vit, e sa i pėrket 29 Nėntorit nuk e festojmė”, thotė i bindur Vehap Shita.

Partizanėt e paktė qė janė mbledhur nė njė kryesi, po ashtu takohen edhe ēdo javė pėr tė caktuar takimet pėr pėrvjetorėt e rėnies apo lindjes tė ndonjė udhėheqėsi tė tyre mė tė rėndėsishėm tė asaj kohe.

Pėr ta, secili prej tyre qė ka rėnė nė luftė kundėr gjermanėve, ėshtė hero.

Por ka edhe tė tillė, sipas Shitės, qė janė vrarė edhe nga OZNA (shėrbimi sekret ushtarak i ish-Jugosllavisė).

Njėri nga ta ėshtė Xheladin Hana, dhe Rifat Berisha qė ishte nėnkryetar i Kėshillit Nacional Ēlirimtar.

Por Shita tregon se ata nuk kanė hyrė nė luftė pėr asnjė parti, por se kanė dashur qė tė luftojnė kundėr pushtuesit.

“Ne kur kemi hyrė nė luftė, nuk kemi shku as pėr Partinė Komuniste, por jemi detyruar qė ta rrokim pushkėn kundėr okupatorit”, thotė Shita, i cili tani ėshtė nė moshėn 88-vjeēare.

Ai pėrmend edhe disa nga mocanikėt e tij, tė cilėt janė gjallė, ndonėse me vėshtirėsi i kujtohen emrat e tyre.

Veli Deva, Shemsi Mehmeti, Hamdi Baruti janė disa nga bashkėkohanikėt e Vehap Shitės.

Veteranėt e Luftės Nacionalēlirimtare i kanė zyrat nėn tė njėjtin kulm me veteranėt e UĒK-sė, por dallimi ndėrmjet tyre ėshtė i madh.

Ky dallim nuk ėshtė vetėm nė koncepte apo nė moshė, por edhe nė teknikėn qė pėrdorin.

Deri para njė viti, Shoqata Anti-Fashiste Nacionalēlirimtare ka pėrdorur njė makinė tė moēme shkrimi, e tash ajo mė nuk dėgjohet, sepse e ka zėvendėsuar kompjuteri qė rrallėkush punon nė tė.

E, sa pėr dekorime, tė vetmet nė zyrėn e ish-partizanėve janė fotografitė e komandantit tė tyre, Fadil Hoxha, si dhe e tė rėnėve Emin Duraku, Hajdar Dushi, Meto Bajraktari, Xhevdet Doda, Ramiz Sadiku etj.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,15,68414
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 15:57.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.