Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Arsim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 1.12.2010, 23:29   1

Shkrim i cituar Perėndimor: Niveli mė i ulėt i arsimit nė rajon


Citim:
BB: “Shqipėria, vendi me nivelin mė tė ulėt tė arsimimit nė rajon”

Banka Botėrore paralajmėron se cilėsia e dobėt e arsimit po kėrcėnon rritjen ekonomike tė Shqipėrisė. Nė njė raport tė fundit, tė posaēėm pėr vendin tonė, BB-ja vėren se Shqipėria ka njė hendek tė madh tė punonjėsve tė arsimuar, krahasuar jo vetėm me vendet e zhvilluara, por edhe ato tė rajonit.

Aktualisht Shqipėria ka numrin mė tė ulėt tė popullsisė qė ka kryer studimet e mesme dhe ato tė larta, me vetėm 48.7 pėr qind, nga 62 pėr qind qė ėshtė mesatarja e Ballkanit. Nė fund tė vitit 2009, mbi 51 pėr qind e firmave tė mėdha nė Shqipėri, veēanėrisht eksportuesit kanė raportuar mungesėn e njohurive tek punonjėsit si pengesėn mė tė madhe tė tyre. Banka vėren se kjo situatė ėshtė kritike pasi kėto janė firmat, tė cilat janė burimi potencial i rritjes ekonomike nė tė ardhmen.

Por edhe me kėto dizavantazhe tė theksuara nė kualifikimin e forcės punėtore, Shqipėria jo vetėm qė nuk po investon mė shumė se vendet e tjera, por pėrkundrazi, shpenzon pėr arsimin dukshėm mė pak se rajoni.

Qeveria shqiptare dha nė vitin 2009 pėr arsimin 3.5 pėr qind tė Produktit Kombėtar pėr Arsimin, nga 4.6 qė ėshtė mesatarja e Ballkanit. Shpenzimet pėr kėrkimet shkencore, janė nė nivele tė papėrfillshme vetėm 0.2 pėr qind e Produktit tė Brendshėm Bruto, ose minimalisht 10 herė mė pak se sa mesatarja e BE-sė. Banka thotė se, qeveria ka ndėrmarrė disa reforma, tė cilat kanė konsistuar kryesisht nė hapjen e universiteteve, ē’ka ka bėrė qė numri i studentėve tė rritet me gati 2.3 herė, krahasuar me vitin 2003.

Por ekspertėt e saj thonė se, pėrfitimet e kėsaj rritje rrezikohen nga ulja e mėtejshme e cilėsisė nė mėsimdhėnie. Kjo ėshtė hera e parė kur njė raport i detajuar pėr ekonominė po nxjerr arsimin, si njė kėrcėnim pėr rritjen ekonomike, dhe ekspertėt e BB-sė e shpjegojnė kėtė me faktin se, “tashmė qė Shqipėria i ka ezauruar burimet e lehta tė rritjes, arsimi do tė jetė kritik”.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=30828
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 01:05.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.