Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Kundėrtrupat
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 6.2.2011, 15:11   1

Shkrim i cituar Konceptet kombėtare tė sulmuara nga Alterteksti (neobolshevizmi)


Citim:
Njė komb, njė shkollė
Prof. Dr. Hulusi Hako

Shoqėria njerėzore, mė nė fund, e ka bėrė dhe veten objekt tė studimit shkencor. Qė nga mesi i shekullit 19 e kėtej, janė hedhur shinat e njė shkence tė re tė quajtur Sociologji, e cila ka hyrė denjėsisht nė sistemin arsimor tė tė gjitha niveleve dhe i shėrben formimit tė brezave si njerėz, si qytetarė, si anėtarė tė komuniteteve tė ndryshme sociale, me obligimet dhe tė drejtat pėrkatėse.

Ky mision informativ, por dhe fisnik, edukativ, pėrcillet nėpėrmjet disa teksteve shkollore siē janė seria e teksteve "Edukata qytetare", "Trashėgimia jonė kulturore-10", "Sociologjia" pėr shkollėn e mesme dhe disa tekste shkencore qė pėrdoren nė shkollat e larta.

Dihet se njeriu dhe dukuritė sociale qė lidhen me qenien e veprimtarinė e tij, janė nga mė tė vėshtirat pėr t`u bėrė objekt studimi. Pėr to nuk ka instrumente e laboratorė. Edhe e njėjta dukuri shoqėrore nė popuj e vende tė ndryshme, ka nuanca dalluese, shpesh tė theksuara. Kot nuk thuhet "ēdo njeri ėshtė njė botė mė vete" si dhe "ēdo njeri ka njė histori" apo "fshat e zanat, vend e tabiat" etj.

Megjithatė posaēėrisht sociologjia ėshtė e thirrur qė pėrvojėn dhe pėsimet e jetės t`i kthejė nė mėsime dhe tė bėhet udhėrrėfyese pėr brezat se si duhet vlerėsuar e jetuar jeta nė tėrėsinė e komuniteteve qė janė krijuar e ku jemi pėrfshirė, diku vetvetiu, nė shumė tė ndėrgjegjėsuar e me vullnetin tonė. Jeta shoqėrore ka komunitete tė ndryshme dhe njė kompleks pėrkatėsish, qė pėrbėjnė identitetin e ēdo njeriu dhe tė grupimeve njerėzore, njė ndėr tė cilat ėshtė dhe kombi e pėrkatėsia kombėtare. Po ē`vlera kanė shkolla, mėsimi e tekstet pėr identitetin apo pėrcaktueshmėrinė kombėtare?

Ndofta padrejtėsisht mund t`i kemi rėnė nė qafė Bismarkut pėr njė shprehje tė tij, sepse nė media na ėshtė servirur njė variant i plotė i arsyetimit qė ka ēuar nė atė deduksion dhe pikėrisht: kur pėrfaqėsuesit rilindės vanė e i parashtruan atij kėrkesat kombėtare dhe mbrojtjen e tė drejtave tė shqiptarėve, burri i shtetit vizionar i ra shkurt:
"Keni shkronja, libra e shkolla shqip? -Jo! –Realizoni mė parė kėto, mandej vinė tė tjerat! Pėrndryshe Shqipėria do tė mbetet njė shprehje gjeografike!"
Vėshtirė se mund ta kundėrshtojė kush kontekstin e asaj shprehjeje nė kėtė logjikė tė hekurt. Shkolla, arsimi, tekstet mėsimore nė gjuhėn amtare, gjuha standarde, kanė qenė dhe mbeten tė rėndėsishme, me vlerė jetike pėr tė gjitha kombet, por pėr shqiptarėt kėto arritje janė bėrė me shumė vėshtirėsi, disa prej tė cilave janė tė pranishme e kėrkojnė zgjidhje. Njė odise mė vete pėrbėjnė pėrpjekjet titanike tė Rilindėsve tanė, shoqėrive dhe organeve tė shtypit pėr tė fituar kohėn e humbur dhe kultivimin e ndėrgjegjėsimin kombėtar.

Deri dhe nė vitin 1908, Mustafa Kruja detyrohej tė shprehej se shqiptarėt janė "populli i vetėm, nga tė gjithė popujt e Perandorisė, tė cilit nė mėnyrė tė rreptė, me dėnimet mė te ashpra, i ishte ndaluar qė tė lexojė e shkruaj nė gjuhėn e tij, qė tė ketė shkollat e veta, ...Rėndėsia e arsimit nė fakt tėrėsisht respektohet nga ana e shqiptarėve, sepse ai ėshtė elementi jetik pėr formimin e kombit tė tyre ... Pėr tė gjithė ata shqiptarė qė kishin trimėrinė tė mos e mohonin gjuhėn dhe kombėsinė e tyre, deri dhe turqit e rinj kanė pėrdorur dėnime me varje, burgime shumėvjeēare, rrahje publike me litar". ("Humbja e patriotit tė madh shqiptar Hasan Bej Prishtina" – Dokumente -, pėrgatitur nga Skėnder Asani, Shkup, 2010, f. 9, 10, 11)



Ligji "Mbi arsimin para-universitar"–nė shėrbim tė shkollės kombėtare

Ēdo shkollė nė kėtė rruzull ėshtė kombėtare dhe, bashkė me Sociologjinė, kėtė vulė, me kapitull tė veēantė pėr kombin, ia vėnė e ia theksojnė edhe njė serė lėndėsh tė tjera si Gjuha amtare, Letėrsia, Historia, Gjeografia etj. Kėto lėndė, vit pas viti shkollor, japin informacionin e nevojshėm, njėkohėsisht, konsolidojnė edhe pėrkatėsinė etnike, kombėtare, bėjnė, siē ėshtė thėnė tradicionalisht, kultivimin dhe edukimin atdhetar.

Tėrė kėto disiplina ekzekutohen nė jetė nga njė armatė mėsuesish e pedagogėsh, tė cilėt lėnė edhe gjurmėt e veta nė klasė e auditor, sepse secili pėrcjell mesazhe edhe nga jeta e pėrvoja e vet.

Tekstet e ēdo niveli shkolle kanė dhe dinamikėn e tyre nė pėrmbajtje, nė metodikat dhe tėrė aparatin pedagogjik, por gjithmonė ka vend pėr vėshtrim kritik, sepse pėrsosja e mėsimdhėnies ėshtė e pashtershme. Kjo ėshtė dhe mė evidente pėr shkollėn tonė shqiptare, e cila, pėrveēse nuk ka ndonjė kohė tė gjatė testimi, po vuan rėndė edhe copėtimin politik tė kombit tonė nė dy shtete shqiptare dhe me pjesė tė konsiderueshme trojesh etnike e popullsie nė katėr shtetet fqinjė, pa lėnė mėnjanė dhe diasporėn tonė nėpėr tė gjitha kontinentet.

Shkolla shqipe, sot, nė sekullin e 21, pėrballet me disa sfida tė realiteteve te reja, tė cilat obligojnė institucionet zyrtare dhe shoqėrinė civile tė jenė pėrherė kėrkues, kritik e krijues pėr t`iu pėrgjigjur dhe kualiteteve tė reja tė kohės.

Ajo sfidohet nga gjendja e kombit ende tė copėtuar politikisht; nga "shkopinjtė" qė orvaten t`i vėnė shqipes standarde, nga fantazitė e sėmura pėr shpikjen e njė "kombi kosovar"; nga kėrkesat e reja tė integrimit evropian, pas daljes sė vendit nga izolimi etj.

Sfidat angazhojnė dhe kanė vėnė nė lėvizje institucionet shtetėrore dhe shoqėrinė civile. Shteti dhe shoqėria shqiptare i kanė tani tė gjitha mundėsitė dhe potencialet intelektuale e profesionale pėr pėrballimin e tė gjitha sfidave, vetėm tė punojmė me vullnet e pėrkushtim atdhetar, tė mbajmė tė pastėr e t`i qėndrojmė besnik edhe parimit e kriterit kombėtar shqiptar. Sa mė tė kthjellėt ta kemi identitetin, aq mė tė pranueshėm bėhemi pėr Evropėn.

Projektligji "Mbi arsimin parauniversitar", me diskutimin publik tė tė cilit dhe nisi ky vit kalendarik pėr botėn arsimore (Revista "Mėsuesi" nr. 12, dhjetor 2010, botim i pėrdyjavshėm i MASH), me 94 nene, pėrbėn njė bazė tė shėndoshė, horizonte e burim meditimi, sanksionon parime e norma qė synojnė ta ngrenė arsimin tonė nė nivelin e standardeve evropiane.

Ēėshtja ėshtė ta pėrsosim kėtė Projektligj, ta respektojmė dhe ta zbatojmė me kėmbėngulje. Ėshtė me interes tė theksojmė se kur shteti dhe shoqėria civile konvertojnė nė synimet e tyre, ecja e punėve ėshtė e garantuar. Kėshtu vėrejmė me kėnaqėsi se Projektligji nė fjalė na vjen si njė nxitje, inkurajim e mbėshtetje edhe pėr njė nismė kulturore-atdhetare tė njė njėsie tė shoqėrisė civile siē ėshtė IIKSH.

Regjimi demokratik i ka lėshuar shumė frerin "lirisė akademike" saqė, brendapėrbrenda Shqipėrisė mund tė gjesh nė pėrdorim disa Abetare. I riu qė vjen nga Prishtina, Tetova, Presheva,Ulqini a Gruda e Gucia pėr arsimim tė lartė nė Tiranė, ndeshet nė disa vėshtirėsi deri dhe tė termave, nocioneve tė ndryshme mbi njė send a dukuri, qė ka marrė brenda njė shkolle shqipe. Mėsuesit e shkollave shqipe nė Maqedoni, brengosen kur programi dhe teksti mėsimor i drejtimit human, u imponon tė kumtojnė njė realitet tė cunguar apo dhe tė shtrembėruar pėr ēėshtjet shqiptare etj.

Kombet kudo e pėrherė e kėrkojnė organikisht shkollėn e vet, sikurse dhe shkolla, nga ana e saj ka formėsuar dhe mban gjallė kombin tė cilit i pėrket. Nė kėtė kontekst, Projektligji i pėrmendur, me tė drejtė synon "pėrafrimin e programeve lėndore me ato tė vendeve mė tė pėrparuara" tė Evropės. Kjo ėshtė gjė shumė e mirė dhe e domosdoshme pėr ngritjen e nivelit arsimor brenda Republikės sė Shqipėrisė, por njė angazhim i ynė, jo mė pak i rėndėsishėm, duhet tė jetė edhe pėrafrimi i mundshėm brenda arsimit shqip nė krejt hapėsirat etnike dhe nė diasporė, ku nuk janė tė pakta dhe tė vogla ndryshimet e divergimet, deri dhe nė terminologjinė e pėrdorur.

A thua ėshtė e vėshtirė qė pėr kėto gjėra jetike tė ketė njė pėrqendrim, tė punohet pėr njė pėrafrim tė mundshėm tė termave, pėrkufizimeve dhe tėrė pėrmbajtjes sė temave qė kanė tė bėjnė me identitetin kombėtar, me formėsimin atdhetar tė fėmijėve dhe tė rinjve?

Vėmė re se kjo "liria akademike",e mirėpritur nė demokraci, sikur u ka dhėnė autorėve mė tepėr pavarėsi seē duhet. Mirė ėshtė "tė lulėzojnė njė qind lule", por pėr sa i pėrket teksteve shkollore duhet bėrė njė pėrjashtim, ato duhet tė jenė produkt i njė mendimi mė kolegjial, sa mė tė plota dhe mė afirmative.

Nė kėtė kontekst na vėnė nė mendime shprehjet: "3, Tekstet "pėr lėndė e klasė nė pėrgjithėsi janė alternative" (Neni 52), se ligji "institucionalizon reformėn e Altertekstit si garanci pėr rritjen cilėsore tė tyre dhe zhvillimit tė sektorit privat nė fushėn e botimeve".

Kjo gjendje ėshtė me disiplinėn e Sociologjisė nė universitetet tona, ku gjejmė autorė tė huaj, por edhe sociologėt tanė tė rinj qė po hyjnė nė valle. Sociologjia na prezantohet si shkencė "kritike" ndaj objektit qė studion, por jo duhet tė jetė edhe vetėkritike pėr objektin qė pėrcakton dhe mėnyrėn si e shtjellon. Autorėt tanė citojnė edhe specialistė pėr probleme tė veēanta, i lėnė hapėsirė lexuesit t`i pėrtypė sipas midesė sė vet, shpesh, dikush bėn edhe komentin e vlerėsimin e vet, por konceptet apo teoritė qė qėndrojnė mė afėr realitetit, duhet tė jenė tė pranishėm dhe tė qartė.

Projektligji, jo rastėsisht ka vendosur "standarde tė pėrparuara nė formimin universitar tė mėsuesve tė rinj" pėr shkollat e larta qė kanė drejtime studimi nė mėsuesi, (Neni 68), por kur na thuhet: "Sistemi arsimor para-universitar funksionon ...edhe b. Sipas traditave mė tė mira tė arsimit kombėtar shqiptar" (Neni 4), ēdo tė kuptojmė me epitetin "kombėtar", vetėm pėrvojėn e Republikės sė Shqipėrisė, apo dhe arritjet e gjetjet arsimore jashtė saj ku gjendet njė pjesė e madhe e trojeve etnike dhe e bashkėkombėsve tanė? Ėshtė ky njė epitet i ndjeshėm e delikat qė duhet trajtuar me shumė kujdes.

Kur duam ti japim nocionit dimensionin e plotė, jo rastėsisht kemi nė pėrdorim edhe shprehjet "mbarėkombėtare" apo "hapėsirat kombėtare mbarė-shqiptare". E theksojmė kėtė sepse ėshtė njė epitet qė gjendet nėpėr krejt tekstin e Projektligjit, shoqėron disa terma si: "Strategjia kombėtare e arsimit", "Politikat e pėrgjithshme kombėtare", "prioritetet kombėtare", "Kėshilli Kombėtar", "programe kombėtare", "agjensi kombėtare", "inspektoriat kombėtar", "provim kombėtar", "vlerėsim kombėtar" etj.

Me qė "fusha e veprimit tė Ligjit ėshtė vetėm Republika e Shqipėrisė", atėherė, mendojmė se nuk duhet tė jemi kaq dorėlėshuar nė pėrdorimin e kėtij epiteti, qė ai, hera herės, tė mos rezultojė konvencional, simbolik, tepėr relativ nė kushtet kur ne shqiptarėt nuk e kemi ende shtet-kombin tonė, qė tė mund t`a pėrdorim kėtė epitet me plot gojėn. Prandaj, pėr konceptet e mėsipėrme, mund dhe duhet tė gjenden epitete tė tjera, mė adekuate.

Nė veēanti, themi se kur flitet pėr "Strategji kombėtare" nė arsim, nuk mund tė thuhet edhe nė pėrmasat mė tė ngushta po "strategji vendore"! Koncepti i parė mund tė formulohej "Strategjia themelore", ai i dyti mund tė formulohej "kėrkesat e veēanta vendore".


Projektligji, me tė drejtė afirmon qė "Arsimi bazė, synon qė ēdo nxėnės ... tė formohet me ndjenjat e atdhetarisė" (Neni 19), por atdhetaria ėshtė njė koncept qė lidhet mė ngushtė me kombin se sa me shtetin politik! Shteti ėshtė instrument nė shėrbim tė kombit, prandaj dhe ministri Tafaj, nė prezantimin e Projektligjit, u shpreh: "Ligji i vė detyrim qeverisė organizimin e gjuhės amtare dhe kulturės shqiptare pėr fėmijėt shqiptarė qė jetojnė nė vende tė ndryshme tė botės, nė pėrputhje me standardet e konventave ndėrkombėtare".

Por gjuha amtare dhe kultura janė shpirti i i atij komuniteti social qė quhet komb dhe i kombėtarisė. Prandaj dhe pyetja kryesore qė na imponohet ėshtė: A pėrbėn kombi njė dukuri sociale thelbėsore pėr tė qenė dhe objekt i studimit sociologjik?

Gjithnjė kemi menduar se kombi ėshtė njė dukuri sociale thelbėsore nė jetėn e popujve e tė mbarė njerėzimit, tė cilit, doemos, i takon tė jetė objekt i studimit sociologjik, tė ketė vendin e vet nė tekstet e sociologjisė.

Tė pranishėm e nė pėrdorim sot tek ne janė: "Sociologjia" (2007, 780 faqe) e anglezit Anthony Giddens dhe "Hyrje nė Sociologji?" (Tiranė, 2010, Shtėpi botuese dhe studio letrare "Naimi", botim i Universitetit Mesdhetar tė Tiranės, 440 faqe), i autorit tonė Kosta Barjaba.

Autori i parė, duke qenė anglez, vetėkuptohet, ėshtė ushqyer nga realitetet e veta sociale, jep informacion tė gjerė anglosakson e botėror, por realitetin shqiptar nuk e ka fare tė pranishėm. I dyti doli nga shtypi nė fund tė vitit 2010 dhe sapo ka nisur procesin e pagėzimit pedagogjik dhe tė testimit. Duhet tė pohojmė se nė aspekte tė pėrmbajtjes, tė aparatit didaktik dhe ilustrimit, autori ynė, profesor Barjaba-i ėshtė pėr t`u pėrgėzuar pėr kėtė realizim intelektual me vlerė. Njė nga epėrsitė e kėtij teksti ėshtė se e ka terrenin tonė social si brum, ilustrim e konkretizim, madje tė shoqėruar edhe me fotografi. Studentėt e lexuesit janė, kėshtu, nė ujėrat e veta.

Por kėto dy tekste na japin dhe shkas tė dialogojmė, tė bėjmė njė replikė, tė hapim njė debat rreth statusit qė i takon tė ketė tema e kombit nė njė tekst Sociologjie, pėr tė dalė nė pozicionin mė tė saktė. Do tė kemi tė bėjmė nė kėtė shkrim me njė pėrshėndetje kritike; mendojmė se ia vlen tė debatojmė, sepse mospėrfshirjen nė njė tekst solid tė Sociologjisė edhe tė kombit e nacionalizmit si njė temė e konsiderueshme, na duket njė mangėsi serioze, njė boshllėk i pajustifikueshėm, njė mos apo nėnvlerėsim i kėsaj dukurie sociale pėr historinė moderne dhe aktualitetin e njerėzimit.

Kjo, vetvetiu, na ēon edhe nė njė shmangie prej fateve historike tė kombit shqiptar, me kaq shumė peripeci, i penguar dhe i vonuar nga faktorė tė jashtėm nė rrjedhėn dhe jetėn e tij tė natyrshme, sidomos nė kėta dy shekujt e fundit. Pra, teksti ynė, e ka shqiptarizimin social, por i mungon kombėtarizimi shqiptar. Kemi tė bėjmė me dy tekste madhore, me informacion tė bollshėm pėr jetės shoqėrore, por nė tė cilėt mungon madhėshtia e kombit. Ėshtė njė pikė kjo qė e pretendojmė dhe ia kėrkojmė sidomos autorit tonė.

Pėr tė qenė tė saktė e korrekt, teksti nė fjalė ka kreun tetė (211-227), tė titulluar "Racat, etnitė dhe feja", ku jep pėrkufizimin mbi "racat" dhe "etnitė", por vetėm sa pėr tė stigmatizuar racizmin "ndjenjėn e etno-centrizmit", "paragjykimin racial dhe etnik" , disa lloje diskriminimesh dhe tė gjitha kėto nė tre faqe, mandej, 15 faqet e tjera tė kreut i pėrkushtohen "kuptimit sociologjik tė fesė e trajtimit tė besimeve nė perspektivėn e teorive sociologjike". Brenda kėtij kreu, jo vetėm qė nuk e gjejmė temėn e kombit nė nė masėn e duhur e hakun e vet, por na ėshtė bėrė dhe bishti mė i rėndė se sqepari!

Nė njė tekst sociologjie a ėshtė normale t`i lihet fesė mbi 10-fishi i vendit tė etnisė? A ėshtė normale qė etnia dhe raca, tė pėrmenden vetėm si dy tė kėqija tė pashmangshme tė jetės njerėzore dhe tė mos shtjellohet fare kombi me tėrė shkėlqimin dhe rrezatimet e tij tė dukshme dhe mjaft tė qėndrueshme? Si u krijua bashkėsia kombėtare? Ē`vend zė kombi midis bashkėsive apo komuniteteve tė tjera shoqėrore? Ē`peshė ka ai nė marrėdhėniet midis popujve e shteteve? Kombi ėshtė faktor jo dosido dhe kėto e tė tjera pyetje kėrkojnė analizė e pėrgjigje adekuate nė njė tekst Sociologjie tė destinuar pėr shkollė tė lartė! Nė shkollat e larta pėrgatite armata e mėsuesve, si tė ngarkohet atje, atė do tė shkarkojė ajo dhe nė arsimin parauniversitar.


Pėrveē kėtij kreu, ku etnitė ceken drejtpėrdrejt, po sa pėr tė larė gojėn, etnia dhe kombi pėrmenden dhe ashtu, me raste e kalimthi, nėpėr kapitujt e tjerė, kur thuhet p.sh.

- "Tė frymėzuar nga himni kombėtar, njerėzit bien dėshmorė" (50), pa lėnė tė kuptojmė se ku qėndron forca e kėtij motivimi;
- pėrmendet ideja "Identiteti etnik ka ndikimin e vet nė marrėdhėniet, institucionet dhe lidhjet midis njerėzve" (214), pa zbėrthyer pėrmbajtjen dhe peshėn e kėtij ndikimi;
- se "Ritmet mjaft tė ulėta tė rritjes sė popullsisė, diku pėrbėjnė shqetėsim kombėtar" (377), pa na dhėnė tė kuptojmė pse ky lloj shqetėsimi i pėrket pikėrisht kėtij apo atij kombi dhe jo familjes sė njerėzimit apo ndonjė bashkėsie tjetėr;
- termi: "fshatarėt etnikė" (421) pėrdoret si njė nga 5 kategoritė qė dallojnė studiuesit pėr sa i pėrket pėrshtatjes ndaj urbanizimit.
- Nga ana tjetėr pėrmbajtja e veprės "Ra ky mort e u pamė", vlerėsohet si faktor humanizmi dhe jo si dukuri e mallit dhe kohezionit kombėtar tė shqiptarėve,
- sikurse gjejmė dhe shprehjen "ēdo shoqėri krijon kulturėn e vet" (52), kur tamam e saktė do tė duhej tė thuhej "ēdo popull a komb krijon kulturėn e vet" etj.

Sido qė tė vėrtitemi nė historinė dhe jetėn shoqėrore bashkėkohore, nė cilindo popull e shtet, kombin e gjejmė epiqendėr, strumbullar, pėrcaktues e gjenerues. Si mund t`a injorojė mendimi shkencor kėtė realitet?

Pėr sa i pėrket tekstit tė autorit tė huaj, ku gjejmė ide e material faktik tė bollshėm, siē dhe do tė pritej, ai i referohet, kryesisht, Anglisė dhe botės perėndimore, edhe ai e ka kreun 8: "Etnitė dhe raca" (247-276), ku bėn fjalė, jo pėr kombin pozitivisht, por i pėrkushtohet paragjykimit, diskriminimit dhe antagonizmit etnik, problemeve tė grupeve minoritare apo pakicave etnike, racave e racizmit.

Nė paragrafin "Marrėdhėniet etnike nė Kontinent" (272-273), autori trajton ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me "emigrimet nė shkallė tė gjerė", por nuk pėrmend vatrat e zjarrta tė nacionalizmave tė shfrenuara ballkanike, ku viktima kryesore mbetet kombi shqiptar, gjė qė duhet theksuar, sepse nuk duhet tė ketė popuj e kombe tė nėnės dhe ca tė tjerė tė njerkės, por realiteti flet ndryshe!

Paragrafi "Formimi i kombeve" (496) i tekstit tė tij vė nė dukje krijimin e shumė shtet-kombeve nė Azi, Afrikė dhe nė Amerikėn e Jugut si rezultat i dekolonizimit, por nuk e shtrin dot kėtė tė drejtė tė parealizuar edhe nė shumė territore etnike shqiptare, qė vazhdojnė tė mbeten koloni tė pushtuara ushtarakisht nga shtetet fqinje e tė sanksionuara me kėtė status edhe nga Fuqitė e Mėdha.

Autori, me tė drejtė evokon nacionalizmin post-kolonial, ato "ide e lėvizje qė u shfaqėn nė zona tė ndryshme tė botės, dikur tė kolonizuara nga vendet evropiane, tė cilat i dhanė fund kolonializmit" (328), por nuk ka konkluduar dot se Kontinenti ka bėrė sikur nuk e ka parė, as dėgjuar zėrin dhe protestėn e drejtė tė nacionalizmit shqiptar.

Vėrtet nuk ka nguruar tė shprehet se: "Tė gjitha shtetet moderne janė njėkombėshe...Nacionalizmi mund tė pėrcaktohet si njė tėrėsi simbolesh e besimesh, qė krijojnė ndjenjėn e tė qenit pjesė e njė komuniteti tė vetėm politik... Ai u shfaq vetėm me zhvillimin e shtetit modern, si shprehja kryesore e ndjenjave tė identitetit me njė komunitet sovran tė veēantė" (300, 301), por ngarkesa e madhe apo mukajeti e ka lėnė atė autor pa shprehjen e idesė sė "nyjės shqiptare" nė Ballkan dhe imperativit objektiv tė krijimit edhe tė njė shtet-kombi shqiptar! Ėshtė njė i huaj qė nuk ka si ėshtė pėrqendruar dot pėr ne, ashtu si na takon ne tė jemi tė vėmendshėm pėr veten tonė!



A justifikohet mostrajtimi ezaurues i kombit nė Sociologji?

Kėto pak gjėra pėr etninė nė tekstet qė pėrmendėm, (fare jo pėr kombin si njė dukuri e konsoliduar nė jetėn e njerėzimit), mendojmė se janė, jo thjesht tė pamjaftueshme, por fare tė padenja pėr njė temė qė mendojmė se ka pėrmasa madhore.

Mungesa e tij e varfėron sė tepėrmi dhe e zbeh jetėn e popujve, e cungon vetė mendimin sociologjik. Kur janė trajtuar nė detaje institucionet shoqėrore si familja, arsimi, politika, ekonomia, kur nė kapitull tė veēantė trajtohen "kultura", "socializimi" (shoqėrizimi), "grupet shoqėrore", "sjellja devijante", "pabarazia shoqėrore", "shtresėzimi shoqėror", deri dhe "seksi e gjinia", nuk ka si tė justifikohet mos-prezantimi edhe i kombit si njė dukuri me peshė, rol dhe ndikim tė konsiderueshėm.

Si kushte pėr ekzistencėn e sistemeve shoqėrore pėrmenden "kohezioni, konsensusi dhe rregullat", po a nuk ėshtė kombi qė i ka kėto atribute? Pėrmendet "gjuha kombėtare", flitet nė tekstet pėr mosmarrėveshje etnike e luftė midis kombesh, pa bėrė mė parė njė paraqitje ezauruese pėr kėtė dukuri!

Pėrmendet, nė pak rreshta koncepti "etnografia" (II, f. 44), por thjesht si njė teknikė kėrkimi nė studimin e detajuar tė aspekteve tė jetės sė njė grupi njerėzish.

Lidhur me strukturat shoqėrore, na thuhet tekstualisht se: "Shoqėria ėshtė njė grup i madh njerėzish, tė cilėt ndajnė njė territor, janė subjekt i tė njėjtit autoritet politik dhe i vlerave tė pėrbashkėta kulturore" (II, f. 115).

Nė vend tjetėr na thuhet pėr pesė tipare qė dallojnė etninė si njė grup njerėzish me kulturė unike, sens i pėrkatėsisė komunitare, ndjenja e etno-centrizmit, pėrkatėsia nė grup pėr shkak tė lindjes dhe territor i pėrbashkėt (II, f. 214). Janė dy pėrkufizime qė vėrtiten midis shtetit dhe kombit, por pa bėrė dallimin e qartė dhe lidhjen midis kėtyre dy nocioneve!

Shoqėrinė njerėzore e kanė objekt studimi Arkeologjia dhe Antropologjia, Gjeografia dhe Historia, Jurisprudenca dhe Psikologjia Shoqėrore, Ekonomia dhe Politika etj. Krahas degėzimeve tė mėsipėrme, ka zėnė vendin e vet, si shkencė e veēantė, edhe Sociologjia, e cila u pagėzua me kėtė emėr para 165 vjetėve nga njė themelues i saj, Ogyst Kont (1789-1858).

Tė tjerė sociologė me peshė Karl Marksi (1818-1883), Emile Dyrhem (1858-1917), Max Veber (1864-1920) etj., pėrcaktuan, nė kohėn e tyre, disa fusha e degė studimi siē mund tė pėrmendim: sociologjia e pėrgjithshme, sociologjia e fesė, demografia, sociologjia ekonomike, sociologjia e krimit, e ligjit dhe e moralit, pėrcaktuan institucionet bazė tė shoqėrisė si familja, farefisnia, ekonomia, politika, feja, edukimi, arsimi dhe shkenca, argėtimi, mirėqenia, estetika etj.

Por, (ėshtė punė, vizion dhe koncept i tyre), kombin dhe nacionalizmin, si ideologji e lėvizje, ata, nuk e pėrmendėn gjėkundi gjerėsisht nė veprat e tyre. Po realisht a nuk e ka edhe etno-sociologjia pjesėn dhe hakun e vet nė Sociologji?

Mangėsia e tyre, ky qėndrim i themeluesve tė shkencės sė Sociologjisė pėr kombin e nacionalizmin, nuk mund tė jetė argument i mostrajtimit tė kėsaj dukurie edhe nga sociologėt e shekullit tė 21. Ėshtė e kuptueshme dhe e pranueshme ideja se "sociologjia e sotme ecėn pėrgjithėsisht nė trasetė e themeluesve tė saj", po si tė mos pėrfshihet dhe etno-sociologjia apo sociologjia e kombit nė kėtė shkencė?

Mbajtja e tė njėjtit qėndrim dhe vizion me atė tė themeluesve pėr sa i pėrket kombit, ose duhej argumentuar, ose duhet korrigjuar.

Nė kėtė kontekst shtojmė edhe se shumė ėshtė pėrfolur ideja "komunistėt s`kanė atdhe", pa mundur askush tė zbėrthejė thelbin e kėsaj ideje; edhe Marksit i ėshtė bėrė vėrejtje nga autori anglez Giddens se, "sipas tij, nacionalizmi ishte njė mėnyrė pėr tė pėrēarė atė qė pėrfundimisht do tė bėhej lėvizje mbarė-botėrore e punėtoreve" (f. 327), por fakti ėshtė se nė shkollat e ish-kampit socialist, bazuar nė modelin e shkollės sovjetike, kombi, si dukuri sociale dhe nacionalizmi, kanė pasur vendin qė i takonte nė tekstin e sociologjisė marksiste, apo, siē quhej, nė Materializmin Historik.



Kombi ėshtė komuniteti mė me kohezion dhe dukuria sociale mė masive e mė rrezatuese

Duhet thėnė se A. Giddens, nė tekstin e vet "Sociologjia", tė paktėn, e ka bėrė vėrejtjen pėr themeluesit e kėsaj shkence dhe tekstualisht se:
"Mendimtarėt socialė "klasikė" – Marks, Dyrkhem dhe Weber, nuk paraqitėn ndonjė vlerėsim sistematik tė rolit tė lėvizjeve ose simboleve nacionaliste nė botėn moderne. ...Si shpjegohet kjo neglizhencė? ...Ata gabuan. Nė fund tė shekullit XX, nacionalizmi, jo vetėm qė ėshtė gjallė, por – tė paktėn nė disa pjesė tė botės – ėshtė nė lulėzim. ... Nacionalizmi klasik ka tė bėj me atė nacionalizėm qė shoqėrohet me lindjen e shtet-kombit. ... Lindja e nacionalizmit klasik ėshtė e lidhur ngushtė me zhvillimin e njė sistemi tė arsimit masiv. Nėpėrmjet arsimit dhe rolit tė "Historisė kombėtare" nė tė, njerėzit filluan tė mendonin se i pėrkisnin tė gjithė sė bashku tė njėjtit komunitet kombėtar. Mėsimi i gjuhės – si "anglishtja standarde", zakonisht luajti rol tė rėndėsishėm nė kėtė proces. ... Kombi ėshtė vatra e ndjenjave nacionaliste dhe nė shtet-kombin evropian, shteti u formua rreth kombit. ...Ēdo komunitet fiton njė karakter tė dallueshėm nėpėrmjet lidhjes sė tij me nacionalizmin" (II, f. 327, 328, 334).
Mendojmė se kėto janė ide mjaft konstruktive, qėllojnė nė shenjė, por Sociologjia e kohės sonė do tė duhej tė bėnte njė zbėrthim mė tė plotė e sistematik tė dukurisė sė Kombit!

Jemi tė prirė tė argumentojmė se "Kombit" i pėrket vendi i vet nė kėtė shkencė nė mėnyrė tė natyrshme. Pėr tė gjithė ėshtė e qartė se shoqėria ėshtė njė e tėrė, me shumė elemente pėrbėrės, qė janė tė lidhur ngushtė dhe nė bashkėveprim me njeri tjetrin. Ndėr to spikat dhe kombi, i cili rrezaton fuqishėm nė pėrmbajtjen themelore tė jetės shoqėrore.

Sociologjia, me objekt "studimin shkencor tė shoqėrisė dhe marrėdhėnieve shoqėrore", tė komuniteteve qė e karakterizojnė atė, nuk mund tė mos ndalet edhe te kombi, si njė dukuri e komunitet social solid dhe marrėdhėnie shoqėrore e konsoliduar.

Bukur na kumton teksti i mėsipėrm yni se sociologjia "ėshtė studim sistematik i ndėrtimit tė grupeve shoqėrore dhe i mėnyrave tė ndikimi tė tyre nė sjelljet e njerėzve", por pikėrisht kombi ėshtė ai grup shoqėror qė pėrcakton, jo mė sjelljet, por deri dhe identitetin e grup-njerėzve nė kėtė rruzull. Autori ynė e synon "bashkėjetesėn e mirė tė grupeve shoqėrore tė etnive dhe besimeve tė ndryshme", por nuk mund tė kuptosh e tė analizosh nė mėnyrė kritike pėrmbajtjen dhe karakterin e kėtyre raporteve, pa bėrė mė parė tė qartė se ē`ėshtė "bashkimi etnik", kur ai ėshtė nė normė dhe kur e "tejkalon tė drejtėn", duke u instrumentalizuar e shpėrdoruar nga politika.

Nė qoftė se politika ėshtė njė e keqe e domosdoshme, kėtė s`mund ta themi dhe pėr kombin. Kombi ėshtė grupimi mė i madh shoqėror, qė po i dikton, po i vė vulėn e vet kulturės e arsimit, familjes e politikės, pozitės dhe rolit tė fesė, krejt atyre dukurive qė Sociologjia i quan dhe i studion tė cilėsuara si institucione shoqėrore.

Nė tekst flitet pėr socializimin (ndryshe shoqėrizimin) qė ndodh nė shoqėrinė njerėzore dhe si agjenci kryesore tė kėtij procesi renditen familja, shkolla, feja, shokėt dhe media pėr socializimin politik etj. Dhe nuk hyn fare si i tillė kombi, i cili, nė fakt, ėshtė dukuria mė tipike, mė origjinale dhe mjaft e konsoliduar dhe e socializuar, qė kur ai arriti tė formėsohet dhe tė bėhet dominues.

Para se tė konstatojmė se "ndikimi i mjedisit gjeografik ėshtė i ndjeshėm edhe nė zhvillimin e kulturės" dhe tė trajtojmė njė paragraf tė tėrė pėr kėtė pikė (II, f. 54-55), do tė duhej tė theksonim rolin pėrcaktues tė kombit nė kulturat bashkėkohore.

Citohen si ilustrim pak rreshta nga "Pėrplasja e qytetėrimeve" (The Clash of Civilizations) tė Samuel Hundingtonit, ku thuhet se "Shtetet-kombe do tė mbeten aktorėt mė tė fuqishėm tė zhvillimeve botėrore, por konfliktet kryesore tė politikės globale do tė ndodhin midis kombeve dhe grupeve tė qytetėrimeve tė ndryshme" (II, f. 220), por autori nuk e gjen veten, as pėr rolin e shtet-kombeve, as pėr idenė tepėr tė diskutueshme tė sociologut amerikan mbi pėrplasjen e qytetėrimeve, qė, sipas koncepteve tė tij, nė thelb, pėrbėn pėrplasjen e feve botėrore!



Dhėnia prioritet fesė nė tekst krahasimisht me kombin, njė paradoks

Tė kalosh shkarazi etninė nė njė tekst serioz e solid Sociologjie dhe tė marrėsh kot me fenė, t`a prezantosh kėtė tė dytėn me detaje, kjo do tė thotė t`a nėnvlerėsosh, t`i hysh nė hak tė parit e tė kalosh nė apologji tė sė dytės. Autori ynė, me tė drejtė na thotė se sistemi i ligjeve me bazė fetare (sheriati, kodi i hebrejve, pėrshtatjet juridike nga Bibla etj.), ėshtė sot mė pak i pėrdorshėm nė jetėn shoqėrore, (se dikur ato kanė qenė absolute), por nuk e mbaron mendimin pėr tė thėnė se ky pak ose hiē mospėrdorim i tyre, ėshtė njė tregues i rėnies, i shfuqizimit tė besimeve nė jetėn e njerėzimit, krahas shfuqizimeve tė tjera siē janė ndarja e feve nga shteti, politika e shkolla.

Domethėnėse mbetet edhe ligji i "tri shkallėve" tė etapave historike dhe rregullave strukturore tė shoqėrisė, i pėrpunuar nga Konti (shkalla teologjike me udhėheqės priftėrinjtė, metafizike me nė krye filozofėt dhe shkalla pozitiviste, me nė krye shkencėtarėt), ide e vlerėsuar nga autori gati si ligji i gravitacionit tė Njutonit, por kjo analizė flet haptas pėr zhveshjen e faltoreve nga shumė funksione e kompetenca qė nga Rilindja Evropiane e kėtej dhe pėr minimizimin e vendit dhe rolit tė fesė nė jetėn e njerėzve, procese kėto qė nuk kanė ku tė ēojnė tjetėr veēse nė shuarjen e saj.

Pėrmendet studimi i bėrė nga sociologu Max Weber, i ndikimit tė etikės protestante nė zhvillimin e mėnyrės kapitaliste tė prodhimit, por nuk bėhet fare koment se kjo etikė, para se tė ndikojė sado pak, ėshtė produkt fetar i borgjezisė revolucionare, reagim ideologjik i saj kundėr katolicizmit mesjetar feudal nė Evropė. Bota po hynte edhe nė epokėn e komb-shtet formimit dhe, protestantizmi me doktrinėn e etikėn e tij, pėrkundrejt katolicizmit feudal, tė dyja bashke spikatėn edhe si motivim e vello fetare i sa luftėrave tė pėrgjakshme, i dhimbjeve tė tmerrshme tė lindjes sė shoqėrisė sė re kapitaliste.

Autori ynė nuk ėshtė i prirė tė bėj prognoza e analiza tė tilla, tė trajtojė dhe anėn e errėt tė medaljes fetare, pėrkundrazi, e gjen mundėsinė dhe mėnyrėn pėr t`i bėrė pak apologji trancendentales, "qiellores". Ai na tregon se e ka takuar vetė njė Baba shqiptar nė njė teqe jashtė pėr tė cilin na thotė se ėshtė "njeriu qė e mbyll rininė dhe jetėn pėr njė ideal tė lartė"; pohon pėr besim nė njė forcė madhore, pa dalė nė anėn tjetėr tė medaljes se nė jetėn e shoqėrisė janė tė pranishme e tė efektshme edhe argumentet shkencore pėr mosbesim; e pėrmend "shndėrrimin e simboleve fetare nė simbole shtetėrore", pa theksuar se prirja dominuese e organizimit tė njerėzimit ėshtė ajo e shtetit laik.

Autori nuk i kursen konsideratat mė tė larta pėr vendin dhe rolin aktual tė besimit, jep informacion tė detajuar pėr pėrkufizimin, simbolet, kategoritė e organizatat fetare; thekson i vetėkėnaqur se: "Besimi tek Zoti jep ngrohtėsi dhe besim, kultivon ndjenjėn e dashurisė, miqėsisė, dhimbjes solidaritetit, mirėnjohjes e respektit", e radhit fenė ndėr "agjensitė" qė luajnė rol nė socializimin politik tė njerėzve; pėrmendet edhe njė "socializim fetaro-etnik" (II, f. 95) si formė e veēantė etj.

Shkurt, nuk e teprojmė tė themi se "Hyrje nė Sociologji" ėshtė teksti qė ka bėrė dalje Kombin e nacionalizmin dhe ka ulur kėmbėkryq besimet fetare.

Aspak nuk duam tė themi se nuk duhen trajtuar edhe ato, por kurrsesi me njė epėrsi tė tillė si nė rastin tonė dhe, aq mė pak me ngjyrime simpatie e indoktrinimi. Ēdo intelektual, nė debutimet publike, duhet tė respektojė parimin demokratik tė trajtimit tė fesė si njė "ēėshtje personale, private", tė pozicionohet si laik dhe jo tė flasė me gjuhėn e shijet e besimtarit. Ai u pėrket tė gjithėve dhe u drejtohet tė gjithėve.

Pėrse u dashka qė nė njė tekst shkencor sociologjik universitar laik tė bėhet zėdhėnės i fesė, tė shprehet nė mėnyrė kategorike nė favor tė saj, kur njerėzimi ėshtė dėshmitar edhe i njė polemike shekullore rreth karakterit, imazhit, rolit dhe statusit tė feve e faltoreve nė jetėn shoqėrore?

Pastaj, ēdo shqiptar i kėnduar, brenda apo jashtė kufijve politikė dhe etnikė, e di fare mirė se nė popullin e vet gjenden edhe disa grupime qė aderojnė nė kėtė apo atė komunitete fetar, si dhe nė njė numėr sektesh tė pėrhapura, sidomos vitet e fundit, por t`i evokosh atij ndjenjėn fetare, qė ėshtė e disa grupeve dhe tė mos ia pėrshkruash fare ndjenjėn kombėtare, atė qė i lidh e i bashkon tė gjithė, atė kohezion qė ėshtė konsoliduar nė luftėn e gjatė ideore edhe kundėr diversionit antishqiptar tė feve kryesore, tė instrumentalizuara politikisht prej pushtuesve e fqinjėve shovinistė, kjo do tė thotė, tė paktėn, debulesėn personale, thjesht subjektive pėr fenė, t`ja u transmetosh edhe lexuesve, duke pėrdorur autoritetin e njė teksti universitar.

Feja, si njė zgjedhje dhe zgjidhje personale nė jetė, ka kaq shumė institucione e klerikė pėr t`u pėrhapur e indoktrinuar, sa e bėn tė tepėrt ēdo pėrkėdhelje tjetėr intelektuale. T`i japėsh pėrparėsi besimit pėrkundrejt kombėsisė, ėshtė njėlloj si tė bėsh bishtin mė tė rėndė se sqepari! Kur nė kohėra tė errėta e tė rėnda na diktohej tė mbanim si thelb dhe definicion tė kombėsisė "pėrkatėsinė fetare", shqiptarėt ngritėn zėrin dhe thanė botėrisht: "Ndalu beg, midis kombėsisė dhe fesė ka hendek", "tjetėr ėshtė kombėsia, krejt tjetėr ėshtė feja" dhe s`mbante mė kupa e durimit kur Rilindja Kombėtare shpalosi idenė lapidar: "Feja e shqiptarit ėshtė shqiptaria!".

Nė kėto kushte u kultivua dhe spikati virtyti i tolerancės ndėr-fetare nė kombin shqiptar, tipar dhe kulturė e vlerėsuar nga bota demokratike, por qė kėrkon dhe pasqyrimin e vet tė argumentuar nė tekstet tona si dukuri sociologjike.

Pėr sa i pėrket autorit tė huaj, ai, nė tekstin e vet tė Sociologjisė i ka kushtuar fesė njė kapitull me vete me mbi 30 faqe, thekson se "studimet sociologjike mbi fenė kanė qenė mė tė ndikuara prej ideve tė tre mendimtarėve "klasikė": Marks, Durkhem, dhe Weber se feja ėshtė njė iluzion, se bota tjetėr qė krijon feja ėshtė bota jonė, e pėrthyer nė lentet e simbolizmit fetar"(f. 460); jep grafikė e statistika pėr 10 vende perėndimore, ku pėrqindjet mė tė ulėta e mė tė larta i kanė, respektivisht, Suedia dhe Irlanda pėr ēėshtjet e anketuara: "besojnė te Zoti" - 38% e 96%, "besojnė te jeta pas vdekjes" -31% e 78%; "shkojnė nė kishė ēdo javė" - 4% e 65%, etj; pėrmend dhe laicizmin si dukuri qė "pėrfaqėson dobėsimin e ndikimit tė fesė", si "njė proces nėpėrmjet tė cilit feja humbet ndikimin e saj nė sfera tė ndryshme tė jetės sociale" (f. 458), nuk i ka hyrė nė punė fare ateizmi, antipodi i fesė dhe prania e konsiderueshme e tij nė jetėn shoqėrore etj.

Por ne shqiptarėve na duhet tė parashtrojmė me argumente tė historisė sonė kombėtare se, krahasuar me vende, popuj, shtete e kontinente tė tjera, tjetėr imazh fetar kemi, po ashtu dhe statusi social i feve ndryshon rrėnjėsisht me atė tė tė tjerėve!

Nė kėtė ēėshtje, gjithnjė delikate, pa reshtur e diskutueshme, tekstet shkollore tė tė gjitha niveleve, kanė tanimė dispozitat e qarta tė Projektligjit "Pėr arsimin para universitar", ku thuhet shprehimisht: "Arsimi para-universitar ka karakter laik. ... Ėshtė i ndaluar indoktrinimi fetar" (Neni 5); "Ndalohet ekspozimi i simboleve fetare" (Neni 36): "Tė dhėna personale pėr kombėsinė, pėrkatėsinė fetare dhe gjendjen shėndetėsore mund tė mblidhen vetėm pėr studime dhe pa e zbuluar identitetin e nxėnėsit" (Neni 80), apo "tė punonjėsit" (Neni 83), ide e norma tė cilat duhet tė mbahen parasysh edhe pėr regjistrimin e pritshėm tė popullsisė (prill 2011)



Kombi pėrballė erės sė globalizmit

Mos vallė dukuritė e proceset moderne tė globalizmit e integrimeve po e zvetėnojnė dukurinė e kombit nė zhvillimet e mėtejshme tė njerėzimit? Qė proceset globalizuese e ato integruese po bėhen gjithnjė e mė dominuese nė kohėn tonė, kjo ėshtė evidente, e prekshme dhe e qartė pėr kėdo.

Qė Planeti ynė, me kėtė intensifikim tė marrėdhėnieve e ndėrvarėsisė, tė komunikacionit e tė informacionit, i ngjan njė fshati tė madh, se i ka shkurtuar pa masė distancat, edhe kėtė fakt po e pėrjetojmė si njė proces nė rritje e zhvillim tė madh gjatė shekullit tė 21. Po krijohen organizma nė shkallė ndėrkombėtare apo kontinentale, po pėsojnė ndryshime tė thella ekonomia e prodhimi, politika e legjislacioni, po intensifikohen lidhjet dhe ndikimet kulturore midis popujve.

Vėrtet po moderohet paksa sovraniteti i shteteve, por, me qė popujt, kryesisht, janė tė strukturuar nė formėn e shtet-kombeve, po qarkullon ideja se edhe kombi qenka njė fazė e kapėrcyer, se po bėhet demode, anakronik e folklorik, se ai nuk ėshtė mė qėllim e synim i popujve pėr perspektivėn dhe tė ardhmen e njerėzimit. Po mendohet e pohohet, madje, sikur kombi-shtet ėshtė pengesė e proceseve globalizuese e integruese!

Nuk mungojnė sot nė botė studiues, historianė, sociologė, qė pohojnė se kombi nuk i reziston mė kohėve moderne dhe debutojnė hapur si entuziastė tė proceseve globalizuese e integruese. Kjo ėshtė sot njė alternativė, njė pozicionim, tė cilin do ta quanim tė njėanshėm, pa sens tė gjendjes reale tė gjėrave nė botė.

Autori ynė nuk del se ėshtė ndikuar nga kėto dukuri e koncepte, por vetė struktura dhe pėrmbajtja e tekstit dėshmojnė se edhe ai e ka peshėn e tyre.

Nė kreun 16 ai trajton temėn "Tė mendojmė globalisht, tė jetojmė lokalist: Mjedisi dhe zhvillmi i qėndrueshėm", ku, me tė drejtė, analizon shqetėsimet e mbarė njerėzimit pėr problemet ekologjike, kurse kombin e ka reduktuar vetėm nė njė pėrkufizim tė etnisė, gjė qė na dha shkas tė replikojmė.



Njė Sociologji pa temėn e Kombit i ngjan njė gjelle pa kripė

Mbrojmė dhe insistojmė nė mendimin se etnia, kombi, nacionalizmi si ideologji e lėvizje, janė dukuri shoqėrore vepruese, me ndikimin mė tė madh; se bashkėsia kombėtare, e krijuar dhe e konsoliduar nė historinė moderne tė njerėzimit, edhe sot, nė shekullin e 21, ėshtė faktor, forcė, organizim, me kohezion tė fuqishėm dhe me potencial tė pashtershėm. Ajo ka vendosur pėrgjithėsisht, ose synon ende tė vendosė e tė ketė edhe shtetin e vet kombėtar.

Me kombet e nėpėrmjet tyre bota ėshtė mozaik, kolor, tėrheqėse dhe me shumė surpriza. Ne jemi evropianė, madje edhe planetarė, por vetėm si shqiptarė dhe me identitetin tonė. Janė ende larg shenjat qė tė fitojė pėrparėsi tė drejtė qytetarie koncepti i "qytetarit evropian", apo ai i kozmopolitit nė kuptimin e mirėfilltė tė fjalės.

Nė ėshtė se disa studiues kanė pėrqafuar me pasion globalizmin e integrimet dhe kombin e nacionalizmin i kanė spostuar si mbeturina tė sė kaluarės, janė dhe jo pak tė tjerė qė e shohin realitetin nė sy dhe i mbeten mė besnikė tė vėrtetės.

Sė pari, kombi nė botė ėshtė njė realitet i fuqishėm; sė dyti, Sociologjia, qė tė jetė e plotė, duhet medoemos tė ketė edhe kombin nė njė kapitull qendror; mandej, sė treti, qė tė ketė plotėsisht edhe ngjyrimin shqiptar, duhet t`i referohet kėtij kombi tė lashtė, qoftė nė anėt e pėrgjithshme, si dukuri sociale me peshė, por, sidomos, pėr ato veēori dalluese qė ka kultivuar ai nė rrjedhėn e historisė sė vet. Gjuha shqipe, pohojnė mjaft studiues, qenka njė ēelės pėr zbėrthimin Antikitetit etj.




Njė komb, njė shkollė (IV)

Nuk i bėjmė kėto pohime si prej ndonjė nacionalisti tė apasionuar, por bazuar nė realitetin e sotėm dhe nė racionalitetin e fakteve kokėfortė.

Lidhur me statusin e kombit nė shoqėrinė e sotme, po i referohemi dhe mendimit shkencor kompetent e autoritar. Njė nga kėta ėshtė sociologu anglez Antony D. Smith, i cili nė librin "Kombet dhe nacionalizmi nė erėn globale", pohon se kultura globale nuk do tė mund t`a kapėrcejė nacionalizmin; kombi dhe nacionalizmi, me shumė gjasa, do tė mbeten ideali i vetėm realist dhe popullor i bashkėsive tė shoqėrisė; ideja pėr njė botė kozmopolite ėshtė njė ėndėrr utopike; kombet dhe nacionalizmat bashkėkohore janė tė destinuara tė kryejnė ciklin e tyre; si ideologji, nacionalizmi i pėrmbahet mendimit se bota ėshtė e ndarė nė kombe, kombi ėshtė burimi i tė gjithė pushtetit politik; ēdo komb duhet tė shprehė natyrėn e vet autentike duke qenė i pavarur; njė botė e drejtė, e paqme mund tė ndėrtohet vetėm duke u mbėshtetur mbi kombet e pavarura; nacionalizmi merr kuptim dhe fuqi vetėm nga bashkimi i kombit me shtetin e vet modern, i cili pėrcakton qėllimin dhe fuqinė ēdo nacionalizmi.
"Pėr sa kohė shtetet mbrojnė dhe i japin formė identiteteve kombėtare, nga marrin dhe fuqinė e solidaritetin e tyre, shtetet kombėtare do tė mbeten aktorėt parėsorė nė botėn moderne dhe popujt e planetit tonė do tė vendosin besnikėrinė dhe besueshmėrinė e tyre nė duart e shtetit kombėtar e sovran brenda njė territori... Pa lidhje me shtetin, nacionalizmi mbetet thjesht njė temė folklorike. A mund tė konsiderohet shteti sot si njė formė anakronike e asocimit politik dhe tė shpallim fundin e shtetit kombėtar? Jo! Kombi kėrkon mėvetėsinė politike nė atdheun e vet historik, instikti i nacionalizmit synon tė mobilizojė popullin dhe bashkėsinė popullore etnike ta shkrijė me bashkėsinė politike territoriale ... Parimi i vetėvendosjes kombėtare, i shenjtėruar nė lėvizjen Evropa e Re tė Maxinit, njė shekull mė vonė edhe nė Kartėn e OKB-sė (pavarėsisht zbatimit tė kufizuar tė tij), paraqet mė sė mirė shtysėn pėr shtetin politik kombėtar...Kombi dhe nacionalizmi mbeten baza e vetme realiste pėr shoqėrinė e lirė tė shteteve nė kohėn moderne" (f. 124, 128, 161).
Tri ideale themelore janė: identiteti kombėtar, bashkimi kombėtar dhe mėvetėsia kombėtare. Identiteti kombėtar ėshtė funksional nga pikėpamja sociale, kombi ėshtė historikisht i trupėzuar, ai formon raison t`etre tė shtetit dhe bashkėsisė sė tij; gjasat qė ai tė kapėrcehet, mbeten tė largėta. Njė "Europe des Patries" ( Evropė e Kombeve, Atdhe-ve) – kėtė koncept tė Dė Golit apo golizmit, autori gjithashtu e pėrmend nė sensin pozitiv etj.

Si dėshmitar tjetėr pėr sa i pėrket efikasitetit tė kombit, po sjellim idenė e librit tė Norman Rich "Diplomacia e Fuqive tė Mėdha" (Tiranė, 2006), qė thotė se:
"Nacionalizmi ėshtė ai besim, sipas tė cilit ēdo kombėsi ka tė drejtėn pėr shtetin e vet kombėtar, tė qeverisur nga anėtarėt e asaj kombėsie" (f. 29).
Sociologjia nė shkollėn e lartė dhe autori ynė pse tė mos bazohet edhe tek kėta kolegė?

Anglezi A. Smith, qė cituam mė lart, trajton statusin e kombit nė sfondin dhe nė erėn e globalizmit, por lexuesi shqiptar i pėrjeton ato ide sikur flasin posaēėrisht pėr fatet e peripecitė e kombit tė vet, sepse sjell ide e argumente, qė qėndrojnė nė themel edhe tė misionit, aspiratės imperative e amanetit tė tė parėve tanė pėr kurorėzimin e komb-formimit dhe pėr realizmin, mė nė fund, edhe tė shtetit kombėtar shqiptar!

Tekstet e shkollės sė lartė i japin tonin dhe fizionominė tėrė niveleve tė arsimit para-universitar. Ėshtė e tepėrt tė theksojmė se kur Sociologjia e shkollės sė lartė paraqitet me mangėsi tė tilla, vėshtirė se mund tė rregullohet nė nivelet e tjera. Pėrgjithėsisht, nuk e themi pėr metaforė apo hiperbolė mendimin se sociologjia pa kombin ėshtė si njė gjellė pa kripė.

http://lajmpress.com/opinion/7550.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.3.2011, 12:48   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Njė shkrim qė prek thuajse gjithė natyrėn e sulmit qė po i bėhet kombit nė nivel fizik dhe ideologjik. Hakon besoj se e njihni nga bėma tė tjera, por ky ėshtė lexim i detyruar qoftė dhe si pėrmbledhės i politikave antikombėtare nė arsim, tė "procesit tė globalizimit" dhe tė "shoqėrisė sė hapur" (eufemizma pėr utopinė komunisto-abrahamike tė radhės).

Fundja nuk ėshtė rastėsi qė lėvizjet antikomb mbijnė nė mėnyrė tė vazhdueshme nga po ai moēal i Poperit, Marksit e Sorosit. Ėshtė urrejtja e ēandalave e kamufluar me buzėqeshjen e shtirur tė kozmopolitizmit.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.4.2011, 15:11   3
reparti kimik
 
Kėta nigerianėt shqipfolės pėrveē qė zbatojnė "reforma" tė "fondacioneve" (qė iu implantohen si ide dhe iu dorėzohen me dosje tė gatshme nė ministrinė specifike), i shesin dhe si tė vetat. Dhe pastaj ēuditet njerėzia pse qelbin erė. Po a lahet m... me sh...?!
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.4.2011, 20:39   4
kalimtar/e
 
Citim:
Konferencė rajonale pėr pjesėmarrjen e minoriteteve etnike nė arsim

Fondacioni Shoqėria e Hapur pėr Shqipėrinė/Soros nė bashkėpunim me disa organizata partnere nė Kosovė, Serbi, Kroaci, Bosnjė dhe Herzegovinė gjatė ditėve 8 dhe 10 Prill 2011 nė mjediset e Hotel Adriatikut nė Durrės, zhvilloi konferencėn rajonale “Fuqizimi i pjesėmarrjes sė grupeve tė interesit nė arsim”. Nė konferencė morėn pjesė 80 pjesėmarrės, ndėr tė cilėt mėsues, drejtues shkollash, prindėr Romė dhe pėrfaqėsues tė Ministrive tė Arsimit nga pesė vende tė rajonit, etj.

Nė konferencė u prezantuan gjetjet e studimit rajonal i cili hulumtoi gjendjen dhe pengesat e pjesėmarrjes sė prindėrve tė minoriteteve etnike (me theks komunitetin Rom) nė sistemin arsimor tė disa vende tė rajonit. Gjithashtu pėrgjatė konferencės u prezantuan njė sėrė praktikash tė mira tė cilat kishin siguruar njė pjesėmarrje tė qėndrueshme tė minoriteteve etnike nė jetėn e shkollės, sikundėr u prezantuan 30 nisma lokale tė zbatuara nga disa shkolla tė rajonit tė cilat kishin pėr synim afrimin e komuniteteve qė i pėrkasin minoriteteve etnike nė veprimtaritė e shkollės.

Konferenca ofroi njė forum ku u diskutua, u shkėmbyen pėrvoja si dhe u sugjeruan rrugė tė cilat do tė realizonin njė pjesėmarrje tė qėndrueshme dhe tė plotė tė minoriteteve etnike nė sistemet arsimore tė vendeve tė rajonit. Nė shumicėn e prezantimeve dhe diskutimeve u vu re njė theks i veēantė pėr situatėn e pjesėmarrjes sė komunitetit Rom nė arsim, kjo pasi niveli i pėrfshirjes sė kėtij komuniteti rezulton mjaft i ulėt si dhe nisur nga fakti qė ky komuniteti reflekton karakteristikat e grupeve tė margjinalizuara nė secilin nga vendet e rajonit tė pėrfaqėsuara nė konferencė.

Mė poshtė gjenden disa rekomandime tė cilat synojnė pėrmirėsimin e gjėndjes sė pjesėmarrjes sė minoriteteve etnike nė arsim.

Rekomandime pėr nxitjen e pjesėmarrjes sė minoriteteve etnike nė arsim

Rekomandime nė nivel politikash

Rekomandim 1. Ministria e Arsimit dhe Shkencės nevojitet tė nxisė mė tej pėrparimin e procesit tė decentralizimin nė arsim duke fuqizuar Bordet e Shkollave, tė cilat duhet tė luajnė rol vendimmarrės sa i pėrket kurrikulės me bazė shkollėn, aktivitetit mėsimdhėnės, zhvillimit profesional dhe menaxhimit financiar.

Rekomandim 2. Pėrfshirja e arsimimit multikulturor si tematikė e detyrueshme nė tė gjitha programet e degėve tė mesuesisė tė ofruara nga institucionet e arsimit tė lartė.

Rekomandim 3. Ristrukturimi i pėrbėrjes sė Bordeve tė Shkollave duke pėrfshirė prindėr dhe nxėnės tė minoriteteve etnike nė proporcion tė drejtė me numrin e nxėnėsve qė i pėrkasin minoriteteve etnike tė pranishėm nė shkollat pėrkatėse.

Rekomandim 4. Ministria e Arsimit dhe Shkencės nevojitet tė nxisė dhe mbėshtesė programe/projekte kombėtare tė cilat synojnė forcimin e pjesėmarrjes sė prindėrve dhe nxėnėsve nė jetėn e shkollės (kjo mund tė pėrfshijė aktiviteteve kurrikulare dhe ekstrakurrikulare).

Rekomandim 5. Ministria e Arsimit dhe Shkencės nevojitet tė nxisė dhe mbėshtesė programe/projekte kombėtare tė cilat synojnė edukimin e fėmijėve tė cilėt kanė pėrkatėsi tė ndryshme etnike qė tė kuptojnė dhe pranojnė identitetet kulturore tė ndėrsjellta.

Rekomandim 6. Ministria e Arsimit dhe Shkencės nevojitet tė nxisė dhe mbėshtesė programe/projekte kombėtare tė cilat synojnė komunikimin e rregullt midis shkollės dhe familjes jo vetėm sa i pėrket rezultateve tė fėmijėve por edhe sa i pėrket aktiviteteve tė ndryshme tė cilat realizohen nė nivel klase.

Rekomandim 7. Nevojitet promovimi i njė kornize kurrikulare e cila inkurajon pjesėmarrjen e nxėnėsve nė pėrkufizimin e objektivave mėsimorė tė cilėt duhet tė reflektojnė bollshėm nevojat dhe identitetin e tyre kulturor.

Rekomandim 8. Rishikimi i kurrikulės sė tė gjitha niveleve arsimore tė cilat pasqyrojnė marrdhėniet ndėretnike me synim nxitjen e besimit reciprok midis individėve dhe kumuniteteve si dhe sjelljen demokratike tė tyre.


Rekomandime nė nivel shkolle

Rekomandim 1. Tė sigurohet pėrfshirja e prindėrve qė i pėrkasin minoriteteve etnike nė hartimin e planit zhvillimor tė shkollės nė ato institucione ku ekzistojnė nxėnės tė minoriteteve etnike.

Rekomandim 2. Demokracia duhet mėsuar dhe njerėzit duhen ndihmuar pėr tė qenė tė aftė pėr tu pėrfshirė. Shkolla duhet zhvillojnė programe tė tė mėsuari si dhe projekte tė cilat mundėsojnė prindėrit tė mėsojnė sesi tė pėrfshijen dhe tė jėnė aktiv nė jetėn e shkollės.

Rekomandim 3. Shkolla duhe tė mbėshtesė e tė zhvillojė projekte tė cilat nxisin pjesėmarrjen e drejtėpėrdrejtė tė prindėrve nė aktivitetin mėsimor nė nivel klase.

Rekomandim 4. Nxitja e strategjive tė mėsimdhėnies tė cilat i pėrgjigjen nevojės qė nxėnėsit tė kenė mundėsi tė shquajnė identitetin e tyre personal dhe kulturor tė pasqyruar nė ligjėrimin qė realizohet nė klasė.

Rekomandim 5. Nxitja e atyre elementėve tė strategjisė zhvillimore tė shkollės tė cilat promovojnė pjesėmarrjen e prindėrve dhe nxėnėsve nė jetėn kulturore tė shkollės duke mos u kufizuar vetėm nė tė drejtėn e nxėnsve pėr t’u arsimuar nė gjuhėn e tyre.

Rekomandim 6. Inkurajimi i kulturės sė pedagogjisė me pjesėmarrje nė tė cilėn identiteti i nxėnėsve konsiderohet si burim i procesit mėsimor.


soros.al/2010/article.php?id=282

Ndryshuar sė fundmi nga sub674564763 : 15.4.2011 nė 20:52.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.4.2011, 20:51   5
kalimtar/e
 
Dmth romėt janė minoritet etnik, sa pėr ta filluar.

Rekomandimet (vetė termi rekomandim ka shumė pėr tė diskutuar) janė vėrtet tė veēanta. Sipas tyre mėsuesit e ardhshėm qė nė fakultet duhen brumosur me frymė antikombėtare, shkollat duhen tė kenė mė shumė autonomi dhe mė shumė autonomi do tė thotė rritje e mundėsisė sė manipulimit tė qėndrimit zyrtar nėpėrmjet manipulimit tė qėndrimit personal me mjetet qė k.S. njeh mirė, ndėrsa nė dy rekomandimet e fundit hapet rruga e ngeljes nė klasė tė nxėnėsit i cili bėn rezistencė ndaj kėtij integrimi.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.6.2013, 22:08   6
Citim:
Njė “Altertekst” bashkėkohor pėr arsimin shqiptar

Forum/Flasin pėr “Altertekstin”, Akademiku Jorgaq Kaēani, Prof. Dr. Shezai Rrokaj dhe Jovan Kristiqi, kėshilltar i ministrit tė Arsimit dhe Shkencės

Reforma e “Altertekstit” edhe pse po aplikohet prej vitesh nė arsimin shqiptar ende lė vend pėr diskutim. Me kėtė reformė ėshtė thyer tradita e tė pasurit njė tekst unik duke bėrė tė mundur qė pėr tė njėjtėn lėndė tė ketė alternativa tė ndryshme.

Jovan Kristiqi, kėshilltar i ministrit tė Arsimit dhe Shkencės, shprehet pėr “Telegraf” se reforma e altertekstit ka sjellė njė pėrmirėsim tė vazhdueshėm tė tekstit shkollor. Pėr z. Kristiqi alternativat e librit shkollor kanė sjellė cilėsi nė mėsimdhėnie dhe duke qenė se mėsuesi ėshtė zot i pėrzgjedhjes sė tekstit ka sjellė qė korrupsioni nė nivel ministrie tė jetė zero. Por jo tė gjithė e miratojnė kėtė reformė.

“Tekstet duhet tė jenė tė unifikuara duke filluar qė nga abetarja me tė cilėn njė fėmijė shkon pėr herė tė parė nė shkollė e nė vijimėsi”, shprehet Akademiku, Jorgaq Kaēani, njėherėsh Rektor i Universitetit Politeknik tė Tiranės.

Gjithashtu nuk mungojnė dhe zėrat pėr ekzistencėn e korrupsionit nė reformėn “Altertekst”. “Nuk vendos mė, teksti mė i mirė qė rezulton nga konkurrimi, qė tė jetė teksti mė i pėrthithur nė shkolla, por rezulton qė tė jetė teksti mė i tėrhequr” shprehet Prof.Dr. Shezai Rrokaj, Dekan i fakultetit Histori-Filologji nė UT.


AKADEMIK, JORGAQ KAĒANI: TEKSTET DUHET TĖ JENĖ TĖ UNIFIKUARA!

Mendimi im ėshtė qė tekstet duhet tė jenė tė unifikuara, duke filluar qė nga abetarja me tė cilėn njė fėmijė shkon nė shkollė pėr herė tė parė dhe bėn pėrvetėsimin e saj, sigurisht me programe tė miratuara nga Ministria e Arsimit dhe e Shkencės dhe programe tė tilla duhet tė jenė nė vazhdimėsinė e tyre, pra nė tė gjitha lėndėt dhe sidomos po them nė lėndė tė tilla, qė janė shkencat fondamentale siē ėshtė: Matematika, Fizika, Kimia, Biologjia apo Historia e Shqipėrisė. Duhet tė jenė tė tilla qė tė jenė unike dhe mbi bazėn e kėtyre njohurive, tė cilat duhet tė jenė programe tė miratuara me tekste tė unifikuara pėr mendimin tim, dhe kėto do tė japin mundėsi pastaj, qė Matura Shtetėrore qė ne bėjmė sot, tė ketė mundėsi qė vlerėsimin e maturantėve ta bėjė mbi tė njėjtat njohuri qė janė marrė nė formimet e shkollės fillore, 9-vjeēare, apo tė shkollės sė mesme. Dhe kjo do tė bėjė, qė edhe programet e lėndėve tė teksteve universitare tė jenė tė ngritura mbi bazėn e kėtyre njohurive qė merren nė formimet e shkollave tė mesme, nė mėnyrė qė tė ketė vazhdimėsinė e tyre dhe piramida e njohurive tė vijė gjithmonė mbi njė bazė tė ngritur dhe tė mos kemi boshllėqe. Dhe tė mos ndodhė qė njė tekst i formimit inxhinierik tė kėrkojė shtesė tė formimit tė shkollės sė mesme, nė mėnyrė qė tė vazhdojė mė pas formimi inxhinjerik. Po jap njė shembull: Ne kishim njė projekt “Tempus” dhe u shtrua problemi i teksteve tė matematikės tė shkollave inxhinierike dhe duhej tė merreshin tekstet e njė universiteti, por dilte problemi tani, qė njohuritė e shkollės sė mesme nuk ishin tė tilla qė tė mbėshteteshin kėto tekste mbi njohuritė e shkollės sė mesme. Pra, kėtu duhet tė synohet qė tekstet tė jenė tė tilla qė edhe njohuritė universitare tė ngrihen mbi bazėn e njohurive tė shkollave tė mesme, pa patur nevojė pėr njohuri suplementare pėr formimin inxhinierik. Ky ėshtė mendimi im dhe kjo do tė jetė nė tė mirė tė edukimit tė shkollimit dhe mbi tė gjitha tė cilėsisė tė shkollimit tė nxėnėsve


JOVAN KRISTIQI, KĖSHILLTAR I MINISTRIT TĖ ARSIMIT DHE SHKENCĖS: E GJITHĖ EVROPA PUNON ME SISTEMIN ALTERNATIV

Reforma e “Altertekstit” pavarėsisht nga vėshtirėsitė e veta, ka pėsuar njė ndryshim dhe njė pėrmirėsim tė vazhdueshėm vit pas viti. Ne jemi kujdesur qė duke pasur parasysh tė metat e njė viti mė parė t’i pėrmirėsojmė nė paketė tė gjitha. Po t’i futemi zbatimit praktik, ēfarė ka sjellė ajo deri tani? Unė nuk do zgjatem shumė nė teoria, vetėm do tė them kaq: po tė krahasosh njė tekst unik shkollor qė ka qenė i vitit 2003-2004 me serinė e alternativave qė ka ky vit shkollor, ėshtė njė dallim rrėnjėsor si pėr sa i pėrket pėrmbajtjes, ashtu dhe pėr sa i pėrket cilėsisė sė tekstit. Mos tė flas pastaj, kur kemi raste tė konfliktit tė interesit, kur atėherė tė gjithė punonjėsit e ministrisė ishin pėrfshirė nė kėtė, aq mė tepėr qė teksti ishte unik, kėshtu qė ka njė dallim rrėnjėsor nė pėrmbajtje. Tekstet tani janė shumė mė tė mira se sa kanė qenė. Sigurisht nė katalog mund tė ketė dhe tekste tė dobėta, qė kanė hyrė dhe nė vitet e para kur koha e hartimit tė tyre ishte shumė e shkurtėr. Me hyrjen e kurikulės sė re, kėto tekste do tė dalin tė gjitha jashtė loje dhe sigurisht edhe nga viti nė vit ne gjithmonė kemi pasur tekste mė cilėsore. E dyta, mėsuesit qė pėrdorin atė tekst; njė mėsues i mirė e gjykon atė tekst gjatė gjithė vitit dhe shikon vlerat, njėkohėsisht ai shikon dhe alternativat e tjera. Po flas pėr mėsuesit, nuk po futem nė nivelin e nxėnėsit, se ka prindėr qė kujdesen pėr fėmijėn e tyre dhe mund t’i marrin 3-4 alternativa tė librave dhe gjithmonė mėsimi bėhet shumė mė i mirė kur punon me 2-3 libra, sesa me njė libėr tė vetėm. Ty tė hapen dritare pėr tė parė edhe mėnyra tė ndryshme sesi zhvillohet ajo orė mėsimi. Pėr mėsuesit ka njė avantazh shumė tė madh parimi i alternativave tė ndryshme. Do tė thuash ti, a i ka mėsuesi kėto alternativa? Nė bibliotekat e shkollave i kanė tė gjitha alternativat edhe nėse mėsuesi nuk i ka personalisht, por edhe njė drejtor i kujdesshėm duhet t’i ketė tė gjitha alternativat dhe duhet tė ketė njė seksion tė veēantė nė bibliotekėn e shkollės pikėrisht pėr tekstet shkollore. Pėrveē kėsaj, komisionet lėndore duke pasur shumė alternativa mund tė bėjnė mbledhje me shumė vlera, pėr tė diskutuar pėr vlerat e kėtyre alternativave. Dhe sė fundi, e gjithė Evropa punon me sistemin alternativ, kėshtu qė ne, nuk mund tė mbetemi me metodat e vjetra tė sistemit unik me njė tekst. Megjithatė, sigurisht qė ne mund ta kufizojmė numrin e alternativave, nėse janė shumė nė disa lėndė tė veēanta, se nė pėrgjithėsi numri i alternativave ėshtė 3-4, maksimumi 5, tė tjerat mund tė qėndrojnė nė katalog dhe do vijė koha qė dhe ato do tė hiqen, se nuk pėrzgjidhen nga shkollat. Por mund tė vijė qė tė reduktohet ky numėr i alternativave, ėshtė ēėshtje e brendshme e Ministrisė sė Arsimit pastaj, por MASH, ngaqė nuk ka dashur tė pėrzihet fare, qė tė mos akuzohet pėr nivel korruptim, siē ka qenė mė parė, e ka decentralizuar komplet dhe ka thėnė: pesė alternativa le tė qėndrojnė, se po tė zgjidhnim nė tre do tė na akuzonin pastaj, i zgjodhėt vetė ju, pra nga ēdo anė qė ta kapėsh, korrupsioni nė nivel ministrie ėshtė zero.


PROF. DR. SHEZAI RROKAJ: ALTERTEKSTI, NĖ TRYSNINĖ E POLITIKĖS OSE TĖ KORRUPSIONIT

Njė tjetėr problem i shkollave tona ėshtė dhe “Alterteksti”. Reforma e “Altertekstit” duhet riparė, sepse teksti me tė cilėt mėsojnė nxėnėsit qė na vijnė nė Universitet nuk ėshtė rezultativ. Reforma e “Altertekstit” ėshtė deformuar nė mėnyrė tė atillė, saqė nuk vendos mė teksti mė i mirė, qė rezulton nga konkurrimi qė ėshtė bėrė, tė jetė teksti mė i pėrthithur nė shkolla, por rezulton qė tė jetė teksti mė i tėrhequr, ai qė vendosin drejtorėt e drejtorive arsimore nė bashkėpunim me shtėpitė botuese, tė cilat vendosin marrėdhėnie ndonjėherė, pse tė mos e themi, futet nė atė qė quhet trysni, nė trysninė e politikės ose nė trysninė e korrupsionit. Nė tė dyja rastet ėshtė korrupsion.

http://gazetatelegraf.com/nje-altert...imin-shqiptar/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.6.2013, 23:31   7
Citim:
Reforma Altertekst duhet tė ndryshojė. MASH: Ulet numri i botimeve

Emri:  mashi.jpg
Shikimet: 132
Madhėsia:  11,1 KB“Duhet tė ndryshojė reforma Altertekst”. Lajmi vjen nga pėrfaqėsuesit e MASH-it, tė cilėt mė tej thonė se kjo gjė duhet bėrė pasi numri i teksteve alternative pėr njė lėndė tė caktuar nė arsimin parauniversitar ėshtė tepėr i lartė. Pėr njė tekst tė caktuar ka deri nė 7 alternativa.

Kjo deklaratė vjen nga ekspertėt e arsimit tė cilėt thonė se ka ardhur koha qė nxėnėsit dhe shkollat mos tė pėrballen mė me njė numėr kaq tė madh tekstesh, pasi kjo sjell ēoroditje tek mėsuesit tė cilėt brenda njė kohe tė shkurtėr duhet tė zgjedhin mes shumė teksteve vetėm njė.

“Ky numėr i alternativave do tė ndryshojė. Ndryshimi ėshtė nė dy drejtime. Sė pari nė qoftė se ndryshojmė kurrikulat: vitin e ardhshėm shkollor do tė kemi ndryshim kurrikulash, atėherė tė gjithė kėto alternative bien dhe fillon puna nga e para. Nė rast se nuk ka ndryshim kurrikule, pra programi, ligji i arsimit parauniversitar lejon qė tė pranohet ēfarėdolloj porosie nga botuesit”- thotė Jovan Kristiqi, specialist arsimi.

Nga ana tjetėr specialistėt shprehen se ėshtė e nevojshme qė kurrikulat tė ndryshojnė pasi ato duhet tė pėrshtaten me kohėn dhe ngjarjet qė na shoqėrojnė.

“Periudha e ndryshimit duhet tė jenė periudha afatgjate qė mund tė shkojnė 8-9 vjet tė ndryshimit tė njė kurrikule. Flas pėr sistemin 9- vjeēar. Kėshtu qė nė sistemin 9- vjeēar kurrikulat e fundit kanė qenė tė vitit 2005-2006- 2007. Pra ka ardhur koha qė dhe kėto tė rifreskohen”- thotė Kristiqi.

Pėr kurrikulat e arsimit parauniversitar, nė veēanti me ato tė shkollave 9 vjeēare po punon njė grup i posaēėm specialistėsh tė cilėt po punojnė edhe pėr grupimin e disa lėndėve nė njė tė vetme, ndėrkohė qė vitin tjetėr shkollor pritet tė futen nė qarkullim edhe lėndė tė reja qė nuk kanė qenė asnjėherė nė sistemin arsimor.

http://www.gazetarepublika.al/2013/0...ri-i-botimeve/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.4.2015, 22:43   8
Citim:
Nė emėr tė patriotizmit, tė mos i vėmė kazmėn arsimit!
Dr. Ndriēim Mehmeti

Nė muajt e fundit, duket qartė se ideja e njė bashkėpunimi tė ngushtė me Republikėn e Kosovės, deri nė njė bashkim klasik ose nėn ēatinė e Evropės, ka marrė dhčnė. Nė kėtė rendje tė Kryeministrit, qė njėherė e ndėrron pllakėn dhe thotė se kam folur nė emėr tė Evropės, Merkelit e SHBA-sė, e njėherė se ka pėrcjellė frymėn e tė gjithė shqiptarėve pėr tė qenė tė bashkuar, nuk ka mbetur prapa nė shprehjen e patriotizmit edhe Ministria e Arsimit dhe Sportit. Duke vazhduar nė rrugėn e askundit, MAS na propozon, sė fundi, ndryshimin e ligjit tė arsimit parauniversitar, ku motivi kryesor ėshtė: Ta pėrshtatim sistemin tonė me atė tė Kosovės.

A ėshtė kjo njė bindje e mbėshtetur mbi ndonjė studim serioz apo thjesht njė qejfbėrje ndaj Kryeministrit? Ėshtė fare e thjeshtė tė verifikohet: “Kryeministri dhe ministrja Nikolla janė tė mendimit se ky sistem i bėnė mirė Shqipėrisė dhe Kosovės, prandaj nėnshkruan edhe marrėveshjet pėrkatėse mė Ministrinė e Arsimit tė Kosovės”. Kjo ėshtė pak a shumė pėrgjigjja e perifrazuar e kėshilltarit tė ministres, qė ka gjithnjė mendimin e Kryeministrit e ministres, nė mungesė tė mendimit tė tij.

Njė debat i hapur, ka ekzistuar gjithnjė, rreth mendimit sesi duhet tė shkollohen edukohen dhe arsimohen brezat e rinj.



A mjafton vetėm modeli nacionalist pėr ta ēuar arsimin pėrpara?

“Djemėt duhet tė edukohen jo pas cirkostancave tė sotme tė kombit, por sipas nevojave tė ardhshme tė pėrparimit shoqėror”, – thotė filozofi Emanuel Kant. Kjo shprehje vlen edhe sot.

A kemi ne kaq shumė kohė pėr ndryshimet nė arsim, sa fillimisht t’i ngjajmė Kosovės e mė pas tė pėrpiqemi t’i ngjajmė, marrim apo pėrshtatim modelet mė tė mira tė Evropės? Unė besoj se kjo e dyta vlen mė shumė se e para. Por edhe nėse marrim modelin e Kosovės, pėr sistemin 5+4+3, tė arsimit parauniversitar, pėrse hezitojmė t’i ngjajmė Kosovės edhe nė tė tjera elementė tė ligjit tė arsimit parauniversitar. Pėr shembull: A ka si model Kosova, testimin e mėsuesve? A injoron Kosova, sindikatat e arsimit, siē bėri MAS, pėrmes dy drejtuesve mė tė lartė tė saj: Sekretarit tė Pėrgjithshėm dhe kėshilltarit tė ministres sė arsimit.

Pėr kėtė arsye, MAS ka qenė e dyzuar pėr ta thėnė zyrtarisht, se ndryshimi i strukturės ėshtė bėrė pėr t’u pėrshtatur me sistemin e arsimit nė Kosovė. Nė vend tė kėtij argumenti nė relacionin dėrguar parlamentit (dhe jo Kuvendit Popullor, siē thotė kėshilltari i ministres Nikolla), thuhet se “pėrvoja tregon se kompetencat profesionale tė mėsuesve tė shkollave tona fillore nuk janė nė nivelin e duhur. Kjo ka vėshtirėsuar zhvillimin e mėsimit nė disa lėndė tė cilat realizohen nga mėsues tė arsimit tė mesėm tė ulėt.”

Atėherė nuk ka nevojė ta bėjmė arsimin fillor me 5, pėrderisa, “pėrvoja e hidhur” e perceptuar dhe e paprovuar nė asnjė dokument, por e ngulitur nė kokėn e kėshilltarit, atėherė bėjmė mirė t’i kthehemi arsimit fillor me 4 klasė.

“Disa lėndė zhvillohen nga mėsuesit e arsimit tė ulėt”? Po pastaj cila ėshtė e keqja? A ka ndonjė gjė tė keqe qė mėsimin e gjuhės sė huaj, qė fillon nė klasėn e tretė si gjuhė e huaj e parė dhe nė tė gjashtėn si gjuhė e huaj e dytė, ta bėj njė mėsues i diplomuar nė kėtė fushė? Ku qėndron e keqja se historinė apo gjeografinė do ta bėjnė mėsues me njė specializim nė kėtė fushė?

Tė kėqijat e kėsaj pune, duket se janė ekskluzivitet i ministres, SOROS-it nė Shqipėri, nja dy organizatave dhe kėshilltarit, qė s’i mbante mend kėto organizata. Kėta janė pra aktorėt “gjithėpėrfshirės”, qė janė dakordėsuar pėr ndryshimin e njė ligji kaq tė rėndėsishėm.

Aktorėt kryesor janė pėrjashtuar: Mėsuesit, Fakultetet e Edukimit si dhe Sindikata. Sikundėr e pėrmendėm mė lart, sindikata, njėsoj si nė kohėn e fashizmit, janė shpallur tė paligjshme. Pritet qė vendin e tyre ta zėrė sindikalisti i kudondodhur pėr ēdo profesion, Nikolla.

Meqenėse kėshilltari u pėrpoq tė na bind se sistemin 5+4 e kishte edhe Italia, a mund tė na thotė se nė kėtė vend njė mėsues apo disa japin nė ciklin fillor prej 5 klasash? Nė Kroaci dhe Slloveni nė klasėn e pesta japin disa mėsues. E njėjta gjė do tė ndodhte edhe nė rastin e sistemit me 6 klasė. Por gjithsesi, nuk e dimė, nėse tė metat e vėna re tek mėsuesit e fillores, mangėsitė e tyre tė mėdha, a mund tė mbyllen, prej kohės kur ndryshimet do tė miratohen nė Kuvend e deri nė shtator? Kjo do ishte arritja mė spektakolare nė botė. Nė tre-katėr muaj, do tė kemi njė sistemi arsimor tė njė vendi, si i yni, i cili, shėron vetveten, vetėm pėrmes njė ndryshimi ligjor. Mė siguri qė ndodh pėrderisa e thotė kėshilltari?


Alterteksti dhe teksti unik

Si pėrcaktohet pėrzgjedhja e tekstit me ndryshimet e reja qė pėson neni 47.

“1. Tekstet shkollore pėrzgjidhen mbi bazėn e standardeve tė teksteve nėpėrmjet njė konkurrimi tė hapur, tė barabartė dhe transparent. Procedurat e zhvillimit tė konkursit pėrcaktohen me udhėzim tė ministrit.”

Pėrse bėhet ndryshimi i reformės sė altertekstit? Pėr t’u pėrshtatur me Evropėn? Zhvillimeve bashkėkohore, nė BE? Apo pėr t’i ngjarė Kosovės? As njėra prej tyre. Pėr hir tė “21 milionė dollarėve”, qė kėshilltarit i shkau gjuha dhe e tha vetė. Njė tekst i vetėm, i jep mundėsi atij dhe shpurės tė cilės i shėrben, tė pėrvetėsojė shuma tė mėdha tė hollash

Duke ditur parimin e qeveritarėve tė sotėm, se “pėr para vrasin t’an”, kėto 21 milionė duhet tė shpėrndahen mirė. A ėshtė thjesht njė konkluzion i hamendėsuar, apo i bazuar nė fakte, pandehma e njė afere tė pistė korruptive mbi procesin e pėrzgjedhjes sė njė teksti? Pėr kėtė le t’i referohemi shembujve sesi e zgjedh Evropa ku duam tė shkojmė, apo Kosovėn, qė e dashurojmė, sa herė kemi interesin e xhepit tonė. Cila ėshtė pėrvoja e vendeve Evropiane dhe atyre tė BE-sė.

“Shumica e vendeve e lėnė shkollat tė lira pėr tė vendosur se ēfarė metodash mėsimdhėnie do tė pėrdorin, ndėrkaq qė mekanizmat e monitorimit kalojnė shpesh nėpėrmjet inspektimeve. Nė Greqi, Francė, Qipro dhe Turqi, autoritetet qendrore vendosin pėrmes udhėzimeve, pėr mėsimdhėnien dhe metodat e saj nė shkollat pėrkatėse. Nė pothuajse tė gjitha vendet, shkollat gjithashtu zgjedhin tekstet e tyre; pėrjashtimet bėjnė Greqia, Qiproja dhe Malta”. Key Data on Education in Europe 2012. This document is published by the Education, Audiovisual and Culture Executive Agency (EACEA P9 Eurydice p 52. ).

Po modeli i Kosovės, “nėnės sė dashur” sa herė qė jemi nė hall, kush ėshtė? Ligji Nr. 02/L-67 “Pėr botimin e teksteve shkollore, mjeteve mėsimore, lektyrės shkollore dhe tė dokumentacionit pedagogjik. “Pėrdorimi i teksteve shkollore “Neni 13 “E drejta e mėsimdhėnėsit pėr pėrdorimin e tekstit nė shkollė. 13.1. Mėsimdhėnėsi ka tė drejtė tė zgjedhė pėrdorimin e tekstit shkollor nё pajtim me nenin 12 tė kėtij ligji. 13.2. Teksti i zgjedhur nga mėsimdhėnėsi dhe i miratuar nga kėshilli i shkollės pėrdoret deri nė fund tė vitit shkollor. 13.3. Mėsimdhėnėsi ka tė drejtė tė pėrdorė literaturė plotėsuese, qė pėrputhet me planin dhe programin e lėndės.” Pra pėrcaktimi i tekstit nga lart, nga MAS ėshtė model i Qipros, Maltės dhe Greqisė. Gjithė zhurma se “Alterteksti dėshtoi”, “nuk bėnte, “kishte 30 shtėpi botuese” etj, nuk ishte gjė tjetėr, veēse mundėsia, pėr t’iu bashkėngjitur, vendeve tė mėsipėrme nė pėrcaktimin e tekstit unik, si dhe hapjes sė rrugės pėr tė siguruar fitime tė majme. Kėshtu ecet nė rrugėn e sigurt drejt pėrvojave mė mira evropiane.


Mėsuesi nė kthetrat e pista tė politikės

Opozita dje, sot pozitė, ia qante disa herė hallin mėsuesit “pėr kushtet e punės”, “presionin politik”, “rritja e rrogės, e cila, nuk pėrballonte dot inflacionin’ etj., pallavra tė kėtij lloji. Po tani, nė pozitė, ēfarė ka bėrė, pėr tė bėrė mirė ato qė kritikonte mė parė? Natyrisht qė “kushtet” e punės pėr mėsuesit, pagat e gjithēka, janė pėrmirėsuar. Punohet nėn ujė, nė ujėra tė qelbura, si rezultat i shpėrthimeve tė puseve tė naftės, nėn ēati tė kalbura dhe me rritje rroge e shpėrblime zero prej dy vitesh.

E pėr t’i vėnė kapakun kėtij trajtimi kriminal ndaj mėsuesve, nė ndihmė vjen amendimi i nenit 60 tė ligjit “Pėr arsimin parauniversitar nė Republikėn e Shqipėrisė”. Nė kėtė nen thuhet “Nė institucionin arsimor publik, pėr njė vend tė lirė pune, mėsuesi emėrohet nga drejtori i institucionit arsimor, me konkurrim tė hapur. Procedurat e konkurrimit dhe vlerėsimit pėrcaktohen me udhėzim tė ministrit.”

Po ē’tė keqe ka ky ndryshim? Relacioni dėrguar parlamentit pėr kėto ndryshime, nuk e fsheh aspak faktin se punėsimi i mėsuesit do tė jetė nė dorė tė ministres sė arsimit. Relacioni na qartėson se “Formati i komisionit dhe mėnyra e organizimit dhe funksionimit tė tij, ėshtė propozuar tė pėrcaktohen me udhėzim tė ministrit.” Nė ligjin aktual ėshtė shprehur qartė sesi zgjidhet mėsuesi.

“Neni 60/1 “Nė institucionin arsimor publik, pėr njė vend tė lirė pune, mėsuesi emėrohet nga drejtori i institucionit me konkurrim tė hapur, pas propozimit tė kandidaturave tė komisionit pėr vlerėsimin. Komisioni ka nė pėrbėrje tė tij njė pėrfaqėsues nga njėsia arsimore vendore, kryetarin e bordit tė institucionit, kryetarin e kėshillit tė prindėrve tė institucionit dhe dy mėsues qė zgjidhen nga kėshilli i mėsuesve nė atė institucion. Njė nga mėsuesit me pėrvojėn mė tė gjatė nė atė institucion drejton komisionin e vlerėsimit. Procedurat e vlerėsimit pėrcaktohen me udhėzim tė ministrit.”

Pra aktualisht mėsuesi, zgjidhet nga njė komision gjithėpėrfshirės, mėsues, komunitet prindėrish dhe njėsia arsimore vendore. Ministrit i lihen nė dorė kriteret e vlerėsimit dhe asgjė tjetėr. Me ndryshimet e reja, ministres nuk ja mban dorėn askush, qė nė krye tė komisioneve tė pėrcaktuara me udhėzim tė saj, tė caktoj kėshilltarin e saj tė preferuar, sikundėr bėri nė rastin e largimit tė gjithė drejtuesve tė DAR/ZA-ve, pėr njė muaj.

Nė mos ndodhtė kjo, ministrja mund t’ia kalojė fare mirė organizmave vendor si prefektura dhe DAR-i, qė t’u ofrojė mundėsinė PS-LSI, pėr tė bėrė ndonjė qokė tė vogėl me sektorin e privatizuar prej znj. Nikolla, qė ėshtė arsimi. Si mundet qė drejtorėt e pa zgjedhur pėrmes konkurrimit tė marrin nė dorė tė drejtėn pėr tė meruar mėsues me konkurrim?

Znj. Nikolla dhe sufleri i saj me emrin kėshilltar, duhet tė na thonė pėrse dėshtoi pėrzgjedhja e mėsuesve sipas udhėzimit nr. 56, datė 12.11. 2013, tė firmosur nga vet ministrja? Por si ēdo pyetje, nuk do tė ketė pėrgjigje, mbi ligjin, udhėzimet apo ndonjė tė dhėnė statistikore. E vetmja pėrgjigje do tė jetė: “Ata qė na kritikojnė nuk janė profesionistė”, “nuk e njohin arsimin”, “janė nihilistė e ziliqarė”.

Thėnė nga njerėz qė nė jetėn e tyre arritjen mė tė madhe e kanė drejtues tė konvikteve dhe kėshilltar nė moshėn e pleqėrisė, pas lėpirjeve tė shumė partive, pėr tė marr kėtė post, ėshtė nder. Thėnė prej ministres qė nuk dėgjon askėnd, pėrveē kryeministrit dhe sahanlėpirėsve rreth vetes, prapė ėshtė nder. Shqetėsimi mė i madh ėshtė se nė emėr tė patriotizmit, kėrkohet t’i vihet kazma arsimit.

Sistemi arsimor parauniversitar, tani ėshtė vėrtetė nė hall se kujt do t’i ngjaj: Pak Hungarisė, Polonisė, Francės, Luksemburgut Estonisė, pėr zgjedhjen e mėsuesve; pak Kosovės, Italisė pėr sistemin e arsimit fillor; Qipros, Greqisė dhe Maltės pėr pėrzgjedhjen e librit, apo modelit anglo-sakson, qė ka arsimi ynė i lartė? Kėtė mė mirė se kėshilltari i ministres Nikolla, i cili, na e shpjegon me shumatoren dhe gjuhėn e lėshuar pėr tė sharė tė tjerė nė mbrojte tė vetes, nuk mund tė na i shpjegoj askush.

http://www.standard.al/ne-emer-te-pa...azmen-arsimit/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 15:32.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.