Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Ushtri
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 30.3.2002, 21:38   1

Shkrim i cituar Z1·SHP| Prodhimi ushtarak


Citim:
Industria ushtarake

Kombinati i Poliēanit

Ėshtė njė ndėrmarrje shtetėrore, e themeluar nė vitin 1962, me qėllim qė tė pėrmbushte kėrkesat pėr armatim tė Forcave tė Armatosura Shqiptare. Nė periudhėn 1962-1966 u krijua linja e prodhimit pėr municion 7.62 mm x 39 (Kallashnikov), municion mortaje 82 mm, granata dore ofensive dhe defensive, si edhe mina antinjeri.

Nė periudhėn 1970-1972 nė ndėrtesėn ekzistuese u instalua linja e prodhimit tė minave antitank dhe nė njė ndėrtesė tė re u vendos linja e fishekzjarrėve 180 mm. Nė periudhėn 1977-1985 u krye njė rikonstruksion i thellė me makineri dhe pajisje tė ardhura nga Zvicra dhe Austria pėr tė mundėsuar prodhimin e municionit kalibėr 12.7 mm x 99 dhe 14.5 mm x 51, si edhe municion mortaje me kalibėr 60, 107 dhe 120 mm.

Aktualisht ndėrmarrja prodhon municion pistolete tė tipit "Makarov" dhe "Parabellum" me kalibėr 19mm. Kompania ka mundėsi tė mėdha pėr tė prodhuar pėr popullsine civile, sidomos prodhime fonderie, hekuri dhe ēeliku. Kombinati i Poliēanit ka sistem cilėsie GOST.


Uzina e Gramshit

Ndėrmarrje shtetėrore. Projekti i punės ka filluar nė vitin 1962, prodhimi me licencė kineze filloi nė 1962 me pushkė tė tipit "Simonov" me kalibėr 7.62 mm. Nė vitin 1974 u instalua prodhimi i automatikut AK 47, armė e fuqishme automatike, nė pėrdorim pėr tė shkatėrruar fuqinė njerėzore dhe transportuese tė armikut.

Uzina e Gramshit siguron shėrbime prodhuese pėr industrinė e mbrojtjes me makineritė e saj tė precizionit tė larte, riparime, trajtime nė tė nxehte, si edhe emalim tė sipėrfaqeve.


Uzina e Lėndėve Plasėse, Mjekės

Ndėrmarrje shtetėrore qė ka prodhuar eksplozivė dhe propelantė qė nga viti 1962. Nė vitin 1982 filloi prodhimin e eksplozivėve tė fuqishėm me licencėn e "BOFORS" nė mjedise tė reja dhe tė pėrshtatshme. Janė gjithsej 6 uzina tė vendosura nė afėrsi tė qytetit tė Elbasanit, qė ndodhet rreth 50 km nga Tirana.

Aktualisht ndėrmarrja prodhon vetėm dinamit dhe municione pėr tė pėrmbushur nevojat e minierave shqiptare, si edhe po eksporton nė mėnyrė tė suksesshme nė Kosovė.

Ndėrmarrja po kėrkon partnerė pėr tė bashkėpunuar me kompani tė huaja, nė bashkėpunim prodhimi dhe marketimi tė produkteve tė tyre, sidomos nė dinamit, municion dhe propelantė.

Prodhimet e saj janė dinamit, municione, barut i zi, fitila sigurie, TNT, DNT, RDX, propelantė (NG/NC) me bazė teke dhe ēifte dhe nitrocelulozė.

Kohėt e fundit ndėrmarrja ėshtė duke kryer me sukses njė projekt pėr demilitarizimin e rreth 1,3 milion minave antinjeri dhe pritet tė fillojė njė projekt tė ri pėr shkatėrrimin e municionit tė lehtė.


Ndėrmarrja e Veshjeve Ushtarake, Tiranė

Ndėrmarrje shtetėrore e themeluar qė nė 1944 dhe qė ofron tekstile tė gatshme nė fushėn e veshjeve ushtarake. Produkte tė gatshme tė saj janė: veshje ushtrie dhe policie pėr verė dhe dimėr, veshje dhe mbulesa kamuflazhi, mbulesa tė pėrforcuara, kostume stėrvitjeje dhe kostume kamuflazhi pėr verė dhe pėr dimėr, si dhe mbulesa pėr teknikė luftarake.

Korrieri
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.2.2011, 23:46   2
Citim:
Imami inspekton ndėrtimin e anijes sė parė shqiptare

VLORE - Ministri i Mbrojtjes Arben Imami vizitoi dje kantierin e ndėrtimit nė distriktin ushtarak tė Pashalimanit, ku aktualisht ėshtė nė proces ndėrtimi anija e parė shqiptare.

“Kjo anije qė po ndėrtohet, do tė pėrfundojė nė fund tė vitit dhe se 2 tė tjera do tė jenė gati nė fund tė 2013-sė. Kjo anije e tonazhit tė rėndė do tė shėrbejė pėr emergjencat civile dhe po ngrihet nė kėtė kantier, sipas njė kontrate tė shtetit shqiptar, Ministrisė sė Mbrojtjes dhe shtetit holandez, nėpėrmjet njė firme prestigjioze”.

Anija patrulluese, qė aktualisht po ndėrtohet nė kantierin e ndėrtimit tė Pashalimanit, ka njė gjatėsi prej 42 metrash dhe ėshtė e dyta nė llojin e vet qė po ndėrtohet. Ndėrtimi i kėsaj anijeje ėshtė njė bashkėpunim i qeverisė shqiptare dhe i kompanisė holandeze “Damen”, nė tė cilėn kanė marrė pjesė 85 punonjės.

Kostoja e saj ėshtė mjaft e ulėt, e krahasuar me anijen e blerė para pak muajsh, e cila ka kushtuar 7.2 milionė euro. Imami u shpreh ndėr tė tjera dhe pėr postbllokun ushtarak tė bazės sė Pashalimanit, i cili nuk lejon turistėt tė kalojnė nė pjesėn tjetėr tė plazhit tė Orikumit.

Imami theksoi se “nė projektet tona afatshkurtra, kemi ngritjen e njė muzeu dhe mė pas do tė lejohet kalimi i turistėve, pasi pėr ne nuk ėshtė problem shtyrja e postbllokut 100 metra afėr bazės”.

Sipas ministrit, kohėt e fundit, banorė tė Dukatit janė ankuar se nga kjo bazė nuk mund tė kalohet pėr nė Karaburun, atje ku ata pretendojnė se kanė tokat e tyre dhe se ka njė projekt pėr ngritjen e parkut energjetik me erė. Gjithashtu, mjaft shoqata turistike nė jug janė ankuar disa herė se postblloku i bazės po pengon turizmin, pasi brenda territorit tė tij ndodhet parku arkeologjik i Orikut, aty ku ka dhe njė drejtori. Gjithsesi, sipas tij, ky ėshtė njė problem qė do tė gjejė zgjidhje, por nė bashkėpunim me Ministrinė e Turizmit, pasi aty mendohet tė ndėrtohet dhe njė muze i sė shkuarės.

Ndėrsa pėr kalimin drejt Karaburunit, ku sipas ministrit ėshtė njė park kombėtar, ka forma tė tjera qė nėpėrmjet investimeve infrastrukturore tė krijohen rrugė apo mundėsi tė tjera pėr tė shkuar nė Karaburun, gadishullin me tė madh tė vendit, totalisht i virgjėr.

http://www.panorama.com.al/panorama/...rticle&id=6643
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.9.2011, 22:25   3
Citim:
Prodhohet anija e parė nė Pasha Liman

Emri:  1.jpg
Shikimet: 784
Madhėsia:  32,4 KBTė martėn, mė 13 shtator 2011, nė bazėn detare tė Pasha Limanit, u zhvillua ceremonia e lėshimit nė ujė tė anijes ‘ORIKU’. Kjo anije ėshtė ndėrtuar nė Kantierin Detar Vlorė, nė kuadėr tė kontratės me kompaninė hollandeze ‘Damen Shipyards'.

Nė kėtė ceremoni morėn pjesė Ministri i Mbrojtjes Z. Arben Imami, Shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm Gjeneral brigade Xhemal Gjunkshi, Zėvendėsministri i Mbrojtjes Z. Ekrem Spahia, Komandanti i Forcės Detare Kundėradmiral Kudret Ēela, Ambasadori hollandez, Z. Henk Van Den Dool, menaxheri i pėrgjithshėm i kompanisė ‘Damen Shipyards’, Z. Rene Berkvens, komandantė forcash, gjeneralė, si dhe drejtues tė tjerė tė lartė dhe drejtorė tė MM dhe SHPFA.

Tė pranishėm ishin gjithashtu edhe pėrfaqėsues tė Presidencės, tė Kėshillit tė Ministrave, tė Komisionit Parlamentar pėr Sigurinė Kombėtare, deputetė tė Vlorės, pėrfaqėsues tė institucioneve tė ndryshme, etj.

Fjalėn e hapjes e mbajti Kundėradmiral Kudret Ēela, i cili vlerėsoi punėn e kryer nga pėrfaqėsuesit e kompanisė hollandeze dhe pėrfaqėsuesit shqiptarė pėr ndėrtimin e anijes ‘ORIKU’.

“Ndėrtimi i kėsaj anije ėshtė vazhdimi i pėrpjekjeve qė ka bėrė nė kėto vite qeveria shqiptare pėr transformimin e Forcave tona Detare, ku modernizimi ka qenė dhe mbetet pjesė thelbėsore e kėtij procesi. Falė mbėshtetjes sė vazhdueshme tė qeverisė dhe Ministrisė sė Mbrojtjes, ngjarja e sotme ka njė rėndėsi tė veēantė, sa nė kontekstin historik, po aq edhe nė atė ushtarak dhe ekonomik, jo vetėm pėr FD, por edhe pėr popullin shqiptar”, u shpreh ndėr tė tjera Kundėradmiral Ēela.

Mė pas pjesėmarrėsit nė kėtė ceremoni i pėrshėndeti edhe Z. Rene Berkvens, i cili falėnderoi specialistėt shqiptarė pėr bashkėpunimin e ngushtė me ta, kujdesin e treguar nga ana e MM, FA dhe distriktit detar tė Vlorės.

Gjithashtu, Z. Berkvens falėnderoi edhe Komandantin e Pėrgjithshėm tė Flotės Detare, Kundėradmiralin Ēela. “Nuk ėshtė hera e parė qė qeveria e hollandės dhe qeveria shqiptare bashkėpunojnė nė mėnyrė tė frytshme pėr tė pėrmbushur tė gjitha detyrat dhe arritjen e rezultateve brenda standardeve tė Aleancės sė Atlantikut tė Veriut”, theksoi ai.

Mė pas, fjalėn e mori Ministri i Mbrojtjes Z. Arben Imami, i cili, pasi falėnderoi punonjėsit e kantierit dhe kompaninė hollandeze pėr pėrfundimin me sukses tė ndėrtimit tė anijes, e vuri theksin tek ndikimi substancial qė do tė ketė nė rritjen e kapaciteteve operacionale tė Forcave tona Detare dhe u shpreh se “Pėr herė tė parė Forcat tona tė Armatosura do tė kenė kapacitete prodhuese.”

Duke e cilėsuar kantierin e Pasha Limanit si njė ndėr garnizonet mė moderne tė FA, Ministri Imami foli pėr modernizimin e mėtejshėm tė FA, duke pėrmendur kontratėn pėr blerjen e pesė helikopterėve, modernizimin e armatimit individual si dhe gjetjen e njė zgjidhjeje tė qėndrueshme pėr kompletimin e FA me mjete luftarake dhe transporti tė standardeve mė tė larta perėndimore.

“Pavarėsisht krizės ekonomike globale, buxheti i MM ėshtė konsoliduar dhe janė bėrė hapa tė qenėsishėm pėrpara pėr menaxhimin e tij. Buxheti i modernizimit ėshtė rreth 20 milion euro nė vit dhe realizimi pėr vitin 2010 ishte nė masėn 100% dhe po ashtu pritet tė jetė dhe pėr vitin 2011.”- nėnvizoi Ministri Imami.

Ndėr tė tjera, Ministri nuk la pa pėrmendur projektet e tjera tė mėdha tė cilat po ecin me ritme jashtėzakonisht tė mira, siē janė projekti i Asgjėsimit dhe Demontimit tė municioneve tė tepėrta, kontributin qė FA japin nė misionet paqeruajtėse, si dhe modernizimi dhe standardizimi i infrastrukturės nė pėrputhje me standardet e NATO–s.

Ministri Imami, nė emėr edhe tė qeverisė shqiptare, i delegoi njė falėnderim tė veēantė Mbretėrisė sė Vendeve tė Ulėta, Ambasadės Hollandeze nė Tiranė dhe kompanisė ‘Damen Shipyard’ qė bėnė tė mundur pėr herė tė parė ndėrtimin e njė anijeje me standarde tė tilla nė vendin tonė.

Nė mbyllje tė fjalės sė tij Ministri Imami u shpreh: “E gjithė kjo reformė ėshtė njė proces i vėshtirė dhe i vazhdueshėm, por po mėton krijimin e njė ushtrie tė vogėl, profesionale dhe me kapacitete tė larta operacionale dhe ndėrveprueshmėrie me ushtritė partnere tė NATO-s. Kjo ushtri do tė jetė garanci pėr njė Shqipėri mė tė sigurt dhe mė tė aftė pėr tė kontribuar pėr paqen dhe sigurinė nė botė.”

Mė pas ai zbuloi emrin e anijes, e cila ėshtė pagėzuar me emrin e qytetit antik qė shtrihej nė kėtė zonė, ‘ORIKU’. Para se tė lėshohej nė det, anija u bekua nga kumbara e saj, Znj. Teuta Mati, vajza e ish komandantit tė parė tė Forcave Detare, Kundėradmiralit Abdi Mati.

Projekti i ndėrtimit tė Anijeve Bregdetare, qė konsiston nė pajisjen e Rojės Bregdetare me katėr anije tė projektit STAN PATROL 4207, ėshtė njė ndėr projektet mė tė rėndėsishme tė Ministrisė sė Mbrojtjes tė Republikės sė Shqipėrisė. Kėto anije, pėr tė cilat parashikohet edhe ndėrtimi i infrastrukturės mbėshtetėse, do tė mbėshtesin misionin e Rojės Bregdetare dhe tė Operacioneve tė kėrkimit dhe shpėtimit. I gjithė projekti, fryt i marrėveshjes mes MM dhe kompanisė hollandeze ‘Damen Shipyards’, me njė vlerė prej rreth 31 milion eurosh, ėshtė financuar nė masėn 35 % nga programi ORET i qeverisė sė Hollandės.

Anija e parė e projektit STAN PATROL 4207, qė mban emrin ILIRIA P 132, u prodhua nė Hollandė dhe iu dorėzua Rojės Bregdetare Shqiptare nė Gusht tė vitit 2008. Ndėrkohė qė prodhimi i anijes sė dytė tė Projektit, por qė ėshtė e para e prodhuar nė Kantierin e Pasha Limanit, ka nisur nė Maj tė vitit 2009. Anija qė mban emrin ‘ORIKU’ P- 133, do tė komisionohet nė fund tė nėntorit 2011. Anija e tretė, Lisus P-133, do tė jetė operacionale nė vitin 2012 dhe e katėrta Butrinti P-134 nė vitin 2013, vit qė shėnon dhe pėrfundimin e kėtij programi.

Projekti ka pėrfshirė dy faza, ku faza e dytė konsiston nė ndėrtimin e tre anijeve tė tė njėjtit tip nė Pasha Liman. Nė kantierin e ndėrtimit, tashmė tė pajisur me mjete moderne tė ndėrtimit tė anijeve, punon njė staf profesional e i kualifikuar e qė pas pėrfundimit tė anijes sė parė, ėshtė i pajisur edhe me pėrvojėn e nevojshme.

Njė nga pikat kulmore tė kėsaj faze ėshtė ndėrtimi i anijes ‘ORIKU’, pėrfundimi i tė cilės u pėrurua nė kėtė ceremoni. Kjo ėshtė rrjedhojė e njė pune tė mirė organizuar dhe tė pėrbashkėt me kompaninė ‘Damen’. Tė gjitha proceset e ndėrtimit tė anijes janė kryer nga punonjėsit e kantierit tė Pasha Limanit.

Ky pėrurim shėnon jo vetėm ndėrtimin e njė anijeje qė do tė ndikojė nė rritjen e aftėsive operacionale tė Forcave tona Detare pėr plotėsimin e misionit tė Rojės Bregdetare pėr kontrollin e zbatimit tė ligjshmėrisė nė det pėr operacionet e kėrkim shpėtimit, monitorimit, kontrollit pėr trafikun detar, mbrojtjen e mjedisit detar, etj, por ai shėnon njė aset mė shumė nė rritjen e bashkėveprimit nė kuadrin e operacioneve qė drejtohen nga NATO si dhe nė bashkėpunimin rajonal pėr pėrballimin e emergjencave tė ndryshme.

http://www.mod.gov.al/index.php?opti...mid=52&lang=sq
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:07.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.