Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 15.4.2011, 21:00   1

Shkrim i cituar GJPNJ/ICTY: Lirohen Gotovina e Markaēin


Citim:
Haga dėnon dy ish-gjeneral kroatė me 24 pėrkatėsisht 18 vjet burg

Hagė, 15 prill 2011 - Tribunali i Hagės ka dėnuar sot ish gjeneralin kroat Ante Gotovina me 24 vjet heqje lirie dhe Mladen Markaēin me 18 vjet pėr shkak tė krimeve ndaj popullsisė serbe nė rajonin e Kninit gjatė dhe pas operacionit "Oluja" (Stuhia) mė 1995.

I akuzuari tjetėr Ivan Ēermak u lirua nga akuza. Gotovina dhe Markaē u shpallėn fajtorė pėr persekutim, deportim, plaēkitje, vrasje dhe akte ēnjerėzore kundėr popullsisė serbe tė Krajinės. Gotovina, sipas vendimit ka urdhėruar bombardimin e paligjshėm tė Kninit dhe qyteteve tė tjera. Gjithashtu Gotovina nuk ka bėrė asgjė pėr tė ndaluar dhe dėnuar krimet e vartėsve tė tij kundėr popullatės serbe.

Gjykata vėrtetoi se focat kroate nė vitin 1995 gjatė operacionit "Oluja" kanė dėbuar popullsinė serbe nga krahina e Kninit duke vrarė civilė dhe duke plaēkitur dhe shkatėrruar pronat e tyre dhe duke granatuar pa dallim qytete.

http://www.kosova.com/artikulli/70983

Citim:
Kroacia e quan tė papranueshėm vendimin e Hagės

Zagreb, 15 prill 2011 - Kroacia e ka quajtur "tė papranueshėm" vendimin e Gjykatės sė Hagės e cila dėnoi me 24 vite burg gjeneralin kroat Ante Gotovina dhe me 18 vite burg Mlladan Markaēin. I akuzuari i tretė Ivan Ēermak u lirua nga tė gjitha akuzat.

Tė tre personat akuzoheshin pėr vrasje, dėbime dhe persekutim tė serbėve gjatė fushatės ushtarake nė fund tė luftės sė viteve 1991 - 1995 nė Kroaci. Nė operacionin Stuhia tė zhvilluar nė vitin 1995 u vranė mbi 300 serbė dhe 200 mijė tė tjerė u dėbuan nga Krajina, territor kroat.

Kjo zonė nga viti 1991 ishte nėn kontrollin e rebelėve serbė. Prokuroria tha se gjeneralėt kishin krijuar njė strukturė kriminale sė bashku me ish presidentin kraot , Franjo Tuxhman pėr tė dėbuar serbėt nga Krajina nė mėnyrė tė pėrhershme.

Veteranėt kroatė tė luftės kanė lajmėruar mbajtjen e njė proteste masive kundėr vendimit tė shtunėn.

http://www.kosova.com/artikulli/70997
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.4.2011, 18:26   2
Citim:
Lot dhe mllef nė Kroaci

Zagreb, 15 prill – Disa mija veteranė kroatė tė luftės, tė tubuar nė sheshin qendror tė Zagrebit e kanė pritur me mllef tė madh vendimin e sotėm tė Tribunalit tė Hagės pėr dėnimin e tre gjeneralėve tė kėtij vendi pėr krimet e luftės mbi serbėt nė vitin 1995, gjatė ēlirimit tė vendit. Reagime tė tilla u shėnuan anembanė tėrė Kroacisė.

Kryetari i Parlamentit, Lluka Bebiq vlerėsoi se aktgjykimet e sotme flasin pėr njė aktgjykim politik, pasi bėhet fjalė edhe pėr aksione luftarake pėr ēlirimin e vendit, duke theksuar se Gotovina dhe Markaē nuk janė kriminelė.

Edhe funksionari i partisė nė pushtet nė atė kohė dhe sot, HDZ, Andrija Hebrang tha se ėshtė i shokuar nga aktgjykimi, veēmas me formulimin pėr ndėrmarrje tė pėrbashkėt kriminale.

“Kam qenė pjesėmarrės i aksionit ēlirimtar (Oluja-stuhia), por tash po e shoh se kanė qenė dy stuhi, ajo nė tė cilėn kemi marrė pjesė ne nuk ka qenė dėbuese”, u tha Hebrang gazetarėve. Sipas fjalėve tė tij, nė Knin mė 6 gusht asnjė shtėpi nuk ka qenė e rrėnuar, kurse urdhri i presidentit tė atėhershėm kroat Tugjman ishte qė tė mbrohen civilėt.

Edhe kryeministrja e Kroacisė, Jadranka Kosor theksoi se aktgjykimi sipas tė cilit Kroacia ka marrė pjesė nė ndėrmarrjen kriminale, ėshtė aktgjykim i papranueshėm.

“Do tė bėjmė tė pamundurėn pėr tė dėshmuar qė kjo nuk ėshtė e vėrtetė”, tha ajo. Ajo paralajmėroi edhe mbledhje tė jashtėzakonshme tė qeverisė, nė tė cilėn do tė bėhet fjalė pėr kėtė aktgjykim.

Avokati mbrojtės i gjeneralit Ante Gotovina, Goran Mikuliēiq tha se do tė bėhet ankesa ndaj kėtij aktgjykimi, por vendimi i shkallės sė dytė do tė mund tė merret vetėm nė afat prej dy vjetėsh.

Tė tubuarit nė sheshin e Zagrebit, pas shqiptimit tė aktgjykimit brohorisnin: “Masonėt e nėmur”, “Mijė ciganė!”, shumė qanin, por edhe rrihnin shuplakat kur dėgjuan se ėshtė liruar gjenerali Ivan Ēermak, transmetojnė mediet kroate.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,17,55741

Citim:
Kroatėt protestojnė kundėr dėnimit tė Gotovinės

Mijėra veteranė tė luftės kanė protestuar tė shtunėn nė Kroaci kundėr vendimit tė Tribunalit tė Hagės pėr dėnimin me 24 vjet burg pėr Ante Gotovinėn. Ky i fundit ėshtė dėnuar pėr krime lufte tė ndodhura gjatė njė fushate tė vitit 1995 pėr tė larguar rebelėt serbė nga Kroacia.

Protestuesit qė u mblodhėn nė sheshin qėndror tė Zagrebit dhe nė disa qytete tė tjera mendojnė qė Gotovina nuk ėshtė fajtor pėr operacionin e quajtur “Stuhia”.

Protestuesit thirrnin “tradhėti” duke e akuzuar qeverinė kroate se nuk po bėnė asgjė pėr tė shpėtuar Gotovinėn nga dėnimi pėr krime lufte.

Gotovina dhe njė tjetėr general i kohės sė luftės, Mladen Markac, i cili ishte dėnuar mė 18 vjet burg, janė shpallur fajtor pėr vraje, dėbim, plaēkitje dhe krime tė tjera kundėr njerėzimit.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=13&id=114641
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.4.2011, 21:01   3
kalimtar/e
 
Dėm i madh pėr ushtrinė kroate. Trishtim.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.4.2011, 01:17   4
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Ėshtė i dukshėm fakti se BE-ja pėrpiqet tė relativizojė krimet serbe duke "shpėrndarė fajin", nė mėnyrė qė tė zbusė tonet qoftė politike, qoftė retorike, kryesisht nė emėr tė zgjerimit tė vet, por dhe pėr tė lehtėsuar Serbinė si shtet pėrballė presionit nga faktorėt e brendshėm.

Por ndėrkohė qė BE-ja ėshtė e lexueshme nė kėto lėvizje prej pederi politik tė sprovuar, ēėshtja ėshtė qė fibra morale me tė cilėn mburrej tėrė kėta dhjetėvjeēarė dhe me tė cilėn legjitimonte veten nuk ekziston, fundja ēdo veprim qė ndėrmerret nė kėtė bordello ka arsye politike, sa kohė mbahet dikush dhe nė ē'ēast lirohet etj.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.4.2011, 09:34   5
Citim:
Gjeneral Gotovina nderohet nga Kroatėt

Split, 21 prill 2011, NOA- Qyteti i Splitit nė Kroaci ka nderuar gjeneralin Ante Gotovina, duke synuar qė sheshi kryesor i tij tė mbaj kėtė emėr.

Ante Gotovina u dėnua pak ditė mė parė nga Gjykata e Hagės pėr krime lufte, me 24 vite burg, por dėnimi i tij ngjalli jo pak revolta nė Kroaci tė cilat e kundėrshtuan fuqishėm kėtė vendim.

Lidhur me kėtė nderim tė tij mediat Kroate thonė se ai vjen pas propozimit tė Partisė Kroate tė Djathtė e cila ka bėrė edhe propozimin.

Por e gjithė kjo ide nuk ka rėnė nė vesh tė shurdhėt pasi edhe Kėshilli Bashkiak i qytetit tė Splitit e ka pranuar kėtė variant, madje ka vendosur qė ta diskutojė kėtė propozim.

Gotovina shihet nga qytetarėt Kroatė si njė hero, i cili me rrugė ne tij ka nderuar vendin, duke bėrė qė pikėrisht pėr kėtė argument qindra-mijėra mbėshtetės tė tij tė dėnojnė vendimin e dhėnė nga Tribunali i Hagės.

http://www.noa.al/2011/04/gjeneral-g...t-nga-kroatet/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.5.2012, 21:12   6
Citim:
Hagė: Avokatėt kėrkojnė lirimin e Gotovinės

Hagė, 14 maj - Avokatėt mbrojtės tė ish-gjeneralit kroat Ante Gotovina i kanė kėrkuar tė hėnėn Dhomės sė Apelit nė Hagė shfuqizimin e vendimit pėr mbajtjen nė burg tė tij, raporton TCH.

Gotovina ndodhet nė Hagė pėr akuzėn e pėrndjekjes sė popullsisė serbe nė krahinėn e Kninit, gjatė operacionit “Stuhia”, nė gusht tė vitit 1995.

Mė 15 prill tė vitit tė kaluar, shkalla e parė e gjykatės e dėnoi ish-gjeneralin kroat me 24 vjet burg pėr akuzėn nė fjalė.

Ndėrkohė, avokatėt e tij insistojnė se nuk ka pasur pėrndjekje tė popullsisė serbe nė Knin, por ky komunitet ėshtė larguar vetė, pas urdhrave tė marra nga liderėt serbė.

Ante Gotovina ndodhet nė burgun e Shveningenit, nė Holandė, qė prej vitit 2005, kur dhe u arrestua nė Spanjė pas njė arratisje tė gjatė.

Karrierėn e tij ushtarake ai e ka nisur nė moshė tė re, duke u bėrė pjesė e legjionit francez, ku fitoi reputacionin e njė luftėtari tė patrembur.

Gjatė shėrbimit nė kėtė njėsi, Gotovina ka luftuar nė zonat mė tė prekura nga lufta nė Afrikė, si dhe nė Amerikėn Latine, ku ka stėrvitur formacionet paraushtarake vendase.

Pas shėrbimit nė legjonin francez, ai u kthye nė Kroaci, ku nė fillim tė viteve ’90 luftoi pėr shkėputjen dhe pavarėsinė e vendit nga Federata e atėhershme Jugosllave.

http://koha.net/?page=1,16,99401
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.11.2012, 19:59   7
Citim:
Haga liron Gotovinėn e Markaēin

Hagė, 16 nėntor - Dhoma e Apelit e Tribuanlit tė Hagės ka liruar nga akuzat ish-gjeneralėt kroatė tė luftės, Ante Gotovinėn dhe Mlladen Markaēin, duke urdhėruar lirimin e menjėhershėm tė tyre.

Nė gjykimin e shkallės sė parė, mė 15 prill tė vitit tė kaluar, Gotovina ishte dėnuar me 24 vjet burgim, ndėrsa Markaē me 18.

Dhoma e Apelit e Trinubalit tė Hagės, nė fillim tė leximit tė vendimit pėrfundimtar, ka thėnė se nuk ka asnjė dėshmi pėr angazhim tė pėrbashkėt kriminal, me qėllim largimin e popullatės civile nga Krajina - territor kroat - me anė tė pėrdorimit tė forcės. Gjykatėsi kryesues, Theodor Meron, ka thėnė se Dhoma e Apelit pranon pjesėrisht ankesėn e Gotovinės dhe tė Markaēit dhe kundėrshton pėrfundimin se sulmet nė katėr qytetet e Kroacisė – Knin, Obrovac, Graēac dhe Benkovac, kanė qenė tė jashtėligjshme.

Njė veteran lufte, duke pritur vendimin e Tribunalit, Zagreb

Dhoma ka konsideruar po ashtu se ikja e civilėve gjatė sulmeve tė artilerisė nuk mund tė karakterizohet si dėbim.

Anėtari i tretė i ‘treshes kroate’, Ivan Ēermak, ėshtė liruar nga pėrgjegjėsitė qysh nė vitin e kaluar.

Gotovina gjendej nė paraburgim nė Sheveningen, qė nga viti 2005, kur ėshtė arrestuar nė Spanjė, ndėrsa Markaē nga viti 2004, kur ėshtė dorėzuar vullnetarisht.

Tė tre ata akuzoheshin pėr vrasje, dėbime dhe persekutim tė serbėve gjatė fushatės ushtarake nė fund tė luftės sė viteve 1991 - 1995 nė Kroaci.

Nė operacionin “Stuhia”, tė zhvilluar nė vitin 1995, janė vrarė mbi 300 serbė dhe 200 mijė tė tjerė janė larguar nga Krajina. Kjo zonė nga viti 1991 ishte nėn kontrollin e rebelėve serbė

http://koha.net/?page=1,15,123470
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.11.2012, 23:29   8
allianz
 
Citim:
Torjubel von Mandzukic und Shaqiri erzürnt

Die Jubelgeste von Bayern-Stürmer Mario Mandzukic beim 1:1 in Nürnberg sorgt für Aufsehen. Zusammen mit Xherdan Shaqiri grüsste der Kroate Ex-General Ante Gotovina. Stimmt nicht, sagen die beiden.

http://www.20min.ch/sport/fussball/s...ovina-16322088
Citim:
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.11.2012, 21:49   9
Citim:
Federata gjermane ua tėrheq vėrejtjen Shaqirit e Manxhukiqit

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	f1_20-shaqa1353422538.jpg
Shikimet:	145
Madhėsia:	141,7 KB
NNJ:	4087
Salzburg, 20 nėntor - Federata e Futbollit e Gjermanisė u ka kėrkuar dy lojtarėve tė Bayern Munchenit, Xherdan Shaqirit e Mario Manxhukiqit, qė tė pėrmbahen dhe tė zgjedhin format e festimit tė golave, nė mėnyrė qė nė tė ardhmen tė mos ketė keqkuptime. Tė shtunėn, nė ndeshjen kundėr Nurnbergut, koati Manxhukiq, pasi shėnoi gol, vrapoi nė pėrcjellje tė Shaqirit nė drejtim tė tifozėve dhe sė bashku bėnė njė pėrshėndetje ushtarake, qė mediet serbe aluduan se atė ia dedikuan gjeneralit kroat tė liruar sė fundmi nga Gjykata e Hagės, Ante Gotovina. "Kėrkojmė nga tė dy tė pėrmbahen nė mėnyrė qė tė shmangin keqkuptimet", thuhet nė komunikatėn e DFB-sė, njoftojnė tė hėnėn mediumet gjermane.

http://koha.net/?page=1,18,124041
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.5.2013, 19:29   10
Citim:
Dėnohen gjashtė kroatė tė Bosnjės pėr krime tė luftės

Tribunali Ndėrkombėtar Penal i Kombeve tė Bashkuara nė Hagė i ka dėnuar 6 liderė politikė dhe ushtarakė kroatė tė Bosnjės, pėr krime tė luftės tė kryera gjatė luftės nė Bosnjė Hercegovinė, nė vitet e 90-ta. Vendimet e Gjykatės pėr Krime tė Luftės nė ish-Jugosllavi janė shpallur sot, ndėrsa dėnimet sillen prej 10 e deri nė 25 vite. Me 25 vjet ėshtė dėnuar Jadranko Pėrliq, lider politik i kroatėve tė Bosnjės, transmeton REL. Pėrliq dhe pesė tė tjerė janė shpallur fajtorė pėr pėrndejkje, vrasje dhe dėbim tė myslimanėve dhe janė shpallur pēėrgjegjės pēėr shkatėrrimin e urės sė vjetėr tė Mostarit.

http://www.kosova-sot.info/politike/...rime-te-luftes
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 10:00.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.