Kthehu   Kreu > D1 > 1190-1478: Shtetet Arbėrore
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 20.4.2011, 00:18   1
kalimtar/e
 

1467: Njė ditė nė Shkodėr


Citim:

1467
Disa tė dhėna mbi Shkodrėn.
(Letėr e Mihal Apostolit1 dėrguar Jorgj Zevedeut)


Tė zeza mi ka bėrė fati punėt sa qė mendoj se as koha nuk do tė ketė mundėsi qė tė m'i zbardhė. „Kėshtu me avenir tė keq mė ka lindur nėna e respektueshme2“. Ndodhem pranė Ulqinit (Γλύχινα), keshtjellė ilirike qė gjendet njė parasangė3 larg lumit Bunė (Βοάνα). Ky lumė ėshtė i gjatė njė stad4, i kalueshėm me anije. Buron nga malet e ilirėve dhe taulantėve5 dhe derdhet nė gjirin e Jonit6. M'u duk e arsyeshme qė tė shkoja nė Shkodėr (Εχουτάριον)7 pėr pak kohė, pėr tė parė xhaxhanė tim dhe tė pėrfitoj ndonjė gjė tė mirė mbasi asnjė prej fshatarėve qė dinte nuk me tha se vdiq. Kur iu afrova tėritorit tė Shkodrės pyeta njė taulant pėr t'u informuar pėr xhaxhanė tim, ai mė tha se kishte vdekur para dy muajve e gjysmė. Ky [lajm] mė plasi zemrėn dhe mė tronditi intestinalet. Kjo mė bėri qė t'i harroj tė keqijat qė mė kanė ndodhur qėkur isha djalė dhe pėr pak u ēmenda.

Pėr shkak tė kėsaj zbrita nga kali dhe isha duke vajtuar, duke ecur e duke lėvizur me vėshtiresi nga tė kėqijat qė mė kishin rėnė. Dhe pothuajse nė tė gjithė Shkodrėn nuk kishte njė qė tė mė ngushėllonte dhe absolutisht asnjė qė tė njihte gjuhėn e shenjtė8 nė tė gjithė kėtė qytet. Dhe kėto deri kėtu ishin plot me tė keqija. Shkodranėt (Εχουταρίοι) nga ana tjetėr mė kanė pritur shumė keq. Njė pjesė thoshin se xhaxhai im ėshtė borxhli, sepse ka kaluar jetėn me prostituta nė ēdo orė dhe me ata qė intrigojnė nė ēdo moment. Tė tjeret /[flisnin pėr tė keqija]/ tė tjera, tė gjitha tė tmerrshme dhe pėr tė urtėt tė pėshtira.

Nė qoftė se thoshin tė vėrtetėn, kjo ishte pasojė se xhaxhai im ishtė kundėr fesė sė evropjaneve9, nė qoftė se gėnjenin kujtoj se gėnjenin, qė unė tė mos marr asgjė nga ato tė tij. Mbasi mora dijeni pėr arogancėn dhe dinakėrine e tyre, duke mos pasur ndonjė qė tė jetė i afėrt me Manuelin10 qė tė qėndronte pranė meje dhe duke parė shpenzimet tė jenė jo tė pakta, mua mė gjendeshin vetėm dy monedha ari, mendova se ishte mė mirė qė tė shkoja nė Romė dhe atje tė pėrfitoja pasurinė e xhaxhait tim, dhe do tė kisha edhe ata qė do tė qėndronin pranė me mua si edhe ata qė do tė mė jepnin shpenzimet.

Kėshtu, pra, zbritėm nė daljen e Bunės. Atje mbasi u vonuam pėr mungesė anije ndodhi diēka e tillė, qė meriton ta tregoj. Kjo ndodhi nė festen e dafinės11, nė tė cilėn priftėrinjtė ilirė e kanė zakon tė kėndojnė pėsimet e Jesuit (Krishtit). Tė gjithė taulantėt sė bashku me gratė e fėmijet, qė banonin atje afėr erdhėn nė tempullin e hyjnorit Laonik12 pėr tė parė misterin dhe pėr tė dėgjuar pėsimet. Mbasi kėto morėn fund, dalin nga tempulli dhe shpėrndahen rreth e rrotull oborrit tė tempullit.

Nė kėtė moment, njė prej taulanteve armik i njė tjetri hoqi shpatėn kundra tij, ndėrsa ai pėrgatiti njė shigjetė nė hark dhe njė tjetėr armė tė tjera dhe tė gjithė vėrshonin nė gjurullditė, duke luftuar kush nga njėra pale kush nga tjetra. Shumė u plagosėn, njė prej tyre vdiq rreth ores tre13. Kėtė e qanė nė kėtė mėnyrė taulantet. U grumbulluan tė afėrmit e tė vdekurit dhe mbasi e rrethuan atė filluan tė qanin burrat duke qėndruar nė kėmbė kurse grate tė ulura14. Njė pjesė e fillonin kujėn, pjesa tjetėr e pasonin, pikėrisht si bėnin kretasit nė martesat e heronjve dhe nė festat e perėndive. Ky veprim mbeti edhe tek ne sepse pikėrisht kėshtu kėndojnė kur kėrcejnė valle kretasit dhe kretaset.

Kėshtu pra, vazhduan tė bėnin, derisa shėrbėtoret e tempullit kėnduan kėngėn e pėrmortėshme.

Pas kėtyre dy priftėrinj me sjellje modeste, me flokė tė bardha dhe mendjen serioze, me pėrvojė nė tė kėnduarit kėnge tė pėrmortshme, filluan tė kėndojnė njė kėngė lavdėruese pėr tė vdekurin, qė ishte kulmi i kėngėve tė mėparshme. Kėshtu ata qė kishin kujdesin pėr varrimin e tė vdekurve e vendoseėn atė (te vdekurin) nė varr.

Qė kėndej shkova nė Romė, duke kaluar pėrmes qytetesh tė bukura tė shumta e tė mėdha, kontinentale dhe bregdetare. Atje takuam Besarionin15 e mrekullueshėm tė cilit iu falėm. Ai me dhurata tė mėdha na lehtėsoi dėshpėrimet e mėparshme.

Kėshtu arritėm shėndoshė nė qytetin e famshėm tė venedikasve.Tani vij tek ti, mė prit.


Pėrkthyer sipas origjinalit tė botuar nė Zeitschrift fur Balkanologie. Jahrgang II,1964, f.l50-151.

__________________________
1. Dėrguesi i letrės Mihail Apostoli ėshtė njė bizantin, lindur nė Konstandinopojė mė 1422. Pas rėnies sė kėtij qyteti nė duart e turqve ai largohet; qė andej shkon nė Kretė qė andej nė Itali e pastaj prape nė Kretė. Me sa dihet nga letra nė udhėtimin e tij pėr nė Itali mė 1467 rastisi, sipas letrės qė po botojmė, tė kalonte nga Shkodra, pėr tė cilėn, siē shihet, jep disa informata interesante. Jorgji Zevedeu, tė cilit i drejtohet letra, ėshtė njė mik i tij nga Qipro. (Mė gjerė lidhur me biografinė e autorit tė letrės, shih (Zeitschrift fur Balkanologie, Jahrgang II, 1964 f. 145-150).
2. Iliadė I, 418.
3. Kjo distancė qė jep letėrshkruesi nuk ėshtė e saktė sepse, sipas tė dhėnave tė autorėve antikė, njė perasangė ėshtė e barabartė me 5940 m ose 6300 m, ndėrsa distanca me e afėrt ndėrmjet Ulqinit dhe Bungs ėshtė rreth 13000 m.
4. Me gjatėsi kėtu kuptohet distanca ndėrmjet dy brigjeve tė lumit qė ishte e barabartė me njė stade dmth 200 m.
3) Pėr tė cilėsuar shqiptarėt autori pėrdor dy emra antike ilirė e taulantė. Identifikimin e emrit tė ilirėve me taulantet nė shekullin XV e gjejme edhe tek Kritobuli (shih, Burime tregimtare bizantine ... I. 344).
6. Kėshtu e cilėsonin zakonisht Detin Adriatik nė mesjetė.
7. Autori i letrės, Shkodrėn e shkruan me emrin qė figuron nė literaturėn latine tė shekullit XIV, Scutarum (shih AAI, 658), sigurisht duke ia pėrshtatur rregullave tė morfologjisė sė gjuhės greke.
8. Eshte fjala pėr gjuhėn greke, e cila nė kishėn ortodokse ishte gjuha me tė cilėn zhvilloheshin ritet e fesė.
9. Kundra fesė katolike nė tė cilėn aderonin nė shumicėn dėrmuese popujt e vendeve perėndimore. Thėnia e letėrshkruesit tregon se ekzistonin nė Shkodėr armiqesira tė gjalla ndėrmjet katolicizmit dhe ortodoksėve nė vitin 1467. Prandaj edhe letėrshkruesi pėrdor fjalė fyese kundėr banorėve tė Shkodrės, tė cilėt, nė shumicėn dėrmuese, nė atė kohė kanė qenė katolikė.
10. Kėtė emėr kishte xhaxhai i letėrshkruesit.
11. Festohej tė dielėn para pashkės.
12. Ėshtė deformimi i emrit Nikola (shih pėr kėtė edhe, Burime tregimtare bizantine ... f. 319). Tempulli i «Shėn Nikollės-, nė fjaiė pėrmendet nė disa dokumente (shih rev. Zeitschrift fiir Balkanologie Jahrgang II, f. 157-158) Tempulli i -Shėn Nikollės» gjendej nė fshatin e sotmė me tė njėjtin emėr nė bregun e djathtė tė Bunės brenda kufirit jugosllav pikėrisht nė vendin ku ai ndahet nė dy degė. (Shih Ermanno Armao, Locallta. chiese, fiumi, monti, e toponimi varii di un'antica carta dell Albania Settentrionale, Roma MCMXXXIII, f. 135-136 dhe harta Jashtė tekstit).
13. Dita ndahej nė katėr periudha e para e treat, e gjashta dhe e nėnta. Ndarja fillonte qė nė mėngjes. Ēdo periudhė, sipas ndarjes, pėrfshinte 3 orė tė sotme. Ora e tretė nė kėtė rast i pėrgjigjet periudhės sė dytė dmth afėrsisht nga mezi i ditės.
14. Zakoni i qėndrimit tė burrave nė kėmbė dhe tė grave ulur ėshtė ruajtur nė ato krahinat e veriut deri nė ditėt tona. Por burrat nė gjėmėn e grave nuk duhet tė ishin prezentė. Nė kėtė rast, ose letėrshkruesi nuk e ka vėne mire re, kur thotė vajtuan nė menyrė tė alternuar ose ky zakon ėshtė ndėrruar mė vonė. Duke marrė parasysh zakonin e mėvonshem, mund tė mendohet se udhėtari bizantin ngatėrron atė qė ka parė me sy me ato qė ka dėgjuar shih edhe Rev. cit. f. 158-160.
15. Besarioni, klerik i njohur nė shekullin XV nė kėtė kohė ishte peshkop i Konstandinopojės dhe me sa duket nga letra gjendej nė Romė.


Burimi i dokumentit mund tė shikohet vetėm nga anėtarėt.
Bėhu dhe ti pjesė e trupave.

Ndryshuar sė fundmi nga sub674843 : 20.4.2011 nė 21:05.

  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 14:10.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2016
Dijeni · Kontakt · Prektora · Pyetje · Kreu
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.