Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Viruset > Terrorizmi a/sh
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 22.4.2011, 09:21   1

Shkrim i cituar TSr/ 1999: Masakra nė burgun e Dubravės, Burim


Citim:
Ish-ministri serb nė gjyq pėr masakrėn nė Dubravė

Njė ministėr i Millosheviēit sė shpejti nė gjyq pėr krime tė lufte nė Kosovė. Dragolub Jankoviē (66) ministėr i Drejtėsisė nė kohėn e Sllobodan Millosheviēit dje ėshtė marrė nė pyetje nė kuadėr tė hetimeve qė i ka nisur Prokuroria serbe pėr krime tė luftės pėr shkak tė vrasjeve tė organizuara ndaj tė burgosurve shqiptarė nė burgun e Dubravės, afėr Istogut.

Siē shkruan gazeta "Blic" e Beogradit, nė lokalet e Gjykatės Speciale nė kuadėr tė bisedės informative Jankoviē ėshtė pėrgjigjur nė pyetjet si dhe pėrse ka dhėnė urdhėr qė tė burgosurit serbė, tė dėnuar pėr vepra mė tė rėnda penale, tė transferohen nga burgjet e Serbisė nė burgun e Dubravės nė Kosovė nė vitin 1999, ku, siē thuhet nė materialet hetimore, me armė zjarri kanė vrarė rreth 90 tė burgosur shqiptarė, ndėrsa kanė plagosur rreth 150 tė tjerė.

"Gjatė hetimeve ėshtė konfirmuar se tė burgosurit serbė kanė shtėnė mbi tė burgosurit shqiptarė me revole dhe pushkė. Mirėpo, sė shpejti e kanė kuptuar se nuk mund tė "akuzojnė" NAT0-n, andaj ėshtė vendosur qė tė burgosurit nėpėr qeli t'i qėllojnė me "zola".

Rreth 90 pėr qind tė tė burgosurve tė kombėsisė serbe, tė cilėt kanė marrė pjesė nė krim pas kėtyre vrasjeve masive, morėn nga 15 deri 20 ditė pushim jashtė burgut. Nga ky pushim kurrė nuk u kthyen pėr tė vuajtur dėnimin me burg", thotė njė burim i gazetės i njoftuar me hetimet.

http://www.kosova-sot.info/te_tjera/...ren-ne-dubrave
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.5.2011, 22:35   2
Citim:
Kuvendi i do kriminelėt nė gjyq

Ligjvėnėsit i kanė dhėnė mbėshtetje ēėshtjes sė ngritur nga deputeti Nait Hasani pėr masakrėn e Burgut sė Dubravės, duke miratuar me shumicė votash rekomandimin qė Kuvendi i Kosovės t’u kėrkojė organeve tė gjyqėsisė qė tė pėrshpejtojnė veprimet pėr ngritjen e aktakuzės pėr dėnimin e kriminelėve tė luftės.

Ishte njė unifikim i qėndrimit tė tė gjitha formacioneve politike nė Kuvendin e Kosovės se ky institucion pėrfaqėsues duhet tė kėrkojė nga Prokuroria e Kosovės dhe EULEX-it tė merren me secilin krim kundėr qytetarėve tė Kosovės, tė ndjekin secilin kriminel, pavarėsisht nėse ata janė nė Kosovė apo jashtė saj. Kėtij qėndrimi i ėshtė bashkuar edhe kryetari i kuvendit, Jakup Krasniqi.

“Mendoj se nuk ka institucion nė Kosovė dhe nuk do tė duhet tė ketė institucion ndėrkombėtar nė Kosovė qė ka ardhur tė vendosė sundimin e ligjit dhe rendit qė nuk e di se cila ishte hierarkia e organizimit tė krimit nė Kosovė, ngase ajo nuk ėshtė ushtruar vetėm nga Milosheviēi. Por kanė qenė institucione tė tėra shtetėrore, akademike dhe fetare qė kanė qenė tė organizuara dhe kanė ftuar serbėt pėr krim dhe gjenocid nė Kosovė”,ka thėnė Krasniqi.

http://www.kosova-sot.info/politike/...inelet-ne-gjyq

Citim:
Kuvendi diskuton pėr masakrėn e Dubravės

Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės kanė kėrkuar nga organet e drejtėsisė nė Kosovė qė tė angazhohen pėr ngritjen e aktakuzės pėr masakrėn nė Burgun e Dubravės, tė kryer nga forcat serbe nė maj tė vitit 1999, por edhe pėr masakrat tjera tė kryera gjatė luftės nė Kosovė. Me kėrkesė tė deputetit tė PDK-sė, Nait Hasani, i mbijetuar nga masakra e Dubravės, ligjvėnėsit po debatojnė pėr kėtė masakėr, duke e cilėsuar si shpėrfaqjen mė tė mirė tė karakterit tė shtetit serb dhe tė qėllimeve tė Serbisė pėr spastrimin e Kosovės me vrasje dhe dėbime.

Deputeti Hasani ka thėnė se kjo ėshtė njė prej masakrave mė tė tmerrshme tė kryera gjatė luftės nė Kosovė, pėrderisa ka shtuar se kriminelėt qė kanė kryer kėto krime vazhdojnė tė sillen tė lirė nė Serbi, e madje edhe tė ngriten nė pozita.

“Kur ne debatojmė, pikėrisht nė kėtė datė kur ka filluar bombardimi i burgut tė Dubravės nga NATO, pėrkatėsisht pikave raketore dhe radarėve serbė qė ishin tė vendosur nė kėtė vend. Udhėheqėsit serbė e kanė ditur se do tė ketė bombardim dhe ne do tė ishim viktimat e kėsaj masakre. Ajo ēka ka ndodhur nuk ka mundėsi as tė imagjinohet as nė skenarėt e filmave horror. Por kjo masakėr ndodhi. Atė qė nuk munden tė realizojnė qė krimin t’ia lėnė NATO-s erdhėn dhe e bėnė vetė”, ka thėnė Hasani, duke shtuar se kjo masakėr nuk mund tė krahasohet as me krimet nazifashiste.

Ai ka kritikuar edhe institucionet vendore dhe ato ndėrkombėtare pėr heshtjen e kėsaj masakre dhe shumė tė tjerave, pėrderisa nuk kanė reshtur pėrpjekjet pėr pajtim mes shqiptarėve dhe serbėve. Hasani ka thėnė se nuk mund tė ketė pajtim pa u dėnuar ata qė kanė bėrė krime.

Ndėrkohė, edhe ndaj Prokurorisė sė Qarkut nė Pejė Hasani ka ngritur zėrin, duke thėnė se kjo prokurori tash e katėr vjet e ka nė sirtarėt e vet kallėzimin penal pėr masakrėn e Dubravės, me emrat dhe mbiemrat e komandantėve dhe gardianėve qė kanė qenė tė involvuar drejtpėrdrejt nė kėtė rast, mirėpo ka vazhduar ta mbajė tė heshtur.

Duke thėnė se pėr masakrėn e Dubravės pėrgjegjės tė drejtpėrdrejtė janė shteti serb, komandantėt dhe gardianėt qė kanė shėrbyer nė kėtė burg, Hasani ka rekomanduar qė Kuvendi tė kėrkojė nga prokuroria dhe gjyqėsia tė pėrshpejtojė procedurat gjyqėsore pėr ngritjen e aktakuzės me qėllim tė dėnimit tė kriminelėve tė luftės.

Ndėrkohė, edhe grupet parlamentare e kanė mbėshtetur rekomandimin e deputetit Hasani, pėrderisa kanė thėnė se krimi dhe kriminelėt duhet tė dalin para ligjit.

Kryeparlamentari Jakup Krasniqi ka thėnė se Kuvendi duhet tė kėrkojė nga Prokuroria e Kosovės dhe EULEX-i tė merren me veprat kriminale dhe me veprat e kriminelėve tė vėrtetė e cila mund te shihet nė ēdo fshat tė Kosovės, ngase ēdo fshat ka varreza tė dėshmorėve dhe martirėve qė janė vepėr e gjenocidit serb.

“Kjo ėshtė ajo pėr tė cilėn ne duhet tė ngremė zėrin dhe ata duhet tė ndiqen dhe jo njerėzit qė kanė mbrojtur njerėzit e nėpėrkėmbur. Ne mund tė diskutojmė sa tė duam, por ne duhet tė kėrkojmė nga Prokuroria e Kosovės tė merret me secilin rast dhe tė ndjek secilin kriminel ėshtė apo nuk ėshtė nė Kosovė. Por kjo ėshtė edhe detyrė e EULEX-it dhe nuk mund tė pranojmė faktin qė EULEX ndjek luftėtarėt e UĒK-sė nė bashkėpunim me Ministrinė e Drejtėsisė tė Serbisė, e cila ka marrė pjesė nė dėnimin e shqiptarėve”, ka thėnė Krasniqi.

Ndėrkohė gjatė debatit, deputeti i Vetėvendosjes, Liburn Aliu, po ashtu i mbijetuar i kėsaj masakre, ka thėnė se Serbia me masakrėn nė burgun e Dubravės u pėrpoq qė tė bėhej krimi e tė fshihej pas bombardimeve tė NATO-s.

“Masakra e burgut tė Dubravės ėshtė njėra nga masakrat qė shpėrfaq karakterin e shtetit serb nė raport me shqiptarėt. Gjithēka ishte e planifikuar, ishte sistematike dhe kishte qėllim tė qartė; Kosovėn pa shqiptarėt, njė pjesė do tė vriteshin dhe njė pjesė tė dėboheshin”, ka thėnė Aliu, duke kėrkuar qė institucionet tė marrin pėrgjegjėsi pėr mbledhjen e fakteve, si edhe pėr gjithė krimet tjera dhe tė bėhet presion kudo nė lidhje mė kėto krime.

Por ai nuk ėshtė pajtuar me deputetin Nait Hasani qė kjo ēėshtje dhe zhdukja e personaliteteve tė shquara nga burgu i Dubravės, sikur qė ėshtė atdhetari Ukshin Hoti tė ngritet nga zėvendėskryeministrja Edita Tahiri nė takimet me delegacionin serb nė Bruksel.

Ai ka thėnė se do tė ishte nė rregull sikur tė kishte kushtėzim pėr Serbinė me zbardhjen e fatit tė Ukshin Hotit dhe tė shumė tė zhdukurve tė tjerė.

Ndėrkaq deputeti Fatmir Limaj ka thėnė se institucionet e drejtėsisė nė Kosovė nuk duhet tė presin fakte apo dėshmi nga njerėzit, por duhet tė nisin procedurat pėr zbardhjen e masakrės sė Dubravės dhe shumė masakrave tjera.

“Prokuroria e shtetit ka obligim `ex oficio’ tė marrė veprime, tė hapė procedura penale, jo t’i thuhet Nait Hasanit e Liburn Aliut sillini ju dėshmi e ne pastaj veprojmė. Prokurori i shtetit duhet tė fillojė pėr gjithė masakrat hetimet jo vetėm pėr tė Dubravės, nėse duam vėrtet tė shkojmė deri te ndjekja reale e kryesve tė kėtyre krimeve”, ka thėnė Limaj.

Ligjvėnėsit kanė kėrkuar qė po ashtu tė ngritet njė memorial pėrkujtimor pėr kėtė masakėr, ndėrkaq ėshtė propozuar qė madje tė ngritet njė memorial i madh nė Prishtinė ku do tė pėrkujtoheshin tė gjithė shqiptarėt e vrarė qė nga viti 1945 e kėtej.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=3&id=119512
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.5.2011, 22:42   3
Citim:
Limaj: Ta bėjmė njė memorial nė Prishtinė

Deputeti Fatmir Limaj nė Kuvendin e Kosovės me rastin e debatit pėr masakrėn nė Burgun e Dubravės kritikoi pėr faktin se vetėm nė pėrvjetor bisedohet pėr tė tilla ēėshtje, ndėrkaq nuk ndėrmerret asgjė konkrete pėr tė kėrkuar drejtėsi pėr krimin e bėrė nė Kosovė.

Limaj tha se mė sė paku duhet pritur qė nga qytetarėt qė kanė sakrifikuar tė ndjekin legalisht kėtė ēėshtje, gjegjėsisht krimin qė ėshtė bėrė nė Kosovė, pasi sipas tij qytetarėt kanė sakrifikuar pikėrisht pėr shtetin, dhe shteti i Kosovės duhet tė ndėrmarrė tashmė hapa tė tillė pėr tė kėrkuar drejtėsi pėr krimet e bėra nė Kosovė.

Ai tha se pas shumė vitesh gjeneratat e ardhshme do tė gjykojnė nė bazė tė proceseve gjyqėsore, e jo nė bazė tė librave dhe pohimeve. E referuar proceseve gjyqėsore, aktualisht sipas tij, Kosova del tė ketė sulmuar Beogradin e tė ketė bėrė krime e terror, e jo Serbia.

Deputeti Limaj tha se nuk duhet t’iu thuhet individėve qė kanė pėsuar tė sjellin dėshmi, po shteti i Kosovės tashmė duhet tė merret me kėtė ēėshtje. Ai tha se Prokuroria duhet tė aktivizohet dhe t’i shkohet deri nė fund drejtėsisė, nė mėnyrė qė tė konfirmohet kush ka bėrė krime.

Mė tej, ai inkurajoi edhe femrat e dhunuar gjatė luftės qė tė mos heshtin, por tė dalin dhe ta thonė tė vėrtetėn. Limaj po ashtu kėrkoi qė tė bėhet njė memorial nė Prishtinė, pėr terrorin qė ėshtė bėrė nė Kosovė. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=14682
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.5.2011, 23:51   4
Citim:
U shėnua 12-vjetori i masakrės mbi tė burgosurit shqiptarė

Zėvendėskryeministri dhe ministri i Drejtėsisė, Prof. Dr. Hajredin Kuēi, mori pjesė nė shėnimin e 12 - vjetorit tė masakrės mbi tė burgosurit shqiptarė nė Burgun e Dubravės. Tė pranishėm nė kėtė pėrvjetor ishin edhe deputė tė Kuvendit tė Kosovės, kryetarė komunash, tė mbijetuar dhe familjarė tė tė vrarėve tė kėsaj masakre.

Me kėtė rast, ministri Kuēi, tha sė tė gjithė ata qė kanė pėrgatitur masakrėn e Burgut tė Dubravės, pėr veprat e tyre do tė ndėshkohen, gjegjėsisht do tė pėrgjigjėn penalisht.

“Shumica e njėrzve qė kanė qenė nė burg, kanė qėnė tė burgosur pėr qėllime politike dhe, kjo, qė ka ndodhė nė Burgun e Dubravės nė vitin 1999 ėshtė rast i rrallė, pasi kjo nė botėn moderne nuk ndodh, sepse edhe terroristėt mė tė mėdhenj nė botė nuk trajtohen kėshtu. Andaj, pėrgjegjėsia penalė pėr tė gjithė ata qė kanė bėrė veprime tė tilla herdokur ka pėr tė ndodhur”, theksoi ministri Kuēi.

Ndėrsa, i mbijetuari i kėsaj masakre, tash deputet nė Kuvendin e Kosovės, Nait Hasani, shpalosi pėrkujtime nga dita e masakrės.

“Nė kėtė vend, ku jemi sot, mė 22 maj 1999, pėrkatėsisht nė mėngjesin e kėsaj dite, ka ngjarė masakra mė e tmerrshme qė ka mundur tė ndodhė ndonjėherė. Kėtu, na kanė thirrė dhe na kanė renditur gardianėt dhe nė turmen e tė burgosurve kanė gjuajtur nga tė tri anėt, andaj kėtu nuk ke mund tė shikosh asgjė pėrveē tym dhe gjak. Por, sot pas 12 vjetėve ne e kujtojmė kėtė masakėr dhe e falėnderoj Ministrin e Drejtėsisė dhe instituciionet tjera qė tė paktėn ėshtė bėrė njė sensibilizim kėsaj radhe mė i madh pėr atė qė ka ndodhė 12 vjet mė parė nė Burgun e Dubravės”, tha deputeti Hasani.

Ministri Kuēi, u shpreh se nė vendin ku ka ndodhė masakra, do tė vendosėt njė pllakė pėrkujtimore nė shėnjė pėrkujtimi pėr tė vrarėt dhe tė mbijetuarit e kėsaj masakre.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=3&id=120002
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.5.2012, 22:33   5
Citim:
MASAKRA NĖ BURGUN E DUBRAVĖS 19 - 24 MAJ 1999 (II)

Masakrėn serbe nė Burgun e Dubravės mė 19-24 maj 1999, e ka disajnuar dhe udhėhequr Miki Vidiq, komandant i Burgut tė Dubravės dhe Aleksandėr Rakoēeviē, drejtor i Burgut tė Dubravės, tė ndihmuar nga: Mbikėqyrėsi i quajtur Branko (personi i cili e mori nga pavijoni Ukshin Hotin me 16 Maj); Zhivkoviē Zharko (zėvendės drejtor) dhe Zhivkoviē Dragan (i quajtur “Kasap”), pjesėmarrės i njohur nė krimet serbe nė Bosnjė. Kėta zyrtarė, pėr realizimin e skenarit tė masakrės, nė Burgun e Dubravės paraprakisht sollėn kriminelė serbė, tė dėnuar pėr krime tė llahtarshme, tė gatshėm pėr tė pirė gjak shqiptari, me ēka do tė shlyenin dėnimet dhe do tė rehabilitoheshin nė shoqėrinė serbe.

Vėrtet, retė mbi Burgun e Dubravės nisėn nga fillimi i vitit 1997, kur nė Kosovė ndodhi njė varg arrestimesh me goditje tė drejtpėrdrejta nė strukturat e UĒK-sė. UDB-ja dhe ushtria jugosllave synonin qė mė kėto goditje tė dobėsonin, apo tė asgjėsonin nė tėrėsi forcėn ushtarake dhe politike UĒK, e cila nė programin politik dhe nė doktrinėn ushtarake kishte ēlirimin e Kosovės dhe tė viseve tjera shqiptare, me mjete tjera nga ato qė trumbetoheshin nė ato vite nga partitė dhe lėvizjet pacifiste shqiptare tė kohės. Burgjet hetuese nė Kosovė thuajse ishin tė stėrmbushura nga kėto arrestime dhe nė ēdo qeli tė kėtyre burgjeve kishte ,,terroristė’’ tė pathyeshėm nė rrugėn jetėsore ēlirimtare tė tyre.

Realisht, pas dėnimit tė tri grupeve, mė 1997, pushtuesi serb sikur planifikonte qė burgjet hetuese t’i mbushte me ,,terroristė’’ tė rinj. Nė fillim tė vitit 1998 nga Burgu Hetues i Qarkut tė Prishtinės transferohet nė Burgun e Dubravės njė grup i tė dėnuarve politikė. Nė shikim tė parė dukej se nuk po ndodhte asgjė e jashtėzakonshme, mirėpo mė vonė u kuptua se aty synohej njė grumbullim i madh i tė gjithė tė burgosurve politikė me autoritet dhe me ndikim nė radhėt e masave shqiptare.

SHIKONI FOTOGRAFI TJERA NGA MASAKRA NĖ BURGUN E DUBRAVĖS!

http://www.pashtriku.org/?kat=48&id=17

__________________________________

Nga kjo kohė nė Burgun e Dubravės ndodheshin nė vuajtje tė dėnimit shumė tė burgosur politikė tė ndarė nėpėr pavijone. Midis kėtyre ndodheshin shumė figura tė shquara - veprimtarė tė devotshėm tė ēėshtjes kombėtare tė cilėt pėr veprimtari politike patriotike ishin dėnuar disa herė mė dėnime drakonike. Me kėta do tė solidarizohen politikisht edhe njė numėr tė burgosurish ordinerė.

Zgjerimi i luftės sė UĒK-sė e sidomos Ndeshja ballore nė Likashan, mė 28 shkurt dhe Epopeja e UĒK-sė nė Prakaz, mė 5-7 mars 1998, ndryshoi shumė ēka, jo vetėm nė planin kombėtar, por edhe nė atė ndėrkombėtar. Tashti u pa se edhe pushteti serb po i ndėrronte planet dhe po pėrgatitej tė ballafaqohej mė njė situatė tjetėr nga ajo qė kishte menduar. Me njė vendim tė Ministrisė sė Drejtėsisė sė Serbisė, mė 29 dhe 30 prill 1998, u bė ritransferimi nga Burgu i Dubravės nė burgjet serbe i tė gjithė tė burgosurve politikė, me arsyetimin, sa qesharak aq edhe ironik - kinse ,,pėr shkaqe sigurie…’’?!! Ky transferim fillimisht u bė nė dy burgje, pikėrisht nė Kazamatin e Nishit dhe nė Kazamatin e Mitrovicės sė Sremit.

Realisht, pas transferimit tė tė burgosurve politikė nėpėr burgjet serbe, nuk vonoj edhe shumė dhe i larguan edhe tė gjithė tė burgosurit tjerė qė ishin tė dėnuar pėr vepra ordinere. Tė gjithė u dėrguan nėpėr burgje tė ndryeshme tė Serbisė. Burgu i Dubravės tani ishte i liruar nga tė burgosurit, mirėpo aty tashti po ndodhte diēka e paprecedentė. Zhvillimi i Luftės sė UĒK-sė po kalonte nė njė fazė tė re. Pėrhapja dhe shtrirja e saj ishte mė se evidente, andaj edhe serbėt po merrnin masa tė reja shtesė pėr tė goditur jo vetėm UĒK-nė dhe bartėsit e organizimit tė kėsaj lufte, por edhe mbi popullatėn civile, si ndėshkim, duke zbatuar strategjinė e Tokės shqiptare tė djegur.

Nė rrethana tė tilla, objektet e Burgut tė Dubravės nė kėtė drejtim po shndėrroheshin nė njė bazė ushtarake e paramilitare institucionale serbe shumė tė rėndėsishme pėr operacionet ndėshkuese qė po ndėrmerrte komanda supreme ushtarake dhe policore serbe pėr Rrafshin e Dukagjinit dhe mė gjerė. Nė objektet e burgut dhe pėrreth pushtuesi serb pėrqendroi njė arsenal tė madh luftarak, me tė cilin operonte kundėr UĒK-sė dhe popullatės civile.

Tė burgosurit shqiptarė politikė dhe ordinerė edhe pse ishin dėrguar nėpėr burgjet serbe jashtė zonės sė luftės, pėr gjoja “ēėshtje sigurie”, nuk ishin kurrė tė sigurt, sepse serbėt e shumtė qė merrnin pjesė nė luftėn qė po zhvillohej nė Kosovė, shpesh u vinin dhe i “vizitonin”, e sidomos kur pėsonin humbje nė frontin e luftės. Thjeshtė, shqiptarėt nė burgjet serbe nuk ishin tė burgosur, ishin pengje tė luftės, dhe mbi ta ushtrohej dhuna serbe tradicionale sa herė qė serbėt donin ta demonstronin ,,fuqinė’’ e shtetit policor e ushtarak milosheviēian. Pėr tė burgosurit shqiptarė burgu tashti ishte kamp i shfarosjes dhe asgjė tjetėr, pasi qė tė drejtat qė mund t’i gėzonte njė i burgosur pėr ta kishin pushuar sė ekzistuari.

Fillimi i bombardimeve tė NATO-sė, mė 24 mars 1999, pengjet shqiptare i gjeti gati nė tė gjitha kazamatet serbe dhe nė kushte mjaft tė vėshtira. Autoritetet e kėtyre burgjeve mė pėrpikėri u pėrmbaheshin udhėzimeve nga lartė dhe zbatonin planet antishqiptare nė nivele tė shtetit qė ishin bėrė qysh mė herėt. Pėr ēudi, tė burgosurit shqiptarė, kur nuk mund tė mendonin fare pėr pėrgatitjen e mynxyrės sė Burgut tė Dubravės. Mė 26 prill 1999 u bė kthimi i tė burgosurve shqiptarė nga Kazamati i Mitrovicės sė Sremit nė Kazamatin e Nishit, i cili, pėr shqiptarėt, i tejkalonte edhe kampet mė tė kėqija naziste.

Nė Burgun e Nishit i mbajtėn vetėm tri ditė dhe ndaj tė burgosurve shqiptarė kėtu tashti do tė zbatohej njė dhunė shumė e shfrenuar, qė nuk kurseu askėnd. Plak apo i ri, i sėmur apo invalid, i mundur apo i pamundur, tė gjithė jetuan njė katrahurė tė papėrshkrueshme.

Nga Kazamati i Nishit, mė 29 prill 1999, tė mbėrthyer mė hekura dhe varganė, mė njė pėrcjellje tė veēantė, tė burgosurit shqiptarė i trusen nė autobusė dhe i nisėn pėr nė Kosovė. Nė njė moment, pikėrisht nė mes tė fshatit Llapushnik dhe Arllat tė Drenicės, njė autoblindė e ushtrisė serbe hyri nė mes tė dy autobusėve tė fundit nė kolonė dhe atė e goditi njė aeroplan i NATO-s. U shkatėrrua autoblinda dhe u vranė ushtarėt serbė qė u gjendėn brenda. Ushtarė dhe paramilitarė serbė qė kishin qenė nė pozicione pėr rreth rrugės, tė tmerruar dhe tė mllefosur pėr humbjet qė pėsoi makineria ushtarake serbe, tentuan qė mė ēdo kusht tė hakmerreshin mė vrasjen e disa pengjeve shqiptarė qė gjendeshin nė autobusė tė lidhur kėmbė e duar.

Kėrkesės pėr hakmarrje gardianėt shoqėrues iu pėrgjigjėn: “E kemi njė urdhėr nga Milosheviēi qė kėta tė burgosur duhet mė ēdo kusht t’i dėrgojmė nė numėr tė caktuar nė njė vend”. Sė fundi, paramilitarėt e frustruar iu bindėn logjikės ushtarake, e kuptuan se kishte njė urdhėr nga lartė dhe se atė urdhėr duhej respektuar edhe pse e dėshironin hakmarrjen kėmbadoras edhe ndaj tė pamundurve. Shqiptari, ushtari i UĒK-sė dhe ushtari i NATO-s pėr ata tashti ishin njė dhe barabartė tė urryer.

Tė burgosurit shqiptarė nga Kazamati i Mitrovicės sė Sremit dhe Kazamati i Nishit pas njė viti, pėrsėri, u gjetėn nė Burgun e Dubravės, por nuk mund ta merrnin me mend se ēka po pėrgatitej, nė tė vėrtetė, pėr jetėn dhe pėr fatin e tyre. Mė 30 prill 1999, nė Burgun e Dubravės i sollėn tė burgosurit nga Prizreni, Lypjani dhe Gjilani, kurse pas dy ditėsh, mė 2 maj 1999, i sollėn tė burgosurit nga Prokupla dhe Vraja. Nė kėtė burg, kohė mė parė, ishte sjellė njė pjesė e tė burgosurve ordiner shqiptarė nga burgjet e ndryshme dhe aty ishte njė pjesė e tė burgosurve qė ishin gjatė kohė nė njė pavijon, i cili ishte pėr nga mbikėqyrja mė i veēantė. Vazhdimi i grumbullimit tė tė burgosurve dhe tė pengjeve nė kėtė kamp tashti do tė vazhdojė pėr ēdo ditė, duke i sjellė herė nga burgjet hetuese, herė tė arrestuarit nė qytetet dhe nė fshatrat nėn shtetrrethimin ushtarak dhe policor. Mė 18 maj 1999 i sollėn edhe 155 civilė nga Gjakova, qė ishin arrestuar apo ishin marrė me dhunė nga shtėpitė e tyre.

Sipas informatave tė tėrthorta, numri i tė burgosurve shqiptarė - pengje tė luftės nė Burgun e Dubravės tashti arriti mbi 950 veta, ndaj tė tė cilėve zbatohej keqtrajtimi dhe dhuna e paparė. Mirėpo, nė kėso rrethanash ndodhi njė pėrjashtim i papritur. Tė burgosurit pritnin me padurim ditėn e 17 majit 1999, kur do t’i skadonte afati i burgut profesor Mr.Ukshin Hotit, ndėrsa Ai do tė merret nga burgu, pa pritur, njė ditė mė parė, mė 16 maj 1999, “lirim” i pazakonshėm nė praktikėn e burgjeve serbo-sllave dhe veēanėrisht pėr rrethanat e Luftės nė Kosovės. Pas marrjes sė Profesor Hotit, zhvillimet vazhduan rrugėtimin e zakonshėm deri nė gjakderdhjen e llahtarshme tė 19 - 24 majit 1999. Mė 16, 17 dhe 18 maj 1999 u “liruan” nga burgu edhe tre veta, nga tė cilėt njėri u ekzekutua nė afėrsi tė burgut, njėri ėshtė gjetur i ekzekutuar pas Luftės dhe i treti mbahet pėr i “zhdukur”.

Sipas njohurive tona, Masakrėn serbe nė Burgun e Dubravės mė 19-24 maj 1999, e ka disajnuar dhe udhėhequr Miki Vidiq, komandant i Burgut tė Dubravės dhe Aleksandėr Rakoēeviē, drejtor i Burgut tė Dubravės, tė ndihmuar nga: Mbikėqyrėsi i quajtur Branko (personi i cili e mori nga pavijoni Ukshin Hotin me 16 Maj); Zhivkoviē Zharko (zėvendės drejtor) dhe Zhivkoviē Dragan (i quajtur “Kasap”), pjesėmarrės i njohur nė krimet serbe nė Bosnjė. Kėta zyrtarė, pėr realizimin e skenarit tė masakrės, nė Burgun e Dubravės paraprakisht sollėn kriminelė serbė, tė dėnuar pėr krime tė llahtarshme, tė gatshėm pėr tė pirė gjak shqiptari, me ēka do tė shlyenin dėnimet dhe do tė rehabilitoheshin nė shoqėrinė serbe.

Deri nė prag tė filleve tė Masakrės serbe tė burgosurit ishin tė vendosur nė katėr pavijone: C1, C2, B2 dhe nė Pavijonin Pranues, nė kushte jetėsore tė pa imagjinueshme tė rėnda. Makineria ushtarake serbe i kishte bėrė me pėrpikėri llogaritė, duke qenė e sigurt se kishte ardhur koha qė NATO-ja t’i bombardojė edhe objektet e burgut, meqė kishte informata paraprake se ai ishte kthyer nė bazė ushtarake. Ndėrkohė ishin tėrhequr “paramilitarėt” dhe nė vend tė tyre ishin kthyer tė burgosurit shqiptarė. Logjistika e NATO-s, si duket, nuk u besoi informative nga logjistika e UĒK-sė - pėr kthimin e tė burgosurve shqiptarė nė ambientet e Burgut tė Dubravės.

Mė 19 maj 1999, diku nga gjysma e ditės, flota ajrore e NATO-s bombardoi objektet e burgut - dy pavijone brenda mureve dhe disa jashtė tyre, si dhe drejtorinė e burgut, etj. Pavijoni C1, qė ishte pėrplot me tė burgosur, goditet me 4 projektile. Pas pak ēastesh qėllohet edhe pavijoni B3, por kėtu nuk kishte tė burgosur, ngase tashti ai pėrdorej si depo. Gardianėt kishin ikur sapo kishte filluar bombardimi, kurse tė burgosurit nė pavijonet C1 dhe B2 ishin tė mbyllur. Vetėm tė burgosurit nė pavijonit C2 kishin njė tretman mė tė veēantė, ishin kryesisht tė burgosur ordinerė. Tė burgosurit qė pėrjetuan krimin nė pavijonin C1, do tė pėrpiqen pėr t’i thyer grilat, por pa sukses. Ballafaqimi me mundėsinė e vdekjes, solli njė panik i cili vėshtirė pėrballohej. Brenda nė gėrmadhė kishte tė plagosur tė ngujuar, tė cilėve askush nuk mund t’ju ndihmonte.

Nė kėto momente tė rėnda, kur s’dihej se ēka po ndodhte, tė burgosurit ordinerė nga C2-shi u organizuan pėr t’i hapur dyert e dhomave me forcė, duke nxjerrė, kėshtu, nga gėrmadhat tė plagosurit dhe tė vdekurit, fillimisht nė pavijonin C1 e pastaj nė B2. Pasi tė gjithė dolėn nė oborrin e burgut, u konstatua se nė pavijonin C1 kishin mbetur tė vrarė tre tė burgosur dhe nėntėmbėdhjetė ishin plagosur, prej tė cilėve tre shumė rėndė. Njėri vdiq nė spitalin e Pejės.

Pas dy orėsh, nga dera e hyrjes sė burgut, hynė ca gardianė tė armatosur. Me ta ishte edhe njė i burgosur ordiner serb nga burgu i Nishit me rrobe tė burgut dhe me armė nė duar. Gardianėt fillimisht i urdhėruan tė bėheshin reshtė tė burgosurit dhe tani dhanė urdhėr tė hynin brenda. Nga sjellja e tyre dhe zhvillimet e reja u pa se udhėheqja e burgut mezi kishte pritur aktin e bombardimeve tė pritura, pėr tė trumbetuar para opinionit ndėrkombėtarė, se: “…ja ē’ krime bėn NATO-ja, duke bombarduar edhe burgjet dhe tė burgosurit e mbrojtur me ligjet ndėrkombėtare tė Luftės…?!!”

Qė pompoziteti i propagandės serbe milosheviēiane antinato, njėkohėsisht dhe antiuēėkė tė jetė sa mė i besueshėm, pa vonuar, bashkė me gjithė stafin e burgut, hynė edhe mantilėbardhė (me gjasė oficerė ushtarakė) dhe gazetarė tė mediave tė shkruara dhe elektronike. Vėrtet, Serbia nuk pati rast mė tė mirė, pėr tu tėrhequr si humane para botės?!! Askush nga blic “vizitorėt” nuk u mor me fatin e tė plagosurve. Bėnė incizime dhe fotografime tė pamjeve tė kurdisura dhe shkuan. Logjistika e UĒK-sė pa vonuar reagoi dhe ia tėrhoqi vėrejtjen komandės sė fluturimeve tė flotės ajrore tė NATO-s, se makineria ushtarake serbe e kishte hedhur nė kurth. Mirėpo, do tė ndodh diēka qė duhej tė pėrgjigjej dikush nga radhėt e logjistikes sė NATO-s.

Vėrtet, tė nesėrmen, mė 20 maj 1999, mbizotėroi heshtja, shqetėsimi dhe ankthi para tė panjohurės, kurse mė 21 maj, prapė, projektilė tė fuqishėm fillimisht do tė godasin ndėrtesat jashtė mureve tė burgut. Nė vazhdim, pėr ēudi, cak i sulmeve do tė bėhen edhe objektet vitale brenda mureve tė burgut. Sė pari qėllohet mensa dhe vriten e lėndohen dhjetėra tė burgosur. Bombardimi vazhdoi me ndėrprerje tė herėpashershme, deri nė mbrėmje. Tė burgosurit, pa shtegdalje tjetėr, do tė tubohen nė njė hapėsirė tė ngushtė katėrkėndėshe, mes kėtyre objekteve: mensės, ambulantes, pavijonit tė pranimit, shkollės, sallės sė sporteve, shtėpisė sė kulturės, pavijonit B3 dhe B2. Gjatė kėsaj kohe, njė projektil bie afėr shtėpisė sė kulturės, nga e cila goditje prapė e gjejnė vdekjen dhe u plagosėn shumė tė burgosur.

Duke parė rrezikun brenda hapėsirės sė kėtij katėrkėndėshi, tė burgosurit do tė largohen nga ndėrtesat. Vendi mė i pėrshtatshėm dukej fusha e sportit nėn qiell tė hapur. Disa tė burgosur do tė futen nė puseta, apo edhe diku tjetėr, ku mendonin se do tė ishin mė tė sigurt. Nė kėtė ditė tragjike, ku goditet, pothuaj, ēdo objekt i burgut, vdiqėn 19 tė burgosur dhe u plagosėn 32 tė tjerė.

Pjesa mė e madhe e tė burgosurve, natėn e 21/22 majit 1999, do ta kalojnė nėn qiell tė hapur. Tė nesėrmen, diku rreth orės pesė tė mėngjesit, tė burgosurit urdhėrohen tė rreshtoheshin pėr dy, kinse do t’i transferonin nė Burgun e Nishit. Tani, sipas urdhrit, tė burgosurit formuan rreshtin pėr katėr. Ishte llogaritur se me kėtė rresht, efekti i ekzekutimit do tė ishte mė i madh. Dhe, ende pa u rreshtuar mirė, shpėrtheu njė breshėri gjuajtjesh me automatikė, snajperė, minahedhės, bomba dore dhe mitraloza. Ploja e 22 majit 1999 zgjati pak minuta tė llahtarshėm. Nė kėtė plojė ranė martirė mbi 60-80 veta dhe rreth 200 tė tjerė u plagosen rendė e lehtė.

Meqė tė burgosurit, pengje shqiptare pėr kusuritjen me NATO-n dhe me UĒK-nė, nuk kishin kah t’ia mbanin, u grumbulluan brenda dhe jashtė ndėrtesės sė mensės dhe tė ambulancės, ku mendonim se ishin mė pak tė ekspozuar. Nė ambulancė e sollėn edhe ndonjė tė plagosur, por ky numėr ishte i vogėl pasi pjesa dėrmuese e tė plagosurve rėndė mbetėn tė shtrirė nė fushėn e sportit, midis tė tė vdekurve. Nė kėto rrethana tė jashtėzakonshme dolėn mjaft sakrifikues dhe i tėrhoqėn tė gjithė ata tė cilėt nuk mund tė largoheshin vet. Tė plagosurit u vendosėn nė katin pėrdhes tė anės sė djathtė tė pavijonit C1, pėrgjatė tėrė korridorit, pastaj nė dhomat e atij krahu dhe nė sallėn e TV-sė.

Atė ditė, mė 22 maj 1999, para sė tė errėsohej, nga dera e hyrjes sė burgut depėrtoi brenda nė oborr tė objekteve njė grup mbi 10 veta tė maskuar, tė uniformuar dhe tė armatosur me automatikė, bomba dore dhe minahedhės. Ata shtinė gjithandej frontalisht me armėt qė kishin, kurse nė puseta, ku kishte edhe tė burgosur tė fshehur, hedhėn nga dy bomba dore. Me predha minahedhėsi shtinė nė drejtim tė pavijoneve e sidomos tė mensės. Pasi vranė e plagosėn edhe disa tė burgosur, do tė largohen prapė jashtė mureve tė burgut.

Duke paraparė rrezikun se ata prapė mund tė ktheheshin dhe tė masakronin edhe tė plagosurit, u vendos, nga tė burgosurit, tė organizohej vetėmbrojtja nė pavijonin C1, qė sė paku t’u jepej kuraje tė plagosurve. Me tė zbardhur dita e 23 majit 1999, njerėzit me maska hynė prapė brenda mureve, madje kėsaj radhe ishin edhe mė tė organizuar. Sulmuesit ishin me maska dhe me uniforma tė ndryshme: tė ushtrisė, tė policisė, tė “paramilitarėve” dhe tė tė burgosurve. Duket se kishin njohuri pėr fortifikimin nė pavijonin C1, ndaj aty nuk mėsyn. Bilanci i kėtij krimi ishte 30 tė ekzekutuar nga afėrsia. Sulmi i parė me bombe dore, u bė nė ambientet e ngrohtores. Nga kjo runde e krimit nuk pati shumė tė plagosur, sepse tė gjithė u qėlluan me plumb nė ballė, nė gojė, nė kokė, nė zemėr - nga afėrsia e dorės.

Pas pak minutash, ekzekutorėt e maskuar urdhėruan qė tė burgosurit t’i linin pavijonet dhe tė hynin tė gjithė nė Sallėn e sportit, me “arsyetimin” se do tė transferohen nė njė burg tjetėr. Mirėpo, askush mė nuk u besonte. Nė pritje tė vdekjes dėgjonin gumėzhimin e aeroplanėve tė NATO-s mbi Dubravė. Dhe, meqė NATO-ja nuk po godiste, tė maskuarit pas njė konsultimi tė gjatė qė bėnė jashtė sallės, sollėn “sihariqin”: ”…kemi menduar t’ju dėrgojmė nė burgje tjera, por autobusėt qė duhej tė vinin pėr t’ju marrė kanė hasur nė njė urė tė prishur nga bombardimi i sotėm, ndaj deri tė nesėrmen do tė jeni kėtu…!”.

Nuk u besohej, por duhej pritur, pasi edhe ashtu s’kishte rrugė tjetėr. Pas tėrheqjes sė kriminelėve, tė burgosurit i tubuan tė plagosurit e asaj dite, i bėnė bashkė me tė tjerėt, nė Sallėn e sporteve, dhe vazhduan kujdesin pėr ta. Kėshtu, nė natėn e 23/24 majit 1999, pėrveē rreth 150 vetave qė kishin plagė mė tė lehta dhe kishin shkuar me shokėt nėpėr pavijone, nė sallėn e sportit ishin 106 tė plagosur rėndė, tė pa lėvizshėm.

Tė nesėrmen, mė 24 maj 1999, ndodhi befasia: tė gjithė tė burgosurit do tė transferohen nė Burgun e Lypjanit. Nė oborrin e Burgut tė Lypjanit kordoni i gardianėve dhe i paramilitarėve tė uniformuar ishte pėrgatitur paraprakisht pėr tė ushtruar dhunė fizike ndaj pengjeve shqiptare. Kėta gardianė i udhėhoqi drejtori i burgut tė Prishtinės - Lypjanit, oficeri Luba Qimburoviē nė uniformė ushtarake. Tė burgosurit fillimisht i rreshtuan nė oborr. I nisen pėr nė dhomat e pavijoneve 2, 3 dhe 4, duke i rrahur me shufra gome, shqelma dhe grushte. Njėsoj do tė veprohet edhe me trimat qė bartnin 106 tė plagosurit rėndė, pėr nė pavijonin nr.1, duke mos i kursyer as tė plagosurit e shtrirė mbi batanije. Kjo dhunė fizike ēnjerėzore u bė shkak pėr vdekjen e tre tė plagosurve, po atė ditė, mė 24 maj 1999, nė Burgun e Lypjanit.

Kushtet jetėsore nė kėtė burg ishin kriminale. Dhunė psikike e fizike, mungesė e plotė e ushqimit. Pas 17 ditėsh, pikėrisht mė 10 qershor 1999, pra tė nesėrmen nga nėnshkrimi i Marrėveshjes Tekniko-Ushtarake nė Kumanovė, midis Komandės sė NATO-s dhe Komandės Supreme tė Ushtrisė Jugosllave (Serbisė), ndodhi transferimi i tė burgosurve shqiptarė - pengje tė luftės nė burgjet e Serbisė.

Sipas tė dhėnave tė sistematizuara nga pėrjetuesit e masakrės, tė cilėt ushtruan ndihmėn e parė pėr tė plagosurit, gjatė gjashtė ditėve sa zgjati krimi ndaj tė burgosurve shqiptarė nė Burgun e Dubravės, mė 19-24 maj 1999, janė vrarė midis 150 - 165 tė burgosur dhe 23 veta nga bombardimet e NATO-s, kurse janė plagosur mbi 200 veta, prej tė cilėve rreth 120 rėndė. Ky ėshtė numėr aproksimativ qė del nga pėrllogaritjet e pėrjetuesve tė masakrės. Numrin e saktė tė tė vrarėve dhe tė tė plagosurve ka mundėsi ta vėrtetojė vetėm njė gjyq ndėrkombėtar i domosdoshėm, i cili do ta zbardhte krimin monstruoz, nė njė institucion tė mbrojtur me ligjet ndėrkombėtare, ende tabu e mbrojtur me heshtje institucionale vendore dhe ndėrkombėtare.

Krimi Masakra e Dubravės, pėr nga pėrmasat dhe veēanėrisht pėr nga pėrmbajtja e dhembshme, ėshtė padyshim njėra ndėr tragjeditė mė tė tmerrshme qė njeh historia e njerėzimit. Shumė njerėz gabojnė kur thonė se numri i tė vrarėve nė kėtė masakėr nuk mund tė jetė argument i mjaftueshėm qė ajo tė radhitet nė mesin e tragjedive mė tė tmerrshme. Pikėrisht ana pėrmbajtjesore ėshtė ajo qė kėtė tragjedi e veēon nga shumė tragjedi tė tjera, mė tė mėdha nė pėrmasėn sasiore. Masakra e Dubravės, shėnon jo vetėm kulmin e shfryrjes raciale shtazarake tė njė grupi tė njerėzve ndaj njė grupi tjetėr, por veēanėrisht nė natyrėn juridike ėshtė argumenti mė i fortė qė dėshmon projektin shtetėror serb pėr gjenocid dhe etnocid ndaj shqiptarėve si dhe teknologjinė faktike tė ekzekutimit tė atij gjenocidi.

Kjo masakėr ėshtė dėshmia mė e fortė e implikimit tė vetė shtetit serb nė ekzekutimin e gjenocidit ndaj shqiptarėve, ndėrkaq nga qarqet ndėrkombėtare, qofshin ato edhe veriatlantike, ėshtė mbajtur dhe po mbahet edhe mė tutje nė heshtje, duke pėrfshirė kėtu edhe heshtjen e pakuptueshme tė institucioneve vendore tė Kosovės. Madje koha po e vėrteton se institucionet ndėrkombėtare kanė bėrė dhe po bėjnė tė pamundurėn qė zbardhja e kėsaj masakre tė mos marrė pėrmasa tė fushatės politike e juridike, ose mediale sė paku.

Shteti serb ka ditur ta shfrytėzojė, shumė mirė, medialisht dhe politikisht sulmin e NATO-s ndaj burgut, duke e akuzuar NATO-n pėr gjoja sulme tė qėllimshme kundėr civilėve. Por, njėkohėsisht me bombardimet shteti serb kreu pjesėn mė tė madhe tė vrasjeve barbare ndaj pengjeve shqiptare nė Burgun e Dubravės, pikėrisht duke qenė i bindur se masakra do tė heshtej mė pas nga vetė shtetet evroatlantike, pėr shkak tė pėrfshirjes sė tyre nė vrasjen e tė burgosurve pengje tė pafajshme tė luftės. Shteti serb ka pasur rezultate shumė pozitive nė kėtė aspekt, sepse, pas vendosjes sė trupave tė NATO-s dhe tė pushtetit tė UNMIK-ut nė Kosovė, Masakra e Dubravės u hesht nė pjesėn mė tė madhe tė mundshme, veēanėrisht nė planin juridik.

Kėtu duhet tė theksohet fakti se burgu i shkatėrruar i Dubravės ėshtė njėri prej objekteve tė para publike tė Kosovės i rindėrtuar pėrnjėherė pas luftės me mjete ndėrkombėtare. Kjo nuk ėshtė bėrė pėr shkak tė domosdoshmėrisė tė nevojave juridiko-shtetėrore kosovare pėr ringritjen e tij pikėrisht nė vendin e gėrmadhės, dėshmi e prekshme kjo e masakrės, por u bė pikėrisht pėr tė fshehur atė dėshmi materiale tė masakrės sė projektuar dhe tė kryer nga shteti serb, i cili kishte futur nė grackė edhe vetė NATO-n.

Ky ėshtė fakt i pamohueshėm. Mirėpo, derisa kjo heshtje politike ndėrkombėtare pėr Masakrėn e Dubravės mund tė kuptohet, heshtja politike rreth kėsaj masakre, nga ana e institucioneve tė Kosovės, nuk mund tė kuptohet assesi. Vėrtet, asnjė institucion i Kosovės, i dalė nga vota e popullit, nuk ka bėrė, deri tashti, as dhe pėrpjekjen mė tė vogėl qė kjo masakėr tė ndriēohet nėpėrmjet ndonjė projekti juridik hulumtues dhe shkencor historiografik, apo qoftė edhe nėpėrmjet ndonjė fushate publike mediale. Pėrkundėr, ėshtė hetuar njė solidarizim i pakuptueshėm i institucioneve vendore dhe tė atyre ndėrkombėtare pėr heshtjen dhe pėr fshehjen sa mė tė madhe tė mundshme tė kėsaj tragjedie.

Dhe, duhet tė thuhet qartė se pėr sa kohė qė Masakra e Dubravės nuk do ta thyejė heshtjen politike dhe pėr sa kohė qė kjo masakėr nuk do tė insticionalizohet juridikisht nė pėrmasat dhe pėrmbajtjen reale tė saj, bota nuk do ta marrė vesh kurrė se ēfarė loje pėrbindėshi ka luajtur shteti serb nė Ballkan, veēanėrisht nė tokat shqiptare nė pesėmbėdhjetė vitet e fundit tė “Jugosllavisė”. Masakra e Dubravės shėnon njė veēanti juridike nga masakrat e tjera ndaj civilėve nė Kosovė. Burgu, gjithkund nė botė ėshtė pronė e drejtpėrdrejtė e shtetit dhe administrohet nga Ministria e Drejtėsisė. Nė rastin konkret, Burgu i Dubravės ka qenė pronė e ministrive serbe dhe jugosllave tė Drejtėsisė, tė cilat kanė qenė pėrgjegjėse pėr jetėn e pengjeve. Meqė masakra ka ndodhur nga po i njėjti shtet dhe po nga e njėjta ministri e tij e drejtėsisė, nuk ėshtė aspak e vėshtirė qė tė dihen me emra e mbiemra tė gjithė ata serbė, duke filluar nga krerėt e shtetit e deri te gardianėt e burgut dhe vetė tė burgosurit serbė. Fajtorėt tė sillen para drejtėsisė, me akuzėn e qėndrueshme juridikisht, pėr masakėr tė paramenduar ndaj pjesėtarėve civilė tė njė populli tjetėr.

Kjo masakėr e projektuar dhe e ekzekutuar nga vetė institucionet legale tė shtetit serb, ėshtė dėshmia mė burimore se kur ėshtė nė pyetje tentim likuidimi i fizikumit tė qytetėrimit shqiptar, gjegjėsisht gjenocidi dhe etnocidi ndaj tij, nuk kanė qenė regjime tė caktuara serbe, por ka qenė vetė shteti serb me mekanizmat e tija legalė, tė cilat e kanė ekzekutuar masakrėn.

Sė kėndejmi, institucionet e Kosovės, nė radhė tė parė Qeveria dhe Kuvendi i Kosovės, paraprakisht duhet qė nėpėrmjet procedurave tė rregullta, ligjshmėrisht ta shpallin Burgun e Dubravės - Kamp i instaluar i pėrqendrimit tė periudhės sė Luftės Ēlirimtare tė UĒK-sė. Kėtė kėrkesė arsyeton tretmani ēnjerėzor serb i ushtruar ndaj pengjeve shqiptare aty, nė vitet 1998-1999. Po ashtu duhet tė shpallen pėr kampe pėrqendrimi, tė instaluara ose provizore edhe burgjet dhe hapėsirat tjera publike nė Kosovė, nė tė cilat, nė formė tė organizuar, janė vrarė, torturuar dhe dhunuar pengjet shqiptare, nga vetė shteti serb.

Vėrtet, derisa institucionet vendore dhe ato ndėrkombėtare do tė vazhdojnė ta mbėshtjellin me heshtje politike kėtė tragjedi, bota nuk do ta kuptojė drejtė mesazhin e shenjtė tė lirisė, tė paqes dhe tė drejtėsisė, kurse Masakra e Dubravės do tė vazhdojė tė mbetet ndėrgjegje e vrarė kombėtare dhe ndėrkombėtare. Tė themi qartė: Nė asnjė mėnyrė nuk guxon qė heshtja politike e Masakrės serbe nė Burgun e Dubravės tė mbetet, edhe mė tutje, kompromisi mė antinjerėzor i ndėrtimit dogmatik tė multietnicitetit nė Kosovė, nė favor tė relativizimit tė krimeve shtetėrore serbe ndaj shqiptarėve. Burgu i Dubravės, nė njė tė ardhme tė shpejtė, tė lirohet nga funksioni i tanishėm dhe tė shpallet muze i njė tragjedie tė rėndė dhe shumė ėmblematike.

Sugjerimet e lartshėnuara, bazohen nė faktin se gjenocidi i kryer nga Serbia nė Kosovė, gjatė Luftės Ēlirimtare tė UĒK-sė, aktualisht trajtohet vetėm nga aspekti i pasojave statistikore e jo nga aspekti pėrmbajtjesor, i cili duhet ta definojė fajtorin e vėrtetė, qoftė atė kolektiv apo individual, pėr tė dėshmuar ekzistimin e njė projekti shtetėror serb pėr zhdukjen fizike tė qytetėrimit shqiptar nė Kosovė, nė mėnyrė qė tė mos lejohet, edhe mė tutje, relativizimi i krimeve shtetėrore serbe ndaj shqiptarėve vetėm nė nivele tė pėrgjegjėsisė individuale, qoftė ai edhe Milosheviē.

Sė fundi duhet tė theksojmė se Ēėshtja e Kosovės gjatė tėrė historisė ishte faktikisht, dhe ėshtė aktualisht, pjesa piemontale e ēėshtjes shqiptare, pra ēėshtje ekzistenciale kombėtare shqiptare, paqe ballkanike dhe evropiane - po u zgjidh drejt. Nė funksion tė kėsaj zgjidhje institucionet e Kosovės, UNMIK- u, SHBA-tė, Evropa dhe KS i OKB-sė duhet ta kenė parasysh konstatimin e Prokopit tė Cezaresė (mesi i shek. VI), i cili nė pėrmasa gjeniale ka konstatuar: "Siē tregon historia e vjetėr, sllavėt janė tė gatshėm tė marrin armėt edhe pa pasur arsye (...), e bėjnė luftėn pa shkak dhe pa e shpallur atė dhe nuk duan ta mbarojnė me njė marrėveshje. Mė nė fund e fillojnė pa tė drejtė dhe e mbarojnė me dhunė".

Vėrtet, nga kėto pak tė dhėna qė u pėrmenden mund tė pėrfundohet: Midis serbėve dhe shqiptarėve qėndron njė det gjakshqiptari, i derdhur nga thika serbe. Mynxyrat ndaj qindra mijėra familjeve gjithandej Kosovės historike, reaalisht nga viti 1811, kur njė hordhi serbe prej 300 vetash masakroi familjen tridhjetanėtarėshe tė Demė Ahmetit nė Mavriq tė Kryellapit, deri nė qershorin e vitit 1999, janė prova dhe kujtesė trishtuese. Faktet historiografike tregojnė se nuk ka vėllazėri shqiptare nė pjesėn e Shqipėrisė Etnike jashtė Shqipėrisė londineze, por edhe tė atyre nė viset kufitare tė “Shqipėrisė” me “Jugosllavinė”, nė kufijtė ndėrkombėtar londinezo-versajas nėpėr tokat pastėr shqiptare etnike, qė nuk kanė pėrjetuar vrasjen dhe dhunėn kanibaliste serbe.

Dhe, nėse historia ėshtė mėsuesja e jetės, siē besohet nga latiniteti, Ēėshtja e statusit shtetėror tė Kosovės, nė pritje, nuk mund tė zgjidhet duke i mbyllur sytė para 188 vjet krimi e etnocidi institucional serb, malazias, grek e bullgar mbi shqiptarėt nė pėrgjithėsi dhe shqiptarėsinė e Kosovės nė veēanti. Serbia, veēanėrisht, nga janari i vitit 1878 deri nė qershor tė vitit 1999, pra pėr 121 vjet rresht, pėrveē dėmit material tė pallogaritshėm, ėshtė pėrgjegjėse pėr copėtimin e Shqipėrisė dhe pėr jetėn e rreth tre milion shqiptarėve.

Nė kėtė krim janė bashkėfajtore Fuqitė e Mėdha tė Evropės dhe Rusia, sepse me zgjidhje tė dhunshme nė Ballkanin jugperėndimor, duke e ndarė njė vend dhe njė komb vetėm pse fati ia ngarkoi tė mbijetojė si mysliman, krijoi kriza qė gjeneruan nė gjakderdhje, gjenocid, kulturocid dhe etnocid shekullor ndaj shqiptarėve dhe Shqipėrisė historiko-etnike.

Ky ėshtė pengu qė Kosovėn dhe Serbinė i detyron tė mbesin njėra pranė tjetrės dhe kurrė mė sė bashku nėn njė ēati shtetėrore tė pėrbashkėt. Dhe, nėse faktori ndėrkombėtar i vendosjes aktualisht ngulė kėmbė pėr rilidhjen me dhunė tė jetės shtetėrore tė Kosovė me Serbinė, pa vullnetin e shumicės etnike historikisht tė Kosovės, do tė bėhet shkaktar i gjakderdhjeve tė reja ndėretnike nė Kosovė dhe gjetkė nė tokat shqiptare, tė copėtuara me dhunė ndėrkombėtare.

Se Serbia dhe serbėt nuk mund ta durojnė ekzistimin e kombit shqiptar, se Serbia dhe serbėt janė degjenerik racist antishqiptar pėrtejmesjetarė, se Serbia dhe Shqipėria duhet tė kufizohen me kufijtė etnikė si ardhmėni e vetme e Ballkanit ortodokso - “islam” - dėshmi e prekshme ėshtė “notesi”: 29 maj 1968 - 14 shtator 2004, i akademikut monstruoz, Dobrica Qosiq - “Kosovo. Biblioteka Istine, Knjiga broj 1”, Beograd, 2004, ISBN 86-7446-038-0, fq. 257. Del se nuk ka rrugė tė drejtė tjetėr, pos dėnimit ndėrkombėtar tė Serbisė dhe pranimit tė sė drejtės ndėrkombėtare pėr vetėvendosjen politike dhe shtetėrore tė shqiptarėve nė shtrirjen natyrore etnike kompakte.

Shteti i shqiptarėve nė kufijtė e Shqipėrisė Etnike nuk ėshtė Shqipėri e Madhe, gogol serbo-ruso-evropian antiislam tė periudhės sė imperializmit, por ėshtė mė pak se dy tė tretat e Shqipėrisė (Albania, Arnautlluk) tė shekujve XV-XIX - islame, ortodokse dhe katolike. Pra, ėshtė vetėm pjesa e Shqipėrisė e vaditur me gjakun shqiptar pa dallim feje deri nė ditėn e sotme, e ruajtur edhe me mėshirėn e Zotit.

Shkretėrimi i asaj qė mund tė quhet shqiptarėsi aty ku shkeli kėmba e soldateskės serbe nė tokat shqiptare - janė prova. Veēanėrisht dhuna dhe dhunimi, plojat dhe masakrat mbi civilėt e pambrojtur, burra, gra, pleq e fėmijė anekėnd Kosovės, nga 24 marsi deri mė 10 qershor 1999, periudhė kjo e Bombardimeve tė NATO-s mbi makinerinė ushtarake tė Serbisė, janė plagė tė prekshme qė vazhdimisht kullojnė gjak. Mbi tre mijė shqiptarė as nė jetė as me varre nė duar tė serbėve - pėr ta mposhtur UĒK-nė partnere tė NATO-s – janė plumb nė zemėr tė shqiptarėve. Mbi tė gjitha, Masakra serbe nė Burgun e Dubravės ndaj tė burgosurve shqiptarė, prej datės 19-24 maj 1999, pėrmasat e vėrteta tė sė cilės ende nuk i dimė, ėshtė provė midis provave se Serbia me dorėn e vetė e ka vrarė dhe e ka kallur pjesėn serbe, pikėrisht atė koloniale, nė Kosovė.

Nė Librin qė keni nė duar keni kornizėn e denoncimit tė krimit pėr njė aktakuzė tė njė gjyqi ndėrkombėtar kundėr gjenocidit tė Serbisė nė Kosovės gjatė historisė, tė vulosur me krimet mbi shqiptarėsinė e Kosovės nė periudhėn e bombardimeve tė NATO-s mbi makinerinė ushtarake e policore serbe mė 24 mars-10 qershor 1999.

- Rezyme e Sesionit shkencor, 'Masakra nė Burgun e Dubravės 19 - 24 maj 1999', mbajtur mė 23 maj 2004.

http://www.pashtriku.org/?kat=63&shkrimi=390
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.5.2012, 21:58   6
Citim:
13 vjet nga masakra e Dubravės, askush i dėnuar

Janė bėrė 13 vjet nga masakra nė Burgun e Dubravės. Gjithēka nisi me 19 maj, kur aeroplanėt e NATO-s, duke menduar se aty gjendej njė nga caqet e ushtrisė serbe, filluan bombardimet mbi pavionet, tė cilat nė fakt kishin tė burgosur shqiptarė.

Ky skenar i pushtuesit serb zgjati deri mė 22 maj, kur NATO e kuptoi se aty nuk ishin forcat serbe, por tė burgosurit shqiptarė.

Po mė 22 maj 99, policia dhe ushtria serbe kishin zhvilluar njė nga masakrat mė tė mėdha gjatė kėsaj lufte nė Kosovė.

13 vjet pas ende nuk ėshtė dėnuar askush, ndėrsa kanė munguar edhe hetimet nga institucionet e vendit.

Deri tash nuk ėshtė bėrė asgjė edhe nė shqyrtimin e padisė qė Shoqata e ish tė burgosurve e ka bėrė qė vitin 2009 nė Gjykatėn e Pejės, raporton KTV.

Nė kėtė masakėr humbėn jetėn 120 tė burgosur shqiptarė, ndėrsa qindra tė tjerė u plagosėn. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=22579

Citim:
Pėrkujtohet masakra e Burgut tė Dubravės

Emri:  perkujtimore-dubrave-22.5.2012.jpg
Shikimet: 323
Madhėsia:  13,3 KBMe rastin e trembėdhjetė vjetorit tė masakrės nė Burgun e Dubravės, sot, nė prani tė shumė qytetarėve, nga vise tė ndryshme tė Kosovės, pėrfshirė kėtu edhe shumė ish tė burgosur, tė mbijetuar nga kjo masakėr dhe familjarė tė tė masakruarve, kanė marrė pjesė nė pėrkujtimin e saj....

Me kėtė rast, Nait Hasani, deputet nė Parlamentin e Kosovės, dhe ish i burgosur ka thėnė se kjo masakėr ishte e tmerrshme dhe se vrasėsit e tė burgosurve shqiptarė, ende janė tė lirė.

“Ndihemi tė emocionuar pėr atė qė ka ndodhur nė kėtė vend. Jemi kėtu tė pėrkujtojmė ata tė cilėt flijuan jetėn pėr lirinė qė ne sot e gėzojmė”, ėshtė shprehur Hasani.

http://www.rtklive.com/?cid=1&newsId=60894
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.5.2013, 22:20   7
Citim:
Po heshtin pėr masakrėn e Dubravės

Deputeti Nait Hasani ka kritikuar institucione e Kosovės tė cilat sipas tij nuk po interesohen qė pėrgjegjėsit pėr masakrėn e Dubravės tė dalin para drejtėsisė.

Hasani ka thėnė se Ministria e Drejtėsisė nuk qanė kokėn pėr kėtė ēėshtje dhe edhe prokurorėt po heshtin.

Ai ka thėnė se nė kėtė mėnyrė nuk po kanė kujt t’i drejtohen. Hasani ka kujtuar se qė nga viti 2007 ekziston kallėzimi penal nė Gjykatėn e Pejės por se sipas tij deri mė tani nuk ėshtė marrė asnjė hap nė kėtė drejtim.

Deputeti Hasani ka thėnė se nuk ka asgjė kundėr serbėve por se kėrkon qė tė merren masa kundėr pėrgjegjėsve tė Burgut tė Dubravė nė kohėn kur ndodhi masakra. /Kosovapress/

http://www.kosovapress.com/index.php?cid=1,85,165637
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 06:17.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.