Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Prodhim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 24.1.2012, 21:02   21
Citim:
Komisioni i Ekonomisė, Demiraj: Deri nė 2015 shlyejmė tė gjitha borxhet

Deri nė vitin 2015 Shqipėria do tė shlyej tė gjitha borxhet. Kėshtu ėshtė shprehur drejtori i borxhit nė Ministrisė e Financave, Xhentil Demiraj nė komisionin parlamentar tė Ekonomisė. Borxhi i trashėguar nga komunizmi ishte 657 milionė dollarė, tha ai.

Pas negocimeve dhe forumeve njė pjesė arriti tė falje, dhe borxhi ngeli 230 milionė dollarė. Sipas tij, ka ngelur vetėm borxhi me Maqedoninė pa bėrė marrėveshje dhe negocime, borxh i cili kap vlerėn 1.8 milionė dollarė. Nga shuma 230 milionė dollarė ėshtė shlyer pjesa mė e madhe, rreth 170 milionė.

http://news.albanianscreen.tv/pages/news_detail/28698
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.6.2012, 21:40   22
Citim:
20 milionė euro investime nė Shqipėri

20 milionė euro qė Shqipėria i kishte borxh Italisė nuk do t’i kthehen vendit fqinj, por do tė investohen pėr realizimin e projekteve nė shėndetėsi apo fusha tė tjera sociale brenda vendit tonė.

Ambasadori italian, Gaiani theksoi se konvertimi i borxhit bėhet nė kuadėr tė forcimit tė bashkėpunimit mes dy vendeve.

“Synojmė tė jemi tė pranishėm mes njė mjeti tė ri qė ėshtė konvertimi i borxhit. Bėhet fjalė pėr njė formulė tė re e cila pėrqėndrohet nė faktin qė borxhin qė ka kontraktuar qeveria italiane me atė shqiptare vite tė shkuara, mund tė pėrdoret nga qeveria shqiptare nė formėn e fondeve tė vogla, pra projekte kėto tė bashkėrenduara me kooperacionin italian. Falė kėsaj formule tė re do tė bėhej i mundur financimi i projekteve nė fushėn sociale dhe shėndetėsore qė kap shifrėn e 20 milionė euro”, u shpreh ambasadori italian.

Kėtė dekleratė Gaiani e bėri gjatė nėnshkrimit me Ministrin e Shėndetėsisė tė marrėveshjes sė “ Ristrukturimit dhe pajisjes me aparatura tė pesė poliklinikave” financim i qeverisė italiane me anė tė njė kredie ndihmė prej rreth 5 milion eurosh.

Nga ky projekt aktualisht poliklinika numėr 2 dhe numėr 3 nė Tiranė dhe nje poliklinikė nė Korēė janė ristrukturuar, ndėrkohė qė faza e dytė parashikon ndėrhyrjet nė njė poliklinikė nė Gjirokastėr dhe njė nė Peshkopi.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=23&id=172120
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.6.2012, 21:56   23
Citim:
5.4 mln dollarė borxhi i vjetėr ndaj Kroacisė, shlyerja brėnda 2 viteve

Brėnda dy viteve, Shqipėria do ti paguajė Kroacisė borxhin prej 5.4 milionė dollarėsh. Marrėveshja u nėnshkrua ndėrmjet Kėshillit tė Ministrave tė Shqipėrisė dhe Qeverisė sė Kroacisė, pėr zgjidhjen e borxhit tė Shqipėrisė kundrejt Kroacisė.

“Borxhi i qeverisė shqiptare ndaj Kroacisė me vlerė 5.4 milionė dollarė do tė paguhet brenda dy viteve, nė harkun kohor tė ēdo 6 mujori”, deklaroi kryetari i Komisionit tė Ekonomisė, Edmond Spaho. Ndėrkaq, duke i’u refruar shlyerjes sė borxhit me vendet e ish- Jugosllavisė, vetėm Maqedonia ėshtė vendi me tė cilin pritet dhe nėnshkrimi i marrėveshjes.

http://sot.com.al/index.php?option=c...omi&Itemid=473
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.9.2012, 22:52   24
Citim:
Borxhi i jashtėm i Kosovės 1.4 miliardė euro

Borxhi i jashtėm i Kosovės, i cili pėrfshinė borxhin privat dhe atė publik nė fund tė vitit 2011 arriti nė 1.4 miliardė euro, ndėrsa sipas Odės Ekonomike tė Kosovė kjo shifėr ėshtė edhe njė herė mė e lartė. Pjesa mė e madhe e borxhit tė jashtėm i takon formės sė kredive ndėrmjet kompanive nė kuadėr tė investimeve tė huaja direkte.

“Kompanitė e huaja qė operojnė nė Kosovė i detyrohen sektorit tė jashtėm 565.4 milionė euro ose 39.6% tė totalit tė borxhit tė jashtėm”, thuhet nė buletinin e publikuar nga Oda Ekonomike e Kosovės. Ndėrsa sipas Ministrisė sė Financave, borxhi publik i Kosovės zė vetėm 0.6% tė PBB-sė.

http://www.monitor.al/borxhi-i-jasht...miliarde-euro/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.6.2013, 22:49   25
Citim:
Borxhi i jashtėm u rrit me 5% nė tremujorin e parė

Borxhi i jashtėm i ekonomisė shqiptare u rrit me rreth 5% gjatė tre muajve tė parė tė vitit 2013. Sipas tė dhėnave tė Bankės sė Shqipėrisė, nė fund tė Marsit borxhi i jashtė i vendit arriti vlerėn e 5.33 miliardė eurove. Nė rritjen e borxhit gjatė tre muajve tė parė tė vitit ka ndikuar kryesisht rritja e stokut e borxhit tė jashtėm publik. Borxhi i qeverisė ndaj subjekteve jorezidente arriti nė 2.28 miliardė euro, me njė rritje 2.4% ndaj fundit tė vitit tė kaluar.

Borxhi ėshtė i gjithi afatgjatė dhe konsiston nė pjesėn dėrrmuese nė hua. Kontribuesi i dytė mė i madh nė rritjen e borxhit tė jashtėm ėshtė sektori privat. Kryesisht kėto detyrime konsistojnė nė borxhe tė marra jashtė vendit nga kompanitė e huaja. Vlera totale e kėtyre huave arriti nė 867 milionė euro, me njė rritje prej 1.6% qė nga fundi i vitit 2012.

Ndėrkohė, sektori bankar vazhdon tė ruajė njė ecuri tė qėndrueshme tė detyrime ndaj palėve tė huaja. Detyrimet ndaj jorezidentėve nė tre muajt e parė tė vitit u rritėn me vetėm 0.3% dhe ishin nė vlerėn e 1 miliard eurove. Likuditeti i lartė i sistemit bankar dhe vėshtirėsia e disa prej grupeve bankare europiane mėmė pėr tė mbėshtetur me linja financimi bankat shqiptare ka sjellė njė stabilizim tė borxhit tė jashtėm tė bankave.

http://www.scan-tv.com/lajmet/lajmet...in-e-pare.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.7.2013, 23:23   26
Citim:
Borxhi i jashtėm, 3.2 mld lekė mė shumė se plani

Qeveria ka tejkaluar me 3.2 miliardė lekė planin e borxhit tė jashtėm pėr gjysmėn e parė tė vitit. Sipas tė dhėnave paraprake nga Ministria e Financave, aktualisht niveli i huamarrjes sė huaj arrin pėr periudhėn janar-qershor 2013 nė vlerėn 10.1 miliardė lekė, nga 6.9 miliardė lekė qė ishte planifikuar. Pra kufiri i pėrcaktuar ėshtė kaluar me 3.2 miliardė lekė mė shumė.

Sipas ekspertėve tė financave, borxhi i huaj po pėrdoret kryesisht pėr investime publike afatgjata dhe pjesa mė e madhe e financimeve qė janė marrė borxh, janė kredi zhvillimi me afat shumė tė gjatė dhe interesa jo tė larta. Ndikuar dhe nga kushtet jo tė favorshme dhe interesat shumė tė larta qė ofrojnė tregjet financiare ndėrkombėtare, vitet e fundit qeveria ėshtė fokusuar mė tepėr nė marrjen e borxhit nė tregun e brendshėm. Aktualisht niveli i huamarrjes sė brendshme arrin pėr 6 muajt e parė tė vitit 2013 nė vlerėn 25.2 miliardė lekė, nga 22.4 miliardė lekė qė ishte planifikuar pėr kėtė periudhė. Pra kufiri i pėrcaktuar ėshtė kaluar me 2.8 miliardė lekė mė shumė.

Pėr rritje tė nivelit tė borxhit publik, qeverisė shqiptare i kanė ardhur kritika, jo vetėm nga Partia Socialiste apo ekspertė tė ekonomisė brenda vendit, por dhe nga institucione tė rėndėsishėm financiare ndėrkombėtare, si FMN apo BB. Kėto institucione janė shprehur skeptikė edhe pėr heqjen me ligj nė Shqipėri tė tavanit prej 60% pėr borxhin publik. Nė fund tė vitit tė kaluar, Kuvendi miratoi heqjen e kufirit tė borxhit publik prej 60 %, ndėrsa u parashikua qė pėr 2013, niveli i tij tė jetė 62.5 % e Prodhimit tė Brendshėm Bruto. Niveli i borxhit tė Shqipėrisė pėr gjithė vitin 2013 llogaritetĀ tė jetė mbi 860 miliardė lekė.

http://www.scan-tv.com/lajmet/vendi/...-13-05-28.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.9.2013, 21:59   27
Citim:
Borxhi i jashtėm arrin nė 5.4 miliardė euro

Borxhi i jashtėm i ekonomisė shqiptare nė fund tė tremujorit tė dytė arriti nė afėrsisht 5.4 miliardė euro. Sipas tė dhėnave tė Bankės sė Shqipėrisė, gjatė tremujorit borxhi njohu njė rritje me afėrisht 0.7%, ndėrsa qė nga fundi i vitit 2012 borxhi i jashtėm i ekonomisė ėshtė rritur me afėrsisht 2%. Duket se gjatė kėtij viti efektin kryesor nė rritjen e borxhit tė jashtėm tė ekonomisė e ka dhėnė pikėrisht sektorit publik.

Nė fund tė Qershorit, vlera e borxhit tė jashtėm tė qeverisė arriti nė 2.33 miliardė euro, nė rritje me afro 5% qė nga fillimi i vitit. Borxhi i jashtėm i qeverisė konsiston kryesisht nė kredi nga vendet partnere dhe bankat e zhvillimit pėr financimin e projekteve tė infrastrukturės. Detyrimet e jashtme tė sektorėve tė tjerė tė ekonomisė gjatė kėtij viti janė rritur me ritme shumė mė tė ngadalta. Detyrimet e sektorit bankar ndaj jorezidentėve nė fund tė qershorit ishin diēka mė pak se 1.1 miliardė euro. Krahasuar me fundin e vitit 2012, kėto detyrime janė rritur me vetėm 0.8%.

Ky fakt tregon nga njėra anė kufizimin e ndjeshėm tė linjave tė financimit nga jashtė, qė gjatė viteve tė mėparshme kanė qėnė formė e rėndėsishme e mbėshtetjes sė bankave tė guaja nga grupet bankare mėmė. Kriza i ka detyruar kėto banka tė mbėshteten mė shumė nė burime tė brendshme, duke zgjeruar bazėn e depozitave. Shtrėngimi i aksesit nė financime tė jashtė reflektohet edhe nė ecurinė e borxhit tė pjesės tjetėr tė ekonomisė. Borxhi i jashtėm i sekorit privat nė fund tė 6-mujorit zbriti nė 996 milionė euro, 3% mė pak nė krahasim me fundin e vitit 2012.

http://www.scan-tv.com/lajmet/vendi/...-13-40-32.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:53.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.