Kthehu   Kreu > D1 > 1757-2012: Shtetet Shqiptare > 1944-1992: Republika III
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 21.5.2011, 17:03   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar 1972: Si u ndėrtua batiskafi i parė shqiptar "Rinia"


Citim:
Si u ndėrtua batiskafi i parė shqiptar "Rinia"

15/05/2011  Jehona qė bėri nė revistat shkencore tė kohės dhe guximi i tė rinjve durrsakė nė vitet ‘70-tė

DURRES- Pasioni pėr detin dhe pasuritė qė ai fsheh nė vete kanė qenė qėllimi qė vėllezėrit Berberi nė Durrės tė ndėrmarrin para shumė vitesh iniciativėn "e pazakontė" pėr kohėn, ndėrtimin e njė batiskafi pėr zhytje nė thellėsi. Fillimisht tre vėllezėrit e apasionuar, Thomai, Nikolla dhe Arbeni, nisėn punėn nė vitin 1972 pėr hedhjen e idesė nė njė skicė projekti.

Qėllimi i tyre pėr tė bėrė njė gjė qė ndoshta nė atė kohė ishte e pamundur, ishte kureshtja qė ata kishin pėr tė zbuluar brigjet e qytetit tė Durrėsit dhe bregdetit shqiptar nė jug tė vendit.

Pas mė shumė se 30 vitesh, njė nga vėllezėrit Berberi, Arbeni, kujton se ata kishin pasion detin, zhytjet dhe gjithēka qė lidhej me botėn nėnujore. Fillimisht ata pėrdornin maska tė thjeshta gjatė zhytjeve, por mė vonė krijuan dhe ndėrtuan njė boks pėr tė filmuar me kamera nė ujė. Ai u jepte mundėsinė qė kamera tė filmonte nė njė kohė tė shkurtėr pa u lagur.

Filmimet e tyre janė realizuar sė pari nė vitin 1972 me njė kamera "Arriflex" 35 mm. Kamera u fut nė boksin qė u ndėrtua nga tre vėllezėrit qėllimisht pėr kėtė punė, por herėn e parė u fut pak ujė dhe kamera u dėmtua. Filmimet nė kėtė kohė janė bėrė me zhytje tė lirė me mbajtje fryme, por idetė e vėllezėrve Berberi ishin tė tilla qė ata tė ndėrtonin diēka pėr tė qėndruar mė gjatė nė thellėsinė e detit dhe tė kishin frymėmarrje tė bollshme.

Kėshtu lindi ideja e ndėrtimit tė batiskafit, i cili do tė ishte shpikja mė e guximshme nė vendin tonė dhe e para e kėtij lloji. Batiskafi do tė ndėrtohej nė mėnyrė tė pavarur nga rreth 10 mekanikė durrsakė vetėm nė kohėn e tyre tė lirė nė kantierin detar tė Durrėsit. Batiskafi u projektua qė tė mbante tre vetė brenda dhe nga momenti i zhytjes ai tė qėndronte katėr orė nė ujė. Thellėsia maksimale qė ai mund tė kapte shkonte deri nė 84 metra.

Arbeni kujton se vėllai mė i madh i tyre, Thomai, ishte nė dijeni tė batiskafit "Trieste" me tė cilin Zhak Pikard (Jacques Piēard) arriti tė zbresė nė thellėsinė maksimale tė oqeanit nė Filipine. Fillimisht batiskafi shqiptar, i cili do tė pagėzohej me emrin "Rinia" u mbėshtet nė fotot qė vėllezėrit Berberi arritėn tė sigurojnė nga batiskafi "Trieste", i cili ishte ndėrtuar nga Agust Pikard dhe djali i tij Zhak Pikard.

Para fillimit tė punės Thomai u konsultua me inxhinierė tė hidrometeorologjisė dhe mekanikė tė specialiteteve tė ndryshme, por nga kėto takime ai pa vetėm skepticizėm dhe shumė pak shpresė tek inxhinierėt e fushės qė gjendeshin nė Shqipėri.

Nga ana tjetėr, Arbeni kujton se, shumica ishin ziliqarė dhe na shihnin me mosbesim. Shumė inxhinierė na shihnin dhe na thoshin se "po u bė kjo qė thoni ju, ne do tė grisim diplomat". Puna pėr batiskafin do tė fillonte nė vitin 1974 nė kantierin detar nė Durrės.

Pas mbarimit tė orarit zyrtar tė punės, ku kishte secili nga vėllezėrit Berberi nė sektorė tė ndryshėm, mblidheshin tek kantieri pėr tė punuar pėr pasionin e tyre. Pėr ndėrtimin e batiskafit janė dashur 4 vjet punė, derisa ai ishte gati nė vitin 1978.


Projekti i batiskafit

Qė nė fillim u mendua qė batiskafi tė kishte xhama specialė dhe ato u gjetėn nė fabrikėn e qelqit nė Kavajė. Vėshtirėsi tė mėdha qėndronin edhe tek tė dy kupolat, tė cilat do tė mbyllnin nga lart e poshtė cilindrin e madh metalik tė batiskafit. Kjo duhej qė pėr motive teknike, tė bėhej pa saldime si pjesė unike. Ata zbuluan se nė Tiranė gjendej njė impiant italo-francez, i cili mund t’i stamponte ashtu siē duhej.

Thomai i siguroi dy kupolat ashtu siē duhej dhe kur u kthye nė kantier me dy kupolat perfekte, asnjeri nuk i besonte syve. Vėshtirėsi tė tjera pati kur duhej tė zgjidhej stabiliteti i batiskafit. Mbi tė gjitha nė fundin e batiskafit u vendosėn pesha prej 400 kg qė do kompensonin galixhimin e strukturės. Mė pas pėr lėvizjen vertikale u vendos njė serburator nė fundin e tė cilit qėndronte e lidhur me njė bombol ajri.

Kjo bėnte qė tė kryente dhe rregullonte raportin ujė/ajėr nė brendėsi tė tij. E njėjta mėnyrė u pėrdor pėr propulsimin nė tė njėjtin drejtim nėse batiskafi do tė ndodhej nė vėshtirėsi kur qėndronte nė fundin e detit nė bregdete ranore si ai i Durrėsit. Nė lidhje me lėvizjen horizontale, u pėrdorėn dy motorė elektrik qė funksionon me bateri, ndėrsa instrumentet sinjalizues nė bord ishin tė pakta, vetėm veē njė manometėr qė tregonte thellėsinė nė metra.

Kur ēdo gjė ishte bėrė gati, batiskafi, njė vepėr e pėrkryer e ndėrtuar nga pesė tė rinj durrsakė, pa qenė profesionistė apo inxhinierė tė dėgjuar, kishin bėrė realitet atė qė nisėn para katėr vitesh. Zhytja e parė e kolaudimit u bė larg nga brigjet e Durrėsit nė njė thellėsi prej 150 metra.

Prova e parė rezultoi me sukses dhe tashmė pesė tė rinjtė kishin filluar qė tė pėrmendeshin jo vetėm nė vend, por edhe jashtė Shqipėrisė.

Dhjetė ditė pas provės sė parė vėllezėrit Berberi marrin njė letėr nga Tirana. Letra ishte nga Enver Hoxha, i cili i pėrgėzonte pėr suksesin dhe iniciativėn qė kishin ndėrmarrė duke e cilėsuar ndėrtimin e batiskafit njė "faqe tė re" pėr Shqipėrinė.

Por para inaugurimit zyrtar tė batiskafit, nė kantierin detar, Arbeni kujton se pati dhe "telashe" qė iu hapėn personelit tė kantierit detar. Megjithėse ne nuk punonim nė kantier, atyre "iu hap punė" sepse do tė duhej tė pastronin dhe rregullonin gjithė ato ambiente tė pafundme sepse do tė vinte pėr inaugurim udhėheqja e lartė dhe anėtarė tė Byrosė Politike.

Fillimisht batiskafi u zhyt nė 200 metėr pa njerėz, ndėrsa me tre vetė nė bord ėshtė zhytur nė 30-40 metėr thellėsi. Ai ishte i thjeshtė dhe pėrbėhej nga dy motorė me bateri dhe dy timonė drejtues sė bashku me helikat dhe balastet (rezervuarėt e ujit) pėr zhytjen dhe ngjitjen e tij nė sipėrfaqe.

Bujė dhe njėkohėsisht ēudi do tė pėrbėnte shpikja e batiskafit edhe nė botėn e huaj shkencore. Nė kohėn qė Zhak Pikard mėsoi pėr batiskafin shqiptar u shpreh i entuziazmuar nga kjo shpike dhe njėkohėsisht i habitur se si ia kishin dalė ta ndėrtonin duke pasur parasysh se ata nuk kishin as kushtet minimale pėr tė ndėrtuar njė gjė tė tillė.

Lajmi pėr ndėrtimin e batiskafit shqiptar u botua nė revistėn "Mondo Sommerso", “International Ocean Magazine” ku nė kopertinė shkruhej: "Il batiscafo albanese". Pėr ndėrtimin e batiskafit punuan Thoma, Arben, Nikolla, Orest Berberi si dhe shokėt e tyre Gim Mema, Nikolla Leka etj.


Fuqizimi i kantierit

Me kthimin e njė grupi inxhinieresh tė rinj qė kishin studiuar nė Rusi, Bullgari e Poloni, pėr ndėrtime mjetesh detare, ndėrtimi i mjeteve tė reja dhe futja e teknologjive tė pėrparuara shton shumėllojshmėrinė e shėrbimeve dhe tė ndėrtimeve tė mjeteve lundruese.

Nė vitin 1960 ata hapen kurse pėr ngritjen e aftėsive profesionale me programe tė mira teorike dhe praktike pėr motoristė, elektricistė, mekanikė skafi, saldatore, oksigjenistė, vinēierė. Mė pas njė pjesė e mirė e kėtyre kursantėve shėrbyen nė Flotėn Tregtare.

Nė vitin 1968, prodhohet anija metalike "Punėtori" dhe mė pas lėshohet nė det rimorkiatori i parė i prodhimit shqiptar "Debatik" me fuqi 1000 kuaj fuqi dhe gjatėsi 32 m. Nė vitin 1970 filloi riparimi i anijes 5000 tonėshe "Durrėsi", riparim i cili tregoi aftėsitė e rritura tė Kantierit Detar, i cili po fillonte tashmė nė nivelin e riparimit tė anijeve oqeanike.

Nė vitin 1974, Kantieri ėshtė transferuar nė sheshin ku ndodhet sot KURUM. Kjo u bė pas njė pėrvoje 30-vjeēare tė tij dhe pėr kėtė u ndėrtuan shkallė me pėrmasa tė mėdha nė tė cilat u lėshuan nė det anijet "Saranda" 1000 DWT dhe "Gjirokastra" 2700 DWT.

Pėr kėto prodhime kanė dhėnė njė ndihmesė tė veēantė Inxhinierėt Gani Ismailati, Hysni Peku, Hysni Qehajai, si dhe mjeshtėrit Xhevdet Karapici, e Abdulla Curri. Me pas zhvillimet nė Kantierin Detar vazhduan me krijimin e repartit tė riparimit tė vaporėve e mjeteve tė mėdha detare qė arriti tė kryejė riparime kapitale tė rimorkiatorėve, shalandave, Bigen "Adem Reka", tė dragave "Rodon" e "Adriatik" tė anijeve 500 tonėshe, tė avulloreve "Durrėsi" , "Partizani", "Liria" etj.

Punime Kapitale u kryen edhe nė anijet oqeanike "Tirana", "Vlora", "Shkodra" dhe "Arbėria". Me shumė vlerė ishte ngritja e repartit tė prodhimeve tė reja, sepse aty u realizua ndėrtimi i shumė mjeteve detare deri nė seri si anije pilotazhi, anije peshkimi KP 300, peshkatore 2KP- 408, anije 500 tonėshe si "Ali Kelmendi", "Vjosa", "Ylli i Kuq", "Dajti", "Bajram Curri", "Beqir Nova", "Adriatiku", "Tomori", tragete tė ndryshme pėr zonat e liqeneve nė veri, si dhe u projektuan e u prodhuan portat e H/C- ve tė Veriut.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=70645
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.6.2011, 15:33   2
Citim:
Njė pajisje e dobishme pėr ekspeditat nėnujore

Prezantohet roboti qė do tė shėrbejė pėr eksplorimet arkeologjike

Njė robot pėr xhirime nėnujore ėshtė prezantuar zyrtarisht gjatė Ditėve tė Hapura Portuale 2011 nė qytetin e Durrėsit. Ashtu si pėr tė atin, Thoma Berberi, edhe pėr Eraldin, projektuesi i robotit, deti dhe eksplorimi i thellėsive nėnujore pėrbėn njė nga pasionet mė tė mėdha tė jetės.

Njė ditė mė parė ata kanė prezantuar para publikut robotin nėnujor qė synon tė jetė njė pajisje tepėr e dobishme pėr ekspeditat arkeologjike nėnujore, pėr situatat qė mund tė krijohen nė territorin ujor portual, monitorimet e fund-detit apo dhe nė rastet e portave tė digave tė hidrocentraleve nė vend.

“Ashtu siē mund tė ketė nevoja vetė Autoriteti portual pėr tė monitoruar, vėzhguar kalatat dhe mjetet lundruese roboti bėn tė mundur vėzhgimin e drejtpėrdrejtė tė problematikėn qė mund tė ketė nė helikėn e njė anijeje, fl etėn e timonit apo pjesė tė kalatės”, tregon Erald Berberi i kėnaqur nga testimet e mėparshme, por edhe prezantimi zyrtar i kaluar me sukses nė sy tė shumė kureshtarėve. Tė gjithė bashkė kanė ndjekur nga afėr pėrgatitjen e robotit, hedhjen e tij nė ujė dhe imazhet e para tė pėrcjella nga fundi i basenit portual.

Erald Berberi ėshtė pjesė e bordit tė Klubit tė “aktiviteteve nėnujore tė Durrėsit”, KANUD, tė drejtuar nga i ati, qė u bė i njohur para viteve ‘90 si ndėrtuesi i batiskafi t “Rinia.

Ngjarja e rėndėsishme u prezantua nė kalatėn 4 tė portit detar tė Durrėsit. Roboti i parė nėnujor i prodhuar nė Shqipėri njihet nga prodhuesit e tij (Remotely Operated Vehicle). I emėrtuar “Erald-Syri i Detit” roboti ka njė peshė prej 36,6 kg dhe mund tė kryejė regjistrime fi lmike deri nė thellėsinė 150 metra. Pėr realizimin e tij ka punuar njė ekip me katėr veta dhe i drejtuar nga projektuesi.

Sipas Berberit, roboti qė mban emrin e tij i ndihmuar nga njė sistem i fuqishėm ndriēimi kryen vėzhgime dhe xhirime deri nė thellėsinė prej 150 metrash. Pajisja pėrcjell pamjet e xhiruara nė kohė reale nė kompjuterin me tė cilin ėshtė i lidhur. Pėr prodhimin e kėtij objekti nėnujor ekipi punoi pėr rreth dy vjet dhe gjatė kėsaj kohe “Syri i detit” ėshtė ideuar dhe realizuar deri nė detajet e fundit.

Roboti ėshtė i pajisur me telekamera, drita, katėr elektromotorė me bateri, si dhe njė kompjuter e telekomandė, nėpėrmjet sė cilės realizohen programet e punės. Kjo telekomandė ėshtė e pėrbėrė me fije qė lidhen nga sipėrfaqja deri nė objektin nėnujor tė zhytur, qė komandohet nga toka, duke lehtėsuar kėshtu punėn e njeriut dhe ulur kostot.

http://www.gazeta-shqip.com/sociale/...c7bb6e8c0.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.9.2013, 21:46   3
Citim:
“Shkencėtarėt” zbulojnė gjurmėt e njė anije austriake

Roboti “Made in Albania” befason polumbarėt

Durrėsi antik, Dyrrahu 3- mijė vjeēar, befason ēdo ditė me zbulimet e fadromave tė firmave ndėrtuese pas gėrrmimeve tė themeleve tė ndonjė pallati tė ri, tek dėgjon zbulimin e ndonjė varri ilir apo romak, tek shikon pamjet filmike tė servirura nga zhytės amatorė nė thellėsi tė detit, apo zbulimet e gjetura muajt e fundit nė themelet e Amfiteatrit. Por Durrėsi, mbetet mė shumė i mahnitshėm nga ajo ēfarė ai fsheh brenda dhe nė thellėsinė e detit. I pėrmbytur tre herė gjatė gjithė historisė tij 3-mijė vjeēare, Durrėsi mbetet vlera e historisė sonė qysh nga lashtėsia e deri sot, duke zgjuar vazhdimisht interesin e arkeologėve dhe ekspeditave tė huaja. Tė pasura me vlera antike mbetet edhe zona nėnujore e Durrėsit, Currilat, zona e Gjirit tė Lalėzit, Kepi i Rodonit, Rrushkulli, Golemi, Shkėmbi Kavajės, e shumė zona tė tjera, janė vendet ku po dalin nė dritė thesaret nėnujore tė Durrėsit Antik. Nė njė nga zonat nėnujore, e ndodhur vetėm 2 km larg bregdetit tė Durrėsit ėshtė zbuluar dhe filmuar, njė gjetje e jashtėzakonshme, e cila pas konstatimit rezultoi se ishte njė anije e madhe gjigande, ndėrtuar me konstruksion ēimentoje, dhe ēuditėrisht e ruajtur mirė.

Anija

Filmimet e rralla dhe pamjet tė gjetjes nėnujore, i ka bėrė nga thellėsia e detit njėri prej pionerėve tė prodhimit tė mjeteve zhytėse tė Marinės Detare Shqiptare, shpikėsi robotit nėnujor Thoma Berberi. Duke folur me modesti pėr gjetjen e rrallė Thomai u shpreh se “anijen gjigande e kam gjetur ndoshta rastėsisht gjatė njė gjuetie me pushkė deti, nė thellėsi jo mė shumė se 10-15 metrash, kur pashė dhe konstatova gjurmėt e anijes, dhe konturet nėnujore tė mjetit detar, sipėrfaqja nėnujore e Durrėsit veēanarisht, ėshtė e pasur, por kjo lloj anije ėshtė mė e veēanta nė llojin e saj, anijen e preka, e filmova, dhe vizitova ēdo centimetėr tė saj, por ajo ka pėsuar dėmtime nė zona tė ndryshme, por ruhen mirė disa zona tė veēanta”. Thomai apo siē e thėrrasin tė gjithė nė portin detar dhe Durrės “shkencėtari”, thotė se “anija ndodhet rreth 1 km larg bregdetit tė Durrėsit nė njė thellėsi aktualisht prej 8 metrash, ajo ka afėrsisht gjatėsi prej 80 metrash, dhe 15 metra lartėsi, prodhimi i anijeve prej betoni ėshtė i hershėm, kėshtu nė Ekspozitėn Universale tė Parisit nė vitin 1855, njė avokat francez me emrin Lambot, ēuditi botėn mbarė teksa paraqiti atje njė mjet detar tė vogėl tė ndėrtuar me njė rrjetė metalike tė mbuluar me llaē, po ashtu edhe italiani Gabellini, pas disa vitesh dhe pikėrisht nė 1890, filloi prodhimin e anijeve me skaf betonarmeje dhe prej asaj kohe kjo teknologji filloi tė pėrhapej nė botėn e asaj kohe”. Edhe nė Shqipėri, Kantierin Detar i Durresit, ka eksperimentuar prodhimi i varkave prej betoni qysh para 37 vitesh, pas specializimeve tė inxhinierėve tanė nė Kinė. Shtetet qė ende edhe sot realizojnė prodhimin e anijeve tė tilla janė Filipinet, Zelanda e Re, Kina apo edhe Indonezia. Zhytėsi Berberi ka nisur tė perfeksionojė edhe djalin e tij Eraldin, i cili edhe nė ekspeditėn e tij tė fundit, ka filmuar gjatė procesit tė zbulimit tė anijes prej betoni. Ai tregon se “kur jemi future brėnda ambienteve tė saj, konstatuam se, zonat e obllave, pjesėt e rrumbullakta tė dritareve ku vendoseshin xhamat ishin dėmtuar dhe aty dukej pėrbėrja prej betoni e kesaj anijeje, filmuam me kujdes dhe i ruajtėm pamjet filmike, ashtu siē kemi ruajtur edhe pjesė tė tėra me filmime pamjesh tė mrekullueshme tė bregdetit nėnujor qė pėrbėjnė njė fond tė pasur”. Anija prej betoni e gjetur nė ujėrat e bregdetit tė Durrėsit, mbetet objekt i studimit tė arkeologėve tanė, pasi nuk dihet ende se si ka mundur tė gjendet atje. Anija ka stemėn e Austrisė dhe mendohet qė ėshtė mbytur nė njė periudhė para 100 vitesh. Gjetja e rrallė nėnujore, ka shtyrė arkeologėt durrsakė, tė kėrkojnė pranė qeverisė Rama shpalljen e bregdetit tė Durėsit si “Zonė Monumentale Nėnujore”, pasi atje ka ende shumė gjėra pa u zbuluar, dhe do tė ishte njė interesim i jashtėzakonshėm pėr t’u vizituar nga turistėt e huaj.

http://www.gazetametropol.com/shkenc...ije-austriake/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 17:13.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.