Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Infrastrukturė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 30.6.2011, 08:39   41
Citim:
Stacionet e autobusėve me koncesion

Ministria e Infrastrukturės nuk pajtohet me privatizimin e stacioneve tė autobusėve. Dėshtimi i privatizimit tė dy prej stacioneve tė autobusėve nė Skenderaj dhe Kamenicė ka shtyrė kėtė institucion qė tė aplikojė formėn e partneritet publiko-privat.

Nė Ministrinė e Infrastrukturės nuk e fshehin qėllimin se terminalet kryesore tė autobusėve duhet tė shndėrrohen nė ndėrmarrje publike ngjashėm me Aeroportin Ndėrkombėtar tė Prishtinės.

Ata arsyetojnė me faktin se edhe terminalet e autobusėve, njėjtė sikurse Aeroporti, janė nė shėrbim tė pasagjerėve dhe operatorėve.

Arsyeja kryesore qė ka shtyrė MI`nė tė ndryshojė politikat e saj lidhur me kėtė sektor tė rėndėsishėm, janė dėshtimi i privatizimit tė disa stacioneve tė autobusėve, si ai nė Kamenicė dhe Skenderaj, tė cilat kanė humbur destinimin e dikurshėm dhe janė shitur si patundshmėri nga AKM`ja. Sa i pėrket pronėsisė, tė gjitha stacionet e autobusėve trajtohen si NSH dhe rrjedhimisht kanė qenė nėn administrimin e AKP-sė.

Drejtori i Departamentit tė Komunikacionit nė Ministrinė e Infrastrukturės, Qamil Feka thotė se qėllimi ėshtė qė tė ndryshojė koncepti pronėsor juridik i kėtyre ndėrmarrjeve. “Nė mėnyrė qė kėto ndėrmarrje tė gjenerojnė tė hyra mė shumė, tė ketė investime mė shumė, si dhe rritje e numrit tė tė punėsuarve. Ne mendojmė se kjo mund tė bėhet pėrmes PPP-sė, ngjashėm siē ėshtė bėrė me Aeroportin e Prishtinės”, tha ai.

Pjesa e transportit qė dikur operonte si ‘Kosovatrans’, ėshtė shuar apo ka falimentuar pėr shkak tė konkurrencės nga kompanitė private dhe pamundėsia e pėrballimit tė tregut.
Nė shumicėn e stacioneve tė autobusėve, tha ai, ėshtė privatizuar transporti dhe mirėmbajtja.

“Nė Prizren, Ferizaj dhe Gjilan, janė privatizuar: Transporti, mirėmbajtja dhe objektet jashtė stacionit tė autobusėve qė kanė qenė pjesė e N.Sh. “ Kosovatrans”, ndėrsa nė tė gjitha N.Sh. “Kosovatrans” qė ka pasur tė organizuar transportin, i njėjti nuk operon mė pėr shkak tė konkurrencės sė operatorėve privatė”.

Vlerėson si tė dėshtuar privatizimin e disa prej stacioneve tė autobusėve.
Ministria e Infrastrukturės nuk pajtohet me kėtė politikė dhe ka kėrkuar zyrtarisht qė ky proces tė ndalet derisa tė vendosen garanci se shėrbimet e stacioneve tė autobusėve do tė vazhdohen edhe pas privatizimit.

Pėrfaqėsues tė MI-sė thonė se me formėn e investimeve pėrmes Partneritetit Publiko Privat, ‘koncesionimit’. Lidhur me kėtė problematikė, edhe zyrtarja pėr informim nė Agjencinė e Privatizimit, Arta Gosalci ka thėnė pėr ‘Express’ se do tė bėhen konsultime me MI-nė dhe Asociacionin e komunave pėr tė zgjidhur kėtė ēėshtje.

“Sipas ligjit, Stacioni i Autobusėve ėshtė nė pronėsi shoqėrore mirėpo, Agjencia Kosovare e Privatizimit nė bashkėpunim me Ministrinė e Infrastrukturės dhe Asociacionin e Komunave do tė konsultohen pėr gjetjen e njė zgjidhjeje sa mė tė mirė pėr Stacionin e Autobusėve”, ka thėnė ajo.

http://www.gazetaexpress.com/?cid=1,14,56967
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.7.2011, 07:06   42
Citim:
Privatizimi i INSIG, ēmimi hiqet nga ligji

Kuvendi miratoi sot ndryshimet nė ligjin pėr privatizimin e “INSIG”, nė pėrpjekje pėr tė zhbllokuar privatizimin e kompanisė publike tė sigurimeve.

Ndryshimet parashikojnė heqjen e referencės ligjore pėr ēmimin e shitjes. Ēmimi minimal i shitjes do tė miratohet nga Kėshilli i Ministrave dhe do tė bazohet nė vlerėsimin e ri tė aseteve tė “INSIG”-ut nga njė shoqėri e specializuar.

Ndonėse qė prej njė viti ėshtė bėrė shpallja pėr nxjerrjen nė shitje, askush nuk ėshtė interesuar pėr ta blerė “INSIG”-un. Kjo e ka detyruar qeverinė shqiptare tė ndryshojė ligjin e privatizimit tė kompanisė, sipas rekomandimit tė konsulentit “BNP Paribas”. Sipas vlerėsimit tė tre viteve mė parė, asetet e “INSIG”-ut kishin njė vlerė prej 5.8 miliardė lekėsh.

Por pjesa e tregut tė “INSIG”-ut ka rėnė gradualisht dhe nė fund tė vitit 2010 ishte 8.4%, nga 15.2% qė ishte nė fund tė vitit 2008, para privatizimit tė dėshtuar. Sipas ofertės sė kompanisė amerikane “American Reserve Life Insurance” nė vitin 2009, “INSIG” u vlerėsua rreth 41 milionė euro.

http://www.scan-tv.com/lajmet/vendi/...nga-ligji.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.7.2011, 17:19   43
Citim:
Haxha thotė se e detyruan tė nėnshkruajė kontrata nė dėm tė PTK-sė

Prishtinė, 20 korrik 2011 - Drejtori i Pėrgjithshėm i PTK sė Syqri Haxha, me anė tė njė deklarate dėrguar medieve thotė se ėshtė detyruar tė nėnshkruajė kontrata tė dėmshme pėr PTK nė. Ai shkruan:
"Unė Shyqyri Haxha, drejtor i Pėrgjithshėm nė Post dhe Telekomunikacioin e Kosovės, dėshiroj tė ju informoj pėr gjerat si nė vijim:

Edhe pse pozicioni im si personi numėr njė nė PTK nėnkupton vendimmarrje dhe pėrgjegjės pėr tė gjitha veprimet dhe kontratat e nėnshkruara, kohėt e fundit, mua mė duhet tė ju them shumė sinqerisht qė unė kam qenė i shtyrė shume herė tė veproj dhe tė nėnshkruaj kontrata jashtė vullnetit tim.
Pėrveē kontratės me Dardafonin, unė kam qenė gjithashtu i detyruar tė nėnshkruaj njėrėn prej kontratave mė tė dėmshme nė historinė e PTK-sė nė dhjetė vjetėt e fundit.

Fjala ėshtė pėr kontratėn (me numėr protokolli 013233/09) nė mes tė PTK sė dhe IPKO s pėr dhėnien e fijeve optike kompanisė IPKO.

IPKO si konkurrenti i vetėm ndaj PTK-sė nė tė gjitha fushat e veprimit ka pasur njė mangėsi tė madhe nė operim pasi qe nuk ka poseduar rrjetin e vet optik nė territorin e Kosovės. Kjo i ka dhėnė PTK-sė njė avantazh shumė tė madh nė tregun konkurrues tė shėrbimeve pasi realizimi i shėrbimeve tė PTK-sė ėshtė bėrė nė mėnyre mė profesionale dhe me kualitet pa konkurrencė.

Me dhėnien nė shfrytėzim tė kėtyre fijeve konkurrentit tė vetėm tė saj, PTK i ka shkaktuar dėme shumė tė mėdha operimit dhe suksesit tė saj nė tregun e Kosovės.

Pra IPKO tash e dy vjet ofron shėrbime nė Tregun e Kosovės dhe i konkurron direkt PTK sė duke shfrytėzuar infrastrukturėn mė tė vlefshme qė PTK ka si avantazh ndaj konkurrentit tė vetėm IPKO.

Tė hyrat qė PTK merr nga IPKO me kėtė kontratė, janė shumė herė mė tė vogla nė krahasim me humbjet qė shkaktohen nė anėn tjetėr. Humbja vjetore qe kjo kontratė i shkakton PTK sė nė vit ėshtė 11 milionė euro.

Duke parė humbet e pėrmendura me lartė, unė kam vendosur tė ndėrpres njė gjė tė tillė nė muajin prill tė kėtij viti. Nė bazė tė nenit 12 tė kėsaj kontratė, me 19 prill 2011 kam dėrguar njė njoftim (protokolluar me datėn 19.04.2011 numėr 1778111) drejtorit ekzekutiv tė IPKO s duke e njoftuar (90 ditė paraprakisht) qė mė 17 Korrik 2011 PTK pėr shkak tė nevojave tė saj do tė shkėputur kontratėn e qiradhėnies se fijeve optike.

Pėrkundėr letrės nė fjale, unė kam qenė prapė i shtyrė tė veproj kundėr vullnetit tim dhe kompanisė IPKO t'ia vazhdoj kontratėn e cila do tė jetė njėra prej arsyeve kryesore nė zvogėlimin e vlerės se PTK-sė para privatizimit"
http://www.kosova.com/artikulli/73624
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.10.2011, 21:56   44
Citim:
Dėshton tenderi i parė pėr privatizimin e PTK-sė

Pas tėrheqjes nga gara pėr privatizimin e Postės dhe Telekomit tė Kosovės tė “Hervatski Telekom”, Komiteti Qeveritar pėr privatizim mori vendim pėr ndėrpresė tė gjithė procesin.

Ministri i Zhvillimit Ekonomik, Besim Beqaj, tė hėnėn, nė njė konferencė pėr media, ka sqaruar opinionin pse Qeveria merr vendimin pėr ndėrprerje tė procesit.“Pas mosinteresimit tė kompanisė “Hervatski Telekom” pėr tė vazhduar me privatizim tė Postės dhe Telekomit tė Kosovės dhe me mbetjen nė garė tė vetėm njė kompanie, e shpallim tė mbyllur kėtė proces”, tha ministri Beqaj.

Pas largimit tė kroatėve, nė garė kishte mbetur vetėm “Telekom Austria” dhe me vetėm njė ofertues ligjėrisht procesi nuk mund tė vazhdojė. Ai ka lexuar edhe njė vendim qė Komiteti Qeveritar e ka marrė pėr tė shpallur tė mbyllur kėtė proces dhe pėr tė filluar pėrgatitjet pėr njė proces tė ri, i cili do tė shkojė nė pajtim me orientimet strategjike qė ka Qeveria e Republikės sė Kosovės.

“Pra, ne do tė vazhdojmė me procesin e privatizimit, do tė vazhdojmė me pėrpjekjet tona pėr tė vėnė themelet e ekonomisė sė tregut, do tė vazhdojmė pėrpjekjet tona me orientim pėr tė rritur atraktivitetin e ndėrmarrjeve, tė cilat do tė jenė nė proces tė privatizimit sipas planit strategjik, tė cilin e kemi prezantuar si qeveri pėr zhvillimin ekonomik”, ka thėnė Beqaj.

Ai ka vlerėsuar se gjatė kėsaj kohe Qeveria i ka kryer tė gjitha obligimet e veta, ka bėrė raportin e ekzaminimit financiar e ligjor, ekzaminim teknik dhe tė biznesit, ka bėrė raport pėr ēėshtjet rregulluese nė Kosovė, ka marrė vendim pėr ndarjen e postės, e cila nė mėnyrė specifike pėrcakton se cilat asete i mbesin postės dhe cilat investitorėve privatė.

Ai tha se janė hartuar tė gjitha dokumentet e nevojshme pėr ketė proces, siē janė: memorandumi informues, udhėzimet pėr tenderė, kontrata e shitblerjes dhe statusi i ardhshėm i kompanisė sė re.

“Me qėllim tė rritjes sė vlerės sė transaksionit, nė bashkėpunim me ART-nė, ėshtė marrė vendimi nė qeveri pėr dhėnien e brezit tė frekuencave 1800 Mhz”, tha ministri Beqaj.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/d...izimin-e-ptkse
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.11.2011, 21:23   45
Citim:
BERZH: Privatizimet nė 2012, do tė rrisin tė ardhurat

Nxjerrja pėr shitje e aseteve shtetėrore nė vend vlerėsohet si njė reformė e duhur, nė kushteve aktuale. Njė fakt i tillė ėshtė pėrmendur edhe nė raportin e fundit qė BERZH publikoi, mbi zhvillimin e vendeve qė kjo bankė mbėshtet me fonde. Sipas raportit, nė fillim tė vitit 2011 qeveria njoftoi qėllimin e saj pėr privatizimin e rreth 1.300 aseteve tė ndėrmarrjeve, kryesisht tė vogla.

Banka pėr Rindėrtim dhe Zhvillim e konsideron kėtė reforme si tė rėndėsishme nė kushtet aktuale, kur kriza ka pėrfshirė globin dhe te ardhurat ne buxhete po bien. Ndėrkohė, sipas projektligjit tė buxhetit 2012, nuk janė parashikuar tė ardhura nga ky proces, i cili do tė vijojė tė jetė i hapur deri nė realizimin e privatizimit me sukses tė tyre.

Sipas relacionit tė kėtij buxheti, parashikohet qė ēdo e ardhur nga privatizimi, tė pėrdoret me vendim te Kėshillit te Ministrave pėr rritjen e kufirit tė shpenzimeve pėr investime si dhe nė uljen e huamarrjes.

Njė nga asetet kryesore qė ėshtė nxjerrė tashmė e plotė pėr privatizim ėshtė Albpetroli. Pėr kėtė qeveria ka bėrė njė tentativė vitin e kaluar pėr ta privatizuar, por nuk u arrit. Nė korrik 2011 kėshilltari i zgjedhur pėr privatizimin kėshilloi njė vonesė tė mėtejshme nė tė shitur, pėr tė pritur krijimin e kushteve tė pafavorshme tė tregut.

Pėrveē kėsaj, pėr privatizim janė edhe aksionet e qeverisė nė kompaninė e sigurimeve, INSIG. Pėr kėtė ministria e Financave ka hequr ofertėn minimale tė shitjes sė kompanisė, nė fund tė qershorit 2011, dhe pritet tė thėrrasė njė tender tė ri nė muajt e ardhshėm.

http://www.gazeta55.al/index.php?kat...rtikulli=24078
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.12.2011, 16:13   46
Citim:
Miratohet shitja 100% e Albpetrolit

Tiranė, 16 dhjetor – Kuvendi i Shqipėrisė ka miratuar dje vetėm me votat e mazhorancės vendimin pėr shitjen 100% tė aksioneve tė Albpetrol.

Miratimi ėshtė bėrė me 72 vota pro, ndėrsa opozita socialiste e kundėrshtoi idenė pėr shkak sipas saj, se mbi 2 mijė punėtorė do tė mbeten pa punė.

Albpetrol ėshtė kompania e fundit strategjike qė ka mbetur nė pronėsi tė publikut. Ndryshe nga privatizimet e kompanive tė tjera, pėr Albpetrol qeveria ka vendosur tė shesė tė gjitha aksionet. Aktualisht Albpetrol zotėron 1264 puse aktive, qė prodhojnė njė sasi nafte prej rreth 135 mijė tonė nė vit.

Aktualisht kjo kompani ka tė punėsuar rreth 4050 punonjės tė trajnuar dhe tė kualifikuar. Kjo kompani ėshtė krijuar rreth 60 vjet mė parė pėr nxjerrjen e naftės dhe tė gazit. Aktualisht prodhon nga 6 vendburime nafte nė depozitime karbonatike dhe terigjene, 4 vendburime gazi dhe njė rėre bituminoze.

http://www.kohaditore.com/?page=1,3,80879

Citim:
Ligji miratohet nė Kuvend. Nė garėn pėr shitjen e aksioneve, vetėm investitorė strategjikė

Privatizim 100 pėrqind aseteve tė "Albpetrol"

Kuvendi miratoi dje projektligjin "Pėr pėrcaktimin e formės dhe tė strukturės sė formulės sė privatizimit tė shoqėrisė 'Albpetrol, sh.a. Patos'", i cili synon tė sigurojė investime private pėr zhvillimin e sektorit tė naftės. Miratimi i propozimit tė formulės sė shitjes sė "Albpetrol" nga Parlamenti, i hap rrugėn tenderit ndėrkombėtar pėr kėtė proces. Kriteret e shitjes do tė pėrcaktohen nga Kėshilli i Ministrave, i cili brenda dy javėsh do tė publikojė edhe gjendjen reale tė kompanisė shtetėrore tė naftės.

Ministri i Ekonomisė dhe Energjetikės, Nasip Naēo mbrojti propozimin e qeverisė pėr privatizimin 100 pėrqind tė kompanisė shtetėrore tė naftės, si formula mė efektive dhe pėr tė siguruar qė nė fillimin e tij njė sasi tė konsiderueshme tė ardhurash pėr buxhetin e shtetit.

"Ne propozojmė dhe sjellim kėtė projektligj pėr privatizim 100 pėrqind tė aseteve dhe tė drejtave tė tjera tė kompanisė 'Albpetrol', ndėrmjet tė cilit bėhet e mundur qė pėr shtetin shqiptar, tė sigurohet edhe njė sasi e konsiderueshme e vlerave monetare qė nė fillim tė kėtij operacioni, ndėrmjet shitjes sė aseteve qė administron 'Albpetrol', siē janė toka dhe ēdo pus dhe objekt i trupėzuar qė aktualisht janė nė inventarin e 'Albpetrol', duke pėrfshirė edhe tė drejtat e lejet qė shoqėria disponon, tė cilat nė vetvete kanė njė vlerė tė konsiderueshme nė treg", tha Naēo.

Ndėrkohė deputeti i PD-sė, Florion Mima u shpreh se, "Albpetroli" ka vepruar nė emėr dhe pėr llogari tė shtetit, nė tė gjitha marrėveshjet hidrokarbure, si agjent i shtetit.

"Mesazhi mė i qartė ėshtė qė 100 pėrqindėshi garanton operim tė pavarur dhe me integritet nga operatori strategjik. 'Albpetroli' ka vepruar nė emėr dhe pėr llogari tė shtetit, nė tė gjitha marrėveshjet hidrokarbure, si agjent i shtetit. Por tė gjitha tė drejtat pronėsore mbi lėngun, mbi gazin janė tė gjitha tė popullit shqiptar dhe do tė vazhdojnė tė mbeten tė tilla. Ēdo gjė tjetėr ėshtė njė spekulim i qartė", tha Mima, deputet i PD-sė.

Opozita u deklarua kundėr shitjes sė plotė tė "Albpetrol". Demokratėt e konsiderojnė tė pavend kundėrshtimin e opozitės, pasi sipas tyre nuk duhet tė paragjykohet procesi i shitjes. Nė garėn pėr shitjen 100 pėrqind tė aksioneve tė shoqėrisė "Albpetrol, sh.a. Patos" do tė marrin pjesė vetėm investitorė strategjikė. Kėta investitorė duhet tė jenė patjetėr kompani qė operojnė nė sektorin e hidrokarbureve. Pavarėsisht se nuk solli ndonjė argument pėr rrėzimin e kėtij ligji opozita votoi kundėr.

Nė bazė tė p/ligjit parashikohet shitja 100 pėrqind e aksioneve tė kompanisė, njė alternativė e sugjeruar nga kompania konsulente "Patton/Bogss", e kontraktuar nga ekzekutivi pėr tė vlerėsuar asetet dhe formulėn e privatizimit. Vlera e aseteve tė "Albpetrol" llogaritet rreth 420 milionė dollarėve, fond, i cili nėse realizohet privatizimi, do tė pėrdoret pėr mbulimin e kostove, ndėrsa pjesa tjetėr do t'i kalojė buxhetit tė shtetit. Aktualisht "Albpetrol"-i zotėron 1264 puse aktive, qė prodhojnė njė sasi nafte prej rreth 135 mijė ton nė vit.

Pėr shitjen e tij qeveria e konsultuar edhe me "Paton Bogs", ka vendosur qė ndryshe nga privatizimet e tjera strategjike, pėr "Albpetrol"-in tė privatizojė 100 pėrqind tė paketės sė aksioneve. Ministria e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, sė bashku me shoqėrinė "Patton Boggs", do tė organizojė procedurat e privatizimit tė shoqėrisė, nė zbatim tė kėtij projektligji, duke filluar qė nga shpallja e ftesės pėr ofertė.

http://www.rilindjademokratike.com/R...r/politika.htm
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.12.2011, 19:03   47
Citim:
Mė 2012, likuidohen 600 ndėrmarrje shoqėrore

Likuidimi i 600 ndėrmarrjeve shoqėrore do tė fillojė nė vitin 2012, kurse pėr likuidimin e kėtyre ndėrmarrjeve, Agjencia Kosovare e Privatizimit (AKP) do tė angazhojė njė kompani ndėrkombėtare. “Kompania e cila do tė operojė si Autoritet i Likuidimit dhe do tė merret me punėn e kreditorėve tė NSHV-sė”, ka thėnė Ylli Kaloshi, zėdhėnės i AKP-sė.

KP-ja mė 15 dhjetor tė kėtij viti ka bėrė njoftim pėr kontratė pėr kėtė tender, kurse kompanitė ndėrkombėtare deri mė datėn 31 janar tė vitit 2012 do tė mund tė konkurrojnė. Sipas Kaloshit, vlera e sigurisė sė tenderit qė jepet si garanci nga konkurrentėt arrin shumėn nė 1,2 milion euro. Ai ka thėnė se kompania, e cila do tė ofrojė kushtet mė tė mira teknike dhe financiare do tė fitojė punėn.

“Janė 600 NSH nėn mandatin e AKP-sė dhe tė gjitha do t’i nėnshtrohen likuidimit, pasi kjo ėshtė mėnyra e vetme ligjore nė dispozicion pėr t’i identifikuar kreditorėt dhe pronarėt me tė drejtė nė tė ardhura nga privatizimi dhe aseteve tė shitura gjatė procesit tė likuidimit”, tha Kaloshi.

Sipas tij, AKM-ja ka filluar 120 likuidime, mirėpo nuk ka mundur t’i pėrfundojė pėr disa arsye, ndėrsa si shkaktar i rėndėsishėm ka qenė mungesa e metodologjisė sė likuidimit dhe proceseve esenciale tė menaxhimit tė likuidimit.

“AKP-ja ka filluar 59 likuidime dhe ka filluar njė sėrė tė shitjeve me likuidim. Ėshtė e qartė qė programi i likuidimit ėshtė nė njė fazė fillestare me vetėm tri likuidime tė realizuara”, tregon Kaloshi.

Deri mė tani, sipas, tij, shpėrndarja e fondeve kreditorėve tė ligjshėm qė i kanė plotėsuar kushtet ėshtė pėrfunduar pėr ndėrmarrje shoqėrore “DEN/DES”, ėshtė bėrė shpėrndarja pėrfundimtare e fondeve tė likuidimit pėr NSH PRN059 “Kosova Kontroll” - rajoni i Prishtinės, si dhe pėr ndėrmarrjen shoqėrore “KB Vushtrria”.

“Nė pėrgjithėsi, likuidimi mund tė ndahet nė tri komponentė; realizimi i aseteve, ankesat dhe shpėrndarja e fondeve ndaj kreditorėve legjitim dhe teprica do tė shkojė nė Buxhetin e Kosovės”, thotė Kaloshi.

Mirėpo, pjesa qė mė sė shumti merr kohė, sipas tij, janė ankesat, pasi kohėzgjatja minimale ėshtė 42 muaj nė praktikė, kjo ėshtė mė e gjatė kur paraqiten vonesa qė janė jashtė kontrollit tė Agjencisė - siē janė vonesat nė gjykatė.

“Ėshtė vlerėsuar qė efekti i kombinuar i ndryshimeve nė Ligjin e AKP-sė dhe OVGJS-sė do tė rezultojė nė zvogėlim prej 42 muajve, nė mė sė shumti 20 muaj”, thotė Kaloshi. Ai tregon se likuidimet kanė marrė shumė kohė dhe ecuria jashtėzakonisht e ngadalshme e pėrmbylljes sė rasteve ėshtė dashur tė rregullohet.

“Vlerėsime tė ndryshme bazuar nė legjislacionin dhe praktikat ekzistuese kanė treguar qė do tė nevojiteshin 18 deri 20 vjet pėr ta pėrfunduar procesin e likuidimit me njė kosto prej mbi 100 milionė eurove”, thotė ndėr tė tjera Kaloshi pėr "Kosova Sot".

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/m...rrje-shoqerore
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.3.2012, 21:12   48
Citim:
“Albpetrol”, shitje si OSSH

Privatizimi i shoqėrisė “Albpetrol” rrezikon te pėrfundoje si shitja e ish-kompanisė shtetėrore OSSH, ku lėmshi i borxheve mbetet ende sot i pazgjidhur. Ne prag te shitjes 100% te aseteve te “Albpetrolit” situata financiare e kompanisė duket e ende e paqarte, lidhur me detyrimet e prapambetura ne vite.

Pėrfaqėsues te “Albpetrolit” thonė se “Armo” prej vitesh nuk i paguan borxhet dhe se mbledhja e tyre mbetet pėr tu zgjidhur vetėm ne Gjykate. Si pasoje e keq menaxhimit qe vjen nga korrupsioni politik gjendja financiare e kompanisė nga viti ne vit ėshtė pėrkqesuar.

Kontrolli i Larte i Shtetit evidentoi njė borxh qe “Armo” i ka “Albpetrilit” ne shumėn 3.9 mld leke. Ndaj shitja e gjiganditi te naftės duket si nje zgjidhje jo vetėm pėr te dale nga kjo situate, por edhe pėr ti ardhur ne ndihme financave te tkurrura publike, pėr kėtė vit. Sipas eksperteve vlera kontabėl e kompanisė arrin ne afro 300 milion euro.

http://www.vizionplus.tv/index.php?o...omi&Itemid=210
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.3.2012, 17:51   49
Citim:
Hapet tenderi pėr privatizimin e Albpetrol

Qeveria ka dhėnė miratimin e saj pėr hapjen e tenderit pėr privatizimin e kompanisė shtetėrore tė naftės Albpetrol. Referuar vendimit, hapja e procedurave tė konkurimit do tė bėhet nė fillim tė muajit prill dhe do tė mbyllet nė muajin korrik, periudhė nė tė cilėt kompanitė e interesuara duhet ė kenė dorėzuar ofertėn e tyre pranė ministrisė sė Ekonomisė.

Nė rast se nuk do tė ketė oferta tė mjaftueshme pėr zhvillimin e garės, vendimi pėrcakton shtyrjen e mėtejshme tė afatit pėr dorėzimin e ofertave. Nė ankand janė nxjerrė 100 pėr qind e aseteve shtetėrore tė kompanisė, qė i korrespondojnė 13 milionė e 370 mijė aksioneve, me njė vlerė nominale prej 1 mijė lekė secili.

Procedura e konkurimit do tė jetė tender i hapur me njė faze ndėrsa ofertat qė do tė bėjnė kompanitė duhet tė jenė nė euro. Nė vendimin e saj, qė pas pak ditėsh merr fuqi ligjore, qeveria ka pėrcaktuar kriteret kryesore qė duhet tė plotėsojnė kandidatėt garues.

Referuar kėtij vendimi, kompania qė dėshiron tė bėhet pjesė e garės pėr privatizimin e Albpetrol-it duhet:

-Tė zotėrojė garanci financiare dhe tė vėrtetojė aftėsinė paguese

-Tė jetė e mirėnjohur nė veprimtarinė ekonomike

-Tė plotėsojė standardet e certifikimit ndėrkombėtar ISO

-Tė ketė njė plan biznesit tė detajuar pėr vitet 2012-2017, ku duhet tė pėrfshihen modernizimi i aseteve teknologjike tė Albpetrol-it, zgjerimi i linjave tė prodhimit dhe zgjerimi nė tregun vendas e ndėrkombėtar.

-Tė jetė shoqėri e specializuar nė fushat e kėrkimit, zhvillimit, prodhimit dhe tregtimit tė naftės dhe tė gazit, e cila t’i ketė ushtruar kėto veprimtari nė nivel ndėrkombėtar pėr jo mė pak se 5 (pesė) vjet.

-Tė ketė njė kapital tėrėsisht tė paguar nė shumėn 80 000 000 (tetėdhjetė milionė) euro dhe asetet neto tė konsoliduara duhet tė jenė tė paktėn 100 000 000 (njėqind milionė) euro.

-Nėse ofertat paraqiten nga nė bashkim i pėrkohshėm i shoqėrive/konsorcium, investitori strategjik duhet tė zotėrojė tė paktėn 30% tė kapitalit dhe tė drejtėn e votės nė shoqėrinė e pėrbashkėt/konsorcium.

Njė nga kushtet e forta pėr kompanitė apo konsorciumet kandidatė pėr privatizimin e Albpetrol-it ėshtė gjendja finaciare pėr tė pėrballuar, jo vetėm 10 pėr qind tė ofertės qė duhet dorėzuar me zarfin aplikues, por edhe vėrtetimi pėr mundėsinė financiare pėr tė mbėshtetur Planin e Biznesit pėr 5 vite e ardhshme. Plani 5 vjeēar i biznesit qė duhet ė paraqesin kompanitė nė garė duhet tė pėrfshijė planin pėr riaktivizimin e puseve ekzistuese tė “Alpetrol”-it me teknologji qė mund tė sjellin rritjen e prodhimit, planin pėr rehabilitimin e tubacionit tė transportimit tė naftės, plan-shpimi dhe zhvillimi qė tė pėrmbajė numrin e puseve, programimin e afatit kohor tė shpimeve, metodologjinė dhe kostot e pritshme tė shpimit, i hartuar edhe me qėllimin e identifikimit tė zonave potencialisht tė paeksploruara dhe pak tė zhvilluara, planin pėr rigjenerimin e rezervave apo planin pėr pėrmirėsimin e performancės mjedisore.

Kompania qė do tė rezultojė se ka dhėnė ofertėn mė tė mirė pėr blerjen e aseteve tė kompanisė Albpetrol do tė gėzojė tė drejtėn e shfrytėzimit tė burimeve natyrore tė naftės pėr 25 vite. Pėr vlerėn reale tė aseteve tė kėsaj kompanie ende nuk ka njė shifėr, edhe pse nga studime paraprake janė dhėnė dy vlera, njėra 500 milionė dollarė dhe tjetra 280 milionė euro. Kjo garė, pėr tė cilėn janė ftuar tė marrin pjesė disa kompani ndėrkombėtare, vjen nė njė kohė kur shumė vende ndodhen nė vėshtirėsi ekonomike. Koha e paėrshtashme ka shėrbyer si njė prej pikave mbėshtetėse tė kundėrshtarėve tė kėtij privatizimi nė parlament. Nėse nga kjo procedurė do tė arrihet pėrzgjedhja e njė fituesi, atėhere nėnshkrimi i marrėveshjes do t’i rikthehet sėrish Kuvendit, ku duhet t’i nėnshtrohet votimit parlamentar. Tė ardhurat nga ky privatizim, janė parashikuar tė transferohen direkt nė buxhetin e shtetit.

Kushte qė duhet tė plotėsojė kompania garuese:

-Tė zotėrojė garanci financiare dhe tė vėrtetojė aftėsinė paguese.

-Tė jetė e mirėnjohur nė veprimtarinė ekonomike.

-Tė plotėsojė standardet e certifikimit ndėrkombėtar ISO.

-Tė ketė njė plan biznesit tė detajuar pėr vitet 2012-2017, ku duhet tė pėrfshihen modernizimi i aseteve teknologjike tė Albpetrol-it, zgjerimi i linjave tė prodhimit dhe zgjerimi nė tregun vendas e ndėrkombėtar.

-Tė jetė shoqėri e specializuar nė fushat e kėrkimit, zhvillimit, prodhimit dhe tregtimit tė naftės dhe tė gazit, e cila t’i ketė ushtruar kėto veprimtari nė nivel ndėrkombėtar pėr jo mė pak se 5 (pesė) vjet.

-Tė ketė njė kapital tėrėsisht tė paguar nė shumėn 80 000 000 (tetėdhjetė milionė) euro dhe asetet neto tė konsoliduara duhet tė jenė tė paktėn 100 000 000 (njėqind milionė) euro.

-Nėse ofertat paraqiten nga nė bashkim i pėrkohshėm i shoqėrive/konsorcium, investitori strategjik duhet tė zotėrojė tė paktėn 30% tė kapitalit dhe tė drejtėn e votės nė shoqėrinė e pėrbashkėt/konsorcium.

http://www.scan-tv.com//lajmet/vendi...albpetrol.html

Citim:
Naēo: Albpetrol nuk ka sjellė asnjė fitim nė buxhet

Qeveria mendon se privatizimi i Albpetrolit do ta kthejė atė nė njė kompani eficiente, e cila do tė sjellė tė ardhura nė buxhet. Pėr ministrin e Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės, Nacip Naēo, duket se kalimi te privati ėshtė e vetmja mėnyrė qė arka e shtetit tė pėrfitojė ato para qė ka vite tė tėra qė nuk i merr nga kjo kompani. Problemet qė ka shfaqur kompania shtetėrore e nxjerrjes dhe prodhimit tė naftės lidhen me numrin e lartė tė punonjėsve, eficiencėn e munguar, ku prodhimi ėshtė shumė i ulėt dhe, nga ana tjetėr, njė zinxhir me borxhe.

“Kompania ‘Albetrol’ ka 4500 punonjės dhe nxjerr 58 mijė tonė naftė, ndėrsa kompania tjetėr nė Patos-Marinzė, me 350 punėtorė, nxjerr rreth 600 mijė tonė nė vit. Ky ėshtė dallimi dhe prandaj duam t’i shesim, sepse pėr vite me radhė shteti nuk pėrfiton gjė nė buxhet qė t’i investojė ato nė rrugė apo hekurudha, qė ėshtė shumė e rėndėsishme”, tha dje Naēo.

Lidhur me qėndrimin kundėr tė opozitės, ai e cilėsoi atė si njė luftė brenda llojit dhe jo si njė qėndrim tė unifikuar qė lidhet direkt me Albpetrolin. Ai solli nė vėmendje kontratėn e vitit 2004, kur opozita e sotme, atėherė nė qeveri, i kaloi njė kompanie tė huaj fushėn mė tė madhe naftėmbajtėse nė vend, Patos-Marinzėn, me kushte tė tilla qė nuk sjellin pėrfitim nė buxhet.

Kreu i METE-s garantoi se marrėveshja qė qeveria do tė nėnshkruajė pėr privatizimin e Albpetrolit do tė jetė mė e mirė se ajo e vitit 2004.

“Unė e lidh kėtė me marrėveshjen qė ka hedhur bazat nė 2004-n. Nuk them se kanė gabuar apo kanė shkelur ligjin, por aq e kanė pasur njohurinė e tyre lidhur me marrėveshjet hidrokarbure dhe e kanė lidhur me ato kushte qė nuk pėrfiton shteti shqiptar”, tha Naēo lidhur me marrėveshjen e lidhur nga opozita aktuale. Nga ana tjetėr, ministri theksoi se menaxhimi i Albpetrolit duhet t’u kalojė kompanive qė kanė mė shumė eksperiencė nė sektorin hidrokarbur dhe vetė Shqipėria nuk e ka atė.

“Ne aq i kemi njohuritė tona nė kėtė fushė, dhe ėshtė Agjencia Kombėtare e Hidrokarbureve qė e mbulon. Kemi bėrė kontrolle tė vazhdueshme, por tregu ėshtė i tillė dhe njohuritė tona janė tė tilla qė nuk kemi arritur dot tė bėjmė njė kontroll tė saktė tė tregut. Kjo ėshtė njė nga arsyet qė ne do t’ia shesim kėtė tė drejtė, nuk do t’ia falim, siē bėmė nė 2004-n, kėsaj kompanie qė do tė privatizojė Albetrolin, qė tė jetė e specializuar dhe tė kontrollojė nėse investimet janė siē deklarohen nga kompanitė apo jo”, tha Naēo.

Njėkohėsisht ai theksoi se gjithė procesi i privatizimit do tė jetė transparent. Aktualisht, konsulenti qė po merret me gjithė kėtė proces do tė pėrmbyllė tė gjitha detajet e tė dhėnave mbi bilancet dhe gjendjen e Albpetrolit dhe do tė hartojė edhe kontratėn pėrkatėse tė privatizimit. Dy ditė mė parė, Kuvendi miratoi vetėm me votat e maxhorancės ligjet qė sanksionojnė kalimin pėr privatizim tė kompanisė sė nxjerrjes sė naftės.

http://www.panorama.com.al/ekonomi/n...tim-ne-buxhet/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.3.2012, 21:37   50
Citim:
1,7 milion pėr “Valėn e 54-t” tė privatizimit

Agjencia Kosovare e Privatizimit (AKP) nė ceremoninė e hapjes sė ofertave tė “Valės sė 54-t” tė privatizimit dhe shitjeve nr. 12 pėrmes metodės sė likuidimit shpalli rezultatet e ofertave tė pranuara pėr ndėrmarrjet dhe asetet e ndėrmarrjeve shoqėrore qė ishin nė dispozicion pėr shitje.

Ofertat u pranuan nė Sallėn e Kuqe tė Pallatit tė Rinisė dhe Sporteve nga ora 10:00 deri nė orėn 12:00, ku u mbajt edhe ceremonia e hapjes sė ofertave. Publikimi i rezultateve u zhvillua po ashtu nė Sallėn e Kuqe tė Pallatit tė Rinisė dhe Sporteve, nga ora 12:30 deri nė orėn 16:00. Dorėzimi i ofertave nga investitorėt, hapja e ofertave dhe publikimi i rezultateve janė bėrė nė mėnyrė transparente, para pėrfaqėsuesve tė medieve dhe investitorėve tė pranishėm, si dhe ėshtė bėrė transmetimi drejtpėrdrejt i ceremonisė pėrmes faqes zyrtare tė internetit tė Agjencisė Kosovare tė Privatizimit.

Pėr “Valėn e 54-t” tė privatizimit gjithsej janė pranuar 49 oferta, dhe vlera e tėrėsishme e ofertave mė tė larta ishte 1.755.957 euro. Pėr shitjen pėrmes “Likuidimit 12” gjithsej janė pranuar 67 oferta, dhe vlera e tėrėsishme e ofertave mė tė larta ishte 1.942.764 euro.

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/1...e-privatizimit
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.5.2012, 19:19   51
Citim:
Njė kompani e njė konsorcium nė garė pėr Distribucionin e KEK-ut

Prishtinė, 21 maj - Nga katėr kompani, sa kishin konkurruar pėr tė privatizuar Distribucionin dhe Furnizimin e KEK-ut, nė garė kanė mbetur vetėm njė kompani dhe njė konsorcium. Ministri i Zhvillimit Ekonomik, Besim Beqaj, ka thėnė se dy kompanitė turke, Limak dhe Ēalik, kanė vendosur tė formojnė konsorcium, pėrderisa kompania nga Egjipti, Elsewedey Electric, ka vendosur tė konkurrojė e vetme. Beqaj ka thėnė se vendimi pėr pėrzgjedhjen e kompanisė fituese do tė merret shumė shpejt. Ai ka shtuar se pret qė pėrmbyllja e ofertės me kompaninė fituese tė bėhet brenda kėtij viti. Ai edhe njė herė i ka garantuar punėtorėt e kėsaj kompanie se nuk do tė jenė tė rrezikuar me largim dhe se kontratat e tyre janė tė pėrgatitura sipas kushteve tė kėrkuara nė Ligjin e Punės.

Procesi i privatizimit tė Privatizimi i Distribucionit dhe Furnizimit tė KEK ėshtė nė harmoni tė plotė me standardet ndėrkombėtare dhe ruan maksimalisht interesin e shtetit tė Kosovės, duke mos marrė obligime ligjore dhe financiare, tė cilat mund tė paraqesin problem nė tė ardhmen, ka deklaruar ministri i Zhvillimit Ekonomik, Besim Beqaj.

Kėto komente kreu i MZHE-sė i bėri sot gjatė njė konference pėr media, pas takimit tė Komitetit Qeveritar pėr Privatizimin e KEDS-it. Ministri Beqaj tha se transparencėn e procesit e garanton fakti qė me rastin e dorėzimit tė ofertave, prezentė kanė qenė pėrfaqėsues tė kompanive ofertuese, vėzhgues nga ana e IFC dhe Deloitte, tė cilėt e kanė konfirmuar rregullsinė e procesit tė hapjes. “Dokumentacioni tashmė ėshtė i vendosur konform rregullave nė njė kasafortė nė njė dhomė qė ėshtė e monitoruar 24 orė me video incizime dhe njėkohėsisht qasjen e kanė dy institucione nė kėto informacione dhe ne presim qė komisioni pėr vlerėsim tė ofertave qė ėshtė caktuar sot nga ministrat pėrgjegjės nė kėtė lami, tė kryej punėn e tij”, tha ai.

Sipas ministrit, komisioni do tė fillojė punėn qysh nesėr dhe sa mė shpejtė qė tė jenė tė qarta procedurat dhe vlerėsimet e kėtyre dokumentacioneve do tė procedohet me shpalljen e fituesit, duke theksuar se nuk ka kriter tjetėr pėrveē kriterit tė ofertės mė tė mirė financiare.

Beqaj tha se ministrat nė emėr tė Qeverisė kanė komunikuar nė mėnyrė shumė intensive pėr tė drejtat e punėtorėve. Nė kėtė aspekt KQP ka marrė njė vendim me pėrkrahje tė plotė tė Qeverisė qė tė gjitha kontratat e punėtorėve, pėrfshi edhe ato tė pėrkohshme tė garantohen pėr njė periudhė trevjeēare.

Ministri Beqaj ka sqaruar se Qeveria e Kosovės pėr dallim nga vendet e tjera nuk merr obligime pėr mbulim tė humbjeve, tė cilat mund tė krijohen nė ndėrmarrjet e ardhshme private pėr shkak tė mosinkasimit.

“Kjo ėshtė keqinterpretuar shumė shpesh duke thėnė qė kanė subvencionime tė Qeverisė pėr mosinkasim. Po e them edhe njė herė para gjithė jush se nuk ka subvencionim nga buxheti pėr mosinkasim dhe subvencionimi i shkon vetėm gjenerimit dhe rasteve sociale tė cilat janė tė parapara konform listės e cila ofrohet nga MPMS”, tha ai.

Numri njė i MZHE-se premtoi se procesi do tė mbyllet shumė shpejt dhe palėt e interesuar do tė njoftohen me kohė, ndėrsa procesi i hapjes sė ofertave financiare do tė jetė publik, ku pėrveē ministrave qė janė tė angazhuar nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė, do tė ftohen tė gjitha institucionet ndėrkombėtar nė Kosovė, pėrfshirė ambasadat, EULEX-in, ICO, Komisionin Evropian, KfW, USAID-in, shoqėrinė civile, mediat dhe kushdo qė ka dėshirė tė jetė prezent.

http://koha.net/?page=1,3,100305
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.5.2012, 17:34   52
Citim:
Energjia, ligji i ri mbron mė shumė konsumatorin

Drafti pėr sektorin e energjisė parashikon njė mbrojtje mė tė madhe pėr konsumatorin dhe rimodelim tė tregut tė energjisė nė vend, duke sjellė dhe liberalizimin e tij pėr operatorėt privatė.

Drejtori juridik nė Entin Rregullator tė Energjisė (ERE), Eduard Elezi thotė se, projektligji, qė ėshtė ende nė diskutim e sipėr me palėt e interesit, vendos ēmimin e energjisė qė tregtohet nė vend nga prodhuesit privatė, sipas pėrcaktimeve tė ERE-s.

Kjo bėhet pėr tė mos dėmtuar konsumatorin dhe kompanitė furnizuese me rritje tė ēmimit. Elezi thotė se, drafti do tė jetė gati pėr t’u miratuar nė Kuvend brenda kėtij viti. Ministria e Ekonomisė ėshtė duke pėrgatitur tre ligje tė reja qė pritet tė rregullojnė dhe standardizojnė fushėn e energjisė nė vend. Ligjet pėr energjinė e rinovueshme dhe eficiencėn energjetike, pas miratimit tė tyre pritet tė rrisin kursimet e energjisė dhe prodhimin nė vend.

http://www.scan-tv.com//lajmet/vendi...sumatorin.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.6.2012, 21:12   53
Citim:
Kosovė, vritet shefi i privatizimeve

Prishtinė - Drejtori i Bordit tė AKP-sė, Dino Asanaj, nuk arriti t’u mbijetojė plagėve tė marra me thikė nė fyt dhe nė gjoks, njoftojnė mediat e Kosovės.

Para pak ēastesh, vdekjen e Asanajt e ka konfirmuar edhe Mehmet Maxhuni, drejtor i Klinikės sė Kirurgjisė dhe shef i ekipit tė mjekėve qė e operuan tė zyrtarin kosovar.

“Ne bėmė gjithēka pėr ta shpėtuar, por nuk ia dolėm”, ka thėnė Maxhuni.

Sipas tij, pacienti ka shkuar nė QKU nė njė gjendje tė rėndė shėndetėsore dhe pothuajse pa shenja jete.

“Pacienti derisa u soll nė QKU, ka humbur shumė gjak pėr shkak tė plagėve tė marra nė fyt dhe nė anėn e majtė tė gjoksit”, ka saktėsuar ai.

http://www.gazetastart.com/lajme/Hap...qiptare/55024/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.7.2012, 21:24   54
Citim:
Bie poshtė mocioni i opozitės , lejohet shitja e KEK-ut

Me 48 kundėr, 31 pėr dhe 2 abstenime, mocioni i Lėvizjes Vetėvendosje nuk ka kaluar. Edhe pse ishte i harmonizuar me Lidhjen Demokratike tė Kosovės dhe Aleancėn pėr Ardhmėrinė e Kosovės, ai nuk ka marrė shumicėn e votave tė deputetėve.

Shefi i Grupit Parlamentar tė Lėvizjes Vetėvendosje, Visar Ymeri ka thėnė se nė bisedimet qė janė zhvilluar me pėrfaqėsuesin e Lidhjes Demokratike tė Kosovės dhe tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės u dakordua qė tė modifikohet teksti i mocionit dhe tė reduktohet nga katėr pika vetėm nė dy.

Ai mė pas ka lexuar pikat e mocionit qė parashihshin ndėrprerjen e privatizimit deri nė sjelljen e informatave tė procesit tė privatizimit.

“Kėto pika siē u mor vesh po i lexoj e pastaj le tė deklarohen grupet parlamentare se ēka po mendojnė pėr to. Pika e parė tė pezullohet procesi i privatizimit tė kompanisė kosovare pėr distribuim dhe furnizim me energji elektrike derisa tė dorėzohen informatat e plota nė Kuvendin e Kosovės nė lidhje me kėtė proces dhe pika dy thotė vendimi pėrfundimtar pėr privatizimin e merr Kuvendi i Kosovės”, ka theksuar Ymeri.

Pas propozimit tė mocionit, kryetari i Kuvendit e hedhi nė votim, ku me 48 kundėr, 31 pėr dhe 2 abstenime nuk kaloj ky mocion.

Seanca pritet tė vazhdoj me shqyrtimin e disa projektligjeve dhe mė pas shqyrtimin e Kodi Penal tė Kosovės./Kosovapress/

http://www.kosovapress.com/index.php?cid=1,3,149529
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.9.2012, 21:26   55
Citim:
Privatizimi i “Albpetrol” tėrheq kompani amerikane, ruse e kineze

Tiranė, 5 shtator - Shitja e kompanisė “Albpetrol”, privatizimi i fundit strategjik nė Shqipėri, paralajmėron njė betejė tė fortė gjeopolitike mes fuqive mė tė mėdha ekonomike botėrore.

Qeveria ka pėrcaktuar datėn 7 shtator si afatin e fundit tė dorėzimit tė ofertave dhe deri tani kanė tėrhequr dokumentet e tenderit 19 kompani.

Mes tyre janė dy shoqėri amerikane, “Silk Road Equity” dhe “Thompson Global”, njė kompani kineze me emrin “GPRO” dhe gjiganti rus “Gazprom”.

Kjo ėshtė hera e parė qė privatizimi i njė kompanie strategjike tėrheq nė garė kompani nga tri superfuqi si SHBA, Kina dhe Rusia, tė cilat janė njėkohėsisht edhe tre nga vendet qė vendosin ekuilibrat energjetike nė botė, ēka duket se paralajmėron edhe njė betejė tė fortė interesash jo thjesht ekonomike.

Me vendimet e fundit, qeveria shqiptare ka hequr dorė nga tė drejtat e nėntokės dhe mbitokės pėr sa i pėrket fushės sė hidrokarbureve.

Qeveria shqiptare i ka dhėnė tė drejtėn pėr kėrkimet “Albpetrolit”, qė nesėr do tė jetė njė kompani private dhe qė do tė vendosė pėr lejet pėr kompanitė e tjera qė do tė kėrkojnė pėr naftė nė Shqipėri, sikundėr edhe nuk ka mė asnjė ndikim nė prodhimin dhe rafinimin e naftės.

Duke qenė se nafta ėshtė njė produkt strategjik, edhe vendimi pėr “Albpetrol” e tejkalon interesin e thjeshtė ekonomik, duke u shndėrruar nė njė vendim gjeopolitik.

Nė kėtė kuadėr, interesi rus dhe ai kinez duket se kanė sjellė njė rritje tė ndjeshmėrisė sė amerikanėve pėr kėtė kompani. Ndonėse qeveria amerikane nuk ka shprehur asnjė qėndrim zyrtarisht, nė mėnyrė tė tėrthortė sinjalet kanė mbėrritur nė Tiranė javėt e kaluara, informon Tip Channel.

Njė tjetėr sinjal ishte hyrja nė tender e dy kompanive amerikane javėt e fundit, pas shprehjes zyrtare tė interesit nga rusėt e “Gazprom” dhe kinezėt e “GPRO”.

Ndoshta ėshtė rastėsore, por pikėrisht pėrpara hapjes sė ofertave pėr tenderin e “Albpetrol”, nė Tiranė ka mbėrritur zėvendės-ndihmės sekretari amerikan i Shtetit pėr Europėn dhe Euroazinė, Philip Reeker, i cili do tė qėndrojė nė Shqipėri deri nė fund tė javės, pra edhe dy ditė pas mbylljes sė tenderit.

Gjatė vizitės sė tij, tė enjten, njė ditė para tenderit pėr shitjen e “Albpetrol”, Reeker pritet tė zhvillojė takime me zyrtarėt mė tė lartė tė shtetit, mes tė cilėve edhe kryeministrin Sali Berisha.

http://koha.net/?page=1,3,114178
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.9.2012, 21:26   56
Citim:
“Albpetrol”, amerikanėt ofrojnė 850 milionė euro, rusėt 52 milionė USD

Tiranė, 7 shtator - Nė tenderin ndėrkombėtar pėr privatizimin e kompanisė publike tė naftės "Albpetrol", qė u zhvillua sot nė Ministrinė e Ekonomisė, u paraqitėn 6 kompani, ku pas hapjes ofertat e tyre financiare lėviznin nga 52 milionė USD e deri nė 850 milionė euro.

Nga 19 kompanitė qė kanė tėrhequr dokumentacionin pėr privatizimin e kompanisė sė naftės "Albpetrol", vetėm 6 sish kanė paraqitur ofertė.

Pas hapjes sė zarfeve, rezultoi se ēmimin mė tė lartė e ofron kompania amerikane Voltro Silk Road Equity Ltd, me 850 milionė euro. Surprizė ishte edhe ēmimi mjaft i ulėt prej 52 milionė dollarėve, ofruar nga kompania ruse Gazprom, e cila nuk paraqiti as garancinė e ofertės. Ndėrkohė, kanadezėt e Bankers Petrolium ofruan 303. 8 milionė euro. Kompania “Amber Shine INC” dha ofertėn 790 milionė euro, por nuk kishte paraqitur formularin e sigurisė sė saj. Konsorciumi "WIN Bussines" dha ofertėn 297.6 milionė euro dhe sigurinė e garancisė. Ndėrkaq, kompania "Ecolog International" nga Dubai nuk kishte paraqitur ofertė dhe garancinė e saj, raporton Balkanweb.

Komisioni i vlerėsimit tė ofertave u tėrhoq pėr shqyrtimin e dokumentacionit, ndėrkohė qė ende nuk ėshtė pėrcaktuar data e shpalljes sė fituesit.

Sipas studimeve gjeologjike, Shqipėria ka rezerva mbajtėse tė naftės nė nėntokė rreth 480 milionė tonė, qė kėrkojnė investime pėr t'u bėrė tė shfrytėzueshme. Deri sot, vendi ka 30 milionė tonė rezerva nafte tė eksploatueshme.

Paketa e aksioneve tė "Albpetrolit" pėrfshin tė gjitha asetet e ndėrmarrjes, lejet dhe licencat pėr shfrytėzim dhe kėrkim deri nė njė periudhė 25-vjeēare, ku pėrfshihet edhe ajo pėr transmetimin e gazit dhe shpėrndarjes sė tij, qė do tė mundėsohet nga ndėrtimi i gazsjellėsit TAP, si dhe tė drejtėn e blerjes sė emrit pėr tė konkurruar nė treg.

Burime brenda Ministrisė sė Ekonomisė, Tregtisė e Energjetikės kanė sqaruar se interesi nė rritje nga kompanitė vjen pėr shkak se pjesė e paketės ėshtė bėrė edhe njė licencė prodhimi energjie, qė do tė mundėsojė shfrytėzimin e gazit natyror dhe nėnprodukteve tė tjera tė naftės pėr prodhimin e saj.

http://koha.net/?page=1,3,114434
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.9.2012, 14:07   57
Citim:
“Albpetrol” do tė shndėrrohet nė magazinė pėr gazsjellėsin TAP

Askush nuk e priste ofertėn prej 850 milionė eurosh tė dy ditėve mė parė pėr blerjen e kompanisė sė vetme shtetėrore naftėnxjerrėse “Albpetrol”. Por, ndėrkohė duket se gjithēka ka qenė e mirėpėrgatitur kohė mė parė dhe ėshtė mbajtur nė fshehtėsi. Edhe pse ofertuesi 850 milionėsh, “Vetro Energy”, ėshtė njė kompani qė operon nė fushėn e hidrokarbureve me qendėr nė Singapor, ajo ėshtė pėrfaqėsuar nga dy amerikanė tė konsorciumit “Silk Road Equity”, ku edhe bėn pjesė.

Shifra e paparashikuar e cila u oferta i ka ēuditur gati tė gjithė, por duket se asetet e “Albpetrol” e meritojnė kėtė. Kjo, pėr shkak tė mbingjitjeve tė licencave, tė drejtave juridike e ekonomike dhe tė pasurive tė tjera natyrore nė varėsi tė “Albpetrol”-it, qė qeveria e kreu pak muaj para privatizimit tė tij.

Nė paketėn qė u pėrgatit pėr t’iu ofruar blerėsve tė “Albpetrol”-it u parashikua qė privatizuesit t’i jepet kompetenca qė ka shteti sot nė shfrytėzimin e hidrokarbureve nė gjithė territorin shqiptar. Por, pasi u konstatua se pjesa mė e madhe e vendburimeve tė hidrokarbureve ishin dhėnė me koncesion dhe “Albpetrol”-it nuk i kishin mbetur mė shumė se 5 pėr qind e tyre, atėherė qeveria vendosi qė nė paketė tė parashikojė edhe licencėn e ndėrtimit tė njė rafinerie nafte.

Por, ajo qė duket se ia ka rritur mjaft vlerėn e aseteve tė mbetura “Albpetrol”-it, ėshtė rikthimi i gjithė kriporeve diapire qė ndodhen nė zonėn e Dumresė, tė cilat deri para pak muajsh i zotėronte AKBN-ja.

Bėhet fjalė pėr njė numėr tė madh minierash kripe tė nėntokės, shfrytėzimi i tė cilave nuk do tė bazohet nė tregtimin e kripės qė pėrmbajnė. Burimet pohojnė se ato do tė pėrdoren si depozita tė gazit qė pritet tė mbėrrijė nė vitet e ardhshme prej Azerbajxhanit, nėpėrmjet linjės sė transportimit qė do tė ndėrtohet nga projekti “Trans-Adriatik”, TAP, qė tashmė ėshtė konfirmuar se do tė kalojė edhe nėpėrmjet Shqipėrisė.

Lajmi ėshtė bėrė i ditur pėr gazetėn nga burime pranė Ministrisė sė Ekonomisė, Tregtisė dhe Energjetikės (METE), tė cilat sqaruan se kjo mėnyrė e depozitimit tė gazit aplikohet edhe nė Gjermani. Kėshtu, kjo nuk sjell humbje financiare tė aksionerėve tė TAP gjatė muajve tė verės, kur gazi nevojitet mė pak dhe ulet ēmimi.

Ndėrsa privatizuesi i “Albpetrol”-it do tė sigurojė tė ardhura tė mėdha dhe tė qėndrueshme nė kohė, vetėm duke i lėshuar TAP-it me qira kriporet e boshatisura diapire. Burimet sqarojnė se pėr boshatisjen e kėtyre kriporeve nuk nevojiten shpenzime tė mėdha apo teknologji e avancuar. Kjo pasi nevojitet vetėm hapja e puseve dhe injektimi i ujit me solucione tė caktuara e mė pas thithja e tij pėr ta nxjerrė gjithė kripėn jashtė.

Ndėrkaq, kėto kripore tė boshatisura kthehen nė megacisterna ideale pėr krijimin e stoqeve tė gazit natyror, pohojnė burimet. Ndėrkaq, njė tjetėr pėrparėsi qė ka kompania e naftės e Singaporit, “Vetro Energy”, ėshtė edhe vendimi i posaēėm me numėr 107, i nxjerrė nga qeveria nė shkurt tė kėtij viti, ku paracaktohen edhe kriteret e vlerėsimit pėr shitjen e “Albpetrol”-it. Sipas kėtij vendimi, oferta financiare do tė ketė 75 pėr qind tė pikėve, ndėrsa garancitė teknike kanė 25 pėr qind tė pikėve.

http://gazeta-shqip.com/lajme/2012/0...sjellesin-tap/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.9.2012, 21:00   58
Citim:
100 mije ton nafte ne shitje

Ne prag te finalizimit te privatizimit te Albpetrol-it, kompania pritet te nxjerre ne shitje njė sasi te konsiderueshme nafte, me te madhen qe ka shitur ndonjėherė.

Ankandi do te zhvillohet ne datėn 1 tetor ne ministrinė e ekonomisė dhe janė plot 100 mije ton nafte bruto qe do te dalin ne shitje. Parashikohet qe nga kjo sasi nafte te pėrfitohen minimalisht 53 milion dollarė.

Ky ėshtė ankandi i dyte i kėtij viti, pas atij te dy muajve me pare ku kompania arriti te shesė vetėm 30 mije ton nafte. Burime nga kompania bėjnė me dije se kjo sasi nafte pėrbėn rezervat e Albpetrol-it pėr gjate vitit 2012.

sipas njoftimit, ora 11 e datės 1 tetor do te jete edhe afati i fundit pėr dorėzimin e ofertave nga kompanitė e interesuara. E pas kėsaj komisioni i vlerėsimit ka 180 dite afat qe te vendose pėr vlefshmėrinė e ofertave. Ankandi qe do te zhvillohet ėshtė njė procedure normale pėr kompaninė, ndėrsa pikėpyetjet qe shoqėrojnė kėtė proces janė sasia e konsiderueshme, koha ne te cilėn po shitet si dhe fakti qe ankandi do te zhvillohet jo nga kompania por nga ministria e ekonomisė.

Kjo lėvizje e qeverise vjen ne njė moment kur dėshtoi privatizimi i katėr hidrocentraleve. Nga ana tjetėr nuk ka ende njė zyrtarizim te privatizimit te Albpetrol-it, njė proces ky i cili po mbahet ne njė mungese te plote transparente. Ndaj paratė qe do te mėren nga nafta do te shėrbejnė pėr njė pėrmirėsim te lehte te arkės se shtetit.

http://www.vizionplus.tv/index.php?o...ret&Itemid=135
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.9.2012, 21:39   59
Citim:
“Albpetrol”, ecuria e privatizimit

Vendimi pėr privatizimin e kompanisė shtetėrore tė naftės ALBPETROL u zyrtarizua nė fund tė vitit tė kaluar. Qeveria solli nė Kuvend nė muajin dhjetor tė vitit 2011 projektligjin qė parashikonte privatizimin 100 pėr qind tė aksioneve tė kėsaj kompanie, njė formulė e ofrua nga konsulenti “Patton & Boggs”. Formula parashikonte privatizimin e tė gjitha aseteve tė kėsaj kompanie, pėrfshirė licensat pėr kėrkim nafte. Pritshmėria paraprake e qeverisė ishte ajo e arkėtimit tė rreth 300 milionė dollarėve, nė rast se procesi do tė rezultonte i suksesshėm. Ky projektligj u miratua nė mesin e muajit dhjetor tė vitit tė kaluar, duke i hapur rrugė nisjes sė procedurave tė privatizimit. Gjatė shqyrtimit parlamentar dhe miratimit nė Kuvend, drafti u amendua duke lėnė opsionin e shtimit tė njė liste tė re, tė njohur si lista C.

Kjo listė pėrmbante zonat e reja, kryesisht ato bregdetare, ku “ALBPetrol-i” privat licensohej pėr kėrkim nafte. Kjo, pritej tė kishte si efekt jo vetėm rritjen e interesit nga kompanitė e huaja,por gjithashtu edhe tė nivelit tė arkėtimit. Ndėrsa Ministria e Ekonomisė po pėrgatiste hapjen e garės, qeveria propozoi njė projektligj tjetėr, duke kufizuar privilegjet qė Albpetrol gėzonte si kompani shtetėrore. Nė reflektim edhe tė shqetėsimeve tė shprehura, qeveria pėrcaktoi se kompania qė do tė rezultojė fituese nė garėn pėr privatizimin e kompanisė sė naftės Albpetrol, nuk do tė mund tė shfrytėzojė rezervat natyrore dhe tė drejtat e kėrkimit tė naftės pėr njė me njė afat mė tė gjatė se 25 vite. Njė pikė tjetėr e projektligjit tė ri ishte ajo qė e kushtėzonte kompaninė qė privatizon Albpetrolin pėr tė respektuar marrėveshjet hidrokarbure me palėt e treta, tė cilat pėrpunojnė naftėn dhe gazin natyrore qė prodhon Albpetrol.

Ky amendim, qė synonte ruajtjen e pasurisė natyrore tė vendit, u pasua edhe nga amendime tė tjera qė licensonin kompaninė pėr tregtimin e gazit natyror apo tė energjisė. Tė dy kėto ndryshime shkonin nė favor tė rritjes sė interesit pėr kompaninė. Pas miratimit tė ndryshimeve ligjore qė strukturonin statusin juridik dhe peshėn ekonomike tė kompanisė shtetėrore, Ministria e Ekonomisė hapi garėn pėr privatizim. Gara e hapur qė nė pranverėn e kėtij viti, u finalizua nė javėn e parė tė muajit shtator. Me datėn 7 shtator, nė ministrinė e Ekonomisė u hapėn zarfet e kompanive me ofertat respektive. 6 kompani tė huaja kishin dorėzuar oferta qė varionin nga 40 deri nė 850 milionė euro.

Faza e parė e tenderit kėrkoi 22 ditė, kohė qė shėrbeu qė komisioni tė konsultohej me dokumentacionin e paraqitur nga kompanitė. Nė fund tė shqyrtimit tė dokumentacionit tė kompanive, vetėm tre prej tyre u kualifikuan pėr fazėn tjetėr. Konsorciumi amerikan “Vetro Silk Road Equity” me ofertėn e e tij 850 milionė euro mori maksimumin e pikėve. Kompanitė kanė afat kohor deri nė 5 ditė tė paraqesin ankimimet e tyre pranė Ministrisė sė Ekonomisė. Pas pėrfundimit tė kėtij afati, pritet qė raporti pėrfundimtar t’i dorėzohet Kėshillit tė Ministrave pėr tė kaluar mė pas pėr miratim nė Kuvend. Njė muaj pas nėnshkrimit tė kontratės me kompaninė fituese, duhet tė nisė edhe disbursimi i parave tė ofertės.

http://www.scan-tv.com//lajmet/vendi...vatizimit.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.10.2012, 21:02   60
Citim:
Serbia kėrcėnon blerėsin e PTK-sė

"Republika e Serbisė do t’i shfrytėzojė tė gjitha mjetet ligjore pėr tė mbrojtur tė drejtat e veta legjitime pronėsore, duke iniciuar procedura pranė gjykatave relevante nė vendin e regjistrimit ose selisė sė kompanisė, si dhe pranė tė gjitha organeve ndėrkombėtare kundėr tė gjitha etniteteve, qė mėtojnė tė shkelin tė drejtat legjitime pronėsore dhe interesat pronėsorė tė saj", thuhet nė letrėn e shefit tė Zyrės sė Serbisė pėr Kosovėn

Privatizimi i PTK-sė po has nė kundėrshtime jo vetėm brenda Kosovės, por edhe jashtė saj, ndonėse pėr arsye tė ndryshme. Debati i sotėm pėr privatizimin, i iniciuar nga lėvizja ‘Vetėvendosje’ nė Kuvend, pritet tė sfidojė seriozisht ligjvėnėsit kosovarė, para se ata tė pėrcaktohen pėr formimin e njė liste me rekomandime pėr fatin e mėtejshėm tė kėtij procesi. Sindikatat, ekspertė ekonomie dhe opozita kėrkojnė rishikimin e privatizimit, pasi nė kėtė moment, sipas tyre, vendi mund tė humbasė. Ata akuzojnė Qeverinė pėr mungesė transparence. Herėn e kaluar procesi dėshtoi pas dyshimeve pėr korrupsion, ndėrsa ofertues seriozė u tėrhoqėn nga gara. Ndėrkohė, Serbia nuk po rri duarkryq, por ka adresuar te investitorėt e interesuar pėr PTK-nė njė kėrkesė zyrtare, ku shpreh pretendimet e saj pronėsore mbi Postėn dhe Telekomin e Kosovės. Kjo ēėshtje ėshtė ngritur nga Aleksandėr Vulin nė njė dokument nga Zyra pėr Kosovė dhe Metohi 261 Nr. Ref: 023-01-08-2/12-01 Data: 14 shtator 2012, Beograd.(Mė gjėrėsisht mund t'a lexoni nė numrin e sotėm tė gazetės KOSOVA SOT).

http://www.kosova-sot.info/ekonomi/s...eresin-e-ptkse
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 23:57.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.