Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 27.5.2011, 23:05   1

Shkrim i cituar Gėrmime nė Shkodėr


Citim:
Projekt gėrmimi arkeologjik pėrreth “Rozafės”

Synohet gjetja e gjurmėve arkeologjike tė periudhės sė Ilirisė

SHKODER- Zona arkeologjike pėrreth kalasė “Rozafa” ėshtė pėrfshirė nė njė projekt tė rėndėsishėm pėr zbulimin e vlerave tė lashta qė mbart ky territor i lashtė.

Sipas drejtorit tė Parkut Arkeologjik Shkodėr, Nikolin Shati, projekti ėshtė njė nisėm e Qendrės sė Studimeve Antike pėr Evropėn Juglindore nė Universitetin e Varshavės, pėrfaqėsuar nga profesor Piotr Dyzcek, e miratuar nga Kėshilli Kombėtar i Arkeologjisė sė vendit tonė.

Pėr zbatimin e kėtij projekti qė pritet tė fillojė nė ditėt e para tė muajit qershor do tė punojnė ekspertė tė huaj nė fushėn e arkeologjisė sė bashku me specialistė tė kėsaj fushe tė vendit tonė. Drejtori i Parkut Arkeologjik Shkodėr, Nikolin Shati, sqaron se nė bazė tė kontratės sė nėnshkruar mes palėve implementimi i projektit shtrihet nė njė afat kohor prej 5 vitesh.

Ēdo vit do tė zhvillohen nga gjashtė javė punime nė territorin e parashikuar pėr vėzhgim e gėrmim, duke synuar gjetjen e gjurmėve arkeologjike tė periudhės sė Ilirisė.

Profesori i arkeologjisė Dyzcek ka hartuar projektin e tij, pikėrisht nisur nga fakti se nė kėtė zonė tepėr tė lashtė, mbi 2500-vjeēare, nuk ėshtė bėrė asnjėherė njė studim e gėrmim i duhur nė terren pėr tė arritur nė zbulimin e arkeologjisė ilire.

Sipas drejtorit Shati, faza e parė e projektit pritet tė fillojė nė fillim tė muajit qershor tė kėtij viti. Kjo fazė pėrfshin fazėn Syrvey tė zonės sė futur nė projekt, meqė ėshtė njė zonė kryesisht aluvionale, me mbushje tė mėdha pėr shkak tė lumenjve qė ka pėrreth.

Sipas tė dhėnave paraprake tė projektit ėshtė parashikuar qė fillimisht tė bėhet njė gėrmim 2,5 deri nė 3 metra thellėsi, pasi mendohet se tabani arkeologjik, mbetjet arkeologjike do tė gjenden nė kėtė thellėsi.

Faza e parė Syrvey do tė pėrqendrohet kryesisht nė zonėn e quajtur tarrasė tė qytetit antik, qė fillon nga ura e re mbi lumin Buna,vijon mė tej me pjesėn e zonės tek restorant “Legjenda”, lidhet me urėn e Bahēallekut nga ku do tė pėrfshijė gjithė territorin deri tek Xhamia e Plumbit.

Pas pėrfundimit tė vėzhgimeve dhe testimit nė terren, do tė fillojė dhe faza e dytė qė ka tė bėjė me gėrmimet arkeologjike. Kjo fazė e dytė ėshtė parashikuar tė fillojė nė muajin shtator tė kėtij viti. V. Abdyli

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=70791
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.9.2011, 21:26   2
Citim:
Gėrmimet rreth “Rozafės”, gjendet mbishkrim i shekullit 1 p.e.s

SHKODER- Gėrmimet e fazės sė parė tė projektit arkeologjik qė pėrfshin territorin rreth kalasė “Rozafa” kanė filluar tė nxjerrin nė pah gjurmėt e para tė qytetėrimit tė lashtė, tė shumėpėrfolur nga specialistėt pėr kėtė zonė, por ndėrkohė brenda territorit tė kėsaj kalaje legjendare janė gjetur disa mbishkrime qė mendohet t’i pėrkasin periudhės sė shekullit tė parė para erės sonė.

Sipas specialistėve dhe drejtuesve tė Parkut Arkeologjik Shkodėr, njėri prej kėtyre shkrimeve vlerėsohet si mė i rėndėsishmi, pasi mendohet tė shėnojė dhe materialin e parė tė shkruar qė i pėrket periudhės sė fillimit tė pushtimit tė Shkodrės nga romakėt dhe fillimin e rėnies sė perandorisė Ilire.

Pėr mė tepėr gjetja e kėtij mbishkrimi ėshtė vlerėsuar tepėr pozitivisht nga specialistėt e arkeologjisė, pasi ėshtė njė ndėr elementėt e rėndėsishėm tregues tė vlerave tė mėdha historike qė gjenden nė thellėsi tė territorit tė kalasė “Rozafa”.

“Shenjat e para tė mbishkrimit i kemi parė gjatė njė pune pėr pastrimin e ujėmbledhėsit nė kala. Nė pamje tė parė dukej njė shkrim tepėr interesant. Me ardhjen e ekspeditės arkeologjike u bė i mundur shterimi i ujit tė ujėmbledhėsit dhe krijimi i njė pamje mė tė qartė tė saj. Gjatė pastrimit tė territorit u vu re se bėhej fjalė pėr njė shkrim shumė tė veēantė. Shkrimi mendohet se i pėrket njė periudhe kohore, maksimumi tė shekullit tė parė. Ėshtė njė akt juridik qė pėrshkuan pak a shumė kolonizimin romak dhe rėnien e perandorisė ilire tė periudhės sė Augustit. Ky mbishkrim dhe katėr tė tjerė qė janė gjetur aty kanė kaluar pėr njė ekspertizė mė tė saktė tė institutit tė arkeologjisė nė Francė. Ėshtė e rėndėsishme gjetja e kėtij mbishkrimi pasi prej kėsaj periudhe tė shekullit tė parė, para erės sonė dhe tė shekullit tė parė tė erės sonė nuk kemi pasur dokumente tė mirėfillta. Ky ėshtė njė shkak i mirė pėr gėrmime dhe studime”, ka sqaruar Nikolin Shati, drejtor i Parkut Arkeologjik Shkodėr.

Ndėrkohė, pėr sa u pėrket gėrmimeve tė ekspeditės arkeologjike pranė kalasė “Rozafa” drejtori Shati bėn tė ditur se projekti ka hyrė nė ditėn e dhjetė, ndėrsa gėrmimet kanė vetėm tre ditė qė kanė filluar nė tri pika tė ndryshme pėrreth kalasė.

Qė nė gėrmimet e para kanė filluar tė duken shenjat e para tė qytetėrimit tė lashtė kryesisht nė pjesėn afėr restorant “Legjendės”, zonė ku pritej tė dilnin kėto shenja nė thellėsi jo shumė tė madhe. Shkodra ėshtė themeluar rreth shekujve V-IV p.e.r. Kalaja ėshtė e vendosur mbi njė kodėr nė hyrje tė qytetit nė njė lartėsi 130 metėr.

Nė afėrsi tė kėsaj kalaje, rrėzė kodrave tė Tepes, nė anėn jugore, zbulimet e hershme arkeologjike fillojnė nga Bronzi i hershėm (2000 p.e.r).ndėrtimi i kalasė mendohet tė ketė filluar nė shekullin V - IV p.e.r. Kalaja u ndėrtua me gurė ciklopikė, tė puthitur pa llaē. N

ė vitin 181 p.e.r. bėhet Kryeqytet i Mbretėrisė sė Ilirisė, me sundimtar Gentin, dhe kishte njė shtrirje tė madhe nė pjesėn veriore. Gjatė shekullin II p.e.r. nė kalanė e qytetit zhvillohen luftėrat me Romėn dhe nė vitin 168 pushtohet nga Roma dhe bėhet njė nga qendrat e njėsive administrative tė Perandorisė Romake. Me reformat e Dioklecianit bėhet qendėr krahinore. Mbishkrimi i gjetur brenda kalasė mendohet se i pėrket pikėrisht kėsaj periudhe.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=72167
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.6.2012, 21:05   3
Citim:
Arkeologėt: Rozafa ishte kryeqendėr ilire

Emri:  vuogd8kt.jpg
Shikimet: 621
Madhėsia:  22,5 KBEkspedita polako-shqiptare qė po kryen gėrmime nė Rozafė dhe nė zonat arkeologjike tė Shkodrės, ka pėrfunduar fazėn e dytė tė studimeve.

Arkeologu polak, Piotr Dyczek, drejtues i ekspeditės dhe drejtor i Qendrės pėr Kėrkime Antike pėr Evropėn Juglindore nė Universitetin e Varshavės (Poloni), tha pėr mediat tiranase se atje janė zbuluar gjėra interesante.

“Jemi tė sigurt se kėtu ishte qendra e periudhės helenistike, jo vetėm gjatė sundimit tė Gentit, por edhe me herėt. Mendoj se Kalaja ishte qendra mė e rėndėsishme ilire nė rajonin verior tė Shqipėrisė.

“Bazuar nė gėrmime, tani kemi tė dhėna se kėtu ka pasur ndėrtesa tė mėdha, dhe se pikėrisht kėtu ku ndodhemi ishte njė qytet shumė i pasur.

“Ėshtė e pamundur qė tash tė pretendohet se kjo Kala ishte sllave, sepse tė gjitha materialet qė i gjetėm deri tani, por edhe ato qė janė gjetur mė parė, na ēojnė nė periudhėn e bronzit - por qė ishte tipike dhe karakteristike pėr Shqipėrinė, e mandej, kemi edhe periudhėn ilire, qė ėshtė shumė e vėrtetė”, theksoi mes tjerash ai.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,22,83175
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.10.2012, 21:37   4
Citim:
Gėrmime tė reja arkeologjike nė Koman

Shkodėr, 1 tetor - Nė Shqipėri, drejtues tė Institutit tė Arkeologjisė vlerėsojnė si shumė tė rėndėsishme gėrmimet arkeologjike, tė kryera gjatė kėtij viti nė Koman tė Shkodrės, ku ruhen dėshmi tė vazhdimėsisė iliro-shqiptare, transmeton VoA. Drejtoresha e Institutit tė Arkeologjisė, Shpresa Gjongercaj, tha se gėrmimet nė Koman janė zhvilluar nė saje tė bashkėpunimit tė arkeologėve shqiptarė me ata tė shkollave franceze tė arkeologjisė.

http://koha.net/?page=1,5,117369
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 01:04.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.