Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Popullsi
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 2.7.2011, 08:12   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Gjermani: 300 000 shqiptarė nė 2008 (SPD) (*R2011)


Nė parlamentin gjerman ėshtė pėrmendur nė 2008 nga SPD se 300 000 shqiptarė tė Veriorit jetojnė aktualisht nė Gjermani:

Citim:
Deutscher Bundestag - 16. Wahlperiode - 166. Sitzung. Berlin, Donnerstag, den 5. Juni 2008

Dr. Hans-Peter Bartels (SPD):

Deutschland ist das Land - auch das ist angesprochen worden -, das das größte Interesse daran hat, dass hier eine gute Zukunft gestaltet wird. Denn heute leben 300 000 Kosovo-Albaner in Deutschland. 100 000 sind schon in das Kosovo zurückgegangen. Das heißt, Deutschland hat im Vergleich zu allen anderen europäischen Ländern die engsten Beziehungen zum Kosovo.

http://www.hans-peter-bartels.de/pdf...rtels_-_Kosovo
Numri ėshtė i pakonfirmuar zyrtarisht, por pėrmendet dhe nė botime tė tjera gjermane, ku duket se ka njė konsensus tė pėrgjithshėm se ėshtė aq.

Citim:
Möllers et al. 2010: A socio-economic picture of migrants from rural Kosovo in Germany

(...)

One source estimates that between 700,000-800,000 Albanians from Kosovo live abroad (Balaj 2001), thereof 300,000-400,000 in Germany (Bartels 2008). Others such as Mustafa et al. (2007) or ESI (2006) indicate between 315,000 and 500,000 Kosovars abroad, of which about 50% live in
Germany.

(...)

We look at a sample derived from the about 300,000 Kosovar migrants who currently live in Germany.

(...)

http://www.riinvestinstitute.org/pdf...2010-final.pdf
Ndėrkohė te statista.de, qė ėshtė kompani private, ka njė tabelė tė 2009-ės qė citon si burim "Zyrėn Federale tė Statistikave":

Citim:
Die Merkmalsausprägung "Kosovo" weist als Wert 84043,00 aus.
Die Antwortoption "Albanien" weist als Wert 9991,00 aus.

Die Antwort "Mazedonien" weist als Wert 62888,00 aus.
Die Antwortoption "Montenegro" weist als Wert 10201,00 aus.

http://de.statista.com/statistik/dat...herkunftsland/
Pra zyrtarisht i bie te jenė 94 000 shqiptarė nga Z1 dhe tė papėrcaktuar nga Z2. Nga tė dy zonat duhet tė jenė mbi 100 000 shqiptarė me shifra zyrtare.

Por tė dhėnat zyrtare tė kėsaj natyre janė tepėr konservative, duke marrė parasysh parasysh dhe numrin cunguar tė popullsisė qė ka dalė nga regjistrimi nė Verior, ku mungojnė rreth 500 000 njerėz (qė o janė atje, por nuk janė pėrfshirė nga regjistrimi, o janė nė Gjermani/Zvicėr/Suedi e gjetiu).
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.7.2011, 01:54   2
kalimtar/e
 
200 mijė qė mungojnė mund tė jenė shqiptarė tė pajisur me pasaportė gjermane dhe prandaj pėr zyrtarėt figurojnė vetėm si gjermanė.

Shtetet shqiptare do ishte mirė tė kryenin regjistrim tė kolonėve sepse nr. i shqiptarėve me banim tė pėrhershėm nė vendlindje pėrftohet me vėrtetėsi nga tė dhėnat e kryqėzuara tė gjendjes civile dhe tė institutit/entit tė statistikave.

Censusi i kolonėve, nr. i tė cilėve nuk mund tė pėrftohet nga kryqėzimi i tė dhėnave tė gjendjes civile me tė instituteve tė statistikave tė shteteve pėrkatėse (sepse mjaft shqiptarė tė lindur jashtė nuk aplikojnė pėr pasaportat shqiptare dhe mjaft shqiptarė tė tjerė mbajnė pasaporta tė ēuditshme, tip IRJM e Mal i Zi), ėshtė mjaft i nevojshėm, si pėr tė njohur me saktėsi peshėn demografike tė kombit si pėr tė shlyer detyrimet morale dhe kushtetuese ndaj tyre.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 01:56.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.