Kthehu   Kreu > D1 > Punishte
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 6.3.2010, 21:44   1
Paion
 

Paionėt


Prej tė gjitha fiseve ilire, mė sė paku i ėshtė kushtuar rėndėsi Paionėve, nga historiografia jonė dhe e huaj. Iliricitetin e tyre e kanė pranuar Tomachek, Krechmer dhe A.Stipcevic. Ndėrkaq, nė wikipedia si pasojė e agjencioneve virulente filohelenike, etniciteti i paionėve lihet si pezull duke mos e definuar qartė por duke e pėrgjithėsuar nė iliro-thrakas. Se njė pjesė e nėnfiseve paione ishin thrake ose nė sferėn thrake kjo s'ka dyshim, mirėpo nėse i hulumtojmė emrat e mbretėrve paion (P.Krechmer) atėherė s'bėjnė dallim nga bashkėsia etnike ilire.

Mirėpo versionet e teksteve tė lashta tė autorėve antik ndryshojnė shpeshherė nga njėri tjetri duke shkaktuar konfuzitet tė plotė. Nė librin 'Ilira dhe Ilirėt tek autorėt antik' tek kapitulli i Apianit shkruhet:

Citim:
Agrianet qe jane nje fis i paioneve te poshtem dhe ilire te ardhur, fituan lavdi te madhe per veprat heroike qe bene ne kohen e Filipit dhe Aleksandrit
Ndėrkaq, pėr fat tė keq nė versionet online tė po kėtyre teksteve shkruhet ca mė ndryshe:

Citim:
They have been renowned from the Macedonian period through the Agrianes, who rendered very important aid to Philip and Alexander and are Pones of Lower Pannonia bordering on Illyria.
Ku ėshtė gabimi? Pėrkthimi i pasaktė i teksteve tė lashta (nga pėrkthyesit shqiptar) apo pėrkthimi i pasakėt nė gjuhėn angleze?

Ndryshuar sė fundmi nga Paion : 6.3.2010 nė 21:48.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.3.2010, 23:39   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Kalesa nė greqisht ėshtė kjo:

Citim:
[14] Οἱ δὲ Παίονές εἰσιν ἔθνος μέγα παρὰ τὸν Ἴστρον, ἐπίμηκες ἐξ Ἰαπόδων ἐπὶ Δαρδάνους, Παίονες μὲν ὑπὸ τῶν Ἑλλήνων λεγόμενοι, καὶ ῥωμαϊστὶ Παννόνιοι, συναριθμούμενοι δὲ ὑπὸ Ῥωμαίων τῇ Ἰλλυρίδι, ὡς προεῖπον. διὸ καὶ περὶ τῶνδέ μοι δοκεῖ νῦν κατὰ τὰ Ἰλλυρικὰ εἰπεῖν. ἔνδοξοι δ᾽ εἰσὶν ἐκ Μακεδόνων δι᾽ Ἀγριᾶνας, οἳ τὰ μέγιστα Φιλίππῳ καὶ Ἀλεξάνδρῳ κατεργασάμενοι Παίονές εἰσι τῶν κάτω Παιόνων, Ἰλλυριοῖς ἔποικοι. ἐπεὶ δ᾽ ἐπὶ τοὺς Παίονας ἐστράτευσε Κορνήλιος, κακῶς ἀπαλλάξας μέγα δέος Παιόνων Ἰταλοῖς ἅπασιν ἐνεποίησε, καὶ ἐς πολὺ τοῖς ἔπειτα ὑπάτοις ὄκνον ἐπὶ Παίονας ἐλαύνειν. τὰ μὲν δὴ πάλαι τοσαῦτα περὶ Ἰλλυριῶν καὶ Παιόνων ἔσχον εὑρεῖν: ἐν δὲ τοῖς ὑπομνήμασι τοῦ δευτέρου Καίσαρος τοῦ κληθέντος Σεβαστοῦ, παλαιότερον μὲν οὐδὲν οὐδ᾽ ἐν τοῖσδε περὶ Παιόνων ηὗρον.
Pėrkthimi im sa mė afėr burimit, pa sintaksė tė plotė:
Peonėt janė komb i madh pranė Istrit (Danubit), zgjatohen (shtrihen) prej japodėve te dardanėt, peonė sakaq quhen nga grekėt dhe latinisht panonė, dhe pėrllogariten nga romakėt nė Iliri (si pjesė e Ilirisė), siē thashė mė parė, ndaj dhe pėr kėtė mė duket e saktė t'i pėrmend tek ilirėt (ose tek trajtesa pėr ilirėt e veprės nė fjalė). Tė lavdishėm janė nga kohėt maqedone agrianėt (arianėt), qė bėnė punė madhore pėr Filipin dhe Aleksandrin, peonė tė poshtėm kolonė ilirė. Kur kundėr peonėve zhvilloi fushatė, qė mbaroi keq, Kornili, italikėt u pushtuan nga njė frikė e madhe, dhe pėr shumė (kohė) mė tej gjeneralėt (romakė) nuk marshuan kundėr peonėve. Pėr tė shkuara rreth ilirėve e peonėve, nuk kam gjetur mė tej, as nė kujtimet e Qesarit tė dytė tė quajtur August (Sebast gr.), as mė herėt nė to ku flitet pėr peonėt.
Pėrkthimi anglisht ka pasaktėsi kur pėrkthen kolonėt ilirė (ilirė tė ardhur nė Maq.) si "bordering on Illyria". Pėrkthimi shqip (te "Ilirėt dhe Iliria...") si pėrkthim i pėrfunduar dhe nė kontekst ėshtė i saktė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.3.2010, 23:16   3
Paion
 
Falemnderit mesdimr!

Do tė lutesha edhe pėr diēka: nga teksti nė greqisht a ke mundėsi (meqė nuk e njoh greqishten e vjetėr) ta shkoqitėsh ose nėvizosh pjesėn ku thuhet: ' peonė tė poshtėm kolonė ilirė'?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.3.2010, 09:20   4
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Kjo ėshtė:

Citim:
κάτω Παιόνων, Ἰλλυριοῖς ἔποικοι
Nė njė bisedė tė lirė tani, nė lidhje me emėrtimin e agrianėve, unė mendoj se trajta shqip duhet tė ketė qenė "ar/ian" dhe ėshtė kthyer nė pėrshtatjen greke si agr/ian (agr/os = arė, kjo ka qenė lidhja qė ka bėrė pedanti nė kėtė rast). Me kėtė logjikė duke anasjellė procesin ar/ė -> agr/os kemi agr/ian -> ar/ian.

E njėjta mendoj se vlen dhe pėr emrat Agr/on, Arr/ian. Pra emri duhet tė ketė qenė Arian, por ėshtė pėrshtatur nga shkrimtari i parė grek i radhės me gr pėr t'u trupėzuar nė greqisht sipas kushteve tė kėsaj dhe pėrafrimit tė fjalėve (ndėrkohė greqishtja homerike e ka arėn pa gr, qė tregon se arė ėshtė forma mė e hershme). Nuk ka fakte pėr kėto shndėrrime, por duket logjik si proces duke hetuar metodėn e shkrimit tė emrave tė huaj nė greqisht/latinisht. (Siē ndodh sot me emrat e huaj qė shkruhen shqip me ndryshime tė kėtij lloji. P.sh. John CampbellXhon Kempbėll, por dhe Kampbell, Kembėll, Kambell etj. sipas veshit tė shkruesit dhe rregullave tė shqipes.)

A vjen emri Arian nga ara, ari, ariu, apo drejt nga tingulli ar si onomatope, kjo nuk ėshtė e pėrcaktuar, por tė paktėn sipas pedantėve tė kohės lidhja duket se ėshtė bėrė me arėn.

Si kuadėr i kėsaj unė mendoj se nė pellgun Itali-Shqipėri-Greqi (dhe rrethina) ka banuar racialisht njė popull me kulturė pak a shumė tė njėjtė me variacione lokale dhe pėr rrjedhojė dhe baza tė pėrbashkėta gjuhėsore qė duken nė pėrftimin e onomatopeve. Mandej veēimi gjatė zhvillimit administrativ dhe mungesa e komunikimit ka bėrė tė vetėn. Kurse sot kanė pėsuar shumė prurje tė huaja racore sidomos nė Greqi dhe Itali saqė (nė tėrėsi, por jo nė veēanti) s'bėhet mė fjalė pėr atė gjendje tė atėhershme.

Por e kam fjalėn se duhet tė kemi njė qasje tjetėr ndaj realitetit tė asaj kohe dhe tė mos ndikohemi nga i sotmi dhe aq mė tepėr tė mos ia veshim kacafytjet e sotme politike historisė sė asaj kohe, sepse mbi tė gjitha ngushtojmė veprimtarinė e racės ilire/romake/greke = dinarike, qė nė atė kohė ka qenė njė dhe sundonte botėn. Bazė e fortė e kėtij konstatimi janė dhe skulpturat e kohės, qė ndonėse njė pjesė kanė qenė tė idealizuara, tregojnė gjithsesi racė ilire (dinarike) nė gjithė pellgun.

Gjithashtu nuk e pėrmend askush, por tėrė kėto lėvizje lart e poshtė ku nuk shfaqen gati kurrė pėrkthyesit (pėrveēse nė epokat e mėvonshme tė lashtėsisė kur nisi puna filologjike/administrative tė thellonte ndarjet sipas zhvillimeve vendore), janė dėshmi dhe pėr njėsi kulturore tė pėrbashkėt.

Pavarėsisht si ishte gjuha e shkruar (qė ishte vetėm e dijetarėve, jo e popullit), ajo e folur ka pasur bazė tė tillė qė dallimet duhet tė kenė qenė nė nivel dialekti. Pa pėrmendur qė ata "romakė" qė vinin tė pushtonin/grabisnin kėtej, ishin ish-kolonė ilirė tė ikur prej kėtej nė shumė raste. Racialisht e kulturalisht kishim tė bėnim me tė njėjtin material, thjesht tė zhvendosur gjeografikisht brenda kėtij pellgu. E njėjta vlen pėr "maqedonėt", "dorėt", "trakėt", "mysėt" etj.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.3.2010, 12:23   5
Paion
 
Pajtohem katėrcipėrisht mesdimr!

Arsyeja pėrse desha tė vėrtetoja nėse ėshtė korrekt pėrkthimi i Apianit nė versionet online nė anglisht ishte qė zakonisht nga tė gjitha materialet e hapėrdara nė internet kur flitet pėr Paionėt ose edhe Agrianėt fshihet origjina ilire e tyre ose dyzohet nė 'thrako-ilire'. Nga ajo qė kam lexuar vazhdimisht, ilirėt dhe thrakasit ishin popull i sė njejtės familje, i sė tė njejtės gjuhė (kuptohet me variacionet e saj dialektore), kulturė (psh janė gjetur me dhjetėra 'enklava' ilire nė brendėsi tė Dakisė dhe Thrakisė ose 'enklava' thrake nė territor qė konvencionalisht e njohim si ilir. Vetė fakti, qė autorėt e moēėm ngatėrrojnė fiset herė duke i quajtur ilire e herė thrakase flet mirfilli se dallimi midis ilirėve dhe thrakasve ka qenė i hollė pėr tė mos thėnė i padukshėm.

Me sa kam vėrejtur, Apiani i cili kur flet pėr territoret e Ilirikut jep pėrmasa tė plota 'ballkanike' gjėr nė Detin e Zi (taksa ilirike) duke pėrfshirė edhe Mysinė, ėshtė futur nė listėn e tė 'papėrshtatshmėve' dhe 'jokorrektėve'.

Sigurisht, kėto listime e kategorizime bėhėn nga askush tjetėr por nga helenolatria botėrore e cila dėnjon qė Ilirisė t'i jap njė shtrirje tė cunguar, diku midis Dalmacisė e gjėr nė Shqipėrinė Qendrore, duke i hequr fise ilire si nė veri ashtu edhe nė Jug (Epiri).

Helenolatria pėr ta legjitimuar vetėn ka sajuar njė armik, tė cilin qarqet filohelenike e quajnė 'Pan-Illyrianism' duke i etiketuar shkencėtarėt e kėsaj rryme si donkishoteskt qė gjoja pėlqejnė tė shohin ilirė gjithkah nėpėr botėn mesdhetare dhe atė ballkanike. Pra, 'Pan-Illyrism' ėshtė njė blof i shpikur prej atyre qė duan ta fshehin 'PanHellenism' e gjithēkaje tė mundshme.

Nė kėtė rast Apiani i cila sipas standarteve tė korruptuara moderne tė historigrafisė paska qenė 'panillyrist' i janė korigjuar tekstet e tij dhe pėrkthimi i tyre nė anglisht duhet tė jetė 'politically correct'!
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.3.2010, 12:43   6
Paion
 
mesdimr mė fal nėse tė sjell telash edhe kėsaj rradhe, por pyetja-kėrkesa ime ėshtė goxha e rėndėsishme. Ka tė bėjė sėrishmi me Apianin, pėrkthimin dhe keqpėrkthimin e tij.

Ndėr tė tjera, nė pėrkthimin e autorėve tek 'Ilirėt dhe Iliria tek autorėt antik' nė kapitullin 'Illyrike' lexojmė edhe kėto:

Citim:
Agroni ka qenė mbret i atij vendi tė ilirėve qė ėshtė buzė gjirit tė detit Jon dhe qė e zotėronte Pirrua, mbret i Epirit, dhe trashėgimtarėt e tij.
Nėse teksti nė greqishten e vjetėr ka po tė njejtin kuptim dmth shėnon prani ilire buzė gjirit tė detit Jon, atėherė neve na hapet edhe njė burim mė shumė pėr tė vėrtetuar fytyrėn ilirike tė Epirit.

Ndėrkaq, nė pėrkthimet nė anglisht tė teksteve tė vjetra online deti Jon s'pėrmendet asgjėkundi por vetėm Deti Adriatik.

Citim:
[§7] Agron was king of that part of Illyria which borders the Adriatic Sea, over which sea Pyrrhus, king of Epirus, and his successors held sway
mesdimr, po pate mundėsi ta vėrtetosh tė njejtin pasazh veēse nė greqishten e vjetėr nėse ėshtė nė origjinal Adriatik apo Jon? Ja unė e gjeta tekstin pėrkatės:

Citim:
I.[7] Ἄγρων ἦν βασιλεὺς Ἰλλυριῶν μέρους ἀμφὶ τὸν κόλπον τῆς θαλάσσης τὸν Ἰόνιον, ὃν δὴ καὶ Πύρρος ὁ τῆς Ἠπείρου βασιλεὺς κατεῖχε καὶ οἱ τὰ Πύρρου διαδεξάμενοι.

http://www.dracones.ro/?operatie=sub...maika-Illyrike
Ėshtė e njė rėndėsie tė madhe zbardhja ose ndreqja e njė gabimi tė (pa) qėllimshėm tė tė huajve!

Ndryshuar sė fundmi nga mesdimr : 16.3.2010 nė 16:14. Arsyeja: +d

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.3.2010, 16:15   7
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
I saktė ėshtė pėrkthimi shqip, sėrish ka gabim nė variantin anglisht. Ta shėnova sipėr pjesėn qė pėrkon me shqipen. Mund ta pėrdorėsh pa frikė librin shqip pėr gjithė referencat, se i ka pėrkthimet e sakta.

Kurse kėto pėrkthimet e greqishtes sė lashtė nė anglisht kanė gabime trashanike nė shumė vepra, nuk janė vetėm njė e dy, dhe siē shikon i kanė dhe nė pika kyēe. Kėta vetėm nga keqpėrkthimi kanė shpikur histori.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.3.2010, 18:12   8
Paion
 
Citim:
Thėnė nga mesdimr

I saktė ėshtė pėrkthimi shqip, sėrish ka gabim nė variantin anglisht. Ta shėnova sipėr pjesėn qė pėrkon me shqipen. Mund ta pėrdorėsh pa frikė librin shqip pėr gjithė referencat, se i ka pėrkthimet e sakta.

Kurse kėto pėrkthimet e greqishtes sė lashtė nė anglisht kanė gabime trashanike nė shumė vepra, nuk janė vetėm njė e dy, dhe siē shikon i kanė dhe nė pika kyēe. Kėta vetėm nga keqpėrkthimi kanė shpikur histori.
Falemnderit pėr ndihmėn mesdimr!

Tani do ta pėrdor pa teklif librin nė shqip, sepse tani po bindem nė korrektėsinė dhe profesionalitetin e tė pėrkthyerit prej arkeologėve shqiptar.

Arsyeja pėrse kam dyshuar dhe ngurruar tek 'Ilirėt dhe Iliria...' ishte se njė shok imi pat hedhur disa akuza paushalle duke e quajtur librin ca si tendencioz dhe tė manipuluar nga historiografia e sistemit tė kaluar.

Edhe njė herė tė falemnderit!
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 05:00.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.