Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Kolonizim > ZONA 2 > Luginė
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 5.9.2011, 18:48   1

Shkrim i cituar Z2: Protesta masive nė Luginė kundėr autoritetit pushtues


Citim:
Paralajmėrohen valė protestash nė Luginė tė Preshevės

Kėshilltarėt Shqiptar tė Luginės sė Preshevės gjatė njė séance tė mbajtur ditė mė parė kanė paralajmėruar mbajtjen e tre protestave brenda kėtij viti.

Kryetari i Asamblesė Komunale tė Bujanocit, Jonuz Musliu ka deklaruar se gjatė muajit shtator do tė mbahen dy protesta mbarė popullore, ndėrsa njėra gjatė muajit nėntor.

“Protesta e parė do tė mbahet me 13 shtator nė Bujanoc, pėr tė shprehur revoltėn pėr gjendjen alarmante nė arsim, mungesėn e teksteve nė gjuhėn shqipe si dhe ngecjet nė pėrgjithėsi nė tė gjitha sferat pėr shqiptarėt e kėtij rajoni. Ndėrkaq Protesta e dytė ėshtė paralajmėruar tė mbahet me 21 shtator nė Preshevė, me qėllim qė Beogradit zyrtar ti pėrkujtohet pėr diskriminimin e shqiptarėve nė politikė, ekonomi, kulturė, pastaj mungesėn e sigurisė etj. Protesta e tretė do tė mbahet me 28 nėntor, nė ditėn e Flamurit”, ka bėrė tė ditur Musliu.

Siē njofton korrespodenti i agjencisė sė lajmeve INA, vendimin pėr mbajtjen e protestave e ka miratuar Kuvendi i Shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės i cili pėrbėhet nga kėshilltarėt e tre komunave, tė Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės.

http://ina-online.net/rajon/8660.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.9.2011, 13:05   2
Citim:
Bllokohet interneti gjatė protestės sė djeshme nė Bujanoc

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	presheva_proteste.jpg
Shikimet:	152
Madhėsia:	48,1 KB
NNJ:	3197Nė dy komunat shqiptare Preshevė dhe Bujanoc, dje ishte ndėrprerė gjatė tėrė ditės rrjeti i internetit nga tė gjitha kompanitė, qė shkaktoi vėshtirėsi nė raportimin e shumė mediave lidhur me protestėn e djeshme.

Gazetarėt vendor shqiptarė dhe ata tė huaj janė ballafaquar me vėshtirėsi pėr tė transmetuar dhe pėrcjellur raportet nėpėr mediat e tyre. Autoritetet organizatore tė protestės qė pėrbėhen nga kuvendet e tri komunave shqiptare Bujanoc, Preshevė dhe Medvegjė nė Luginėn e Preshevės theksojnė se do tė kėrkojnė sqarime mbi kėtė ngjarje, e cila pamundėsoi raportimin dhe pasqyrimin e protestės nga shumė media.

Protestuesit dje nė Bujanoc duke pėrfshirė banorė shqiptarė, nxėnės tė shkollave dhe pėrfaqėsues tė institucioneve komunale dhe joqeveritare realizuan marshin e protestės me moton "Ēohu,lexo,mėso, jeto Shqip”.

Organizatorė dhe mbėshtetės tė protestės janė pėrfaqėsuesit e tė gjitha subjekteve politike dhe ata tė institucioneve tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės.

Protestuesit theksuan se protesta u mbajt si rezultat i diskriminimit tė vazhdueshėm tė shqiptarėve tė Preshevės, Medvegjės dhe Bujanocit nga Qeveria e Serbisė, nė lėminė e arsimit, duke mos lejuar pėrdorimin e teksteve nė gjuhėn shqipe nga Kosova dhe Shqipėria. Gjatė protestės janė vėrejtur masa tė shumta tė sigurisė.

Protesta e djeshme ishte e para nga tri protesta sa janė paraparė tė mbahen nė kėtė rajon. Ndėrkohė, protesta tjetėr do tė mbahet njė javė mė vonė, mė 21 shtator, nė Preshevė, pėr shkak tė problemeve nė funksionimin e administratės shtetėrore. dhe kundėr diskriminimit tė pėrgjithshėm tė shqiptarėve tė kėtushėm, ndėrkaq njė protestė tjetėr do tė mbahet mė 28 nėntor nė Bujanoc e Preshevė, kundėr diskriminimit nė pėrdorimin e simboleve kombėtare.

Galip Beqiri kryetar i Kėshillit Nacional tė Shqiptarėve, ka thėnė se me protestėn e organizuar nga subjektet politike, Kėshilli Kombėtarė Shqiptarė dhe shoqatat jo qeveritare u arrit njė qėllim, ku ishte njė numėr mjaft i madh i qytetarėve dhe nė shenjė pėrkrahje dolėm nė protestė pėr tė kėrkuar qė tė pėrmirėsohet gjendjen e arsimit shqip nė Luginė tė Preshevės. (Rijad Demiri/INA)


http://ina-online.net/rajon/9049.html

Citim:
Bujanoc, mijėra shqiptarė kėrkojnė arsim shqip

Bujanoc – Mijėra qytetarė tė Bujanocit nė Luginėn e Preshevės protestuan sot paqėsisht pėr mė shumė tė drejta nga qeveria serbe.

Kėrkesa kryesore ishte ajo nė fushėn e arsimit shqip nė shkolla, teksa protesta u mbėshtet nga i
spektri joqeveritarė nė Luginėn e Preshevės.

Protesta me moton "Boll MO 2001-2011", ka nisur nga xhamia e qytetit, pėrmes rrugės sė Kosovės nė qytetin e Bujanocit, nė drejtim tė qendrės sė qytetit.

Para masės sė tubuar njėra nga 12 mijė nxėnėset shqiptare tė Luginės, kėrkoi nga Ministria serbe e Arsimit, lejimin e teksteve mėsimore nga Kosova dhe Serbia, si dhe u lexua deklarata politike, qė ka dalė nga Seanca e tre Kuvendeve tė Kėshilltarėve shqiptarė nga Presheva, Bujanoci dhe Medvegja.

Nxėnėsit sot nė shkolla kanė bojkotuar mėsimin nė shenjė revolte pėr mos lejimin e Ministrisė serbe tė Arsimit, qė tė pėrdoren tekstet mėsimore nga Kosova dhe Shqipėria. /Start/

http://www.gazetastart.com/lajme/Hap...qiptare/41919/

Citim:
Bujanoc:'I kėrkojnė Beogradit t’i njohė diplomat e UP-sė'

Mijėra tė rinj nga Lugina e Preshevės, gjatė njė proteste tė mbajtur tė martėn nė Bujanoc, kanė kėrkuar nga institucionet arsimore tė Serbisė, t’i njohin diplomat e Universitetit tė Prishtinės (UP).

Nė tubimin, tė cilin e kanė organizuar partitė politike tė shqiptarėve nga komunat e Bujanocit, Preshevės dhe Medvegjės, kanė qenė tė pranishėm mijėra tė rinj, tė cilėt kanė shfaqur revoltėn, pėr shkak tė politikės aktuale nė fushėn e arsimimit tė shqiptarėve.

Tė tubuarit kanė bartur flamuj amerikanė, shqiptarė dhe tė Bashkimit Evropian, si dhe parulla tė shkruara nė gjuhėn shqipe, nė tė cilat thuhej “Ndal diskriminimit”, “Duam diturinė dhe diplomat nga Universiteti i Prishtinės”, “Zgjohu rini”, “Duam drejt dhe tė drejtėn” etj.

http://alsat-m.tv/lajme/rajoni/86707.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.9.2011, 21:14   3
Citim:
Mbahet protesta “Stop Diskriminimit”

Nė qytetin e Preshevės me mijėra vetė morėn pjesė nė protestėn paqėsore gjithėpėrfshirėse popullore me moton “Stop Diskriminimit” e organizuar nga pėrfaqėsuesit e partive politike shqiptare nga Lugina e Preshevės dhe e mbėshtetur nga i gjithė spektri joqeveritarė nė Luginė tė Preshevės, OVL UĒPMB-sė si dhe Kėshilli pėr tė drejtat e njeriut, me vendim tė Kuvendit tė Kėshilltarėve Shqiptar tė tė tre Komunave, Preshevė, Bujanoc dhe Medvegjė.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	presheva_protesta23.jpg
Shikimet:	119
Madhėsia:	112,1 KB
NNJ:	3202

Marshi protestues ashtu si ishte planifikuar ka nisur marshutėn e saj para gjimnazit “Skenderbeu”, duke vazhduar drejt rrugės kryesore, pėr tu ndalur para zyrės sė Trupi Koordinues pėr Preshevė, Bujanoc dhe Medvegjė duke bėrtitė parulla si “Boll Mo”, “Stop Diskriminimit”, duke vazhduar drejt qendrės sė qytetit ku edhe u lexua propozim deklarata.

Shqiptarėt e Luginės sė Preshevės janė duke iu nėnshtruar njė diskriminimi tė pa parė si nga aspekti i qėndrimit tė lirė si qytetarė nė vendbanimet e tė parėve, lirinė e plotė tė qarkullimit, e drejta e identitetit kombėtarė, e drejta nė arsim, e drejta nė mbrojtje shėndetsore, e drejta pėr pėrdorimin e lirė tė simboleve kombėtare, e drejta pėr zhvillim ekonimik dhe integrim nė struktura ė larta tė shoqėrisė dhe shumė tė tjera.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	presheva_protesta22.jpg
Shikimet:	151
Madhėsia:	92,0 KB
NNJ:	3203

Le tė alarmohet edhe kėshilli i Europės, edhe parlamenti europian, por edhe shtetet e bashkuara tė Amerikės se nė Luginė tė Preshevės vazhdon diskriminimi i shqiptarėve me metofa nė ndryshme nga ana e qeverisė serbe.

Prandaj ėshtė koha qė komuniteti ndėrkombėtarė pėrfshirė edhe SHBA, Kėshillin e Evropės dhe Parlamenti Evropian tė inicojė tryezėn e bisedimeve ndėrmjet politikės shqiptare nė Luginė tė Preshevės dhe qeverisė serbe me qėllim tė zgjidhjes afatgjate tė problemeve tė shqiptarėve nė kėto tri komuna.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	presheva_protesta27.jpg
Shikimet:	146
Madhėsia:	44,7 KB
NNJ:	3204

Kėrkesat qė u parashtruan janė:

Tė demilitarizohet plotėsisht rajoni i Luginės sė Preshevės nga xhandarmeria dhe ushtria serbe.

Tė rikthehet zona tokėsore e sigurisė e paraparė me marrėveshjen e Kumanovės.

Tė mundėsohet qarkullim i lirė i njerėzve dhe mallrave si dhe hapja e vendkalimeve nė drejtim tė Maqedonisė dhe Kosovės.

Tė lejohet pėrdorimi i teksteve mėsimore si dhe tė vėhen nė zbatim planprogramet mėsimore unike tė cilat mundėsojnė ruajtjen e vlerave kombėtare dhe kulturore.

Tė zgjidhet problemi i diplomave tė Universiteve tė Republikės sė Kosovės si dhe tė zgjidhet problem i arsimit tė lartė nė Luginėn e Preshevės.

Tė bėhen investime nė shėndetsi me qėllim tė ngritjes sė avancimit tė shėndetėsisė nė Luginė.

Tė krijohen vende tė reja tė punės nė institucionet shtetėrore konform strukturės nacionale tė popullatės nė Luginė tė Preshevės.

Tė zgjidhet problemi i tė drejtė sė pėrdorimit tė flamurit kombėtarė nė Luginė tė Preshevės sikurse qė ėshtė zgjidhur ky problem nė Maqedoni dhe Mal tė zi.

Kėtyre komunave ti kthehen gjykatat komunale me qėllim tė afrimit tė shėrbimeve gjyqėsore dhe administrative.

http://www.medvegja.net/web/mbahet-p...diskriminimit/

Citim:
Preshevė: Protestė kundėr diskriminimit

Preshevė, 21 shtator 2011 - Me moton "Stop diskriminimit" ndaj shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės sot nė mesditė nė qytetin e Preshevės u organizua marshi gjithėpopullor i organizuar nga i gjithė spektri politik shqiptar nė bashkėpunim me disa OJQ.

"Duam punė", "Duam hapjen e kufirit", "Stop xhandarmerisė serbe", "Zhvillim jo diskriminim" - kėto ishin parullat e hedhura nė kėtė protestė.

Marshi ka nisur marshutėn e tij para gjimnazit "Skenderbeu", duke vazhduar drejt rrugės kryesore, pėr t’u ndalur para zyrės sė Trupit Koordinues pėr Preshevė, Bujanoc dhe Medvegjė.

U tha se shqiptarėt e Luginės sė Preshevės janė duke iu nėnshtruar njė diskriminimi tė paparė si nga aspekti i qėndrimit tė lirė si qytetarė nė vendbanimet e tė parėve, lirinė e plotė tė qarkullimit, e drejta e identitetit kombėtar, e drejta nė arsim, e drejta nė mbrojtje shėndetsore, e drejta pėr pėrdorimin e lirė tė simboleve kombėtare, e drejta pėr zhvillim ekonimik dhe integrim nė struktura ė larta tė shoqėrisė dhe shumė tė tjera.

Kėrkesat qė u parashtruan janė:

Tė demilitarizohet plotėsisht rajoni i Luginės sė Preshevės nga xhandarmeria dhe ushtria serbe;
Tė rikthehet zona tokėsore e sigurisė e paraparė me marrėveshjen e Kumanovės;
Tė mundėsohet qarkullim i lirė i njerėzve dhe mallrave si dhe hapja e vendkalimeve nė drejtim tė Maqedonisė dhe Kosovės;
Tė lejohet pėrdorimi i teksteve mėsimore si dhe tė vėhen nė zbatim planprogramet mėsimore unike tė cilat mundėsojnė ruajtjen e vlerave kombėtare dhe kulturore;
Tė zgjidhet problemi i diplomave tė Universiteve tė Republikės sė Kosovės si dhe tė zgjidhet problem i arsimit tė lartė nė Luginėn e Preshevės;
Tė bėhen investime nė shėndetsi me qėllim tė ngritjes sė avancimit tė shėndetėsisė nė Luginė.
Tė krijohen vende tė reja tė punės nė institucionet shtetėrore konform strukturės nacionale tė popullatės nė Luginė tė Preshevės.

http://www.kosova.com/artikulli/75307
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.9.2011, 05:29   4
Citim:
Autonomia e Luginės sė Preshevės, kėrkesė e kohės!
Shaban Murati

Regulli i vjetėr sa Europa, qė diplomacia europiane zgjohet kur plasin ujėrat e konfl ikteve, po vėrtetohet ēdo ditė nė truallin shkėmbor tė Ballkanit. Ironia tragjikomike ėshtė se mė sė shpeshti diplomacia shpėrblen atė, qė i shpėrthen ujėrat.

Pakica serbe nė veri tė Kosovės ėshtė shumė mė e vogėl se sa numri i popullsisė shqiptare, qė jeton nė Luginėn e Preshevės, por ndėrsa ēėshtja e serbėve tė Veriut tė Kosovės ka arritur tė verė nė punė diplomacinė ndėrkombėtare nga Brukseli nė Nju Jork, ēėshtja e shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės ka mbetur e koleksionuar nė enciklopedinė historike tė diplomacisė europiane.

Nga korriku nė shtator, kur serbėt e veriut tė Kosovės dhe njėsitė diversioniste nga Serbia dogjėn pikat kufitare dhe doganore tė Kosovės, vranė njė polic shqiptar dhe mbushėn urėn e Ibrit dhe rrugėt e kalimit pėr nė kufi me blloqe betoni, diplomacia europiane duket aq e hutuar sa qė edhe ndonjė pėrfaqėsues i lartė i saj nė Kosovė nxitoi tė propozojė status autonom pėr veriun.

Nė kėtė klimė tensioni tė prodhuar nga institucionet e shtetit tė tij, Presidenti i Serbisė po kėrkon nė takimet e tij diplomatike nė Nju Jork mbėshtetje pėr planin e Beogradit tė njė autonomie pėr veriun e Kosovės.

Domethėnia e kėsaj katrahure tritolo-diplomatike rreth veriut tė Kosovės ėshtė se Serbia arriti, qė nėpėrmjet njė bande kontrabandistėsh dhe specialistėsh tė shėrbimit tė saj tė fshehtė, tė ndezė njė zjarr, dhe jo vetėm qė nuk po penalizohet, por po fryn disa erėra nė favor te saj. Shkon nė favor tė Serbisė, sepse krijon dhe zmadhon artificialisht njė kartė tė madhe presioni antishqiptar nė duart e diplomacisė dhe tė shtetit serb, qė quhet "Veriu i Kosovės".

Kėtė kartė presioni Beogradi po e pėrdor ndaj Europės, pėr ta paraqitur Serbinė si nevojė e Europės pėr tė shuar zjarrin. Kėtė kartė presioni Beogradi po e pėrdor ndaj qeverisė sė Kosovės, nė kohėn qė po zhvillohen bisedimet Serbi-Kosovė pėr ēėshtjet teknike dhe tė cilat Serbia synon t'i shndėrrojė nė bisedime politike.

Kėtė kartė presioni Beogradi po e pėrdor edhe ndaj qeverisė sė Tiranės, pėr ta bėrė qė tė ngujohet edhe mė shumė nė kullėn e saj tė heshtjes kineze pėr ēfarė po vepron Serbia kundėr interesave tė kombit shqiptar.

Fryrja e kartės serbe tė veriut tė Kosovės ka bėrė qė tė harrohet dhe tė neglizhohet edhe mė shumė karta e papėrdorur shqiptare e presionit ndaj Serbisė, kartė qė quhet "Lugina e Preshevės".

Nuk ėshtė faji i popullit shqiptar tė Luginės sė Preshevės, pėrse diplomacia shqiptare, e Kosovės dhe e Shqipėrisė , nuk ditėn apo nuk deshėn ndonjėherė tė pėrdorin kartėn e Luginės sė Preshevės nė kohėn e bisedimeve ndėrkombėtare pėr statusin e Kosovės dhe nė tė gjitha etapat e tratativave dhe tė marrėdhėnieve tė mėpastajme me Serbinė.

Populli shqiptar i Luginės sė Preshevės ėshtė pėrpjekur tė ngrejė vazhdimisht zėrin e tij, ndonėse jeton nėn njė terror tė vėrtetė fizik dhe psikologjik nga forcat e ushtrisė dhe tė xhandarmėrisė sė Serbisė. Me mijėra shqiptarė tė Preshevės, Bujanocit dhe tė Medvegjės dolėn nė rrugėt e Preshevės mė 21 shtator pėr tė protestuar kundėr diskriminimit tė egėr nga ana e Serbisė. Parulla kryesore e tyre ishte "stop diskriminimit". Ata demonstruan edhe mė 13 shtator.

Gjendja e tyre ėshtė bėrė mė e vajtueshme se dhjetė vjet mė parė, kur shtypja e egėr i detyroi tė mbroheshin me armė pėrballė forcave policore dhe ushtarake serbe.

Nuk u dėgjuan komunikata zyrtare pėrkrahjeje pėr tė drejtat dhe kėrkesat e kėsaj proteste masive, as nga zyrat shtetėrore nė Prishtinė dhe as nga ato nė Tiranė. Madje edhe shumica e mediave elektronike shqiptare nuk gjetėn ca sekonda nė ekranet, pėr tė njoftuar pėr ato protesta.

Detyra kombėtare e Prishtinės dhe e Tiranės zyrtare ėshtė qė jo vetėm t'i pėrkrahė shqiptarėt e Luginės sė Preshevės, por edhe ta bėjė ēėshtjen e tyre pjesė tė axhendės diplomatike nga Brukseli deri nė OKB. Kjo detyrė ėshtė tani mė aktuale se kurrė.

Sivjet ishte dhjetėvjetori i pushimit tė konfliktit tė armatosur nė Luginėn e Preshevės mes popullsisė shqiptare dhe forcave ushtarake e policore serbe. Ai konflikt, i shkaktuar nga mizoritė serbe mbi shqiptarėt, u mbyll falė ndėrmjetėsimit tė NATO-s me njė marrėveshje mes UĒPBM dhe Beogradit.

Ėshtė e pakuptueshme, qoftė kombėtarisht, qoftė profesionalisht, qė shteti shqiptar as u kujtua pėr kėtė datė, dhe jo mė tė bėnte bilancin e realizimit tė detyrimeve tė qeverise serbe ndaj popullsisė shqiptare.

Diplomacia e Prishtinės dhe e Tiranės do tė ishin shumė mė tė fortė gjatė gjithė kėtyre dhjetė vjetėve, nėse do ta kishin mbajtur gjallė si ēėshtje, Luginėn e Preshevės dhe tė kishin ditur ta pėrdornin krahas dhe pėrballė kartės serbe tė "veriut tė Kosovės".

Me njė logjikė historike dhe diplomatike, koha sugjeron vendosjen e ēėshtjes sė autonomisė sė Luginės sė Preshevės nė axhendėn e diplomacisė sė Tiranės dhe tė Prishtinės.

Nė momentin e shembjes sė Federatės Komuniste Jugosllave, populli shqiptar i Luginės sė Preshevės organizoi referendumin popullor mė 1-2 mars tė vitit 1992, ku mbi 98 pėr qind e shqiptarėve votuan pro kėrkesės pėr t'i dhėnė statusin e njė autonomie territoriale dhe politike territoreve tė banuara nga shqiptarėt nė Preshevė, Bujanoc dhe Medvegjė.

Ky vullnet i lirė dhe i legjitimuar popullor ėshtė nė fuqi si shprehje legale e njė votimi demokratik, dhe pret prej 20 vjetėsh, qė tė realizohet. As ēėshtja dhe as karta e "Veriut tė Kosovės" nuk ekzistonin nė atė kohė.

Institucionet dhe forcat politike shqiptare nė Luginė vazhdimisht e kanė konfirmuar aktualitetin e kėrkesės sė tyre. Rėndėsinė e kėsaj e konfirmon edhe njė kabllogram i ambasadės amerikane nė Beograd i vitit 2009, qė njofton departamentin e shtetit se Asambleja e Kėshilltarėve tė Luginės sė Preshevės nė gusht tė vitit 2009 miratoi njė deklaratė nė mbėshtetje tė rezultateve tė referendumit tė marsit 1992.

Dhe nė kohėn kur Serbia pretendon ēėshtjen e autonomisė pėr veriun e Kosovės e madje shkėputjen e tij, si Prishtina, ashtu dhe Tirana, duhet tė ngrenė ēėshtjen e autonomisė sė Luginės sė Preshevės dhe kjo tė jetė pjesė e armaturės dhe e platformės politiko-diplomatike tė bisedimeve shtetėrore me Serbinė, dhe pėr marrėdhėniet mes shqiptarėve dhe serbėve.

Mė 23 mars tė kėtij viti, Presidenti i atėhershėm i Kosovės, Behgjet Pacolli, nė njė intervistė me agjencinė "Presheva jonė" deklaroi se ne kėrkojmė njė zgjidhje paralele dhe tė reciprocitetit me tė drejta dhe statusin e ngjashėm me serbėt e Kosovės edhe pėr shqiptarėt e Luginės sė Preshevės dhe se nė rast koncesioni pėr palėn serbe nė Kosovė, kjo do tė kėrkohet absolutisht nė mėnyrė reciproke edhe pėr shqiptarėt e Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės.

Nuk ka informacion se sa qeveria e Prishtinės, ku Pacolli ėshtė aktualisht zėvendėskryeministėr, e ka bėrė tė sajėn kėtė parametėr tė interesimit pėr Luginėn e Preshevės, por fakti ėshtė se emri i Luginės nuk pėrmendet nė asnjė tavolinė diplomatike, ku po diskutohet veriu i nxehtė i Kosovės.

A duhet tė ndjekin edhe shqiptarėt e Luginės sė Preshevės modelin e serbėve tė veriut tė Kosovės, kjo ėshtė njė ēėshtje, qė u takon ekskluzivisht atyre ta vendosin. Ajo qė rezulton nga e gjithė kjo katrahurė pėr veriun e Kosovės ėshtė se diplomacia europiane kushton vėmendje vetėm kur ka probleme. Ajo i kushton vėmendje edhe nė qoftė se shteti i Shqipėrisė dhe shteti i Kosovės e paraqesin me forcė kėrkesėn e autonomisė nė forumet serioze diplomatike europiane dhe ndėrkombėtare.

E drejta e autonomisė sė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės nuk ėshtė njė kėrkesė apo e drejtė konjukturave, por ėshtė permanente dhe nė pėrputhje me aktet, praktikat dhe normat ndėrkombėtare. Ndaj duhet tė bėhet pjesė e veprimit politik, diplomatik dhe propagandistik tė Kosovės dhe tė Shqipėrisė.

Nėse karta e Luginės sė Preshevės do tė ishte pėrdorur nė masėn, qė meriton, ndoshta Serbia nuk do tė kishte guxuar ta pomponte kaq shumė produktin e saj kriminal nė veri tė Kosovės.

Pėrvojat e vjetra dhe te reja ballkanike na mėsojnė se shteti serb dhe diplomacia serbe nuk qetėsohen me servilizma dhe as me komplekse inferioriteti.

Diplomacia europiane dhe diplomacia shqiptare bėjnė mirė tė kenė nė konsideratė njė aksiomė tė artė nė marrėdhėniet me Serbinė: hapini asaj sa mė shumė probleme, qė tė qetėsohet, dhe nuk do tė turbullojė as ujėrat e Kosovės dhe as ujėrat e Ballkanit.

http://ina-online.net/opinione/9636.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.10.2011, 21:46   5
Citim:
Gjilan: Protestė kundėr diskriminimit nė Luginėn e Preshevės

Nė Gjilan do tė mbahet sot protestė kundėr diskriminimit tė shqiptarėve nė Kosovėn Lindore, gjegjėsisht Luginėn e Preshevės.

Protesta organizohet nga shoqata “VATRA”, ndėrsa asaj sė fundi i ėshtė bashkėngjitur edhe shoqata “Gryka e Lumės” nga diaspora nė shenjė pėrkrahje.

Shoqata “VATRA” theksoi se protesta organizohet edhe me pėrkrahjen e tė gjitha subjekteve politike dhe organizatave joqeveritare. Me moton “Presheva, Medvegja dhe Bujanoci janė Kosovė” ftohen qytetarėt pėr pėrkrahje.

Nė reagimin dhe mesazhin e kėsaj organizate kėrkohet qė “Serbia tė ndal diskriminimin ndaj shqiptarėve nė Kosovėn Lindore, tė lejoj pėrdorimin e flamurit kombėtar dhe lėshimin e dokumenteve personale nė gjuhėn shqipe”.

Organizatat e mėrgatės shqiptare apelojnė qė tė ndėrpritet militarizimi i zonės kufitare me Kosovėn dhe praninė e shtuar tė forcave speciale dhe tė xhandarmerisė serbe. Ato apelojnė qė tė gjithė mėrgimtarėt tė komunikojnė me shoqatat e tyre dhe tė pėrkrahet protesta dhe zėri i arsyes i shqiptarėve nė Kosovėn Lindore. (Reshat Badallaj/INA)

http://ina-online.net/rajon/10017.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.10.2011, 21:24   6
Citim:
Halimi: Me vrasjen e Gjingjiēit, gjithēka ndaloi

Shqiptarėt e Luginės sė Preshėvės janė duke zhvilluar njė seri protestash kundėr asaj qė thonė ata se ėshtė diskriminim i vazhdueshėm, veēanėrisht gjatė gjashtė viteve tė fundit.

Protesta e radhės ėshtė planifikuar pėr nė 28 nėntor ditės e pavarėsisė sė Shqipėrisė.

Deputeti i vetėm shqiptar nė Parlamentin e Serbisė, Riza Halimi thotė se progresi nė arritjen e tė drejtave pėrfundoi me vrasjen e kryeministrit tė atėhershėm serb Zoran Gjingjiē nė vitin 2003.

"Gjithēka ndaloi, kėshtu qė pėr njė kohė tė gjatė ne kemi jetuar nė njė lloj getoje," ėshtė shprehur Halimi, kryetar i Partisė pėr Veprim Demokratik.

Dy demonstrata u zhvilluan brenda disa javėve tė fundit, njė nė 13 shtator dhe tjetra njė javė mė vonė.

Protestuesit kėrkuan qė nxėnėsve nė shkollat fillore dhe tė mesme t'u sigurohen tekste nė gjuhėn shqipe, si dhe Serbia tė njohė diplomat e lėshuara nga Universiteti i Prishtinės.

Gjithashtu protestuesit kėrkuar tė ndėrprehet diskriminimi i shqiptarėve nga ana e Beogradit zyrtarė nė tė gjitha sferat e jetės. (INA)

http://ina-online.net/rajon/10380.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.11.2011, 12:48   7
Citim:
Nė Luginėn e Preshevės nesėr protesta

Nė Luginėn e Preshevės nesėr mbahen protesta kundėr diskriminimit tė shqiptarėve nga ana e pushtetit serb.

Protestat mbahen nė komunat e Preshevės dhe Bujanocit, ku ftohen tė gjithė shqiptarėt e kėtyre trevave pėr masivitet, me qėllim tė shprehjes sė pakėnaqėsisė kundėr diskriminimit.

Vendimi pėr protestat ka ardhur nga kėshilli i tre komunave tė kėtij rajoni, i cili muaj mė parė mori vendim pėr organizimin e protestave kundėr pushtetit tė Beogradit pėr diskriminimin e theksuar dhe anashkalimin e kėtyre vendbanimeve shqiptare.

Protesta vjen nė ditėn kur shėnohet 99 vjetori i Pavarėsisė sė shtetit shqiptar dhe Ditės sė Flamurit. Protesta shpreh edhe revoltėn pėr moslejimin e pėrdorimit tė flamurit kombėtar nė kėto komuna. Ndėrkohė, me rastin e 28 Nėntorit, nė fshatin Maxhere tė Karadakut tė Preshevės do tė mbahet pėrvjetori i daljes sė parė publike tė UĒPMB-sė nė kėtė rajon nė konfliktin e vitit 2000. (INA)

http://ina-online.net/rajon/11722.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.11.2011, 23:38   8
Citim:
Nė Luginen e Preshevės protesta kundėr diskriminimit

Pėr festėn kombėtare nė Bujanoc e Preshevė, tė hėnėn, u mbajt njė protestė mbarėpopullore e shqiptarėve tė Luginės kundėr diskriminimit tė vazhdueshėm tė Beogradit zyrtar qė po e ushtron, ndaj shqiptarėve tė kėtij rajoni, nė tė gjitha lėmenjtė e jetės, veēmas nė lėmin e arsimit dhe pėrdorimin legal tė simbolit kombėtar.

Udhėheqėsit e pushtetit nė Bujanoc dhe nė Preshevė, kanė vendosur flamurin kombėtar nė ndėrtesėn e asamblesė komunale dhe se me flamuj kombėtar janė dekoruar tė gjtiha rrugėt zyrat e dyqanet.

Nė protestėn mbarėpopullore tė shqiptarėve tė Luginės, u tha se shqiptarėt e kėtij rajoni janė duke u pėrballur me diskriminimin sistematik shtetėror, qė me dekada po u imponohet nė sferat e rėndėsishme jetėsore.

“Ky diskriminim reflekton si nė realizimin e tė drejtave tona individuale, ashtu edhe atyre kolektive, prej tė cilave, pėr sot, jemi grumbulluar tė protestojmė pėr tė drejtėn e pėrdorimit tė lirė tė simbolit tonė kombėtar”, u tha nė protestė.

Me kėtė rast, protestuesit kėrkuan nga autoritetet shtetėrore ndėrprerjen e praktikės diskriminuese, sipas sė cilės shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės i pamundėsohet pėrdorimi i lirė i simbolit kombėtar.

Pėrfaqėsuesi i Kuvendit tė Kėshilltarėve Shqiptarė, Edmond Isufi - kryetar i OVL-sė sė UĒPMB-sė, kumtoi deklaratėn e pėrbashkėt tė subjekteve politike, duke u shprehur se edhe shqiptarėt e Luginės sė Preshevės pa dėshirėn e tyre jetojnė tė ndarė me kufij shtetėror, por asnjėherė nuk e kanė ndalė veprimin e tyre nė rrugėn e realizimit tė aspiratave kombėtare pėr bashkim me Kosovėn, e drejtė jona kjo historike dhe politike e shprehur me referendumin e viti 1992, pastaj me luftėn ēlirimtare tė ish-UĒPMB-sė, si dhe me Marrėveshjen Paqėsore tė Konēulit dhe platformave tė tjera politike.

“Mospėrfillja e kėrkesave pėr realizimin e tė drejtave individuale dhe kolektive tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės; arrestimet nė vazhdimėsi tė shqiptarėve; moslejimi i pėrdorimit tė gjuhės dhe shkrimit shqip dhe tė simboleve kombėtare; militarizimi i Luginės me forca tė uniformuara paraushtarake dhe ushtarake, janė probleme me tė cilat po ballafaqohemi pėr ditė”, ėshtė shprehur Isufi.

Protesta e sotme ėshtė e treta me radhė nė ciklin e protestave tė shqiptarėve kundėr diskriminimit tė shtetit serb e organizuar Kuvendi i Kėshilltarėve Shqiptarė tė Luginės sė Preshevės.

Protesta e sotme ka shtyrė nė lėvizje forca tė shumta serbe tė sigurisė dhe se prania e tyre nė masė tė madhe vėrehej kudo, por kjo nuk ka penguar mbajtjen e protestave, ndėrkohė qė nuk janė regjistruar incidente. (Rijad Demiri/INA)

http://ina-online.net/rajon/11756.html

Citim:
28 Nėntori, nė Luginė protestohet (video)

Nė Preshevė dhe Bujanoc ėshtė mbajtur protesta mbarėpopullore kundėr diskriminimit tė vazhdueshėm tė Beogradit zyrtar ndaj shqiptarėve tė kėtij rajoni.

Pas vendimit tė Kuvendit tė Kėshilltarėve shqiptarė tė Luginės, gjatė muajit shtator janė mbajtur dy protesta, njėra nė Bujanoc e tjetra nė Preshevė, ndėrsa kjo ėshtė protesta e tretė kundėr kufizimeve imponuese nė simbolin kombėtar shqiptar.

Mijėra protestues sot mbanin nė duar flamuj kombėtar, si dhe ata tė SHBA-ve dhe tė Kosovės. Nė afishe ata kishin vėnė parullat: “Rroftė 28 Nėntori”, “Stop dhuna serbe nė Luginėn e Preshevės”, “Duam Universitet”, “Duam liri dhe demokraci”, “Jo barrikada, por ura paqeje mes popujve”.

Siē raportojnė portalet e Luginės, presheva.com dhe preshevajonė.com, nė mesin e protestuesve nė Preshevė e Bujanoc ishin edhe pėrfaqėsues tė subjekteve poltiike shqiptare tė Luginės sė Preshevės.

“Ne shqiptarėt e Luginės sė Preshevės pa dėshirėn tonė vazhdojmė tė jetojmė tė ndarė me kufij shtetėror, por asnjėherė nuk e kemi ndalė veprimin tonė nė rrugėn e realizimit tė aspiratave tona kombėtare pėr bashkim me Kosovėn”, u tha nė fjalėn hyrėse tė protestave.

Mospėrfillja e kėrkesave pėr realizimin e tė drejtave individuale dhe kolektive tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės, arrestimet nė vazhdimėsi tė shqiptarėve, moslejimi i pėrdorimit tė gjuhės dhe shkrimit shqip dhe simboleve kombėtare, militarizimi i Luginės me forca tė uniformuara paraushtarake dhe ushtarake, u cekėn tė jenė problemet me tė cilat shqiptarėt po ballafaqohemi ēdo ditė nė kėtė rajon.

“Pavarėsisht nga kėto probleme tė natyrės politike ne kemi mbledh forcė qė me dinjitet tė protestojmė nė vend qė tė festojmė me rastin e Ditės sė Flamurit Kombėtar, me shpresė se nė njė tė ardhme jo tė largėt edhe kėtė problematikė ta rregullojmė me ligj”. /telegrafi/

http://www.zeri.info/artikulli/1/4/3...estohet-video/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 01:58.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.