Kthehu   Kreu > D1 > 1757-2012: Shtetet Shqiptare > 1943-1944: Mbretėria II (Shqipėria e bashkuar II)
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 8.9.2011, 23:36   1
kalimtar/e
 

1944: Ushtria gjermane nė Shqipėri (Qev. shqiptare - Qev. gjermane) (H1)


Dekorim i ushtarėve gjermanė nga autoritetet e Shtetit Shqiptar


Citim:
Prefektura e Gjinokastrės i shkruan M. P. Brendshme se ka menduar ti propozojė pėr dekorim nga ana e Qeverisė Shqiptare tė dy oficerėve gjermanė me shėrbim nė kėtė prefekturė. Zotrinjtė Petersen dhe Sclolz.

I pari ndėrlidhės i Prefekturės me Komandėn Gjermane dhe i dyti ndėrlidhės i Trupave Vullnetare me Regjimentin Gjerman. “Pėr njė bashkėpunim tė frytshėm dhe dobiprurės nė favor tė popullsisė sė Qarkut”.

Kryeministri e mori nė konsideratė.

2.7.1944

Burimi i dokumentit mund tė shikohet vetėm nga anėtarėt.
Bėhu dhe ti pjesė e trupave.

Ndryshuar sė fundmi nga sub674843 : 2.11.2011 nė 20:43.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.11.2011, 20:40   2
kalimtar/e
 

1943-44: Marrėdhėniet kulturore shqiptaro-gjermane


Kėrkesė e Gjeneralit tė Plotėfuqishėm Gjerman nė Shqipėri

Citim:
Gjenerali i Plotėfuqishėm Gjerman nė Shqipėri
O.U., me 2-8-1944

Landa: Konferenca

ISTITUTIT SHQIPTAR PĖR STUDIME E ARTE

Pėr pėrhapjen e njohunivet mbi Shqipnin, kam qellim t’organizoj nji radhė konferencash qi do tė mbahen pėrpara oficerave tė mij, para nėpunėsve dhe para ushtarvet. Nė kėto konferenca do tė ftohen edhe Legata Gjermane dhe Pėrfaqėsues tė pjeset tė ndryshme t’ushtris si miq. Pėr me pasė rasėn qi ndiquesit tė kenė nji pasqyrė sa ma tė plotė tė zakonevet dhe tė jetės Shqiptare, na duket se asht mbrenda qėllimit qi tė marrin pjesė si koferencierė pėrfaqėsues profesionistė shqiptarė nė fushėn e ditunis e t’arteve.

Prandej i sillem Istitutit Shqiptar pėr Studime dhe Arte me lutje qi tė mė ndihmojė nė kėt qėllim dhe tė marrė pėrsipėr disa konferenca me kėtė frymė.
Z. Prof. Paluca ka pasė mirsin tė tregohet i gatshėm pėr tė mbajtur nji koferencė mbi “Marėdhaniet kulturore gjermane (austriake) – shqiptare”.

(Nėnshkrimi i palexueshėm)

Burimi i dokumentit mund tė shikohet vetėm nga anėtarėt.
Bėhu dhe ti pjesė e trupave.
Versioni origjinal nė gjermanisht

Citim:
Deutscher Bev. General in Albanien
ic
O.U., den 2.8.44


Betr.: Vortragsfolge

An das
Albanische Institut fuer Wissenschaft und Kunst
Tirana

Zur Foerderung der Kenntnisse ueber Albanien beabsichtige ich, cor meinen Offizieren, Beamten und Soldaten eine Folge von Vertraegen halten zu lassen. Hierzu sollen auch die deutsche Gesandschaft und Vertreter der Wehrmachtsteile als Gaeste geladen warden. Um den Zuhoerern insbesondere ein Bild albanischer Sitte und albanischen Wesens zu vermitteln, erscheint es zweckmaessing, berufene albanische Vertreter aus dem Gebiete der Wissenschaft und Kunst zu Wort kommen zu lassen.
Ich wende mich deshalb an das Albanische Institut fuer Wissenschaft und Kunst mit der Bitte, misch zu unterstuetzen und einige Vortraege zu uebernehmen.

Herr Prof. Paluzza hat sich liebenswuerdigerweise bereit erkaert, einen Vortrag ueber die “Die deutsch – (osterreichisch) – albanischen Kulturbeziehungen” zu halten.


Burimi i dokumentit mund tė shikohet vetėm nga anėtarėt.
Bėhu dhe ti pjesė e trupave.

Ndryshuar sė fundmi nga sub674843 : 3.1.2012 nė 10:53.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.11.2011, 20:42   3
kalimtar/e
 
Pėrgjigje e kryetarit tė Isitutit Shqiptar pėr Studime dhe Arte

Citim:
ISTITUTI SHQIPTAR PĖR STUDIME DHE ARTE

Tiranė, mė 23 Gusht 1944

KOMANDĖS SĖ LARTĖ GJERMANE NĖ SHQIPĖRI
Tiranė


Kemi marrė shėnim pėr sa na propozoni me shkresėn t’uej datė 2-8-1944 rreth konferencave dhe shprehim kėnaqėsinė t’onė e Ju falendėrojmė pėr nji qėllim kaq tė bukur qi mendon me realizue Shkėqesia e Tij Gjenerali i Plotfuqishėm Gjerman nė Shqipni.

Ju bajmė me dijtė se kemi lajmėrue Misat e Istitutit, dhe kemi me Ju njoftue veēanėrisht kur ata kanė me qenė tė gatshėm pėr Konferenca.

KRYETARI
(At Anton Harapi)


Burimi i dokumentit mund tė shikohet vetėm nga anėtarėt.
Bėhu dhe ti pjesė e trupave.

Ndryshuar sė fundmi nga sub674843 : 3.1.2012 nė 10:54.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.3.2012, 00:04   4
kalimtar/e
 

Film dokumentar mbi punimet e Asamblesė Kombėtare dhe luftės nė Francė


Citim:
Korespondenti i luftės, nėntogeri Blanschke, ngarkuar nga Wermacht-ti gjerman, pėr tė sjellė njė film me panorama e kostume popullore shqiptare, mori edhe disa pamje nga zhvillimi i Asamblesė Kombėtare nė shtator tė 1943.
Me kėrkesėn e Ministrisė sė Kulturės Popullore ky dokumentar iu dorėzua ministrit Mark Gjon Markaj nga pėrfaqėsuesi i Wermacht-it, gjeneral Gullmanu.1


Nga fjala e pėrfaqėsuesit tė Wermacht-it:
“I ngarkuem prej Wermacht-it gjerman, kam nderin me ju dorėzue Juve, si ministėr kompetent i Qeverisė Shqiptare, nji film qė pėrmban fotografi dokumentare tė nji kohe qė, pėr historinė e Shqipėrisė kanė njė rėndėsi tė posaēme. Pranoje, Ju lutem, kėtė film si nji shenjė miqėsije qė pėrherė ka ushqye Wermacht-i gjerman pėr populliln shqiptar Kreshnik”2


Gjatė asaj mbrėmjeje u shfaqėn njė dokumentar i luftės gjermane nė frontin e Francės dhe njė tjetėr mbi veprat e kobėshme tė bolshevizmit gjatė regjimit tė tyre njė vjeēar nė Lituani, pas kėtyre u shfaq dokumentari historik i Asamblesė Kombėtare. Tė ftuar ishin Kėshilli i Naltė, Qeveria dhe shumė deputetė, oficerė e gjeneralė gjermanė e shqiptarė.3


___________________
Burimi i dokumentit mund tė shikohet vetėm nga anėtarėt.
Bėhu dhe ti pjesė e trupave.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 06:17.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.