Kthehu   Kreu > D1 > Punishte
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 25.9.2011, 15:43   1
Giulio22
 

Punim Etimologji: pyes


Etymologķ: shq. pyetė, vetėhe, unė

«U vetėm e u pėrvetėm e u shpėrmallėm mirė..».
«E pėrvetė atź t'i kallzojė se kur sżt e tij kanė per t'i pį..».
«Mos e pėvetė se tė kallėzon vetė».


I.
pėrvetė < pėr + vetė

II.
Prej njėj burimi tė 1716ės[1]:
«vetit = yetit;
vetveti = yetyeti;
prej vetej = prej yetej;
vetėhésė = yetėhésė;
vetvetėhesė = yetyetėhésė;
i vetėm = i yetėm».

III.
Shnd. «y-u-v». Aherė: vetė tė pėvetė = yetė tė pyetė < pėryetė = pėrvetė, me u vetė, me u yetė ?
[shq. pėryetė » pėyetė, p'yetė » pyetė; pėr ashty, shq. pyesė, pėrkah rrėnja, don tė thotė ndogjė si «ia thom yetit (vetit) - e yetė, e pėryetė»]

IV.
Shtģthi, ąjy qė fėlet pėr yetėhen thotė «u (unė)». Pyetjet qė shtrojmė janė kėto:

1. Ēė vjén me thėnė y- e ye- te «yeti, yetėheja»? Mos don me thėnė «u (unė)»? Nė se ė kėshty, aherė rrėjedh se «u (unė)» < «y»?
2. A ka «u» te mu, mue (muo), mua tė njėjtėn domethėnie me «y» te ty, tye e te p.v.III. ajy/kėjy e te pr. jynė? Nė se shtż, a lidhėn kėtį me «u(unė)» < «y»?
3. A ka «u» te 'onjet' u, ue [uœ], ua [uę] e y, ye dhe -un, -ur tė foljeve, vetē tė jetėravet, po tė njėjtėn rrėzė nė klėnėsķ, «unė»?
4. A ėshtė -y- nė fund tė aty, kėty, shty, ashty, kėshty, po kėjo «y/yę/yœ» me tė njėjtėn domethėnie si nė fund tė foljeve, me kry, krye, d e,t,j. ?
5. A ėshtė pėrgjegjėja «ue, ua, ueq, uaq», qė tėk arbėreshet don tė thotė «po», e lidhur me po tė njėjtėn «y/ye», edhč «shtł/shtż» = «po»?
6. Ētjellur mbėledhėtazė:

a. unė < u = y ?
b. yeti < y, ye [yœ, yę] = unė ?
c. yetyetėheja si «ue, uo [uœ], ua [uę]» yotyotėheja, yatyatėheja ?
ē. mu, mue «ėm u/ue» = my, mye - y = unė ?
d. ty, tye = «tė y, tė ye» - y = unė ?
dh. ajy, kėjy, i jynė < jy = y = unė ?
[dh2. ajo/ajā, kėjo/kėjā, e jonė/jānė < jo/jā = «unė» femėror ?]

Kush mund tė na ndih?


-------
[1]«Osservazioni grammaticali [...]», Roma 1716, del P. Francesco Maria da Lecce, min. osservante riformato, esprefetto apostolico delle missioni in Macedonia.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.10.2011, 10:39   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Vetė fjala pyet nė dialekte bėn pjet, piet, pyet, pvet. Pra kemi njė i/j/y/v nė tė njėjtin rol ku tingujt mund tė merren si tė barasvlershėm e tė kėmbyeshėm me njėri-tjetrin.

Nė rastin e parė nėse do shkonte p/vet = pėr/vet, do tė mund tė mbulohej disi nga ana kuptimore me pėrvetėsoj, kėtu "kėrkoj ta bėj timen njohurinė e diēkaje qė nuk e di" a "kėrkoj tė marr dije pėr diēka".

Nė shtim tė rasteve tė tjera mė lart interesante ėshtė dhe ngjashmėria me greqishten αυτός. Pra pėremri ai/aj/ay, qė nė pėrdorim tė vjetėr haset dhe si aith, ayth, ka tė barasvlershėm y=f grekun αυτ~ός (aft~os), tė cilit thjesht i ėshtė shtuar mbaresa. Ndėrkaq dhe vete nė greqisht ėshtė εαυτ~ός, me barasvlerėn v=f. Megjithė rezervat, pasi s'e dimė s'i shqiptohej greqishtja e lashtė, kemi dhe kėtu njė i/y/v/f.

Duke ecur nė kėtė vijė kemi dhe fjalėt shq. anij~e - anijet~ar; gr. νη~ος, ναυ~ς - ναύτ~ης; lat. nav~is - naut~a, navit~a; ku dallohet sėrish njė i/j/u/v/f.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.10.2011, 14:34   3
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Pyet ka kalu drej nė pvet, sikur automat-aftomat, autobus aftobus, etj. etj. Sigurisht qė tek pyet ėshtė tingulli Y, po kjo nuk ēon peshė, se edhe Y jep V.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.10.2011, 21:32   4
Giulio22
 
Citim:
Thėnė nga mesdimr

Nė shtim tė rasteve tė tjera mė lart interesante ėshtė dhe ngjashmėria me greqishten αυτός. Pra pėremri ai/aj/ay, qė nė pėrdorim tė vjetėr haset dhe si aith, ayth, ka tė barasvlershėm y=f grekun αυτ~ός (aft~os), tė cilit thjesht i ėshtė shtuar mbaresa. Ndėrkaq dhe vete nė greqisht ėshtė εαυτ~ός, me barasvlerėn v=f. Megjithė rezervat, pasi s'e dimė s'i shqiptohej greqishtja e lashtė, kemi dhe kėtu njė i/y/v/f. - Duke ecur nė kėtė vijė kemi dhe fjalėt shq. anij~e - anijet~ar; gr. νη~ος, ναυ~ς - ναύτ~ης; lat. nav~is - naut~a, navit~a; ku dallohet sėrish njė i/j/u/v/f.
Ėsht edhe njė jetėr shndėrrim mbrėnda arbėrķshtės, i rrasėm ndėr arbėreshet e Maqedonķsė, qė mendonj se mund tė shikohet kėty: shnd. «i/y-ėy/ay», pėr shėmbull «sy» andej e nyjėtojnė «say/sėy» etj. Ntė se kjy shndėrrim ndėrlidhet, ki' tė kishim yetėhe «y-ėy/ay» ėytėhe/aytėhe, ose ntė se vėrtetė ye = y (siēė ke y/ye te kam kry/kry-e, punł/punł-e/), dyke marrė vetėm rrėnjėn «y-» pa shtesėn, ahera ki' tė kishim » ytėhe «ėy/ay» ėytėhe/aytėhe. ~ αύτ~ός... Mendonj se kjy ėsht njė shndėrrim i arbėrķshtės qė nukė ėsht ētjellur siēė duhet..
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 13:37.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.