Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Prodhim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 12.8.2011, 10:22   1
Citim:
Banka e Shqipėrisė: Rritja e eksporteve kėrkon investime nė teknologji

Shqipėria duhet tė investojė nė teknologjitė e prodhimit pėr t’i bėrė eksportet e saj mė konkurruese. Nė njė analizė pėr profilin e Tregtisė sė Jashtme, Banka e Shqipėrisė vėren se, dy grupet kryesore tė eksporteve shqiptare janė tekstilet dhe lėndėt e para.

Avantazhi krahasues nė industrinė tekstile qėndron nė kostot e ulėta tė prodhimit, tė cilat i bėjnė eksportet tona mė tė konkurrueshme nė treg.

Ndėrkohė, eksporti i lėndėve tė para nė formė xeherorėsh, bėhet duke iu nėnshtruar vetėm njė ose dy hallkave tė procesit tė pėrpunimit, ēka ndikon nė mbajtjen tė ulėt tė vlerės sė shtuar tė kėtyre eksporteve.

Pėr kėtė arsye, sipas Bankės sė Shqipėrisė, politikat afatgjata ekonomike mbi konkurrueshmėrinė e ekonomisė shqiptare duhet tė drejtohen mė shumė mbi rritjen e vlerės sė shtuar tė eksporteve dhe mbi rritjen e sofistikimit tė tyre duke investuar nė teknologjinė e prodhimit.

Sipas tė dhėnave zyrtare tė INSTAT, pėr vitin 2010 eksportet shqiptare u rritėn me 56%, ndėrsa pėr gjashtė muajt e parė tė kėtij viti rritja ishte 20%. Megjithė performancėn e mirė tė eksporteve shqiptare nė dy vitet e fundit, Banka e Shqipėrisė ka shprehur vazhdimisht rezerva lidhur me qėndrueshmėrinė e rritjes sė tyre nė tė ardhmen.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...rticle&id=3212
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 24.10.2011, 20:38   2

Shkrim i cituar Z1: Bizneset nuk investojnė nė teknologji


Citim:
Bizneset nuk investojnė nė teknologji

- Sipas BSH-sė, zgjerimi i aktivitetit ekonomik nė vend qėndron nėn nivelin potencial
- Vetėm 21.7% e bizneseve plane pėr zėvendėsim pajisjesh dhe pėrmirėsim nė teknologji

Frika pėr tė investuar nė teknologji ėshtė vetėm njė prej faktorėve qė i detyron bizneset shqiptare tė mos shfrytėzojnė nė maksimum kapacitetet e tyre. Edhe pse sektorė tė ndryshėm tė ekonomisė kanė shėnuar progres, kryesisht si pasojė e nevojės pėr ristrukturim tė ekonomisė dhe rritjes sė konkurrueshmėrisė, realiteti sipas ekspertėve tė ekonomisė ėshtė ende nėn potencialin e mundshėm.

Edhe Guvernatori i Bankės sė Shqipėrisė, Ardian Fullani, nė daljet e tij publike bazuar nė analizėn e kėshillit mbikėqyrės ka theksuar se me gjithė trendin rritės, zgjerimi i aktivitetit ekonomik nė vend, vazhdon tė qėndrojė nėn nivelin potencial.

Vetė pėrfaqėsues tė biznesit theksojnė se mungesa e investimit nė teknologji pėrpunuese ėshtė njė mungesė e mbėshtetjes nga ana e shtetit. Njė prej kėtyre zėrave ėshtė industria me fason, nga e cila shteti shqiptar humb tė drejtėn pėr tė taksuar rreth 3 miliardė euro nė vit.

Sipas kryetarit tė Dhomės sė Fasonistėve, Gjergji Gjika, aktualisht ky sektor bėn njė xhiro vjetore prej 250 milionė eurosh. Ndėrkohė, nėse shteti shqiptar do tė mbėshteste pėrpunimin e brendshėm, atėherė xhiroja vjetore do tė shkonte deri nė 1 miliard euro.

Kryetari i shoqatės sė eksportuesve, Alban Zusi, thotė se ēdo ditė e mė tepėr po humbasin produktet “Made in Albania”, duke marrė si shembull bimėt medicinale, tė cilat pasi dėrgohen jashtė shtetit, risillen tė pėrpunuara nė Shqipėri dhe me ēmim disa herė mė tė lartė. Nė rast se do tė investohej edhe nė teknologjinė e pėrpunimit tė naftės dhe mineraleve, sipas ekspertėve atėherė do tė kishte shtim tė qarkullimit tė parasė dhe mė tepėr punėsim, tė ardhura mė tė mėdha pėr shtetin dhe njė ekonomi mė solide.

Nė analizėn pėr tremujorin e dytė tė vitit 2011 kryer nga Banka Qendrore, bizneset shpreheshin pikėrisht kėshtu:

“Rreth 21.7% e bizneseve ka kryer investime tė reja, kryesisht nė zėvendėsim tė pajisjeve tė dėmtuara dhe pėrmirėsime teknologjike. Pritjet e sektorit tė industrisė pėr tremujorin e dytė tė vitit 2011 janė optimiste. Bizneset industriale presin pėrmirėsim tė gjendjes sė pėrgjithshme tė biznesit, rritje tė kėrkesės dhe tė eksporteve tė produkteve industriale. Gjithashtu, rreth 21.7% e bizneseve planifikon tė kryejė investime tė reja, nė zėvendėsim tė pajisjeve tė dėmtuara, pėrmirėsime teknologjike dhe mė pak nė zgjerimin e kapaciteteve prodhuese”, - thekson vrojtimi i prillit, realizuar nga BSH-ja.

Vetėm rreth 85.6% e bizneseve tė kėtij sektori mendojnė se niveli aktual i kapaciteteve tė prodhimit ėshtė i mjaftueshėm duke marrė parasysh nivelin e kontratave porositėse. Pėr 14.3% tė bizneseve, niveli aktual i shfrytėzimit tė kapaciteteve prodhuese nuk ėshtė i mjaftueshėm.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=72576
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:56.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.