Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 3.12.2011, 21:02   1

Gėrmime nė Berat


Citim:
Zbulime arkeologjike nė Dimal tė Apolonisė

Instituti i Arkeologjisė sė Qendrės sė Studimeve Albanologjike nė bashkėpunim me Institutin e Arkeologjisė sė Universitetit tė Kėlnit dhe Institutin e Arkitekturės dhe Konservimit tė Universitetit tė Shkencave tė Aplikuara (Kėln) kanė pėrfunduar me rezultate tw suksesshme gėrmimet arkeologjike tė projektit tė pėrbashkėt shqiptaro-gjerman nė qytetin ilir tė Dimalit (Kalaja e Krotinės, Berat).

Dimali, ky emėr tashmė ėshtė bėrė i njohur pėr tė gjithė qytetarėt nė Shqipėri. Bėhet fjalė pėr hulumtimet dyvjeēare arkeologjike nė kėtė qendėr tė rėndėsishme tė prapatokės sė Apolonisė, e cila pėrmendet qė nė shek. e 19-tė, por gėrmimet e mirėfillta arkeologjike bėnė tė mundur identifikimin e sitit me qytetin antik tė Dimalit. Hulumtimet nė kėtė fushė janė bėrė nė sajė tė njė projekti shqiptaro - gjerman.

Ky bashkėpunim nuk ėshtė i pari nė kėtė fushė. Kėtė e pohon dhe arkeologja Belisa Muka nga Instituti i Arkeologjisė nė Tiranė. “Pas njė eksperiencė shumė pozitive nė Lezhė dhe nė Apoloni u pa e udhės qė ky bashkėpunim tė aplikohej edhe nė Dimal.”

Por sa interesant dhe i rėndėsishmė ėshtė ky zbulim pėr arkeologjinė shqiptare? Sipas arkeologes shqiptare: “Ky zbulim ėshtė i rėndėsishėm sepse kemi tė bėjmė me njė qendėr ilire tė njohur nga burimet e shkruara antike, njė qendėr qė ka qenė eksploruar nė kuadėr tė projekteve tė institutit tė arkeologjisė nė fund tė viteve 60'-70'., por qė me ndryshimet qė ndodhėn nė vitet 90' u ndėrprenė eksplorimet e kėsaj qėndre.

Tani, shpresohet qė me rifillimin e gėrmimeve tė arrihet objektivi pėr tė parė shtrirjen e qytetit, dhe brėnda mundėsive, pėr tė parė intensitetin e monumenteve, intensitetin e jetės. Ne kemi rėnė nė gjurmėt e njė teatri qė ėshtė shumė e rėndėsishme pėr njė qytet qė mendohet tė ketė qenw i vogėl dhe tė ketw pasur njė jetėgjatėsi tė shkurtėr.”

Sipas Profesorit nga Univesiteti i Kölni, drejtues i projektit, Michael Heinzelmann, "zhvillimi dhe begatia e qytetit shėnohen gjatė shek. III-II p.K., periudhė gjatė sė cilės fortifikimi i parė i akropolit braktiset dhe nė vend tė tij qyteti fortifikohet me njė mur tė ri, i cili pėrfshin tashmė gjithė kodrėn e Dimalit. Gjatė kėsaj periudhe, nė qytet pati dhe njė sėrė zhvillimesh pėrfshirė kėtu ndėrtimin e njė tempulli dhe njė teatri. Gjithė kėto ndėrtime dėshmojnė pėr njė gjurmė tė konsiderueshme qė kultura helene ka lėnė tek banorėt vendas ilirė”.

Por Belisa Muka veēon edhe faktin se: ”Kemi tė bėjmė edhe me atė qė qyteti ėshtė ilir nė tėrėsinė e tij. Kėshtu qė kemi tė bėjmė me njė influencė tė fortė tė njė qyteti mjaft tė zhvilluar qė lind dhe rritet siē ėshtė rasti kolonisė sė Apolonisė por qė ndikon edhe nė lindjen dhe zhvillimin e qyteteve qė janė qendra ilire”.

Gėrmimet e kėtij viti 2011 u pėrqendruan nė disa zona tė ndryshme tė qytetit. Njė nga objektivat kryesorė qe gjurmimi i akropolit dhe nė kufirin perėndimor tė akropolit, gėrmimet e kėtij viti nxorrėn nė dritė themelet e njė tempulli – deri mė tani i panjohur .

Gėrmimi i pėrqendruar nė qendėr tė teatrit nxorri nė dritė nivelin e orkestres (pista) dhe rradhėn e parė tė ndenjėseve, tė ruajtura nė gjendje shumė tė mirė: Kjo pėr arkeologjinė shqiptare ėshtė shuėme rėndėsishme. Zbulimi i teatrit nė Dimal pėrbėn teatrin e shtatė antik, tė njohur nė territorin e Shqipėrisė dhe ėshtė njė tjetėr e dhėnė qė dėshmon pėr ndikimin e madh qė ushtronin kolonitė greke tė bregdetit tė Adriatikut, si Apolonia, mbi popollsinė e Dimalit.

Pėr profesorin Heinzelmann, pėrveē gjetjeve me interes tė veēantė nė zonat e banuara dhe industriale nė qendėr tė qytetit antik, njė zbulim shumė i rėndėsishėm i kėtij viti ėshtė edhe njė nga portat hyrėse nė pjesėn mė perėndimore tė vendbanimit. Ajo ėshtė pjesė e sistemit fortifikues, qė duhet tė ketė qenė ndėrtuar gjatė shekujve III-II p.K. dhe qė pėrfshinte brenda vetes gjithė kodrėn e Dimalit, me njė sipėrfaqe prej rreth 25 ha. Zhvillimi dhe begatia e qytetit shėnohen gjatė shek. III-II p.K., periudhė gjatė sė cilės fotifikimi i parė i akropolit braktiset dhe nė vend tė tij qyteti fortifikohet me njė mur tė ri, i cili pėrfshin tashmė gjithė kodrėn e Dimalit.”

Sipas studjuesvė dihet tashmė qė qyteti ka njė shtrirje tė madhe. ”Ajo qė kemi tani si objektiv dhe qė nėntoka premton shumė ėshtė urbanistika nė pėrgjithėsi e qytetit dhe koncepti i njė jete pėrtej vdekjes me vijimin e gėrmimeve nė metropolet pėrkatse”, thotė dr. Belisa Muka.

http://www.dw-world.de/dw/article/0,,15575652,00.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 14:05.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.