Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Prodhim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 5.6.2007, 20:11   1

Shkrim i cituar Sektori i peshkimit nė Shqipėri/Z1


Mbulim.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.6.2007, 20:33   2
Citim:
Sektori i peshkimit, sėrish drejt krizės

Anijet e peshkimit tė Durrėsit janė sėrish tė pakėnaqura pėr shkak tė karburantit pa akcizė. Marrėdhėnia e shtensionuar mes dy palėve pak muaj mė parė, po pėrjeton njė tjetėr krizė tė re, qė ka mbėrthyer nė kalata shumė nga anijet e flotės sė peshkimit.

Ka zgjatur kėshtu mė pak se gjashtė muaj marrėdhėnia korrekte mes kompanisė shqiptare tė karburanteve dhe sektorit tė peshkimit. Pas reagimit tė peshkatarėve tė Vlorės, janė dhe ata tė Durrėsit qė kėrkojnė furnizimin e tyre nė kohė me naftė, pasi u kanė mbaruar rezervat qė kishin.

Peshkarexhat pa rezerva nafte kanė mbetur nė kalata, nė pritje tė marrjes sė sasisė sė re. Mungesa e reagimit nė kohė nga kompania pėrgjegjėse pėr furnizimin e sektorit ka detyruar njė pjesė tė pronarėve tė peshkarexhave ta blejnė nė treg naftėn dhe tė vijojnė gjuetinė, duke pėrfituar nga qetėsimi i kushteve atmosferike nė det.

Por, burime nga dispeēeria e peshkimit thanė se blerja e karburantit nė treg nuk do tė zgjasė shumė, pėr shkak tė ēmimit tė lartė tė naftės qė ofrohet nė tė dhe pamundėsisė sė sektorit pėr ta pėrballuar atė nė mėnyrė tė vazhdueshme. Qeveria miratoi verėn e kaluar propozimin e Ministrisė sė Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujėrave, qė ēmimi i karburantit pėr anijet e peshkimit tė jetė 40 lekė pėr litėr.

Qė nga 1 korriku i vitit 2006, vendimi ka hyrė nė fuqi, por marrėdhėnia mes palėve kontraktuale nuk ėshtė zbatuar nė mėnyrė korrekte, duke shkaktuar pakėnaqėsi dhe probleme ekonomike te peshkatarėt. Edhe nė muajin janar tė kėtij viti, sektori u pėrball me vėshtirėsi jo tė vogla, pėr shkak tė mungesės sė furnizimit me naftė.

Janė rreth 100 mijė litra karburant pa akcizė qė pėrfiton sektori i licencuar i peshkimit, nė bazė tė vendimit tė qeverisė pėr stimulimin e kėtij sektori jetik pėr rrethet bregdetare.

Tė bllokuara nė kalatė, anijet dhe ekuipazhet e tyre ndėshkohen me njė dėm ekonomiko-financiar tė konsiderueshėm, qė prek mė se 500 familje. Ndėrkohė, kriza ka filluar tė ndihet dhe nė njėsitė tregtare tė peshkut, ndėrsa nė restorantet e shumta nuk mungon as prodhimi i detit, i siguruar nga basenet private tė peshkut, tė ngritura nė rrethe tė ndryshme apo dhe nga importi.

http://www.gazeta-shqip.com/ekonomi/...8572a8482.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.4.2008, 22:23   3
Citim:
Durres, Sektori i peshkimi “injoron” ekzistencėn e ishullit ekologjik

DURRES- Sektori i peshkimit nė Durrės e ka shndėrruar ishullin ekologjik nė njė vend tė grumbullimit tė materialeve inerte dhe tė materialeve tė tjera, duke sfiduar nė kėtė mėnyrė edhe qėllimin pėr tė cilin ėshtė ndėrtuar vet ishulli.

Dy vite mė parė porti mori mbėshtetje nga projektet e INTERERG III duke pėrfituar njė ishull qė specialistėt e vendosen nė kalatat e flotės sė peshkimit, pasi aty ndotja nga vajrat, nafta, filtrat, bateri tė djegura, mbeturinat urbane etj ishin mė tė mėdha se nė tė gjithė hapėsirėn portuale, ndotje e cila ka vėnė nė mėnyrė tė pėrsėritur nė gjendje aspak komode edhe Autoritetin Portual e kapitanerinė lidhur me pastėrtinė e basenit.

Ishulli ka kushtuar 8500 euro dhe ėshtė dhuratė e portit tė Ankonas, port qė ka premtuar edhe dy ishuj tė tjerė. Specialistėt e mbrojtjes sė mjedisit kanė synuar qė nė ishull ta vendosin nė afėrsi tė ofiēinės sė portit dhe tjetrin nė kalatėn zero ku janė sot mjetet e antikontrabandės.

Me pėrfundimin e ishullit kreu i shoqatės sė peshkimit, punėtori i ishullit, por edhe dispeēeria kishin nga njė kopjo tė ēelėsit. Specialistėt kanė kėrkuar qė pronarėt e peshkimit nė ditėt kur do tė ndėrrojnė filtrat e mjeteve tė peshkimit, naftėn, vajin apo do tė kryejnė riparime e remonte tė grumbullonin mbeturinat nė ishull e qė aty ato do tė transportoheshin nė vendin e duhur.

Por edhe pse ka njė punonjės qė pėrgjigjet pėr kėtė ishull tashmė situata nė kalatėn e flotės sė peshkimit ėshtė tejet problematike, pasi ndotja ėshtė nė nivelet mė tė larta. Specialistėt mendojnė se gjendja nuk mund tė ndryshojė nėse Ministria e Mjedisit nuk do tė ofrojė amendamente pėrkatėse pėr tė gjobitur dhe penalizuar tė gjitha anijet e peshkarexhat qė ndotin pa shkak basenin, duke krijuar pasiguri edhe pėr terminalin e trageteve dhe kalatat e pėrpunimit tė mallrave.

Sipas drejtuesve tė portit, nė njė kohė shumė tė shkurtėr kjo ēėshtje do tė marrė zgjidhje pasi flota e peshkimit do tė transferohet nė veri tė Durrėsit.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=51039
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.7.2008, 13:35   4

Shkrim i cituar Masa pėr ruajtjen e faunės nė tre zona tė vendit


Citim:
Ministria e Mjedisit, Pyjeve dhe Administrimit tė Ujrave ka ndėrmarrė disa masa pėr mbrojtjen e faunės nė vendin tonė, ndėr tė cilat veēohen parandalimi i gjuetisė sė paligjshme, nė pėrfundim tė njė studimi tė kryer zonat e Divjakės-Karavastas dhe Nartės.

Ndėr faktorėt kėrcėnues nė Ekosistemet e kėtyre tre zonave, specialistėt evidentojnė gjuetinė e paligjshme.

Nė zonėn e Divjakės dhe Karavastas vihet re fenomeni i dėmtimit tė popullatave tė shpendėve tė ujit.

Burime nga Ministria e Mjedisit bėjnė tė ditur se studimi i monitorimit tė shpendėve ndalet nė tre ēėshtje kryesore,pėrshkrimi i metodologjisė sė pėrdorur nė pėrftimin e tė dhėnave, rezultatet e monitorimit dhe konkluzionet pėr gjendjen e popullatave tė llojeve tė ndryshėm, tendencave tė tyre, gjendjes sė habitateve, faktorėve tė ndryshėm qė ndikojnė nė gjendjen e popullatave dhe habitateve, si dhe masat e propozuara pėr ruajtjen e ekosistemeve dhe tė popullatave tė shpendėve dimėrues dhe folezues.

Nga ky studim rezultoi se shumė prej shpendėve kanė braktisur vendet e folezimit.

Peshkimi i paligjshėm mbetet njė tjetėr faktor kėrcėnues pėr botėn e faunės. Ai shfaqet kryesisht nė trajtėn e peshkimit me drita, lėndė helmuese dhe lėndėve plasėse. Kėto lloj peshkimesh janė shumė tė dėmshme pėr botėn nėnujore.

Shkatėrrimi i habitateve natyrore, sipas specialistėve, pėrballet me fenomene tė erozionit detar, keqpėrdorimit pėr kullotje dhe ndėrtimeve tė paligjshme.

Nė pėrgjigje tė shkatėrrimit tė habitateve natyrore, nė studim thuhet se duhet tė propozohen masa qė u kundėrvihen atyre nė mėnyre direkte apo tė krijojnė habitate tė reja nė zona qė sot pėr sot janė larg ndikimeve njerėzore dhe natyrore.

Gjithashtu, duhet tė ndalohen ndėrtimet e paligjshme nė Karavasta dhe tė krijohen vende tė reja pėr folėzim nė ishujt e brendshėm tė lagunės sė Karavastasė. Po kėshtu, duhet tė merren masa pėr rehabilitimin e disa prej ishujve tė lagunės sė Nartės.

http://www.sot.com.al/index.php?opti...Itemid=0&lang=
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 18.10.2008, 20:25   5
Citim:
Shqipėri: Diskutohet njė strategji e re e peshkimit pėr bregdetin jugor

Nė bregdetin jugor te Shqipėrisė problemet me te cilat pėrballet sektori i peshkimit kanė nxitur diskutimin e njė strategjie tė re tė zhvillimit. Strategjia pritet te mbėshtetet nė pėrmirėsime tė mėtejshme ligjore si dhe nė mbėshtetjen e kėtij sektori me financime. Drejtori i Peshkimit nė Sarandė Arjan Demiri thotė pėr Zėrin e Amerikės se duhet tė futen mė gjerė politikat e nevojshme tė subvencioneve.

Zoti Demiri thotė se kėtė vit sektori i peshkimit ka njohur njė zhvillim mė tė mirė se vitet e shkuara. Megjithė vėshtirėsitė nė kostot e karburantit disa sipėrmarrje kanė siguruar , thotė zoti Demiri , eksporte drejt Greqisė fqinje.

Por edhe kėtė vit eksporti i midhjes , njė produkti shqiptar me mjaft emėr nė kuzhinėn e bregdetit jugor, mbeti i pamundur pėr shkak tė bllokimit nga Bashkimi Europian. Zoti Demiri shpreson tė kapėrcehet kjo pengesė pasi , sic thotė ai , analizat laboratorike kanė treguar standart tė produktit shqiptar.

Sektori i peshkimit vazhdon tė mbetet nė Shqipėri nė tregues tė dobėt pėr shkak tė zhvillimit tė ngadaltė tė mjeteve tė lundrimit. Ky sektor pėrballon aktualisht nevojat e tregut tė brendshėm dhe vetėm njė sasi e e vogėl e peshkut arrihet tė eksportohet.

http://www.voanews.com/albanian/news...105193324.html
Citim:
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.1.2009, 10:00   6

Shkrim i cituar Durrės: Tė largohet flota e peshkimit, ndot ujin


Autoriteti Portual i Durrėsit kėrkon largimin e flotės sė peshkimit nga dy pontilet, tė cilat gjenden brenda nė basen. Sipas Drejtorisė sė kėtij Autoriteti, Eduart Ndreu, janė tre arsyet e kėtij largimi, tė cilat janė njėkohėsisht shumė tė forta. "Peshkimi ndot nė nivele alarmante ujin e detit nė port, ata nuk kanė mė vend pėr ankorim dhe sė fundi janė bėrė rrezik i vazhdueshėm pėr trafikun detar", tha Ndreu.

Flota e peshkimit tė Durrėsit ėshtė nė zgjerim tė vazhdueshėm. Nė vendin ku duhet tė ankoroheshin vetėm 40 anije, qėndrojnė mbi 90 tė tilla, duke krijuar rrėmujė dhe rrezik pėr trafikun detar.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=23577
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.1.2009, 21:21   7
Citim:
Durrės, flota e peshkimit

Problemet qė sjell ankorimi i anijeve nė portin e Durrėsit vazhdon tė mbetet i pazgjidhur. Autoriteti portual kėrkon zbatimin e projektit pėr ndėrtimin e njė porti tė ri pėr anijet e peshkimit.

http://www.a1tv.al/index2.php?faqe=lajmi&lajmID=17457
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.4.2009, 15:22   8

Shkrim i cituar Durrės: Afrikano-veriorėt punėsohen si peshkatarė


Rreth 30 tė ardhur nga shtetet e Afrikės sė Veriut kanė nisur tė punojnė si peshkatarė dhe mekanikė nė portin e Durrėsit me rrogė bazė, pasi rinia durrsake refuzon punėn nė port ndėrsa peshkatarėt e vjetėr po kalojnė tashmė moshėn e punės.

Ardhja e tyre u paralajmėrua qė nė vitin 2006, kur kryetari i Shoqatės sė Menaxhim-Peshkimit, Qemal Beu, duke folur mbi kufizimet e shumta qė pėrballonin peshkatarėt e Durrėsit pati thėnė, se mosripėrtėritja e fuqisė punėtore me profesionistė tė vertetė dhe rėnia e tė ardhurave do tė ēonte deri nė ardhjen e afrikanėve pėr tė bėrė kėtė punė.

http://www.shekulli.com.al/2009/04/20/afrikano-verioret-punesohen-si-pes...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.4.2009, 15:26   9
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Ja dhe emigrantėt e parė. Tashi tė vje me qesh me emigrantėt tanė jashtė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.4.2009, 16:26   10
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Ja dhe emigrantėt e parė. Tashi tė vje me qesh me emigrantėt tanė jashtė.
Absurdistan.

Mua mė tepėr mė vje me qesh me kėta brenda qė nuk punėsohen.

Mos ėshtė paga e vogėl?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.4.2009, 16:34   11
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
S'e di ēa bohet nė port, po duke u nis nga thėniet e Qemal Beut i bi qė ka probleme pagese e kushtesh. Anej ka funi artikullit kishte kėto:

Citim:
Peshkatarėt tė ndodhur pėrballė vėshtirėsive tė shumta janė tė detyruar qė ta braktisin detin, pasi edhe ata e ndiejnė veten tė braktisur nga shteti i tyre.

Ata thonė se prej dy viteve e gjysmė u ėshtė ndėrprerė edhe furnizimi me naftė pa akcizė. Flotilja e peshkimit qė pėrbėhet nga rreth 130 mjete detare tashmė ėshtė nė njė dergjje masive.

Prej tyre, vetėm 30- 40 copė janė tė afta qė tė dalin nė peshkim. Peshkatarėt janė takuar me pėrfaqėsuesit e pushtetit lokal, ku u kanė parashtruar disa kėrkesa pėr zgjidhje.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.4.2009, 16:51   12
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Kuptohet, ata zezakėt qė janė kockė e lėkurė, u duket parajsė edhe puna mė e vėshtirė e Shqipėrisė.

Ėshtė dėm i madh qė shteti nuk shfrytėzon kėtė pasuri kaq tė madhe.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.4.2009, 10:04   13
progonati
 
Qė kur u zunė rrugėt e trafikut tė drogės nuk ka mė leverdi tė dalin peshkarexhat nė det.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.6.2009, 22:16   14
Citim:
Durrės, sektori i peshkimit

Sektori i peshkimit nė qytetin e Durrėsit po pėrballet me njė krizė shumė tė madhe si pasojė e politikave tė kėqia qė po ndjek qeveria nė vitet e fundit. Peshkatarėt durrsakė edhe ata tė pakėt nė numėr qė mund tė dalin nė det shprehen tė shqetėsuar pėr tė ardhmen e tyre pasi peshkimi ėshtė njė profesion i mundimshėm dhe pėr tė tepėr i keqpaguar.

Kriza e naftės, amortizimi i peshkarexhave, si dhe pakėsimi i peshkut nė brigjet tona e kanė vėnė kėtė sektor pėrpara njė pikėpyetje shumė tė madhe.

Me peshkimin mbahen nė Durrės mbi 500 familje. Nga gjuetia nė det varet ēdo ditė ardhmja dhe ushqimi ne familjet e tyre. Nėse disa vjet mė parė ky ishte njė nga sektorėt mė fitimprurės nė Durres tani peshkatarėt janė nė kufij tė mbijetesės.

http://www.a1tv.al/index2.php?faqe=lajmi&lajmID=20960
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.7.2009, 21:27   15
Citim:
Peshkimi nė qytetin e Sarandės

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.11.2009, 21:19   16
Citim:
Durrės, porti i peshkimit

Kreu i Bashkisė sė Durresit ka reaguar pas deklaratės sė ministrit tė transporteve Sokol Olldashi pėr portin e peshkimit nė Durrės me vlerė 15 milionė USD.

Kreu i bashkisė sė Durrėsit deklaroi se Bashkia e Durrėsit ėshtė kundėr portit tė peshkimit nė kalatėn zero. Dako ka thene se kjo "ėshtė njė shpifje e lėshuar nga njė ministėr i cili nuk e do zhvillimin e Durrėsit”.

Ndėrkaq Bashkia e Durrėsit ka njė projekt tė miratuar parimisht edhe nė kėshillin bashkiak qė nė atė zonė, tė ndėrtohet njė port turistik jahtesh nė funksion tė shėtitores bregdetare.

Por peshkatarėt durrsakė janė kundėr bashkisė sė Durrėsit e cila kėrkon qė porti i peshkimit tė zhvendoset nė Porto-Romano 8 km larg prej qytetit.

http://www.a1tv.al/index2.php?faqe=lajmi&lajmID=23481
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.5.2010, 01:02   17
Citim:
Midhja e Butrintit, vazhdon embargoja nga BE

Midhja e Butrintit ka nisur tė tregtohet por vetėm brenda vendit. Prodhuesit e saj parashikojnė rritje me disa tonė mė tepėr, ndėrkohė qė dyert e tregut europian ende nuk janė hapur pėr kėtė produkt shqiptar.

“Vitin e kaluar ėshtė prodhuar rreth 1300 tonė. Pėr kėtė vit prodhimi parashikohet tė jetė rreth 1500 tonė”,- sipas Arjan Demirit, drejtor i Ndėrmarrjes sė Rritjes dhe Zėnies sė Peshkut.

Edhe pse prej tyre ekziston ambicia qė midhja e Butrintit tė kalojė kufijtė pėr eksport jashtė vendit, ende nuk janė hapur dyert e tregut europian.

BE-ja ka vendosur njė embargo ndaj midhjes sė Butrintit, kur ajo eksportohet e gjallė, pėr shkak se nė disa periudha tė vitit, deti fut nė liqen njė sasi algash tė dėmshme pėrtej normave tė lejuara nga BE-ja. Nė kėto raste, mbledhja e midhjeve duhet tė ndalohet deri sa niveli i algave tė ulet brenda normės sė lejuar.

Sipas kėshillave nga Brukseli, autoritetet e menaxhimit nė Sarandė duhet tė dėshmojnė se janė nė gjendje tė bėjnė analizat vazhdimisht dhe tė ndalojnė mbledhjen e midhjeve sa herė qė vėrehet rritje tej normave e elementeve tė dėmshme. Por deri tani, tė gjitha rishikimet e embargos nga ana e Komisionit Europian kanė dalė nė konkluzionin se sistemi i kontrollit nuk ėshtė funksional brenda standardeve tė kėrkuara.

Demiri tha se, hapja e tregut ndėrkombėtar pėr midhjen ėshtė thjesht njė vendim politik, pasi midhja e Butrintit, ndryshe nga sa thuhet, i plotėson tė gjitha kushtet pėr eksport.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=26224
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.5.2010, 22:29   18
Citim:
Sektori i peshkimit nė informalitet tė plotė

I gjithė sektori i peshkimit nė qytetin e Durrėsit ėshtė pėrfshirė nga informalitetiti i tregtimit tė peshkut i cili ka sjellė jo pak evazion fiskal. Me qindra ton peshk qė ēdo ditė mbėrrijnė nga gjuetia dhe shpėrndahen pėr konsumatorin me shumicė dhe pakicė, kalon pa fatura tatimore duke bėrė qė jo vetėm tė fshihen tė ardhurat dhe detyrimet ndaj shtetit, por edhe konsumatori tė mos jetė i sigurt pėrsa i pėrket tregut, tė kėtij produkti, i cili rezulton informal.

E si tė mos mjaftonte e gjithė kjo “zullumahi” qė ka pėrfshirė njė prej industrive kyēe tė qytetit bregdetar, me qindra ton peshk importi qė hyjnė nga dogana e Durrėsit shiten jashtė ēdo kushti higjieno-sanitar nė rrugėt e qytetit.

E si tė mos mjaftonte e gjithė kjo, ēmimi i peshkut ėshtė rritur nga 20 deri 30% gjatė kėtij viti nė qytetin bregdetar duke bėrė qė fitimet tė rriten edhe mė shumė pėr pronarėt e anijeve, ndėrsa rritje tė dukshme kanė edhe “menytė” e restoranteve, pėr tė shkuar mė pas deri tek konsumatori i thjeshtė familjar, ndėrsa peshkatarėt nga ana e tyre eksportojnė prodhimet e freskėta drejt shteteve fqinjė

Situata

Me dhjetėra anije qė vinė ēdo ditė nga gjuetia nė portin e Durrėsit e shkarkojnė mallin direkt nė makinat frigoriferike, pa e kaluar atė mė parė nė magazinat doganore, apo e dėrgojnė direkt tek porositėsit qė nė kėtė rast janė baret dhe restorantet e shumta nė qytetin bregdetar kėrkesa e tė cilėve nė kėtė stinė ėshtė duke arritur pikun.

Njė pjesė e vogėl e sasisė sė kapur magazinohet nė magazinat e grosistėve dhe mė pas tregtohet sipas kėrkesės. Por fenomeni qė vihet re ēdo mėngjes e deklaron edhe mė shumė tė gjithė situatėn kaotike nė kėtė sektor. Me dhjetėra dhe qindra karroca tė vogla marrin sasinė e peshkut qė tepron qė nė kėtė rast ėshtė peshku i importit dhe e tregtojnė gjatė ditės buzė rrugėve kryesore aty ku edhe fluksi i lėvizjeve ėshtė shumė i madh.

Peshku tregtohet jashtė ēdo kushti higjieno-sanitar, pa asnjė faturė tatimore qė do tė thotė se, i gjithė tregtimi ėshtė informal. Me daljen e sasisė sė peshkut nga anijet, por edhe magazinat pėr grosostėt e mėdhenj ka pėrfunduar edhe puna e tyre ndėrsa bėhen gati pėr lundrimin e radhės.

Anijet e mėdha tė peshkimit nė Durrės tė cilat furnizohen me karburant pa akcizė nė vendet fqinjė, Itali dhe Greqi, shkarkojnė edhe peshkun e freskėt qė gjuajnė nė ujėrat tona.

Jo vetėm se peshku i freskėt ka kėrkesė tė madhe nė kėto vende por, edhe ēmimi ėshtė mė i lartė duke favorizuar dukshėm tė gjithė pronarėt e anijeve tė peshkimit. Nė kthim sjellin peshkun e importit i cili qėndron i magazinuar prej vitesh dhe nuk ėshtė i njėjtė nė cilėsi me peshkun e freskėt.

Kėto qindra ton peshk importi kalojnė mė pas tek tregtarėt e pakicės tė cilėt e tregtojnė atė rrugėve. Me ligjin e ri pėr peshkimin ēdo anije furnizohet me karburant me ēmim burse pa akcizė, nė bazė tė faturave tatimore pėr sasinė e peshkut tė shitur, qė deklarohen nga pronarėt e tyre.

Por anijet e mėdha peshkimit kanė gjetur si mundėsi tė furnizohen me karburant nė portet italiane kundrejt 50 cent pėr litėr nė kohėn kur bėjnė eksportin e peshkut nė kėto shtete duke ju shmangur detyrimeve tatimore.

Aktualisht kėrkesa pėr prodhimet e detit ėshtė rritur nė mėnyrė tė dukshme nė tregun durrsak. Shkak ėshtė bėrė kėrkesa e madhe e restoranteve dhe hoteleve tė cilėt presin turistė nė kėtė sezon. Pėr tė pėrmbushur kėrkesat nė tregun vendas tė cilat janė rreth 5 herė mė shumė se nė stinėt e tjera peshkatarėt durrsakė jo vetėm qė shkelin me tė dyja kėmbėt ligjin, por edhe fshehin tė ardhurat.

Sipas burimeve zyrtare nė doganėn e Durrėsit aktualisht njė pjesė e konsiderueshme e prodhimeve tė freskėta janė duke u eksportuar nga peshkatarėt durrsakė pėr nė shtetet Italiane dhe Grekė ndėrsa po importohen prodhime tė cilat ruhen pėr njė kohė tė gjatė nė dhomat frigoriferike. Importi i prodhimeve tė detit pėr kėtė vit rezulton rreth nė qindra ton nga shtetet fqinjė.


Mashtrimet nė treg

Nė tregun vendas prodhimet e freskėta tė detit vijnė me ēmime tepėr tė larta pėr konsumatorin. Nė dyqanet e prodhimeve tė detit, nuk ka asnjė informacion nėse kėto prodhime janė vendase apo tė importit.

Nėse e njeh tregtarin tė thotė nėn zė se, duhet apo jo tė blesh, nė tė kundėrt tė shpjegon se duhet tė vish njė ditė tjetėr. Nė njė monitorim tė shpejtė nė tregun e pėrditshėm tė peshkut rezulton se ēmimet janė rritur dukshėm nė raport me vitet e shkuar.

Qefulli rezulton 350 deri nė 450 lekė kg, merluci 800 deri nė 850 lekė, levreku 1100 lekė, dentali 1100, ndėrsa disa lloje tė tjera vijnė me ēmime tepėr tė larta. Peshku kerr 2 mijė kg, spalca e zezė 2200lekė kg, karkaleci i thellėsisė 2500 kg, aragosta ose gjinkalla e detit 5 mijė kg etj

Me qindra ton peshk qė ēdo ditė mbėrrijnė nga gjuetia dhe shpėrndahen pėr konsumatorin me shumicė dhe pakicė, kalon pa fatura tatimore duke bėrė qė tė fshihen tė ardhurat dhe detyrimet ndaj shtetit, por edhe konsumatori tė mos jetė i sigurt pėrsa i pėrket tregut

http://www.gazetatelegraf.com/index....thet/4733.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.12.2011, 21:33   19
Citim:
Sektori i peshkimit, ende i pazhvilluar nė Jug tė Shqipėrisė

Nė bregdetin jugor tė Shqipėrisė sektori i peshkimit vazhdon tė mbetet i pazhvilluar. Peshkatarėt thonė se gjuetia e paligjshme nė det mbetet njė problem, ndėrkohė qė mungojnė limanet e vogla pėr mjetet e lundrimit.Peshkatarėt kėrkojnė njė mbėshtejte mė tė madhe edhe nga qeverite vendore, veēanėrisht pėr kushtet e tregėtimit tė peshkut.

http://www.voanews.com/albanian/news...134990403.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.3.2012, 21:16   20
Citim:
Korani drej zhdukjes, Ministria e Mjedisit aksion nė Pogradec

POGRADEC-Njė aksion kundėr peshkimit tė paligjshėm tė peshkut Koran nė liqenin e Pogradecit. Aksioni nga Ministria e Mjedisit ka nisur sot dhe pritet tė vazhdojė nė ditėt e ardhshme.

Njė nga speciet mė tė rralla, i famshmi peshku Koran pėr shkak tė njė peshkimi tė pakontrolluar dhe pa asnjė lloj kriteri, madje edhe nė periudhėn e shumimit tė tij, ėshtė sot drejt zhdukjes.

Pėr tė parandaluar kėtė, Drejtoria e Peshkimit nė Ministrinė e Mjedisit nisi sot njė aksion nė qytetin e Pogradecit duke sekuestruar njė sasi rrjetash peshkimi tė cilat mė pas u dogjėn.

Ministria e Mjedisit ka deklaruar se aksioni nė Pogradecit do tė vazhdojė edhe nė ditėt nė vijim duke bėrė tė mundur ndėrprerjen e peshkimit tė paligjshėm.

Korani ėshtė njė peshk i rrallė qė jeton nė liqenin mė tė vjetėr dhe tė thellė nė Ballkan e Europė. Mbijetesa e Koranit ka arritur nė njė pikė shumė kritike si pasojė e gjuetisė pa kriter. Nė liqenin e Ohrit rriten 40 specie peshqish, ndėr mė tė njohurit dhe mė i rėndėsishmi ėshtė peshku i llojit Salmo Letnica, (Korani). Ėshtė pėr tu theksuar se peshku Koran gjendet vetėm nė kėtė liqen dhe nė Liqenin Bajkal ne Rusi. Korani ėshtė peshku i ujrave shumė tė pastra dhe tė thella. Kėto kushte pėr rritjen e tij e bėjnė tė veēantė kėtė lloj peshku dhe mundsojnė qė ai tė rritet nė liqenin e Ohrit.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 06:10.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.