Kthehu   Kreu > D1 > Punishte
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 9.12.2011, 21:51   1
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Pyetje Turq apo osmanė?


Shoh nganjėherė vėrejtje nga tė tjerė nė raste tė ndryshme, se "nuk kanė qenė turq por osmanė", ose "nuk ka qenė Turqia por Perandoria Osmane".

Cili term ėshtė mė i saktė?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.12.2011, 09:12   2
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Nė fillesat e veta ėshtė si lidhja mes aranitas dhe shqiptar. Osmanėt vetė ishin pjesė e turqve dhe jo pėrfshirės tė turqve.

Disa historianė tė huaj (sidomos turq e francezė) pėrpiqen ta pėrdorin termin osman si pėrfshirės tė turqve bashkė me popuj e kombe tė tjera, duke i dhėnė pastaj dhe vetėm kuptim kulturor dhe administrativ, nisur nga fazat pėrfundimtare tė perandorisė. Te historianėt tanė ėshtė pasqyruar te ata qė e shohin si lehtėsi pėr tė veēuar midis turkut (dikush biologjikisht turk) dhe osmanit (dikush kulturalisht turk).

Por qė ėshtė konvencion me tė cilin mund tė biesh ose jo dakord, se as turqit nuk e dinė ēfarė ėshtė biologjikisht turke. Nėse duhet veēimi si mė lart mund tė pėrdoren togjet "me kulturė turke", "i kulturės turke" pa qenė nevoja pėr akrobaci terminologjike e dy orė shpjegime.

Nga kėndvėshtrimi shqiptar pėrdorimi i "osman" dhe "turk" nė kontekstin tonė historik ėshtė nga i barasvlershėm (sinonimi) deri nė favor tė pėrdorimit tė termit "turk". Edhe nėse thua "turqit osmanė" mund tė vlejė vetėm pėr t'i veēuar nga turqit selxhukė, se prapė turq janė.

Njė rast deri diku i pranueshėm pėrdorimi nga sinonimia ėshtė vetėm ai qė bėhet pėr tė vėnė shkurtimisht nė dukje pėr cilėn periudhė historike po flet, "osman" pėr periudhėn e perandorisė dhe "turk" pėr periudhėn e sotme. Njėsoj siē pėrdorim "arbėr" dhe "shqiptar" si emėrtues kohorė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.12.2011, 12:18   3
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Osman e kishte emrin sulltani i parė i cili i dha emrin dinastisė, dinasti osmane. Nga kėtu po nisem tė mendoj se tė quhet Perandori Osmane ėshtė e ngjashme sikur Rusinė ta quajmė Perandori Romanove dhe meqenėse kjo e fundit nuk ndodh atėherė do tė ishte mirė tė ndiqet njėfarė standardi.

Gjithashtu thuhet "ambasadori rus", "ushtria ruse" dhe jo "ambasadori romanov", "ushtria romanove" etj.

Ngatėrrim i ngjashėm ndodh edhe tek Austria, ku pėrmenden paralelisht termat habsburgė dhe austriakė, mirėpo njė term "ambasada habsburge" nuk kam pasur rastin tė dėgjoj.

Deridiku pėrdorimi i termit osman lidhet edhe me teorinė e "kombit tė shekullit XIX", madje duke e dėrguar kombin turk deri nė shekullin 20, kur sipas tyre e paska krijuar Ataturku. Por nė realitet kemi turq jo vetėm nė kohėn "osmane" por edhe para osmanėve. Turq quheshin qysh atje nė Azinė qendrore.

Kurse sa i pėrket ndarjes kohore, meqenėse ēdo ngjarje historike ka dhe datat e shėnuara aty se kur ka ndodh, termi nuk do tė ishte i nevojshėm.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.12.2011, 12:52   4
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Argumentimi mė duket shterues, n.q.s. s'ka drejtime tė tjera, t'i kalojmė pėr zėvendėsim. Qoftė dhe vetėm pėr konsistencė tė brendshme.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 08:55.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.