Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Territor
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 2.9.2011, 21:16   1

Shkrim i cituar Z1: Caktimi i kufirit me Serbinė


Citim:
Bruksel: Arrihet marrėveshja pėr vulėn doganore

Zyra e Robert Cooper’it, ndėrmjetės i BE’sė nė dialogun Kosovė-Serbi, ka lėshuar njė deklaratė zyrtare ku njofton pėr rrjedhėn e takimit tė sotshėm mes dy palėve.

Sipas deklaratės, Serbia ka njohur vulat doganore tė Kosovės, e po ashtu palėt kanė arritur marrėveshje edhe pėr regjistrat kadastral.

“Nė fushėn e lėvizjes sė lirė tė mallrave, palėt ranė dakord qė vula doganore tė shėnuar "Doganat e Kosovės" do tė pranohen. Kjo marrėveshje do tė konfirmohen pėr tė gjitha vendet anėtare tė CEFTA’s”, thuhet nė deklaratė.

Mė tej theksohet se kjo marrėveshje ndikon nė heqjen e embargos sė dyanshme tregtare.

“Ky ėshtė njė hap i rėndėsishėm nė pėrmirėsimin e marrėdhėnieve nė rajon dhe pėr tė siguruar lirinė e lėvizjes sė mallrave, nė pajtim me vlerat europian”.

Po ashtu, sipas komunikatės, palėt kanė rėnė dakord qė ta krijojnė njė kadastėr plotėsisht tė besueshme pėr tė mbrojtur tė drejtat e personave mė kėrkesa legjitime pronėsore. “Takimi i ardhshėm do tė mbahet gjatė muajit shtator”, pėrfundon deklarata.

http://ina-online.net/maqedoni/8576.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.9.2011, 21:27   2
Citim:
Bisedimet mes delegacioneve, Serbia pranon vulat doganore tė Kosovės

Nė takimin qė ende po vazhdon nė Bruksel mes Prishtinės dhe Beogradit, delegacioni serb ka pranuar vulat doganore tė Kosovės.

Siē dihet, nė vulat doganore tė Kosovės shkruan vetėm “Dogana e Kosovės” dhe nuk ka kurrfarė simboli shtetėror - ashtu siē i kanė edhe shumica e shteteve nė botė.

Pėrveē vulave, nė agjendėn e takimit tė sotshėm janė edhe kėto tema:, energjia, diplomat universitare si dhe pėrfaqėsimi i Kosovės nė takimet dhe forumet ndėrkombėtare.

Duke folur para nisjes sė kėtij raundi, shefja e delegacionit tė Kosovės nė bisedime, Edita Tahiri ka thėnė se “ne si qeveri jemi shumė e qartė, vizioni ynė ėshtė vizion euroatlantik pėr Kosovėn”.

Homologu i saj, shefi i delegacionit tė Serbisė nė bisedime, Borko Stefanovic, ka folur haptazi pėr rezultatet qė ai pret tė arrihen.

Zyrtarėt e BE-sė ndėrkaq kanė thėnė se ėshtė mirė pėr tė dyja palėt tė arrihen “sa mė shumė marrėveshje, nė prag tė raporteve tė progresit tė Komisionit Europian”, tė cilat priten tė dalin muajin e ardhshėm.

Kjo posaēėrisht vlen pėr Serbinė, e cila kėtė vit synon tė fitojė statusin e kandidatit pėr anėtarėsim nė Bashkimin Europian.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=18551

Citim:
Bisedimet tė imponuara - vėshtirė tė japin rezultate

Emri:  krasniqi.jpg
Shikimet: 181
Madhėsia:  21,7 KBBisedimet me Serbinė janė tė imponuara nga rezoluta e Asamblesė sė pėrgjithshme tė OKB-sė sė vitit tė kaluar dhe tani nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr me atė rezolutė ka qenė i ngarkuar Bashkimi Evropian qė tė jetė sponzorizues i kėtyre bisedimeve. Kėshtu ka deklaruar kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi, nė njė intervistė pėr Radion Evropa e Lirė.

Sipas tij, pala serbe nuk ėshtė shumė e disponuar pėr tė zhvilluar bisedime dhe pėr tė pėrfunduar kėto bisedime me sukses, por e ka mė shumė tė imponuar dhe pėr tė krijuar pozicione tė avancuara nė raport me Brukselin.

“Kjo na bėn ne tė dyshojmė se bisedimet jo vetėm qė do tė jenė tė vėshtira, por do tė zgjasin bukur gjatė dhe nuk do tė japin rezultate qė do t’iu duheshin qytetarėve tė Republikės sė Kosovės dhe qytetarėve tė Serbisė. Nė fund tė fundit kėto bisedime nė fillimin e tyre kanė pasur pėr qėllim dhe synim rritjen e kualiteti tė jetės sė qytetarėve tė tyre tė dy vendeve, gjė qė kjo ende nuk ka ndodhur”, ėshtė shprehur kryekuvendari.

Ai ka shtuar se kėto bisedime do tė duhej tė zhvilloheshin mes dy vendeve qė e njohin njeri-tjetrin, mes dy vendeve qė nuk kanė qellim dhe synim tė pėrzihen nė punėt e brendshme tė njeri-tjetrit “dhe nėse i shikojmė zhvillimet qė kanė ndodhur jo vetėm pas 25 korrikut, por edhe me herėt, kanė treguar dhe po tregojnė qė megjithatė Serbia dėshiron tė ndėrhyjė shumė nė punėt e brendshme tė Kosovės. Kur e mendojmė kėtė rrafsh mendojmė qė bisedimet vėshtirė se do tė arrijnė objektivin e tyre pėr tė cilin edhe kanė filluar”. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=16801

Citim:
Dacic: Dialogu, nė dobi tė kompanive serbe

Emri:  dacic.gif
Shikimet: 178
Madhėsia:  32,1 KBMinistri serb i punėve tė Brendshme, Ivica Dacic, ka thėnė se nė vazhdimin e bisedimeve mes Prishtinės dhe Beogradit do tė insistohet qė “linja administrative mes Kosovės dhe Serbisė qendrore tė shndėrrohet nė linjė kufitare, gjė tė cilėn Serbia nuk duhet ta pranojė”.

Dacic ka thėnė se tė premten janė arritur marrėveshjet pėr vulat doganore, por se nė vazhdim tė bisedimeve qėndrojnė ēėshtje dhe probleme mė tė mėdha. Ai ka shtuar se “megjithatė ėshtė mirė qė me dialog tė gjenden zgjidhjet pėr problemet konkrete nė dobi tė qytetarėve dhe kompanive serbe”.

I pyetur nėse ėshtė i mundur anėtarėsimi i Serbis nė BE bashkė me Kosovėn, Dacic ka thėnė se kjo ėshtė njė “pyetje hipotetike dhe metafizike”. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=16796

Citim:
Edita refuzon tė flasė serbisht

Ndėrmjet arritjeve tė marrėveshjeve me Serbinė dhe ngjyrosjes sė makinės nga ana e Vetėvendosjes, Edita Tahiri bėri njė gjest tė veēantė.

Nė konferencėn pėr shtyp, ajo refuzoi t’i pėrgjigjet nė serbisht pyetjes sė njė gazetari serb. “Nuk e flas. E kam heq nga pėrdorimi qė nga viti 1989-90. Anglisht mundem. Thank you for your question”, i ėshtė pėrgjigjur ajo gazetarit serb.

Zv/kryeministrja ka qenė nė disponim tė keq dje kur ėshtė dashur t’ia shtrėngojė duart pėr kamera negociatorit serb, Borislav Stefanoviē.

http://www.botasot.info/def.php?category=3&id=134966
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.9.2011, 21:10   3
Citim:
'Marrėveshja pėr vulat nuk paraqet asnjė element tė sovranitetit'

(E plotėsuar) Kryesuesi i delegacionit tė Beogradit nė bisedime me Kosovėn, Borisllav Stefanoviē ka thėnė se vula me mbishkrimin “Dogana e Kosovės” nuk paraqet absolutisht asnjė element tė sovranitetit dhe tė shtetėsisė sė Kosovės.

Ndėrsa, pas arritjes sė marrėveshjes mes Kosovės dhe Serbisė me ndėrmjetėsimin e BE-sė pėr vulat, Serbia ka paralajmėruar tė shtunėn se nuk do tė pranojė tė punėsuar kosovarė nė dy pikat kufitare doganore nė Kosovė.

Kryetari i delegacionit serb pėr bisedimet, Borislav Stefanoviē tha se "punėsimi i nėpunėsve kosovarė nė pikat doganore tė Jarinjės dhe Bėrnjakut ėshtė i papranueshėm pėr Serbinė", citon agjencia serbe Beta.

Marrėveshja e vulave parashikon njė vulė mė neutrale tė pranueshme pėr tė dyja palėt me mbishkrimin "dogana e Kosovės". Sipas marrėveshjes sė re pritet heqja e embargos pėr qarkullimin e mallrave nga tė dyja palėt brenda pak ditėsh.

Ndėrkaq, zyrtari i lartė i partisė sė Koshtunicės, Sllobodan Samarxhiq ka vlerėsuar se me marrėveshjen e arritur dje nė Bruksel pėrfundimisht ėshtė pėrcaktuar kufiri ndėrmjet Kosovės e Serbisė.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,13,62094
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.9.2011, 00:56   4
kalimtar/e
 
Citim:
Kryesuesi i delegacionit tė Beogradit nė bisedime me Kosovėn, Borisllav Stefanoviē ka thėnė se vula me mbishkrimin “Dogana e Kosovės” nuk paraqet absolutisht asnjė element tė sovranitetit dhe tė shtetėsisė sė Kosovės.
Ēudi ėshtė jo idiotėsia e kėsaj deklarate, por fakti qė ka shqiptarė dhe parti "shqiptare" (besoj se thonjėzat janė tė detyrueshme duke parė qėndrimin dhe veprimet e ndonjė lėvizjeje nė Verior) qė e mendojnė kėshtu.

Fakti qė nė Serbi do hyjnė mallra me njė vulė qė lexon "Dogana e Kosovės", ėshtė teknikisht njohje e pavarėsisė. Serbia vazhon "de jure" ta quajė Veriorin pjesė tė territorit tė saj, por a ka ndonjė shtet nė botė qė ka dogana dhe taksa e vula doganore me pjesė tė caktuara tė territorit (tė supozuar) tė vet?!

Dogana ėshtė tagėr vetėm i shteteve sovrane.

Sulmet huligane ndaj personave qė e arritėn kėtė marrėveshje nuk mund tė quhen mė tė diktuara nga mungesa e eksperiencės politike e as nga vrulli i moshės, por nga faktorė qė duhen hulumtuar.

Marrėveshja e vulave ėshtė njė sukses politik dhe znj. Tahiri ka pjesėn e vet, pėr kėtė meriton respekt si shqiptare dhe si politikane.

Ndryshuar sė fundmi nga sub674564763 : 6.9.2011 nė 01:00.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.12.2011, 11:52   5
Citim:
Arrihet nė parim marrėveshja Kosovė – Serbi

Bruksel, 2 dhjetor 2011, NOA – Shefja e delegacionit tė Kosovės nė bisedimet me Serbinė, Edita Tahiri, tha sonte se “nė parim ėshtė arritur marrėveshja pėr Menaxhimin e Integruar tė Kufirit, por ajo nuk ėshtė konfirmuar ende”.

Mė tutje nė intervistėn pėr RTK-nė ajo vlerėsoi se kjo ėshtė njė “ngjarje e madhe”.

Bisedimet ndėrmjet delegacioneve tė Kosovės dhe tė Serbisė u mbajtėn sot nė Bruksel. Ndėrmjetėsues nė kėtė dialog ėshtė Bashkimi Evropian.

Sipas Edita Tahirit, me Menaxhimin e Integruar tė Kufirit, pėrfshihen 6 vendkalime kufitare ndėrmjet Kosovės e Serbisė. Me kėtė marrėveshje, sipas saj, “janė mbrojtur interesat kombėtare tė Kosovės dhe ėshtė respektuar Kushtetuta e Kosovės”.

Ajo theksoi, se duke pasur parasysh qėndrimin konstruktiv tė Kosovės nė kėto bisedime, tash pritet udhėrrėfyesi pėr liberalizim tė vizave dhe marrėdhėniet kontraktuale me Kosovėn.

http://www.noa.al/2011/12/arrihet-ne...-kosove-serbi/

Citim:
Konfuzion pėr marrėveshjen Kosovė-Serbi

Prishtinė, 3 dhjetor 2011, NOA – Nė konfliktin pėr kufirin Kosova dhe Serbia, sipas tė dhėnave tė BE-sė kanė arritur njė marrėveshje. Pėrfaqėsues tė Serbisė dhe Kosovės kanė rėnė dakord pėr njė propozim zgjidhje tė hartuar nga Brukseli, deklaroi tė premten nė mbrėmje zyra e BE-sė pėr politikėn e jashtme.

Marrėveshja nė fjalė parashikon ngritjen graduale tė pikave tė pėrbashkėta kufitare tė kontrollit. Drejtuesja e delegacionit kosovar, Edita Tahiri e konfirmoi kompromisin. Por drejtuesi i delegacionit negociator tė Serbisė, Borko Stefanovic e pėrgėnjeshtroi njoftimin, duke thėnė se “pozicionet janė afruar por detajet duhet tė sqarohen nė vazhdimin e negociatave tė shtunėn”.

http://www.noa.al/2011/12/konfuzion-...-kosove-serbi/

Citim:
Kosova dhe Serbia arrijnė marrėveshje pėr vendkalimet kufitare

Kosova dhe Serbia janė dakorduar pėr normalizimin e procedurave kufitare nė kuadėr tė konceptit pėr menaxhimin e pėrbashkėt tė kufirit, njė prej cėshtjeve mė tė mprehta nė bisedimet e ndėrmjetėsuara nga Bashkimi Evropian.

Nė njė komunikatė pėr opinion tė ndėrmjetėsit tė Bashkimit Evropian, Robert Cooper, thuhet se “palėt janė pajtuar qė gradualisht tė vendosin postat kufitare tė pėrbashkėta, tė integruara, tė vetme dhe tė sigurta nė pikė-kalimet e tyre tė pėrbashkėta. EULEX-i do tė jetė i pranishėm nė pajtim me mandatin e tij. Koncepti I menaxhimit tė pėrbashkėt tė kufirit do tė zbatohet gradualisht sa mė parė qė ėshtė e mundur nė pikėpamje praktike”.

Nė komunikatė thuhet se palėt kanė zhvilluar diskutime thelbėsore pėr bashkėpunimin e frytshėm dhe gjithėpėrfshirės rajonal dhe janė arritur pėrparime tė mira. Ato do t’i kthehen kėsaj cėshtjeje nė takimin e radhės. Po ashtu nė takime ėshtė diskutuar pėr zbatimin e marrėveshjeve tė arritura deri mė tash, dhe pritet qė marrėveshja pėr lėvizjen e lirė, tė fillojė tė zbatohet mė 26 dhjetor 2011.

Shefja e delegacionit tė Kosovės Edita Tahiri, tha se marrėveshja pėr menaxhimin e pėrbashkėt tė kufirit pėrfshinė 6 vendkalime kufitare ndėrmjet Kosovės e Serbisė. Me kėtė marrėveshje, sipas saj, “janė mbrojtur interesat kombėtare tė Kosovės dhe ėshtė respektuar Kushtetuta e saj”.

Por, shefi i delegacionit serb, Borisllav Stefanovic, u tha mediave serbe ėshtė shėnuar pėrparim i madh nė bisedime, por ende nuk ka njė marrėveshje tė qartė dhe kjo cėshtje do tė vazhdojė tė diskutohet edhe sot.

Pėrparimi nė bisedimet e ndėrmjetėsuara nga Bashkimi Evropian ėshtė parė si kusht themelor pėr Serbinė qė tė fitojė statusin e vendit kandidat pėr anėtarėsim nė Bashkimin Evropian. Por, vendet e Bashkimit Evropian janė tė ndara rreth kėsaj cėshtjeje, pėr shkak tė dhunės nė veriun e Kosovės ku gjatė javės qė po lėmė pas, disa dhjetėar ushtarė tė NATO-s u plagosėn nė pėrleshje me protestuesit serbė qė kundėrshtojnė shtrirjen e autoritetit tė Prishtinės nė atė zonė.

Serbėt nė veriun e Kosovės kanė vendosur barrikada qė nga muaji korrik, kur qeveria e Kosovės u pėrpoq tė merrte nėn kontroll vendkalimet kufitare me Serbinė. Tė martėn presidenti i Serbisė Boris Tadiē bėri thirrje pėr largimin e barrikadave, por diplomatėt thanė se thirrjet duhet tė pasohen nga veprime konkrete.

Mė e prera nė qėndrimin e saj ishte kancelarja gjermane Angela Merkel e cila tha se Serbia nuk i ka pėrmbushur kushtet pėr afrimin e saj me strukturat e Bashkimit Evropian, ndėrsa ka krijuar njė mjedis pėr dhunė nė veriun e Kosovės. Ajo tėrhoqi vėrejtjen se rruga e Serbisė drejt Bashkimit Evropian mund tė realizohet vetėm nėpėrmjet normalizimit tė marrėdhėnieve me Kosovėn.

Zyrtarėt evropianė kanė thėnė se Serbia duhet tė gjejė njė zgjidhje nėse kėrkon tė avancojė me kandidaturėn pėr nė Bashkimin Evropian. Vendimi pėr kėtė ēėshtje pritet tė merret javėn qė vjen. Njėkohėsisht Prishtina pret qė tė marrė udhėrrėfyesin pėr liberalizimin e vizave si shpėrblim pėr qasjen ndaj procesit tė bisedimeve.

http://www.voanews.com/albanian/news...134942508.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.12.2011, 21:55   6
Citim:
Kuēi: Serbia njohu kufijtė e Kosovės

Zėvendėskryeministri dhe ministri i Drejtėsisė, Hajredin Kuēi, ka thėnė se marrėveshja e arritur ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė rreth ēėshtjes sė kufijve, tregon se Serbia i ka njohur zyrtarisht kufijtė e Kosovės.

“Kosova ka kufijtė e saj shtetėror. Kufijtė e Kosovės kanė qenė tė njohur ndėrkombėtarisht, me kėtė marrėveshje ata janė njohur edhe nga Serbia”, citon Zėri fjalėt e Kuēit.

Ndėrkohė, pala serbe kėmbėngul se marrėveshje pėr pikat kufitare nė veri, parashikon vetėm si “vendkalime administrative” dhe se Serbia nė asnjė rrethanė nuk ka hequr dorė nga respektimi i Kushtetutės sė saj. Kjo vėrtetohet edhe nė njoftimin e BE-sė ku nė asnjė paragraf tė komunikatės nuk pėrmendet fjala “kufi”, por vetėm “vendkalime”.

Megjithatė, Kuēi mohon se Prishtina ėshtė dorėzuar nė kėtė pikė. “Varet se cilėn pjesė lexon gjithkush, por ajo ēka dua tė them ėshtė qė Kosova dhe gjithė bota demokratike lexon dhe e di faktikisht dhe juridikisht qė Kosova ka kufijtė e saj”, ėshtė shprehur zėvendėskryeministri.

Kėto komente ai i ka bėrė gjatė qėndrimit nė Vushtrri ku mori pjesė nė Konferencėn vjetore tė gjyqėsorit nė Kosovė. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=18782
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.12.2011, 20:45   7
Citim:
Tahiri: Serbia i ka pranuar kufijtė me Kosovėn

Shefja e delegacionit tė Kosovės nė bisedimet me Serbinė, Edita Tahiri, tha se marrėveshja pėr menaxhimin e integruar tė kufirit ėshtė nė harmoni me ligjin dhe strategjinė nacionale tė Kosovės tė miratuara nga Kuvendi i Kosovės.

Sipas Tahirit, Kosova me marrėveshjen ka fituar nė planin politik, sepse Serbia i ka pranuar kufijtė me Kosovėn.

Kryenegociatorja Tahiri, ka thėnė se me marrėveshjen e arritur nė Bruksel, Serbia i ka njohur kufijtė e Kosovė dhe se me kėtė marrėveshje Kosova ka pėrfituar shumė.

Sipas Tahirit, rezultat i kėsaj marrėveshje do tė jetė heqja e barrikadave dhe garantimi i lėvizjes sė lirė nė veri.

Shefja e delegacionit tė Kosovės nė bisedimet me Serbinė, Edita Tahiri, theksoi se marrėveshja pėr menaxhimin e integruar tė kufirit e arritur nė Bruksel do tė shoqėrohet edhe me nėnshkrimin e protokollit teknik nė mes tė tri palėve, Kosovės, Serbisė dhe Bashkimit Evropian e SHBA-sė, si garantues tė marrėveshjes.

Kryenegociatorja Tahiri, deklaroi se njė ndėrtesė e pėrbashkėt do tė jetė nė zonėn neutrale, ku do tė ketė policė dhe doganierė kosovarė dhe serbė, ndėrsa tė hyrat do tė shkojnė nė buxhetin e Kosovės, derisa simbolet shtetėrore nuk do tė vendosen nė ndėrtesėn e pėrbashkėt, por vetėm nė ato ekzistuese. /rtk/

http://www.zeri.info/artikulli/1/1/3...te-me-kosoven/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.12.2011, 21:53   8
Citim:
Marrėveshja me Serbinė, si e Shqipėrisė me Malin e Zi

Prishtinė – Ambasadori i Shqipėrisė nė Kosovė, Islam Lauka, e vlerėson "tipike shtetėrore" marrėveshjen e arritur pėr menaxhimin e integruar tė kufijve ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė. Sipas tij, kjo marrėveshje ėshtė njėlloj si ajo mes Shqipėrisė dhe Malit tė Zi.

Ambasadorit Lauka ka zhvilluar njė takim me zėvendėskryeministren Edita Tahiri, ku ka ēmuar arritjen e marrėveshjes pėr menaxhimin e integruar tė kufirit mes dy shteteve tė pavarura dhe sovrane, Kosovės dhe Serbisė. Po ashtu u tha se kjo marrėveshje ofron mundėsi pėr tė bashkėpunuar pėr njė siguri dhe kontroll mė tė madh kufitar si dhe pėr zbatuar vlerat evropiane.

Me kėtė rast, Tahiri tha se menaxhimi i integruar i kufirit (IBM) ėshtė koncept evropian qė duhet tė aplikohet midis shtetesh qė aspirojnė tė hyjnė nė BE si parapėrgatitje pėr integrim nė zonėn Schengen, ndėrkaq, ambasadori Lauka tha se marrėveshja e arritur pėr Menaxhimin e Integruar tė Kufijve ėshtė njė marrėveshje tipike shtetėrore, ashtu siē e ka edhe Shqipėria me Malin e Zi.

Tė dy bashkėbiseduesit vlerėsuan se edhe nė tė ardhmen duhet punohet nė tė mirė tė tė dy shteteve, dhe se tė dy shtetet kanė mundėsi shumė tė mira tė bashkėveprojnė nė rrugėn e integrimeve evropiane. /L.F/Start/

http://www.gazetastart.com/lajme/Hap...qiptare/46235/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.12.2011, 20:16   9
Citim:
Historianėt serbė: Merkel, mė hitler se Hitleri

Kufiri mes Serbisė dhe Kosovės, qė ėshtė subjekt i marrėveshjes pėr Menaxhimin e Integruar tė Kufirit mes Beogradit dhe Prishtinės, “kurrė nuk ėshtė pėrkufizuar”, thonė historianėt serbė.

Momcilo Pavlovic, drejtor i Institutit pėr Historinė Moderne, thotė se komuna e Leposaviēit ishte jashtė Kosovės deri nė vitin 1959.

“Nuk ekziston asnjė konferencė ndėrkombėtare e pranuar apo vendim nė bazė tė sė cilės mund tė pėrfundohet se cili ėshtė kufiri i Serbisė dhe i Kosovės. Kosova nuk ėshtė trajtuar nė takimin e dytė tė AVNOJ-it, e as nė Komisionit e Badinderit, nė bazė tė sė cilės janė pėrkufizuar ish republikat jugosllave”, thotė Pavlovic pėr Press, sipas tė cilit pėrkufizimi i vetėm mes Kosovės dhe Serbisė ka ndodhur pas bombardimeve tė NATO-s, kur me marrėveshjen e Kumanovės ėshtė pėrcaktuar zona e sigurisė tokėsore.

Pero Simic, publicist serb, thotė se Leposaviēi i bashkohet Kosovės, sepse Petar Stambolic ėshtė zgjedhur nga ky rajon pėr deputet dhe ka dashur tė fitoj. Versioni zyrtar, sipas tij, ishte se kjo pjesė graviton te Mitrovica, ku punonin shumė njerėz tė kėtij rajoni. Ndėrsa, versioni tjetėr jozyrtar ishte se kėshtu komunistėt donin ta shtonin numrin e serbėve nė Kosovė.

Ai pėrmend bisedėn e regjistruar tė Stalinit dhe Kardelit, tė mbajtur mė 19 prill 1947, kur Kardeli ka thėnė se udhėheqja jugosllave mendon qė Kosova t’i bashkohet Shqipėrisė.

“Stalini ėshtė pėrgjigjur: ‘Mirė shumė, kjo ėshtė e drejtė’. Tito, nė pranverėn 1945, gjatė takimit me gazetarė tė huaj, ka thėnė diēka qė mė vonė ėshtė censuruar, se ‘planet pėr bashkimin e Kosovės me Shqipėri nuk mund tė realizohen ,sepse nuk ėshtė caktuar pėrfundimisht as pozicioni i Shqipėrisė’”, thotė Simic.

Historian Ptedrag Markovic thotė se kufiri i parė mes Serbisė dhe Kosovės ėshtė tėrhequr pėr herė tė fundit gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Sipas tij, kufiri ishte nė lumin Ibėr, “ku ndahet veriu i Kosovės nga kontrolli i pushtetit tė Prishtinės”.

“Hitleri nė atė kohė ishte mė i favorshėm ndaj Serbisė se Angela Merkel. Ajo e ka tejhitlerizu Hitlerin. Duhet vėrtetuar se nė bazė tė cilit princip historik apo dokumenti caktohet ku nisė Serbia. Tė gjithė zgjedhin kufijtė qė u pėrshtaten, pos kur ėshtė fjala te Serbia”, thotė Markovic. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=19089
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 19.12.2011, 23:46   10
allianz
 
Citim:
Historianėt serbė
Kjo po qė ishte barsaletė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.12.2011, 18:19   11
Citim:
Serbi-Kosovė, hyn sot nė fuqi marrėveshja pėr lėvizjen e lirė

PRISHTINĖ- Hyn sot nė fuqi marrėveshja pėr lėvizjen e lirė mes Kosovės dhe Serbisė. Sipas marrėveshjes qeveria serbe do tė njohė kartat e identitetit, targat dhe patentat me mbishkrimin Republika e Kosovės.

Pėr kėtė arsye ėshtė miratuar dhe njė urdhėresė e posacme nė bazė tė sė cilės rregullohet qarkullimi i banorėve tė Kosovės me dokumente tė Kosovės dhe jo me ato tė Serbisė.

Sic raportojne mediat kosovare, makinat qė nga Serbia futen nė Kosovė, do tė paguajnė siguracion prej 60 euro, i cili do tė jetė i vlefshėm pėr 15 ditė. Zėvendėsministri i Brendshėm i Serbisė, Ivica Dacic, ka thėnė se nuk pret probleme pėr zbatimin e marrėveshjes.

Ndėrsa, ministri i Brendshėm i Kosovės, Bajram Rexhepi, ka thėnė se qė sot do tė paguhet sigurimi pėr makinat qė nga Serbia futen nė Kosovė, duke shtuar se kjo masė nuk do tė zbatohet momentalisht edhe nė veri tė Kosovės, meqė per momentin nuk ka kushte pėr kėtė.

http://www.balkanweb.com/kosova/2686...ire-77567.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.1.2012, 22:44   12
Citim:
Pėrpjekjet e Beogradit pėr ta bindur Gjermaninė tė lėshojė pe

Beograd, 4 janar 2012 - Zyrtarėt mė tė lartė tė Serbisė ka ditė qė i kanė filluar komunikimet intensive me zyrtarėt e shteteve mė me influencė evropianė. Sipas shtypit serb, pėrpjekjet e Beogradit posaēėrisht janė drejtuar nė tubimin e njė "fronti tė gjerė tė aleatėve nė BE", nė mėnyrė qė njė numėr i madh shtetesh anėtare tė bindin Gjermaninė tė lėshojė pe nė qėndrimin e saj tė fortė ndaj statusit tė kandidatit tė Serbisė. Sipas gazetės "Veēernje novosti" pėrfaqėsuesit e shtetit tė Serbisė janė nė lidhje tė vazhdueshme me bashkėpunėtorėt e kancelates gjermane Angela Merkel. Qėllimi ėshtė qė Berlini zyrtar tė bindet qė disa kėrkesa e para sė gjithash, heqja dorė nga e rezoluta 1244 nė gjetjen e zgjidhjes nė forumet rajonale, janė tė papranueshme pėr Serbinė. Por megjithatė Beogradi ėshtė i gatshėm qė kėrkojė zgjidhje pėr ēėshtjen e Kosovės.

Beogradi mendon se pėrveē Gjemanisė, Britanisė sė Madhe dhe Austrisė, vendet tjera evropiane janė nė anėn e tij. Por sipas, nė fjalė ato nuk kanė qėndrime aq tė forta nė kushtėzimin e rrugės evropiane tė Serbisė me "zgjidhjen e ēėshtjeve tė hapura tė Kosovės".

http://www.kosova.com/artikulli/78211
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.1.2012, 21:35   13
Citim:
Tahiri: Serbia faktor i dobėt nė diplomacinė ndėrkombėtare

Shefja e Delegacionit kosovarė nė bisedimet me Serbinė, Edita Tahiri, ka pėrsėritur qėndrimin e Qeverisė sė Kosovės, se dialogu qė po zhvillohėt me Serbinė ėshtė teknik dhe ka hedhur posht mundėsin e shėndrrimit nė atė politik.

Edita Tahiri nė pėrballjen mė analistė dhe gazetarė nė emisionin ‘Debat” nė RTK e ka vlerėsuar Serbinė si faktor tė dobėt nė diplomaci.

Duke komentur modelin e dy Gjermanive tė cilin e ka propozuar Presidenti serb Boris Tadiē, Tahiri e vlerėson si model qė, nė kėtė rast, pėrkon pikėrisht me Kosovėn dhe Shqipėrinė dhe jo Kosovėn e Serbinė.

Tahiri, ka theksuar se Kosova do tė tė pėrfaqėsohet si shtet nė nismat rajonale.

Ajo hoqi dyshime se do tė bėhet ndonjė kompromis nė raundin e ardhėshėm tė bisedimeve nė kėtė drejtim.

http://www.rtklive.com/?cid=1&newsId=55680
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.1.2012, 21:34   14
Citim:
Nė Serbi mund tė shkohet edhe me dokumente tė Kosovės

Policia e Kosovės ka konfirmuar se qarkullimi nė pikėn kufitare nė Merdar ėshtė rregulluar. ...

Sipas informacioneve qė ka Policia e Kosovės, pas orės 15, pala serbe ka filluar tė lėshojė qytetarėt e Kosovės tė cilėt kanė udhėtuar me letėrnjoftime tė Kosovės.

Deri nė kėtė kohė kalimi i udhėtarėve me letėrnjoftim tė Republikės sė Kosovės pėr nė Serbi ka qenė i bllokuar.

Zyrtarėt e Policisė sė Serbisė nė pikėn kufitare nė Merdare u kanė thėnė udhėtarėve se nuk mund tė hyjnė mė dokumente tė Kosovės pėr shkak tė problemeve nė sistemin pėr regjistrimin e tė dhėnave.

Nga ana tjetėr, kreu i opozitės Isa Mustafa ėshtė shprehur skeptik se marrėveshja pėr lėvizjen e lirė do tė implementohet pasi kjo nuk ka kaluar pėrmes Kuvendit tė Kosovės.

“Ne e kemi shprehur mosbesimin tonė dhe kemi thėnė se ėshtė e vėshtirė tė miratohen ato pa aprovimin e Kuvendit. E kjo ka pasoja pėr qytetarėt tė cilėt nuk po lejohen tė kalojnė pėrmes Serbisė”, ka thėnė Mustafa.

Sipas Mustafės, pėrgjegjėsinė pėr kėtė qė po u ndodh qytetarėve duhet ta marrin ata qė e kanė bėrė kėtė marrėveshje, duke aluduar kėshtu nė Qeverinė e Kosovės.

http://www.rtklive.com/?cid=1&newsId=55729

Citim:
Serbia bllokon pikėn kufitare nė Mėrdarė, Tahiri ankohet te Cooper

Kalimi i udhėtarėve me letėrnjoftim tė Republikės sė Kosovės nė pikat kufitare qė ēojnė pėr nė Serbi, ka qenė i bllokuar plotėsisht. Autoritetet serbe nė Merdarė u kanė thėnė udhėtarėve se nuk mund tė hyjnė mė dokumente tė Kosovės pėr shkak tė problemeve nė sistemin pėr regjistrimin e tė dhėnave. Ndėrkohė qė pasdite, edhe pse me intensitet tė ngadalėsuar, ka pasur kalime tė udhėtarėve edhe me letėrnjoftime tė Kosovės.

Kolonat e automjeteve tė shqiptarėve tė Kosovės qė pėrmes pikės kufitare me Serbinė, Mėrdarė, shkojnė nė vendet perėndimore, megjithėse nė numėr mė tė vogėl, vazhdon tė jetė me kilometra qe nga e premtja e kaluar. Autoritetet serbe pohojnė se kanė probleme teknikel, por sipas udhėtarėve kjo bėhet me qėllim. Shumė prej tyre janė penduar qė nuk janė nisur drejtė Shqipėrisė apo Malit tė Zi pėr tė arritur nė destinacionin e tyre.

“Sikur tė kisha vendosur tė shkoj Rrugės sė Kombit, tani do tė isha nė Kroaci, dhe do tė arrija mė shpejtė nė Zvicėr. Kėshtu kam pritur mė shumė se shtatė orė, dhe ende nuk di se kur do tė kalojmė”, thotė Arbėr Gjoka. Ai betohet se nuk do tė kalojė mė nėpėr Serbi, e cila sipas tij e mbush arkėn me milona euro nė vit nga shtetasit e Kosovės qė e shfrytėzojnė kėtė shtet fqinj pėr kalim transit.

Ndėrkohė gjendja nė Merdarė, ka bėrė qė shefja e delegacionit tė Kosovės nė bisedimet me Serbinė, Edita Tahiri, tė kėrkojė ndėrmjetėsit evropian nė dialog, Robert Cooper, qė t’i bėjė presion Serbisė pėr evitimin e problemeve nė zbatimin e marrėveshjes sė lėvizjes sė lirė. Tahiri i ka folur Cooper-it edhe pėr probleme tė tjera nė po kėtė pikė, ku po ndalohej kalimi me lejet e njoftimit tė Republikės sė Kosovės.

Marrėveshja pėr lėvizjen e lirė ėshtė arritur nė raundin e fundit tė dialogut Prishtinė-Beograd, nw muajin dhjetor. Ndėrmjetėsi i Bashkimit Evropian, Cooper ka bėrė tė ditur se nė biseda me palėn serbe ka marrė premtime pėr zgjidhjen e pengesave teknike dhe normalizimin e lėvizjes sė lirė sa mė shpejt qė ėshtė e mundur.

http://sot.com.al/index.php?option=c...oni&Itemid=484


Citim:
Radhė tė gjatė kosovarėsh pėr tė hyrė nė Serbi

Qytetarėt nga Kosova vazhdojnė tė presin nė radhė tė gjata pėr tė kaluar pikėn kufitare Merdar, nga Kosova nė Serbi. Pėrgjegjėsit e pikės kufitare nė pjesėn serbe, qė prej ditės sė djeshme, i justifikojnė radhėt e gjata me mungesėn e energjisė elektrike dhe me rėnien e sistemit qė ndihmon legalizimin e dokumenteve, sot kanė ndėrruar arsyetim.

Sipas tyre, kalimi i kufirit me letėrnjoftimin e Kosovės merr kohė pėr shkak tė procedurės sė paraparė me marrėveshje pėr lėvizje tė lirė, njofton KTV-ja. Nė anėn tjetėr, nė pikėn kufitare Dheu i Bardhė gjendja ėshtė pėrmirėsuar brenda ditės.

Zėdhėnėsi i Policisė, Baki Kelani, tha se Policia e Serbisė arsyetohet me ekzistimin e problemeve teknike.

Zėvendėskryeministri i Kosovės, Hajredin Kuēi, ka deklaruar se Qeveria e Kosovės do tė kėrkojė nga Bashkimi Evropian qė tė ushtrojė trysni tek autoritetet serbe, qė procedurat e kalimit tė kufirit me Serbinė tė thjeshtohen nga ana teknike e palės serbe.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=21499
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.1.2012, 21:33   15
Citim:
Ndėrhyn BE, normalizohet lėvizja e lirė nė kufirin Kosovė-Serbi

Prishtinė, 10 janar 2012, NOA – Biseda qė ndėrmjetėsi i BE-sė nė dialogun teknik me Kosovėn, Robert Kuper pati me autoritetet serbe bėri qė tė normalizohet lėvizja e lirė nė vendkalimet kufitare Merdar dhe Dheu i Bardhė, raporton agjencia e lajmeve NOA.al.

Kryenegociatorja e Kosovės, njėherėsh zv/kryeministrja Edita Tahiri kėrkoi angazhim shtesė tė ndėrmjetėsit tė BE-sė pėr zgjidhjen e problemeve nė kalimet kufitare me Serbinė, citon RTK.

BE, tha zonja Tahiri ėshtė garanti pėr zbatimin e marrėveshjes pėr lėvizjen e lirė mes Kosovės e Serbisė.

http://www.noa.al/3/artikull.php?id=135653
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.1.2012, 21:43   16
Citim:
Me kthimin e Makollit, Serbia po shkel marrėveshjet…

Zyrtarė tė Ministrisė sė Diasporės, pohojnė se me ndalimin e hyrjes sė ministrit tė diasporės nė Luginėn e Preshevės, Serbia edhe njėherė ka dėshmua, se ka mbetur me politikėn e vjetėr dhe se me kėtė rast ka bėrė shkelje tė marrėveshjes sė arritur nė Bruksel, tė ndėrmjetėsuar nga Bashkimi Evropian.

Xhevdet Sfarēa, zėdhėnės i Ministrisė sė Diasporės, ka thėnė pėr Kosovapress se ministri Makolli tė enjten ėshtė nisur ta realizojė vizitėn e tij tė planifikuar dhe paralajmėruar mė herėt nė Luginė tė Preshevės, gjithmonė nė koordinim me autoritetet lokale tė Luginės sė Preshevės, konkretisht me kryetarin e komunės sė Bujanocit dhe kryetarin e komunės sė Preshevės, gjithashtu edhe me deputetin e Kuvendit tė Serbisė, Riza Halimi.

“Me tė arritur nė kufirin e Serbisė, delegacioni i prirė nga ministri Ibrahim Makolli, ėshtė kthyer mbrapsht, pa asnjė arsye. Polici nė kufi vetėm ka deklaruar se ka njė urdhėr nga lartė, qė tė mos lejojė hyrjen e ministrit Makolli nė territorin e Serbisė. Ndėrkaq ne jemi kthyer prapa, ku jemi takuar nė zonėn neutrale me deputetin shqiptar tė Kuvendit tė Republikės sė Serbisė, Riza Halimi, i cili ka qenė gjithmonė nė kontakte edhe mė herėt me autoritetet e Beogradit dhe i cili i ka njoftuar me kohė autoritetet e Serbisė pėr vizitėn e ministrit Makolli nė Luginė tė Preshevės. Atij nuk i ėshtė dhėnė ndonjė arsye me shkrim, se pse nuk lejohet vizita e ministrit Makolli nė Luginė tė Preshevės. Ndėrkaq vetėm i ėshtė thėnė pėrmes telefonit se ministri Makolli, nuk mund tė hyjė nė territorin e Serbisė pėr shkak se ai mbanė postin e ministrit tė Republikės Kosovės”, ka thėnė Sfarēa.

Sfarēa po ashtu ka pohuar se pėr vizitėn e Makollit nė Luginė tė Preshevės, janė respektuar tė gjitha procedurat protokollare. Po, sipas tij, vizita e Makollit ishte planifikuar mė herėt dhe se autoritetet lokale atje kishin informuar autoritetet e Serbisė, pėr ftesėn qė i kanė bėrė ministrit Makolli pėr ta vizituar Luginėn e Preshevės. Ai ka thėnė se ministria e Diasporės kishte informuar edhe Zyrėn e Bashkimit Evropian nė Kosovė, pasi qė kėto kanė qenė rregullat e parapara, pėr tė gjitha vizitat qė ministri Makolli ka bėrė jashtė vendit dhe kėshtu ėshtė planifikuar edhe vizita e tij nė Preshevė.

“Kjo ėshtė njė shkelje e marrėveshjes sė nėnshkruar mes e autoriteteve tė Prishtinės dhe Beogradit nė Bruksel. Siē po shihet Serbia edhe mė tutje ka mbetur me politikėn e vjetėr tė mendėsisė sė tė kaluarės, e cila nuk mund tė pajtohet me realitetin dhe kėsi soj, ka bėrė njė shkelje tė njė marrėveshje ndėrkombėtare”, ka thėnė Sfarēa.

Ndėrsa zėvendėskryeministrja e Kosovės, Edita Tahiri, njėherit udhėheqėse e degegacionit tė Kosovės nė dialogun me palėn serbe, ka thėnė pėr Kosovapress se pret qė tė marrė mė shumė detaje rreth vizitės nė fjalė, pėr tė parė nėse janė plotėsuar apo jo kushtet e njė vizite zyrtare.

“Natyrisht kam marr njė telefonatė, qė kjo kėrkesė tė shtrohet si pakėnaqėsi nė dialogun teknik, mirėpo unė kėrkova qė tė mė parashtrohet njė raport nga Ministria e Diasporės, nė mėnyrė qė tė shohim se a janė plotėsuar kushtet e njė vizite zyrtare, nė njė shtet tjetėr qė ka tė bėjė me parimet e Konventės sė Vjenės tė marrėdhėnieve mes dy shteteve. Pėrgjithėsisht zyrtarėt e Serbisė, qė kanė ardhur pėr vizitė nė Kosovė dhe qė kanė ndjekur procedurat diplomatike, siē ishte rasti i fundit i zotėri Tadiē qė ka bėrė kėrkesė pranė Ministrisė sė Drejtėsisė pėr aprovim. Ato quhen vizita do tė thosha legale, mirėpo vizitat ilegale qė kanė bėrė nacionalistėt nga Serbia ato kanė qenė ilegale dhe shkelje tė ligjeve tė Republikės sė Kosovės. Dhe besoj se rajoni ka nevojė pėr njė kulturė tė sundimit tė ligjit dhe jo pėr shkelje tė ligjit”, ka thėnė ajo.

Tahiri po ashtu ka thėnė se ende nuk ėshtė e informuar pėr arsyet e kthimit tė ministrit Makolli dhe se duhet parė shkakun e refuzimit.

“Duhet parė shkakun e refuzimit. Duhet parė a ėshtė fjala pėr njė arrogancė tė radhės tė palės serbe, pra tė Serbisė si shtet, apo mund tė ketė lėshime tė aspekteve procedurale, nga ana e ministrit Makolli apo ekipit tė tij. Unė kam lexuar prononcimet sot, por nuk kam parė shpjegime. Kėto kanė qenė udhėzimet e mia, kam nevojė pėr njė raport zyrtar pėr tė parė a janė respektuar protokollet diplomatike, a ėshtė problemi qė targat kanė qenė pengesė apo ēfarė ka qenė e vėrteta e kėsaj pune a po ka ardhur nė shprehje nacionalizmi i Serbisė. Mirėpo nuk mund tė paragjykoj nė kėtė moment pa disponuar me burime zyrtare”, ka ripersėritur Tahiri. Ndryshe, ministri i Diasporės, Ibrahim Makolli, tė enjten, nė pikėkalimin kufitar tė Dheu i Bardhė, autoritetet serbe nuk i kanė lejuar tė hyrjen nė territorin e Serbisė, duke i pamundėsuar kėshtu vizitėn e tij nė Luginėn e Preshevės./Kosovapress/

http://rtv21.tv/home/?p=52889
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.1.2012, 21:38   17
Citim:
Tahiri: Mė 10 shkurt tė fillojė menaxhimi i integruar i kufirit

Zėvendėskryeministrja Edita Tahiri, e cila udhėheq delegacionin e Kosovės nė bisedimet me Serbinė, tė premten ka zhvillar njė bisedė pėrmes videolidhjes me ndėrmjetėsin evropian, Robert Cooper, nė kuadėr tė pėrgatitjeve pėr raundin e ardhshėm tė dialogut teknik. Temat kryesore tė bisedės ishin ēėshtja e bashkėpunimit rajonal, situata nė zbatimin e marrėveshjeve tė arritura me Serbinė si dhe procesi i finalizimit tė protokollit teknik tė marrėveshjes sė IBM-it.

Nė njė komunikatė tė lėshuar nga Zyra e zėvendėskryeministres Tahiri, thuhet se me kėtė rast, Tahiri ritheksoi pėrkushtimin e Qeveria sė Kosovės pėr progresin e dialogut teknik si njė mundėsi e mirė pėr t’i zgjidhur ēėshtjet praktike mes dy shteteve, nė interes tė qytetarėve dhe integrimeve evropiane e euro-atlantike.

“Lidhur me ēėshtjen e bashkėpunimit rajonal, znj. Tahiri theksoi se Kosova duhet tė marrė pjesė si shtet i pavarur dhe sovran, me simbolet e saja shtetėrore dhe tė jetė nėnshkruese e marrėveshjeve rajonale si dhe hodhi poshtė propozimet e Serbisė pėr ēfarėdo referencash qė nuk pėrkojnė me realitetin duke thėnė se Rezoluta 1244 ėshtė e tejkaluar juridikisht dhe politikisht. Propozimi i jonė tha Tahiri mbėshtetet nė realitetin se shumica e vendeve tė rajonit dhe tė Bashkimit Evropian kanė njohur shtetin e pavarur tė Kosovės.

Duke folur pėr zbatimin e marrėveshjeve, zonja Tahiri vlerėsoi fillimin e zbatimit tė marrėveshjeve, mirėpo potencoi pengesat evidente me theks tė veēantė nė marrėveshjet pėr lėvizjen e lirė tė qytetarėve dhe ajo pėr tregtinė e lirė, tė cilat po zbatohen pjesėrisht nga Serbia me faktin ekzistimit tė barrikadave dhe strukturave ilegale serbe. Ajo kėrkoi nga BE-ja qė tė bėjė presion tė shtuar mbi Serbinė pėr tė hequr kėto pengesa. Po ashtu kėrkoi heqjen e tarifave pėr sigurimin e automjeteve dhe rritjen e dinamikave nė zbatimin e tė gjitha marrėveshjeve. Zbatimi i plotė i marrėveshjeve nga ana e Serbisė dhe arritja e marrėveshjeve tė reja, janė kushtet e Kėshillit Evropian pėr statusin e kandidatit pėr Serbinė.

Kryenegociatorja Tahiri kėrkoi qė sa mė shpejtė tė pėrgatitet protokolli i detajizuar teknik i IBM-it dhe tė nėnshkruhet mė sė largu deri mė 10 shkurt, nė mėnyrė qė tė fillon menjėherė zbatimi i marrėveshjes pėr menaxhimin e integruar tė kufirit ndėrshtetėror mes dy vendeve. Pėrparimet konkrete nė kėtė ēėshtje do tė tregojnė vullnetin e vėrtet tė palėve pėr kėtė standard evropian, dėshmi kjo qė duhet tė testohet nga BE-ja para mbledhjes sė Kėshillit tė Ministrave nė fund tė shkurtit me ērast do tė rishyrtohet kandidatura e Serbisė.

Rajonit i duhen politika evropiane dhe jo politika penguese, nė fund tė fundit kjo ėshtė pėrgjegjėsi e secilit shtet, sepse integrimi sa mė shpejtė i rajonit nė BE ėshtė nė interes tė paqes dhe stabilitetit rajonal, tha zonja Tahiri dhe ftoi zotin Cooper ta vizitoj Kosovėn nė ditėt nė vijim.

Zoti Cooper nga ana e tij mori nė dijeni qėndrimet dhe kėrkesat e palės sė Kosovės dhe premtoi angazhim pėr tė pėrafruar qėndrimet e palėve pėr ēėshtjen e bashkėpunimin rajonal, tė cilat tash pėr tash janė shumė larg njėra tjetrės. Ai po ashtu premtoi angazhimin e tij pėr tė pėrshpejtuar procesin e zbatimit tė marrėveshjeve tė arritura deri mė tash”, thuhet nė komunikatė. (Kosovapress)

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,13,72584
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.2.2012, 23:22   18
Citim:
Edita e kėrkoi Kosovėn deri te “Molla e Kuqe”

Shefi i ekipit negociator serb pėr bisedime me Prishtinėn, Borislav Stefanoviē, ka thėnė se gjatė dialogut tė fundit nė Bruksel, bashkėbiseduesja e tij, Edita Tahiri, ka shtruar tezėn qė Kosovės “i takojnė edhe disa pjesė tė territorit serb”.

“Kėtu fjala ėshtė pėr interpretimet e saj pėr historinė tonė tė kohėve tė fundit, se kemi bėrė gjenocid, dhe kėshtu e kemi pushtuar Kosovėn. Ndėrsa Kosova, sipas saj, ėshtė shtrirė deri nė Nish”, ka thėnė Stefanoviē pas kthimit nga Brukseli.

Politologu serb, Predrag Simiq, thotė pėr “Alo” se “ėndrra e Editės” pėr Kosovėn deri te Nishi ka tė bėj me “pretendimet e njohura tė shqiptarėve pėr ta pushtuar Luginėn e Preshevės”.

“Kėtė ēėshtje ata e shtrojnė sa herė qė kapitullojnė nė qėllimet e tyre gjatė bisedimeve me Beogradin. Ajo ėshtė ende e hapur dhe shqiptarėt do ta pėrmendim ēdo herė nė negociata nėse dikush nuk i ndalė ata”, thotė Simiq, sipas tė cilit duke u bazuar nė raportet e forcave ndėrkombėtare ose qėndrimin e Grupit tė Kontaktit se nuk ka rikrijim tė kufijve, atėherė nuk do tė ketė fjalė as pėr krijimin e “Kosovės sė Madhe”.

“Vetėm nėse Serbia vazhdon me ēėshtjen e ndarjes sė Kosovės, ėshtė e mundur qė shqiptarėt e Kosovės do tė kėrkojnė shkėmbim tė komunave serbe nė jug pėr komunat e Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės nė Luginėn e Preshevės”, shton ai. /telegrafi/

http://www.zeri.info/artikulli/1/1/4...-molla-e-kuqe/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.4.2012, 21:20   19
Citim:
Demarkacioni, kusht i bisedimeve

Institucionet e Kosovės duhet tė kėmbėngulin me ēdo kusht qė pėrcaktimi i vijės kufitare me Serbinė tė jetė temė parėsore, madje kushti themelor pėr rifillimin e bisedimeve Prishtinė-Beograd.

Vetėm nė kėtė mėnyrė do t’u pamundėsohet forcave ekstremiste serbe tė mėsyjnė sėrish nė territorin e Kosovės, duke rrėmbyer dhe keqtrajtuar kosovarėt.

Kėshtu mendojnė deputetėt e Kuvendit tė Kosovės, tė cilėt konsiderojnė se ēėshtja e demarkacionit me Serbinė do tė duhej tė ishte pėrparėsi e tė gjitha pėrparėsive pėr Qeverinė e Kosovės. Madje, sipas tyre, derisa tė mos qartėsohet vija kufitare, skena si ajo e javės sė shkuar kur xhandarmėria serbe arrestoi dy policė kufitarė, do tė pėrsėriten prapė, madje kjo mund tė pėrcillet edhe me viktima.

Kryetari i Komisionit Parlamentar pėr Siguri nė Kuvendin e Kosovės, Ahmet Isufi, dyshon se Qeveria e Kosovės, me pėrbėrjen qė ka, mund ta rregullojė ēėshtjen e demarkacionit qoftė edhe nėpėrmjet procesit tė bisedime tė ndėrmjetėsuara nga Brukseli.

“Me kėtė qeveri qė kemi dhe me bisedimet qė po bėhen, absolutisht nuk ka mundėsi tė bėhet njė gjė e tillė (demarkacioni) pėr arsye se kėto bisedime janė krejtėsisht joserioze”, thotė Isufi.

Rreth ēėshtjes sė demarkacionit me Serbinė, tė enjten ka folur edhe nėnkryetari i Kuvendit tė Kosovės, Xhavit Haliti, i cili ka bėrė thirrje qė kjo ēėshtje tė rregullohet nė kuadėr tė dialogut Prishtinė-Beograd.

“Hajde tė kėmbėngulin qė sa mė shpejt nė bisedimet qė janė duke u zhvilluar me Serbinė tė bėhet edhe demarkacioni i kufirit Kosovė-Serbi dhe kėto probleme tė zgjidhen gradualisht”, ka thėnė Haliti.

Ndėrsa deputeti i Lėvizjes Vetėvendosje, Florin Krasniqi, thotė se Qeveria e Kosovės ėshtė supervonuar nė pėrcaktimin e vijės kufitare me shtetin serb.

“Ne tė gjithė e dimė qė demarkacioni nuk ėshtė kryer, por dihet se ku ėshtė vija kufitare, dihet se ku janė tokat e ish-Krahinės sė Kosovės dhe Republikės sė Serbisė. Ato janė vija administrative, nė fakt ato dihen shumė mirė se ku janė”, thotė Krasniqi, sipas tė cilit, problem mė i madh se vijat kufitare ėshtė mosndryshimi i mentalitetit tė Serbisė.

Bazuar nė kėtė, ai shprehet i bindur se nė tė ardhmen, nėse nuk pėrcaktohet vija kufitare nga e cila do tė dihet saktėsisht secili vend deri ku ka “hise”, atėherė arrestimet dhe provokimet nga Serbia nuk do tė kenė tė ndalur.

Por, ndryshe mendon deputeti i Partisė Demokratike tė Kosovės, Behar Selimi. Ish-drejtori i Policisė Kufitare thotė se derisa Kosova dhe Serbia kanė raporte si “ujku e dhia”, atėherė as qė mund tė imagjinohet rregullimi i demarkacionit.

“Procesi i demarkacionit kėrkon marrėdhėnie tė mira mes dy shteteve dhe ne dihet se ēfarė marrėdhėniesh kemi me Serbinė, madje ajo vazhdon ta konsiderojė kufirin si vijė administrative. Prandaj, nuk ėshtė ēėshtje vonese”, thotė ai, duke shtuar se demarkacioni mes dy shteteve nuk mund tė bėhet derisa ato vende nuk e njohin njėra-tjetrėn.

Selimi shtoi se nė raport me Serbinė, njė lloj demarkacioni mund tė fillojė vetėm me trysninė e bashkėsisė ndėrkombėtare, veprim ky qė, sipas tij, mė pas me tė drejtė do tė mund tė cilėsohet si njohje e Kosovės nga Serbia.

Ngjashėm mendon edhe zėvendėskryeministri i Kosovės, Hajredin Kuēi, i cili rregullimin e vijės kufitare me Serbinė e ndėrlidh me raportet qė kanė kėto dy vende. “Pėr tė bėrė demarkacion duhet krijuar komisione dhe tė shprehet vullnet i dyanshėm. Dihet se Serbia nuk e ka kėtė vullnet ende”, ka thėnė ai.

Nė raport me demarkacionin, Republika e Kosovės aktualisht nuk ka problem me atė tė Shqipėrisė dhe me atė tė Maqedonisė. Ndryshe nga Shqipėria, me shtetin maqedonas ēėshtja e kufirit ėshtė rregulluar nė fillim tė vitit 2009, pas punės nė terren qė kanė bėrė dy komisionet e krijuara pėr kėtė ēėshtje.

Ndėrkaq, gjendje krejtėsisht tjetėr ėshtė me Malin e Zi, autoritet e tė cilit kontestojnė shtrirjen e vijės kufitare te Bjeshkėt e Rugovės. Me Serbinė, ēėshtja e demarkacionit as qė ėshtė pėrmendur dhe deri mė tani kufirin e ka kontrolluar dhe vazhdon ta kontrollojė KFOR-i. Por, me reduktimin e njėsive operative tė KFOR-it edhe prania e tyre nė kufij ėshtė reduktuar dukshėm.

http://www.gazetastart.com/lajme/Hap...qiptare/51776/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.9.2012, 21:54   20
Citim:
Nė pikat kufitare me Serbinė, vetėm simbolet e BE-sė

PRISHTINE - Ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi tha sot se nė pikat kufitare midis Kosovės dhe Serbisė nuk do tė vendosen simbolet shtetėrore tė asnjėrit shtet, por vetėm ato tė Bashkimit Evropian.

“Kjo ka ardhur si pjesė e nėnshkrimit tė marrėveshjes pėr menaxhimin e integruar tė kufijve midis dy vendeve, nėn mbikėqyrjen e BE-sė”- tha Rexhepi.

“Nė protokoll ėshtė parashikuar qė aty tė ketė vetėm simbole tė BE-sė. Ndėrsa nė ato pjesėt klasike qė i kemi, secili mundet nė territorin e vet ti vendosė simbolet e veta. Por nė objektin e pėrbashkėt si ėshtė konceptuar nė tė ardhmen do tė jenė vetėm simbolet e BE-sė”, - theksoi Rexhepi nė njė intervistė pėr RTK-nė.

Ministri Rexhepi tha se njėra ndėr kushtet kryesore pėr liberalizimin e vizave ėshtė menaxhimit i integruar i kufijve. Ndėrsa duke folur rreth zbatimi tė kėsaj marrėveshje nė veri tė Kosovės, ai tha se kjo nuk duhet parė si dėshtim tė institucioneve kosovare.

“Sa i pėrket liberalizimit tė vizave Menaxhimi i integruar i kufirit ėshtė njė ndėr kushtet, dhe kjo tek ne funksionon, ndėrsa nėse diēka nuk do tė funksionoj nė veri tė Kosovės, nuk zbatohen disa nga 95 kriteret atėherė nuk do tė penalizohet Kosova, sepse nėse ka pas dėshtim, kjo ka qenė mė shumė tek ndėrkombėtarėt”,- tha ministri.

http://www.balkanweb.com/kosova/2686...se-104003.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 23:32.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.