Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 30.12.2011, 09:16   1

Shkrim i cituar Dokument: "Dėshmi pėr Shkupin shqiptar", S.Hasani


Citim:
Pėr njė shekull pėrmbysen pėrqindjet nė Shkup

Emri:  telespresso.jpg
Shikimet: 116
Madhėsia:  19,2 KB“Dėshmi pėr Shkupin shqiptar” quhet dokumenti i gjetur dhe pėrgatitur nga historiani Skėnder Hasani, i cili u promovua tė mėrkurėn nga Shoqata e Historianėve Shqiptarė nė Maqedoni (SHHSHM) dhe Shtėpia Botuese “Shkupi”.

Dokumentit italian pėr pėrbėrjen etnike tė Shkupit nė vitin 1912 dėshmon se shqiptarėt duke qenė 80 pėr qind e numrit tė pėrgjithshėm tė popullsisė ishin shumicė nė kryeqytet. Hasani tha se ky dokument ėshtė shumė argumentues, sepse informatat dalin nga njė zyrtar (kėshilltar) nė Kuvendin e qytetit tė Shkupit.

Nė brendėsinė e kėtij raporti argumentohet prejardhja ilire e popullatės shqiptare nė Shkup, dokumenti pėrfshin periudhėn e fundit tė sundimit tė Perandorisė Osmane dhe nė aspektin demografik nga ky dokument kuptojmė se Shkupi nė vazhdimėsi ka pasur shumicė tė konsiderueshme tė dominimit nga shqiptarėt.

“Shkupi, edhe pse truall i tėrėsisė etnike shqiptare, vazhdimisht u sfidua nėpėrmjet projekteve pushtuese nga bullgarėt, serbet, pėr tė kolonizuar me dhunė kėto territore, nga e cila rezultoi me ndryshimin e strukturės sė popullsisė, sllavizimin e saj dhe shlyerjen tė memories kolektive tė shqiptarėve pėr kėtė qytet”, tha Hasani.

Sipas tij ky dokument dėshmon se tė gjitha pėrpjekjet e qarqeve politike pas Luftės sė Dytė Botėrore qė nė regjistrime tė ulet numri i shqiptarėve dėshmojnė se kanė qenė tė projektuara kundėr qenies shqiptare.

Arsim Sinani, promovues i dokumentit tha se dikush mund tė ndėrtojė buste dhe tė tentojė tė ndryshojė identitetin, por nuk ndėrtohet identitet duke shkatėrruar njė identitetit tjetėr.

Sipas botuesit tė SHB “Shkupi”, Azam Dauti, fakti qė nė fillim tė Luftės sė Dytė Botėrorė, shqiptarėt kanė pėrbėrė mbi 50 pėrqindėshin e poullatės sė Shkupit, por me njė rritje tė shtuar tė serbėve dhe bullgarėve, tregon trysnia e filluar ndaj shqiptarėve tė Shkupit nė vitin 1912, ka histori njė shekullore.

Dokumenti pėrveē origjinalit ėshtė pėrkthyer edhe nė shqip, maqedonisht dhe anglisht.

http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/12205.html
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 09:50.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.