Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Territor
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 6.2.2007, 20:43   1

Vė re! Shkumbini po humbet pamjen e luginės lumore


Citim:
Shkumbini po e humb pamjen e njė lugine lumore, duke u kthyer nė njė rrjedhė uji ku nuk dallohet me shtratin e lumit, vlerėson Leonard Lushi, specialist nė shoqatėn ambientaliste "Lilium albanicum".

Sipas tij, prej disa kohėsh nuk po dallohet mė rrjedha e njėtrajtshme e tij. Bimėsia e shkurreve mesdhetare tipike pėr luginat lumore nė vendin tonė, ka nisur tė dėmtohet ndjeshėm.

Lushi thekson se, "Shkumbini tashmė po kthehet nė njė lumė nė tė cilin po ndėrhyhet pa asnjė studim, duke ndikuar negativisht nė tė gjithė sistemin e tij mjedisor".

Prej disa vitesh, lugina lumore e Shkumbinit po humbet formėn e saj natyrale dhe kjo ėshtė bėrė e dukshme nė shumė zona, tė cilat kohė mė parė kanė qenė tė pyllėzuara, dhe tashmė janė degraduar nė hapėsira pa bimėsi. Kjo po sjell qė nė disa zona, nėn veprimtarinė e ujrave rrjedhėse ka nisur tė bėhet prezent edhe erozioni i tokės me rrėshqitje tė dheut. Shfrytėzimi i shtratit tė lumit po krijon gropa, pragje e devijime tė ndryshme.

Ndėrkohė, lumi i Shkumbinit po pėrballet edhe me ndotjen e tij, si dhe tė ujrave nėntokėsore. Zonat e ushqimit tė pellgjeve tė ujrave nėntokėsore tė vendosura nė depozitimet e kuaternarit janė nė pėrgjithėsi zona ujėmbajtėse, me prekshmėri tė lartė ndotjeje. Nė Shqipėri, sipėrfaqja e pėrgjithshme nė depozitimet aluviale tė kėtyre pellgjeve ėshtė 2040 km2.

Faktorėt kryesore qė ndikojnė janė: nė shume zona karstike, mungesa e mbulesės argjilore bėn qė ujrat sipėrfaqėsore tė depėrtojnė mė shpejt nė thellėsi tė tokės; qarkullimi i ujrave nėntokėsore realizohet brenda njė kohe shumė tė shkurtėr, e pamjaftueshme pėr vetėpastrimin biologjik tė tyre; prania e gropave natyrore nė relievet karstike i bėn ato tė pėrshtatshme pėr depozitimin e mbeturinave tė ndryshme, kryesisht industriale, urbane dhe bujqėsore.

Njė tjetėr dukuri ėshtė edhe kripėzimi i ujrave nėntokėsorė, qė lidhet me futjen e ujėrave tė detit nė zonat e ujėmbajtjes, si dhe me ndėrhyrjen e subjekteve private tė paliēensuara, qė po sjellin dėmtimin e ekuilibrave tė kėtyre zonave.

ATSH
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 13:44.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.