Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Territor
 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 6.2.2007, 20:51   1

Shkrim i cituar Mjedisi dhe ndikimet negative ne biodiversitet


Citim:
Sipas specialistėve tė mjedisit

Biodiversiteti pėrbėn aktualisht njė ndėr problemet mė me rėndėsi nė rruzullin tokėsor, pa lėnė jashtė kėtu edhe Shqipėrinė, shprehen pėr ATSH-nė specialistė tė mjedisit.

Sipas tyre, ky term ėshtė shumė kompleks dhe me biodiversitet nėnkuptohet tėrėsia e llojeve dhe ekosistemeve nė njė rajon apo nė gjithė globin. Cėnimi i kėtyre ekosistemeve pėrbėn rrezik pėr njerėzimin dhe sipas studimeve konstatohet se turizmi sidomos kur ai zhvillohet nė mėnyre masive sjell pasoja tė rėnda nė mjedisin natyror.

Nė Shqipėri humbjet dhe shkatėrrimet nė habitate nė kėto 50-te vitet e fundit kanė qenė faktori kryesor qė kane shkaktuar rreziqe serioze pėr shumė lloje shoqėrimesh bimore dhe shtazore.

Tharja e kėnetave dhe e zonave tė tjera ligatinore me qėllim vėnien e tyre nėn kulture dhe shpyllėzimet masive pėr hapjen e tokave te reja, shfrytėzimi intensiv i tokės, ndotjet e ajrit dhe ujit, marrja e rėrės nga bregu i detit pėr qėllime ndėrtimi, tejpeshkimi dhe gjuetia e pakontrolluar, turizmi fragmentar me ndėrtime aty-kėtu dhe shpesh pa leje, kanė qenė faktorė qė kanė rrezikuar ekosistemet tona bregdetare.

Nga ana tjetėr edhe zhvillimi i turizmit ka patur ndikime direkte nė biodiversitet. Kėtu pėrmendet fakti se hapėsira mesdhetare ku bėn pjesė edhe Shqipėria ka qenė pre e shkatėrrimeve qė kane rrjedhur nga pėrdorimi turistik i kėtij rajoni. Pasojat mė tė mėdha tė kėtyre shkatėrrimeve kanė tė bėjnė me mbingarkesat ndėrtimore tė natyrės dhe tė peizazhit. Tė gjitha kėto probleme konfliktuale qė lindin midis turizmit dhe biodiversitetit po bėhen gjithnjė e mė tė pranishme edhe nė Shqipėri.

Specialistėt theksojnė se zhvillimet e viteve tė fundit nė fushėn e turizmit kanė treguar se nevojitet njė rakordim sa mė i mirė midis rezervave natyrore dhe turizmit, nė mėnyrė qė ky i fundit tė jetė sa mė jetėgjatė.

Shqipėria megjithėse e vonuar nė procesin e zhvillimit tė saj turistik, ka shanset dhe mundėsitė qė tė pėrfitojė nga pėrvoja pozitive e shumė vendeve me turizėm tė zhvilluar dhe tė shmangė njėkohėsisht efektet negative qė janė vėrejtur nė zhvillimin e tyre turistik. Nė kėtė drejtim problemet e ndotjes dhe tė shkatėrrimit tė plazheve duhet tė dalin nė plan tė parė.

Specialistet thonė se momentalisht Shqipėria duhet tė shmangė rrezikun e njė zhvillimi spontan dhe kaotik tė turizmit nė brigjet e saj dhe duhet ta zhvillojė atė me shumė kujdes nė ato zona bregdetare tė cilat cilėsohen akoma si tė paprekura e me potenciale tė veēanta natyrore pėr njė zhvillim tė mundshėm tė tyre nė kėtė drejtim nė tė ardhmen.

Shembujt e dėmtimit dhe prishjes sė plazheve mund tė pėrmendim bregdetin e qytetit tė Durrėsit, Shėngjinit, Vlorės, etj, duhet tė kihen parasysh nė zhvillimin e ardhshėm turistik tė zonave tė tjera bregdetare tė vendit, e para sė gjithash nė atė tė bregdetit Jon, vėnė nė dukje specialistėt.

ATSH
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.8.2009, 10:30   2
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Unė s'po kuptoj si ėshtė e mundur tė thahen kėnetat e tė priten pyjet pėr tokė pune, ndėrsa nuk e punon tokėn askush saqė iu desh shtetit tė nxjerrė dhe ligjin e fundit pėr "sekuestrim" tė tokave bujqėsore.
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 11:02.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.