Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Territor
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 22.8.2009, 16:29   21
Citim:
Skautistėt, mbrojtėsit e vetėm tė parkut kombėtar tė Gjinarit

I njohur prej vitesh si njė prej vendeve mė piktoresk dhe mė tė bukur tė Shqipėrisė, parku kombėtar i Gjinarit nė rrethin e Elbasanit, ėshtė sot nė mėshirė tė fatit.

Kjo jo sepse askush nuk kujdeset pėr tė, apo se ai ėshtė njė mall pa zot, por sepse dora shkatėrrimtare e njeriut ėshtė mė e fortė se sa autoritet modeste qė kujdesen pėr ruajtjen e tij.

Edhe pse vitet e fundit pėr kėtė park kombėtar, i rrallė pėr bukuritė e tij malore ėshtė bėrė shumė nga autoritet e komunės sė Gjinarit, batėrdia e prerjeve tė drurėve pa kriter, si dhe gjuetia e faunės sė kėtij parku pa asnjė lloj kujdesi, kanė bėrė qė pyllit ti mbesė vetėm emri.

Banorėt e Elbasanit, Gramshit, zonave pėrreth, por dhe nga vende tė ndryshme tė Shqipėrisė, vijnė aty ēdo vit pėr pak ditė turizėm malor, bashkė me ta vjen dhe rreziku i ndotjes, shkatėrrimit, apo dhe djegies.

Shtrimi i rrugės automobilistike qė lidh Gjinarin me qytetin e Elbasanit dhe me tė gjitha komunat pėrreth, e ka shtuar kohėt e fundit fluksin e vizitorėve dhe turistėve tė apasionuar pas klimės malore.

Por tė vetmit “roje” besnike kėtij parku kombėtar i kanė mbetur tė rinjtė skautistė tė Shoqatės sė Gjurmuesve Shqiptar, tė cilėt pėr ēdo vit kthehen nė Gjinar pėr tė realizuar aktivitetin e tyre mė tė madh tė vitit, “Kampin Kombėtar Veror”.

Edhe kėtė vit gjatė muajit korrik ata zhvilluan aty kampin e radhės ku sėrish pėrveē bujarisė dhe mikpritjes sė vendasve u pėrballėn edhe me problemet qė ka parku kombėtar. E vetmja gjė pozitive kėtė vit ishte rruga e re, e cila ndryshe nga vitet e shkuara tė ngjiste pa probleme deri nė komunėn Gjinar.

Tė rinjtė skautist tė ardhur nga shumė rrethe tė vendit vendosėn qė kėtė vit ndryshe ngaherė ta ngrinin kampin e tyre 10 ditor nė njė lartėsi prej 1400 m tė zhytur nė pyllin e dendur tė parkut kombėtar, i konsideruar prej tyre si njė “vend ideal” pėr tė ngritur tendat e shumta dhe gjithēka qė u duhej pėr t’u pėrshtatur me botėn e egėr dhe natyrėn.

Kjo u pėrshtatet edhe stilit tė tyre, “tė shkrihesh njėsh me natyrėn duke u pėrshtatur me terrenin”.

Por kėtė vit atyre iu desh mė shumė punė duke u pėrballur me papėrgjegjshmėrinė e vizitorėve tė cilėt nė jo pak raste rrezikonin ekzistencėn e parkut, si dhe dėmtonin sistematikisht faunėn dhe florėn e tij.

Pėr kėtė skautistėt u pėrshėndetėn dhe nga kryekomunari i Gjinarit dhe autoritet lokale.

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=19812
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.8.2009, 17:41   22
Citim:
Mbarėshtimi i ri i pyjeve kėrkon ndryshim strategjish
Vasil Konomi

Autori i kėtij shkrimi ėshtė njė ndėr specialistėt e vjetėr tė pyjeve, qė nė kushte aspak tė favorshme, sė bashku me kolegėt e tjerė tė vendit, kanė kontribuar nė ruajtjen e masiveve pyjore, kanė krijuar nga pyllėzimet artificiale masive qė sot nuk i dallon nga ato natyrale, kanė konsoliduar rrjetin hidrografik erodiv me ndėrtimet e sistemimeve malore, pa llogaritur pėrmirėsimet nė pyje e kullota, kultivimin e bimėve eterovajore si borzilok, koreandėr, rozmarinė etj.

Kjo ėshtė edhe panorama e shkurtuar e punimeve qė kryheshin nė vendin tonė deri nė fundin e viteve ‘80 nga ndėrmarrjet pyjore ku kam punuar. Nė periudhėn e tranzicionit nuk ruaj asnjė rezervė pėr tė konkluduar se:

Nė masivet pyjore tė vendit aktualisht nuk po punohet, qė do tė thotė se Drejtoritė e Shėrbimeve Pyjore nė tė 36 rrethet e vendit, sė paku, as po pyllėzojnė dhe as po merren me ndėrtimin e veprave tėrthore pėr tė evituar erozionin nė thellėsi.

Aktiviteti i kėtyre ndėrmarrjeve buxhetore ėshtė i reduktuar, pėrderisa nuk kanė asnjė plan punimesh konkrete. Madje atyre u ėshtė mohuar nė mėnyrėn mė tė pakuptimtė e drejta pėr tė hartuar projekte studimore. Nė kėtė mėnyrė personeli pyjor i vendit sot ka njė shterim profesional dhe funksioni i tyre ėshtė vetėm tė mbrojnė pyjet nga abuzimet dhe zjarret.


Nė pyjet e vendit gjatė kėsaj periudhe, shteti e shoqėria ka shpenzuar pėr disa punime tė vakėta nė pyllėzime qė janė tė pallogaritshme. Punimet e projekteve studimore, me e pa vend janė likuiduar financiarisht nga Banka Botėrore.

Do tė ishte nė nderin e kėsaj banke tė na bėjė transparent numrin e projekteve studimore qė ka realizuar me tenderime dhe sa janė shpenzimet, nė njė kohė kur ne kishim njė armatė specialistėsh buxhetorė qė paguheshin pėr kėtė punė.

Ėshtė e nevojshme tė na bėhet e qartė se sa nga kėto projekte mbarėshtimi janė realizuar.

I ndodhur para kėtyre fakteve vendosa tė risensibilizoj tė gjitha instancat e pushtetit pėr tė punuar ndryshe nė pyje. Kėshtu, informova nė mars 2007-ėn ministrin e Arsimit, drejtoritė Arsimore tė qytetit e fshatit pėr tė filluar njė nismė "1 fidan pyjor, 1 nxėnės", ku nė disa shkolla brenda territorit tė oborrit tė kultivoheshin nė njė minisipėrfaqe tė mbjella nė qese, fara halorėsh, pėr tė ngjallur kėshtu te nxėnėsit e shkollave 9-vjeēare dashurinė pėr gjelbėrimin.

Po nė kėtė vit, bashkive tė Tiranės, Durrėsit, Elbasanit u rekomandova qė tė angazhoheshin pėr tė hartuar krahas planit tė zhvillimit urban dhe atė tė gjelbėrimit tė planifikuar.

Me kėrkesėn e tij, i drejtova Kryeministrit Berisha informacionin me idetė profesionale pėr tė ndryshuar punėn e deritanishme nė pyje. Pėr hir tė sė vėrtetės ishte i vetmi qė dėrgoi nė dikasteret e arsimit dhe mjedisit pėr t‘u parė materiali. Por vetėm kaq, pasi ėshtė e vėshtirė qė tė merret pėrsipėr realizimi i reformave nga punonjėsit e dikastereve nė fjalė.

Duke qenė se administrimi i pyjeve ka ndryshuar, rishihet e nevojshme njė strategji tjetėr, qė mendoj se do tė ndryshojnė rrėnjėsisht punėn nė kėtė sektor jetik:

- Drejtorisė sė Pyjeve e Kullotave, e inkuadruar nė Ministrinė e Mjedisit, duhet t‘i kthehen tė gjitha kompetencat qė ka pasur deri nė vitin 2000. Ajo ka qenė dhe duhet tė jetė shtabi drejtues pėr tė gjithė aktivitetin e punimeve nė pyje e nė rrjetin hidrografik tė vendit. Kėtė kam bindjen se e realizojnė specialistėt aktualė dhe me eksperiencė e bagazh profesional qė punojnė nė kėtė ministri.

- Drejtuesit e Drejtorisė sė Shėrbimit Pyjor nė rrethe duhet tė jenė tė gjithė specialistė pyjesh, pra inxhinierė me stazh pune. Tė aplikohet edhe forma e qarkullimit tė tyre nga rrethi nė rreth.

- Tė shkrihet policia pyjore, si hallkė e tepėrt e paralele me personelin, pasi ēdo punonjės i kėtij sektori ėshtė njėherazi nė ēdo kohė dhe polic pyjor me tė gjitha tė drejtat qė i jep ligji.

- Nė kushtet konkrete tė administrimit tė pyjeve, territori i vendit tonė ka nevojė pėr sistemime malore dhe pyllėzime. Pėr kėtė, specialistėt e pyjeve pranė komunave tė paraqesin studimin e thjeshtė e tė shpejtė pėr ndėrhyrjet emergjente nė vendet ku erozioni nė thellėsi rrezikon shembjet e masiveve nė afėrsi tė banesave. Pranė ēdo komune duhet krijuar njė skuadėr e specializuar pėr ndėrtimin e veprave tėrthore tė thjeshta.

- Pėr pyllėzimet e ēdo komune tė ketė fidanishtet e saj tė vogla, ku fidanėt e prodhuar tė plotėsojnė nevojat qė kanė vendet e zhveshura apo tė djegura. Meqenėse nė kushtet e ngrohjes globale, kur temperaturat arrijnė mbi 40Ā°C, bėhet i vėshtirė realizimi i suksesshėm i pyllėzimeve dhe pėr kėtė kėrkohet planifikim pėr sigurimin e ujit pėr vaditjen dy vitet e para pas mbjelljes. Kėtė kėrkesė tė domosdoshme e plotėson ndėrtimi i veprave hidroteknike tė thjeshta pėr ēdo objekt. Nė dy vitet e para, pėr komunat e varfra malore shteti duhet tė ndihmojė me investime, ku dora preventivore tė jetė e shtrėnguar dhe tė plotėsojė vetėm pagėn e punėtorėve dhe blerjen e bazės materiale. Tė gjitha preventivat e punimeve tė deritanishme duhen riparė.

- Pėr tė ngritur nivelin ekonomiko-financiar tė komunave duhet tė shihet mundėsia e krijimit tė rezervateve tė gjuetisė, ēka do tė krijojė supermbrojtje tė masiveve pyjore nga zjarret, si dhe do tė krijojė mundėsi punėsimi pėr banorėt e zonave tė thella dhe gjallėrimin e turizmit malor e sportiv aty.

- Sa u pėrket zjarreve, gjatė kėsaj vere mund ta konsiderojmė veten fatlumė, pasi ndryshe nga Greqia, Spanja e Portugalia, nuk patėm njė sezon "serioz". Mendoj se pakėsimi i rasteve tė zjarrit nė pyje u ndikua nga kalimi i 65 pėr qind tė fondit pyjor nėn administratėn e pushtetit vendor. Megjithatė, Drejtoria e Pėrgjithshme e Pyjeve duhet tė hartojė dhe zbatojė njė program tė detajuar pėr tė qenė nė gjendje tė pėrballojė emergjenca tė tilla. Sė pari ėshtė e domosdoshme hapja e rrugėve autopyjore, fillimisht nė masivėt me vlerė tė madhe. Gjithashtu, nė periudhėn e verės duhet tė shtohet numri i vrojtuesve nėpėr komuna. Nga ana tjetėr, kuvendit tė ardhshėm i del pėr detyrė tė miratojė njė ligj tė veēantė, ku tė ndėshkohen maksimalisht zjarrvėnėsit nė pyje. Nė qoftė se edhe nė fundin e vitit 2010 do tė kemi zjarre minimale nė pyje, ideatorėt e kalimit tė administrimit tė pyjeve te komunat duhen pėrgėzuar nga e gjithė shoqėria, pasi kjo ėshtė njė nga arritjet mė tė mėdha pėr vendin.

Mė pas na mbetet detyra e vetme tė ruajmė masive pyjore ekzistues, tė pyllėzojmė vendet e zhveshura dhe tė konsolidojmė sa tė mundim terrenin erodiv. Mundėsitė ekzistojnė. Kėrkohet vullnet, guxim pėr t‘u rifutur nė rrugėn e punimeve konkrete nė pyjet tona.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=70327
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.9.2009, 09:06   23
Citim:
Masakrohen pyjet nė rajonin e Strugės

Tė ngarkuar nė kuaj dhe gomarė e pastaj me kamionė, qindra drunj tė cilėsisė sė lartė nga mali Karaorman nė afėrsi tė Strugės po shkojnė nė drejtim tė panjohur, alarmojnė banorėt lokal. Kėtė e regjistroi sot edhe kamera e televizionit Alsat.

Disa djem tė rinj nga vise tė ndryshme tė vendit jashtė kameras sqaruan se pėr 3000 denarė nė javė, prejnė dhe ngarkojnė drunj qė gjoja pėrfundojnė nė tregun ilegal vendor. Nuk dinė se kush ua jep paratė. Thonė se me javė tė tėra jetojnė kėtu nė Karaorman. Flenė nė vendstrehime tė improvizuara nė tenda.

Kėtė situatė e konfirmuan edhe disa pronar tė pyjeve. Javėn e kaluar vetėm nga malet e Mustafė dhe Ejfur Menės janė shkatėrruar disa hektarė pyje.

"Nga 50 mijė metra katror, janė shkatėruar deri tani mė shumė se 30 mijė katror. Na ėshtė bėrė dėm i madh. Ky ėshtė dru industrial dhe nuk lejohet prerja e tij. Edhe sikur tė mos jetė i yni dhe sikur tė jetė i shtetit, ky ėshtė dėm i madh. Ftuam kadastrėn pėr ta shėnuar parcelėn qė ėshtė e jona dhe ditėn e njejtė kur ata po shėnonin, njerėzit ishin zėnė duke masakruar pyjet" tregon Mustafė Mena, pronar i pyllit tė shkatėrruar.

Ky dru industrial nė tė shumtėn e rasteve pėrdoret pėr parket dhe llaminat. Pronarėt dėmin e vlerėsojnė nė rreth gjysmė milion euro. Pohojnė se situata ėshtė e ngjashme ēdokund nė kėtė rajon.

"Atė ditė kur dolėm me kadastrėn kėtu i takuam se si pritnin dhe ato dru sot transportohen prej kėtu. Kėtė e pat edhe ju vetė. Rastin e paraqitėm mė herėt, ndėrsa pritėm t'i zėnė nė vepėr" tha Ejfur Mena, pronar i pyllit tė shkatėrruar.

Nga ndėrrmarja publike pyjore Jabllanica e Strugės, nuk komentuan kėtė ngjarje ndėrsa nga policia thanė se rasti ishte denoncuar mė 10 shtator dhe se menjėherė nė biseda ishin ftuar dy persona pėr tė cilėt thanė se kanė bėrė prerjen e palejuar. Nga policia thonė se po punohet nė hetimin e plotė tė rastit.

http://alsat-m.tv/index.php/lajme/vendi/18716.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.11.2009, 13:03   24
Citim:
Nė Letnicė, vritet roja e pyllit

Persona tė panjohur kanė qėlluar pėr vdekje Fadil Xhymshitin, 43-vjeēar, roje pylli nė Agjencisė Pyjore tė Kosovės nė Viti.

Vrasja ka ndodhur dje paradite, nė Letnicė tė kėsaj komune, ka bėrė tė ditur policia.

“Nga tė dyshuar tė panjohur ėshtė shtėnė me armė zjarri nė drejtim tė viktimės, mashkull kosovar shqiptar. Si pasojė e plagėve tė marra, viktima ka ndėrruar jetė. Nė vendin e ngjarjes ėshtė gjetur njė ēantė, e cila besohet tė ketė qenė e viktimės, nė tė cilėn ėshtė gjetur njė revole M57, e kalibrit 7.62, me numėr serik 209070, njė karikator dhe gjashtė fishekė. Gjithashtu nė tyte ėshtė gjetur gėzhoja e po tė njėjtit kalibėr”, ka njoftuar policia, nė raportin e saj tė rregullt ditor.

Sikur raporton RTK, viktima po shkonte nė gjyq pėr t'i pėrfaqėsuar lėndėt ndaj vjedhėsve tė pyllit.

Vrasja ėshtė dėnuar ashpėr nga Ministria e Bujqėsisė, e Pylltarisė dhe e Zhvillimit Rural, e cila kėrkon nga organet e drejtėsisė qė vrasėsi tė nxirret sa mė parė para organeve tė drejtėsisė.

http://www.gazetaexpress.com/index.p.../18771/C4/C16/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.11.2009, 00:57   25
Citim:
Kontrabandistėt e drurit shkatėrrojnė pyjet e Lurės

PESHKOPI - Lura, njė nga zonat mė turistike nė vend, ėshtė rrėnuar totalisht. Banorė tė fshatrave tė kėsaj zone, por edhe tė ardhur nga Mati e Mirdita prej vitesh kanė qenė protagonistė tė prerjeve tė paligjshme nė masivet e begata tė Lurės, drurėve gjithfarėllojesh qė zbukuronin liqenet mahnitės sė kėsaj perle tė Shqipėrisė.

Dėmtimi i pishave, aheve dhe drurėve tė tjerė ka vijuar me intensitet tė lartė edhe kohėt e fundit. Aktualisht, pėr Lurėn nuk ka nga autoritetet e turizmit njė guidė pėr ta prezantuar atė siē ėshtė nė tė vėrtetė.

Autoritetet e policisė, shėrbimit pyjor dhe komunės Lurė deri tani nuk kanė ndalur shkatėrrimin nė masė tė njėrit prej parqeve mė tė bukura nė vend e mė gjerė, duke i shkaktuar dėme serioze jo vetėm zonės, por dhe vendit tonė.

“Kėtu ėshtė bėrė kėrdia”, thonė banorėt e Lurės. Sipas tyre, ėshtė e pamundur tė takosh njė specialist tė Drejtorisė sė Shėrbimit Pyjor Dibėr apo tė komunės Lurė, tė cilėt e kanė pėr detyrė tė ruajnė pyjet e kėsaj zone tė veēantė.

Persona tė papėrgjegjshėm presin pa pushim lėndė drusore, tė tjerė transportojnė, por ka edhe tė tjerė qė luajnė rolin e sekserit.

“Kush ishte mė i forti ka pushtuar parcela tė mėdha me pyje dhe tani ua shet drurėt tė tjerėve”, akuzojnė banorėt fenomenin shkatėrrues.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=35277
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.5.2010, 20:46   26

Shkrim i cituar Perėndimor: 25% sipėrfaqja pyjore, nga 51% nė 1991


Citim:
Balkans sound alarm over disappearing forests

(...)

Albania is one of the world's countries worst hit by deforestation. Woodlands that covered 51 percent of its territory prior to 1990 have now receded to 25 percent, according to several environmental non-governmental organisations contacted by AFP.

The Vlora region on Albania's southern Adriatic coast is a prime example, where 102 hectares (252 acres) of forests were cleared to make room for illegal construction, according to the Albanian National Forest Association.

Even Albania's national parks such as the Lura, considered a gem of the Balkans with its vast expanse of pine, fir and beech trees, have not been spared by illegal loggers.

While ten times more trees are felled illegally than legally, according to the national statistics institute, no one has so far been tried or convicted for the crime.

(...)

http://www.independent.co.uk/environ...s-1979367.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.5.2010, 22:35   27
Citim:
Prerja e drunjėve po vazhdon

Osman Shala, 65 vjeē nga Drelaj e Rugovės, ka vendosur qė ti dalė zot pronės sė tij dhe tė kushėrinjve, qė kanė zbritur nė rrafsh pėr tė jetuar. Ai jeton nė bjeshkė dimėr e verė, pėr tė mos lėnė pasurinė qė duhet qeverisur nga ai.

“Pyjet janė duke i prerė ata qė paguhen pėr t’i ruajtur”, thotė ai, duke u drejtuar rojave tė pyllit nga AKP-ja, tė cilėt i konsideron tė korruptuar nga dėmtuesit e pyjeve.

Bjeshkėt e Nemuna qė rrethojnė Pejėn e qė mund tė themi se mund ti ketė mijėra hektar pyjesh halore,qė ende dėmtohen nga njerėz tė papėrgjegjshėm dhe duke i trajtuar si prona tė tyre,por edhe si “hise ēdokujt” duke menaxhuar pa kontroll me to.

Ky problem mund tė themi se ėshtė qysh heret,nė kohėrat e ish pushtetit komunist tė pasluftės sė dytė botėrore,pronarėve legjitim u janė nacionalizuar pronat pėrfshirė kėtu edhe dhjetra hektar me pyje tė cilėsisė se lartė.

Ish- pronarėt e tyre rugovas,qe tani po jetojnė nė rrafsh e kanė lėnė kėtė pjesė me pak banorė, po bėjnė pėrpjekje, qė tė deshmojnė se ajo pasuri ėshtė e tyre.

Gjykata Supreme e Kosovės,u kishte kthyer pronarėve legal pronėsinė e tyre,mirėpo kėto vendime atė ditė e sot nuk kanė marrė “formėn e prerė”,ėshtė bėrė edhe matja e kadastrave nė teren,pėr arsye qė ēdonjėri nga ata tė dėshmoj mė “dokumenta”se janė pronarė tė kadastrės sė caktuar.

Hasan Nikēi ėshtė njėri prej rugovasve qė thotė se ka lėnė nė dorė hajnave disa dhjetėra hektarė me dru pishe shumė cilėsore, duke mos pasur mundėsi qė t’i ruajė mė.

“Ėshtė problem kur nuk ke ndonje dokument zyrtar me tė cilėn do tė dėshmosh para hajdutėve “legalė” se mali ėshtė yti”, thotė Nikēi. Ai thotė se pasuria e tij, ėshtė nacionalizuar nė vitet e largėta, shumė dekada mė parė, nga ish-shteti socialist.

“Pas ēlirimit tė vendit shumė nga rugovasit kanė kėrkuar edhe me rrugė gjyqėsore qė t’u kthehet pasuria e tyre. Disa nga ne e kemi fituar tė drejtėn e pronėsisė, por ende nuk ėshtė bėrė ekzekutimi i aktvendimeve tė gjykatave”, thotė Nikēi, i merzitur me pafuqinė individuale pėr tė mbrojtur pronėn e stėrgjyshėrve tė vet.


MST: Qeveria nuk ka dhėnė ndonjė tender, prerja nė emėr tė pastrimit vazhdon

Drejtori pėr Pylltari, Bujqėsi, Pylltari dhe Hidroekonomi nė Pejė, Tahir Cukaj, pranon se pasuria mė e madhe kombėtare nė Rugovė tė Pejės ėshtė duke u shkatėrruar dita-ditės. Shton se Komuna nė mungesė kompetencash, nuk mund tė bėjė gjė nė mbrojtjen e tyre.

“Pa njė ligj konkret qė do tė bartte tė gjitha kompetencat nė Komunė, vėshtirė se mund tė ruhen pyjet”, shprehet Cukaj. Ai tregon se ka dy vite e mw shumw se janė ndaluar tenderėt pėr pastrimin e pyjeve, nėn pretekstin e tė cilėve, banorėt rugovas thonė se priten drurėt me tė shėndoshė.

“Po, shihen kamionėt plot drurė industrialė kur bien poshtė qytetit, por ne nuk kemi kompetenca tė ndalojmė ata”, ka thėnė ai, duke treguar se janė njėsitet e pylltarėve tė Agjencionit tė Pyjeve tė Kosovės (AKP), qė paguhen pėr tė bėrė kėtė punė.

Rifta Shala, 65 vjeē nga Drelaj e Rugovės, ka vendosur qė ti dalė zot pronės sė tij dhe tė kushėrinjve, qė kanė zbritur nė rrafsh pėr tė jetuar. Ai jeton nė bjeshkė dimėr e verw, ku tė parėt i kanė lėnė pasurinė qė duhet qeverisur nga ai.

“Pyjet janė duke i prerė ata qė paguhen pėr t’i ruajtur”, thotė ai, duke u drejtuar nga rojet pyllit nga AKP-ja.

“Nė pjesėt ku Qeveria ka dhėnė tenderė pėr pastrimin e pyjeve janė tė paprera”, shprehet Shala, duke shtuar se pas prerjes sė pyjeve shtetėrore sharrat e hajdutėve cak kanė pyjet private, pronėsia e tė cilave ende nuk ėshtė zgjidhur.

“Ne, pak banorėt qė kemi mbetur nė Rugovė, nuk jemi mė shumė se 14 familje, detyrohemi qė me pushkė nė dorė tė pėrballemi me kėta njerėz pėr tė ruajtur pasurinė tonė”, shprehet Shala.

Ai tregon se nga afėr 20 mijė hektarė pyje nė Komunė tė Pejės, rreth 6 mijė hektarė janė nė pronėsi private. Drejtori i Policisė sė rajonit tė Pejės, koloneli Ahmet Hasi, kohė mė parė ka treguar disa nga sukseset e Policisė nė parandalimin e shkatėrrimit tė pyjeve nė Bjeshkėt e Rugovės.

“Pėr gjashtė muaj janė konfiskuar mbi 8 mijė metra kub drurė industrialė”, ka thėnė ai. Njė burim brenda policisė ka theksuar se edhe kėta 8 mijė metra kub tė konfiskuar, mė vonė janė blerė nė tenderėt publikė me pak para nga “bosėt”.

“Sėrish fitimi ka shkuar tė bosėt”, shprehet burimi. Si do qė tė jetė Policia thotė se po kryen punėn e vet dhe se ka kontribuar nė parandalimin e prerjes sė egėr tė “mushkėrive” tė Pejės.

Po tė njėjtėn e thonė edhe autoritet e Agjencionit tė Pyjeve tė Kosovės. Drejtori i kėtij Agjencioni nė nivel rajoni, Ibish Blakaj, thotė se qindra kallėzime kundėrvajtės dhe penale janė deponuar nė gjyqėsi.

Kėto “garanci” nga institucionet nuk kėnaqin pronarėt. Tė gjithė kėrkojnė Ligjin e ri, i cili do t’i jepte kompetencė Komunės pėr mbrojtjen e kėsaj pasurie.

http://facebook.com/topic.php?uid=17...90&topic=13071
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.9.2010, 22:59   28
Citim:
Konfiskohen mbi 300 metra kub dru nga prerėsit ilegal tė pyjeve

Zyrtarė komunal tė Gjilanit thanė tė martėn se vetėm gjatė dy muajve tė fundit, kur Komuna ka marrė kompetencat pėr pyjet, janė konfiskuar mbi 300 metra kub dru nga prerėsit ilegal tė pyjeve.

http://www.kosovalive.com/?cid=1,2,68858
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.11.2010, 23:46   29
Citim:
Dėmtohen pyjet e fshatarėve tė Llakavicės

Rriten tensionet mes banorėve tė Llakavicės sė Gostivarit dhe Ruzhdi Mislimit qė ka fituar tenderin pėr prerjen e drunjve nė kėtė rajon. Banorėt akuzojnė se Mislimi pret drunjtė nėpėr pronat private tė Llakavicasve, ndėrsa organet kompetente nuk ndėrmarrin asgjė.

“Unė personalisht kam dėme nė arėn time, nė pronėn time. Posedoj dokumente me fletėpronėsi me skic,me krejt. Sipas matjes sė policisė sė malit diku rreth 70 apo 80 metėr kub. Jemi anku gjithkund nė polici nė policinė e pyllit asnjė masė nuk kan marrė”, ankohet banor i Llakavicės.

“Unė e fajėsoj shtetin dhe pylltarinė e shtetit qė ‘smarrin masa dhe e hudhin topin sa te ky sa te ai. Me njė fjalė neve na vėndojnė nė njė pozitė qė mund tė vijė deri tek vrasja”, dyshon banor i Llakavicės.

Banorėt ankohen se pritet edhe druri I hollė qė ėshtė nė rritje e sipėr.
“Ēdo ditė e bėjnė kėtė punė, e prenė edhe malin e ulėt drurin e hollė qė ka qenė I prerė dhe tashi ėshtė tu u rrit”, thotė banor i Llakavicės.

Ruzhdi Mislimi, refuzoi qė ti pėrgjigjej akuzave para kamerave, duke deklaruar se ‘punon legalisht dhe nuk ka prerė asknd drunj tė huaj. Sipas tij, personi qė akuzon, i ka prerė vetė drunjtė dhe tani akuzon pa bazė.’

Ndėrsa ndėrmarrja publike pėr menaxhimin e pyjeve, njėsia e Gostivarit, deklaron se rasti nė fjalė ėshtė kontest privat. Drejtori i kėsaj ndėrmarrje Vlladan Avramovski konfirmon se rasti ėshtė paraqitur tek ata, janė bėrė verifikimet e duhura por distancohet nga kontesti, nė tė cinin ndėrmarrja nuk ka tė bėj aspak.

http://alsat-m.tv/lajme/vendi/44538.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.7.2011, 14:54   30
Citim:
Prerjet ilegale, 2 milionė metėr kub ēdo vit destinohen pėr dru zjarri

Prerja e paligjshme e pyjeve po kthehet nė njė fenomen shqetėsues pėr vendin tonė. Kjo pasi ėshtė zvogėluar nė mėnyrė tė ndjeshme sipėrfaqja pyjore, ēka mund tė sjellė probleme tė shumta mjedisore. Sipas tė dhėnave tė bėra publike nga strukturat e mjedisit, rezulton se ēdo vit mė shumė se 2 milionė metėr kub dru pėrdoren vetėm pėr ngrohjen e banesave, pjesa dėrrmuese e tė cilave pėrvetėsohen jashtė kritereve ligjore.

Vetė drejtuesit e kėtij dikasteri pohojnė se situata ėshtė rėnduar sė fundmi, pasi rritja e kėrkesave pėr energji shkon nė raport tė drejtė me presionin nė pyjet tona, tė cilat nxjerrin nė pah dobėsi nė menaxhimin, kontrollin dhe zbatimin e ligjeve dhe rregulloreve. Pėr kėtė u ėshtė kėrkuar institucioneve vendore qė tė mos neglizhojnė monitorimin e kėtyre veprimtarive tė paligjshme.

“Ne pėrballemi me shume sfida, nga varfėria tek korrupsioni, tė cilat krijojnė kushte pėr aktivitete ilegale, qė prekin thellė burimet tona natyrore dhe mjedisin ku ne jetojmė. Probleme, tė cilat nuk mund tė monitorohen nga njė sektor i vetėm. Kėshtu zbatimi i rregullave dhe ligjeve ėshtė ēėshtje sociale, politike dhe institucionale, qė kėrkon njė gjithėpėrfshirje aktorėsh, ndėrveprim ministerial dhe sigurisht zgjidhje tė rėndėsishme publike”, ka deklaruar kundrejt kėtij fenomeni kreu i Ministrisė sė Mjedisit, Fatmir Mediu.

Sipas tij, fenomen shqetėsues ėshtė edhe pėrdorimi i teknologjisė sė vjetėr nga kompanitė e ndryshme qė shfrytėzojnė lėndėn drusore, ndryshe nga sa pėrcaktojnė lejet njėvjeēare pėr shfrytėzimin e kėtyre hapėsirave. Kundrejt kėsaj situate, Mediu ka shtuar se pėr kontrata tė gjata koncesionare me kompanitė duhet qė tė plotėsohen tė gjitha detyrimet, nė tė kundėrt ato do tė marrin edhe ndėshkimin e duhur.

“Kemi shumė kompani tė cilat shfrytėzojnė pyjet, mbi 250, tė cilat nė shumė raste nuk kanė as teknologjinė, as standardet dhe as nivelin profesional tė gjykimit tė drejtė pėr shfrytėzimin e pyjeve. Ka ardhur koha qė ndoshta ne duhet tė shikojmė nė njė marrėdhėnie mė afatgjatė koncesionare, por sidomos me firma tė cilat duhet tė kenė kritere tė qarta tė teknologjisė qė pėrdorim. Padyshim edhe njė mbėshtetje tė qartė dhe njė garanci tė qartė financiare. Duhet patjetėr qė ato tė garantojnė nė sipėrfaqe qė i shfrytėzojnė tė gjithė logjistikėn e nevojshme pėr mbrojtjen e pyjeve karshi zjarreve”, tha Mediu.

Aktualisht dikasteri i Mjedisit po vazhdon proceset e decentralizimit me transferimin e rreth 66.000 ha tė pyjeve e kullotave tek komunat e bashkitė, pėr tė ēuar vendimmarrjen mbi ruajtjen dhe menaxhimin e kėtyre burimeve lokale tek njerėzit qė jetojnė dhe varen nga pyjet, lidhur me mjetet e jetesės dhe mirėqenien.

“Ne jemi nė procesin e krijimit tė Shėrbimit Kėshillimor tė Pyjeve dhe Kullotave, pėr tė mbėshtetur komunat dhe bashkitė nė pėrgjegjėsitė dhe rolet e reja, pėr tė siguruar pėrdorimin e qėndrueshėm te pyjeve dhe kullotave”, ėshtė shprehur Mediu. Ndėrkohė qė edhe Drejtoria e Pyjeve dhe Kullotave po harton ligjin e ri tė pyjeve dhe kullotave, pėr tė adresuar dhe shmangur ēėshtjet e mospėrputhjes dhe kontradiktave ndėrmjet politikės shtetėrore, kuadrit ligjor dhe realitetit nė terren.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=71327
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.7.2011, 21:25   31
Citim:
Prisnin dru pa leje nė pyll, kėrcėnojnė rojėn

Prishtinė, 9 korrik, NOA – Tre persona kanė kėrcėnuar me jetė punonjėsin e Agjencisė Pyjore tė Kosovės ndėrsa ka qenė nė krye tė detyrės. Ngjarja ka ndodhur mėngjesin e djeshėm, teksa roja ka qenė duke kontrolluar parcelėn pyjore nė fshatin Sharban, nė afėrsi tė Prishtinės.

Mėsohet se tre persona qė kanė qenė duke prerė dru nė mėnyrė tė paligjshme nė pyll, e kanė kėrcėnuar atė, nė rast se do u vendoste gjobė. Ngjarja ka qenė e pėrsėritur disa ditė, derisa punonjėsi i Policisė Pyjore, emri i tė cili nuk bėhet i ditur nga policia, ka bėrė padinė nė Policinė e Prishtinės.

Ndaj tre tė dyshuarave ka nisur hetimi dhe pas identifikimit tė tyre pritet tė merren dhe masat pėrkatėse. Ata akuzohen pėr prerje tė lėndės drusore nė mėnyrė tė paligjshme dhe pėr kanosje ndaj punonjėsit tė Agjencisė sė Policisė Pyjore. Nuk raportohet ende pėr tė arrestuar.

http://www.noa.al/2011/07/prisnin-dr...cenojne-rojen/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.9.2011, 18:10   32
Citim:
Prisnin pemėt e Parkut tė Liqenit, arrestohen tre persona

Tiranė, 11 shtator, NOA – Policia Bashkiake e Tiranės dhe efektivat e komisariatit numėr 1 nė Tiranė kanė ndaluar tre persona pasi dyshohen si autor tė prerjes sė pemėve nė Parkun e Liqenit. Tė arrestuarit janė; Dritan Marku, Ardian Dervishaj dhe Shkelzen Shehu.

Sipas Policisė Bashkiake tre tė arrestuarit, gjatė muajve tė fundit, kanė prerė njė numėr tė madh pemėsh. Ata vepronin gjatė orėve tė vona tė natės me sharra elektrike dhe i transportonin pemėt e prera me njė furgon.

Pas ndalimit nga ana e policisė, tre personat kanė pretenduar se prisnin pemėt e rrėzuar. Ndėrkohė qė nga verifikimi rezultoi se ata prisnin pemėt e rregullta, duke bėrė njė dėm kolosal.

Policia Bashkiake nė bashkėpunim me forcat e Komisariatit numėr 1 nė Tiranė, sekuestruan edhe mjetet qė ata pėrdornin, dy sharra elektrike, dy radio ndėrlidhėse si dhe njė furgon me targa tė falsifikuara qė pėrdorej pėr transportin e drurit.

http://www.noa.al/2011/09/prisnin-pe...n-tre-persona/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.9.2011, 21:05   33
Citim:
Prerjet e pyjeve nė Elbasan

Pyjet nė qarkun e Elbasanit vazhdojnė tė priten pa kriter pėr t`u shfrytėzuar si dru zjarri. Vetėm nga kontrolli i fundit i ushtruar nga drejtoria e pyjeve janė kapur me dhjetėra metėr kub dru ahu i prerė, ne vlerėn 64 milionė lekė.

Policia ka evidentuar 10 persona dy prej tė cileve janė kallėzuar penalisht dhe tetė tė tjerėt janė proceduar nė rrugė administrative.

Fenomeni i prerjes sė pyjeve nuk ėshtė zhdukur ende edhe pse kėto sipėrfaqe prej disa vitesh kanė kaluar nė administrimin e pushtetit lokal, pėr tė pasur sa mė tė thjeshtė evidentimin e abuzimeve.



http://www.vizionplus.tv/?option=com...rticle&id=2673
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.11.2011, 20:03   34
Citim:
Me armė zjarri sulmojnė pylltarėt

Dy pylltarė, jo vetėm qė janė penguar nė kryerje tė detyrės zyrtare, por janė sulmuar me armė zjarri nga prerės ilegalė tė pyjeve nė malin e fshatit Vesekofc tė Vushtrrisė.

“Dy roje pylli derisa kishin qenė duke kryer detyrėn nė malet e fshatit Vesekofc, kishin hasur nė disa prerės ilegalė tė druve. Sipas pylltarėve, prej njė distance tė dyshuarit i kishin vėrejtur dhe kishin filluar tė shtinin ndaj tyre me armė zjarri”, ka konfirmuar tė hėnėn zyrtari pėr informim publik nė Drejtorinė Rajonale tė Policisė, togeri Besim Hoti.

Lidhur me kėtė rast policia bėn tė ditur se njėsia e hetimeve ka bėrė ekzaminimin e vendit tė ngjarjes, me ē’rast janė arrestuar katėr personat e dyshuar. Policia bėn tė ditur se nė vend tė ngjarjes nuk ėshtė gjetur kurrfarė dėshmie materiale, edhe pse ankuesit kanė deklaruar se tė dyshuarit kanė shtėnė me armė ndaj tyre. Me urdhėr tė prokurorit publik, tė dyshuarit janė intervistuar nga njėsiti i hetimeve, ndėrkaq ndaj tyre ėshtė shqiptuar masa e ndalimit policor.

Njėsiti i hetimeve ka iniciuar hetime pėr veprėn penale "sulm ndaj personave zyrtarė" dhe "mbajtje dhe shfrytėzim tė paautorizuar tė armėve". Nga burime tė gazetės nga sektori i pylltarisė merret vesh se pylltarėt e sulmuar janė Xhevat Ymeri dhe Milazim Bunjaku, punėtorė komunalė pranė sektorit tė pyjeve.

Pėr sulmin ndaj pylltarėve, tė hėnėn kanė reaguar edhe orgaet e Komunės sė Vushtrrisė.

“Komuna kėrkon nga drejtėsia kosovare qė aktorėt e kėtillė qė kanė shtėnė me armė zjarri ndaj pylltarėve qė mbrojnė pyjet nga prerėsit ilegalė, tė dalin para drejtėsisė dhe tė marrin dėnimin e merituar, nė mėnyrė qė rastet e tilla tė mos pėrsėriten.

Ky ėshtė rasti i dytė brenda njė periudhe tė shkurtėr kohore, ku pylltarėt sulmohen me armė zjarri gjatė kryerjes sė detyrės zyrtare”, thuhet nė reagimin e Komunės sė Vushtrrisė.

http://www.zeri.info/artikulli/29/29...jne-pylltaret/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.11.2011, 20:04   35
Citim:
Kėrkohet privatizimi i pyjeve

Shpėrdorimi pa kriter i pyjeve ka ngritur mė kėmbė strukturat mjedisore, tė cilat kanė pohuar se e vetmja formė pėr tė ndaluar prerjet abuzive tė pakontrolluara do tė ishte privatizimi i tyre. Propozimi ėshtė lėshuar nga kreu i dikasterit tė mjedisit Fatmir Mediu nė takimin me pėrfaqėsues tė Akademisė sė Shkencave, ku janė konfirmuar edhe raportet shqetėsuese tė shpyllėzimeve nė vend.

Kėto tė fundit ēdo ditė e mė tepėr po kėrcėnojnė me zhdukje tė sipėrfaqes si pasojė e rritjes sė nivelit tė erozionit dhe pėrmbytjes sė tokave bujqėsore. Krijimi i njė klime bashkėpunimi publik privat, sipas Mediut, do tė ishte rruga mė e mirė pėr tė menaxhuar kėtė situatė tepėr shqetėsuese.

Kjo duke qenė se raporti ndėrmjet pemėve tė mbjella dhe atyre tė zhdukura nė vit ka arritur nė pėrmasa katastrofike. Nga ky bashkėpunim, sipas ministrit, do tė sigurohej edhe pakėsimi i numrit tė firmave private qė do tė lejohen tė shfrytėzojnė pyjet.

Gjithashtu ministri ka bėrė kritika edhe pėr strukturat e pushtetit vendor, tė cilat nuk kanė kryer siē duhet punėn pėr menaxhimin dhe mbrojtjen e pyjeve nė territoret e tyre. Sa u takon firmave qė shfrytėzojnė sipėrfaqen pyjore nė vend, Mediu ėshtė shprehur me pėrfaqėsuesit e Akademisė sė Shkencave se nė vend operojnė 240 firma, shifėr kjo shumė herė mė e lartė sesa duhet krahasuar me sipėrfaqen pyjore qė ka vendi ynė.

Pėr tė frenuar kėtė fenomen problematik, sipas ministrit, shfaqet e domosdoshme kėrkesa pėr vendosjen e njė raporti tė kushtėzuar mes firmave dhe prerjes sė pyjeve. Skema e re e propozuar pėr menaxhimin e pyjeve ėshtė hedhur pėr stom nė radhėt e grupeve akademike.

“Pėr fat tė keq, nė Shqipėri janė mbi 240 firma qė merren me shfrytėzimin e sipėrfaqeve pyjore, pjesa mė e madhe e tyre pa nivel tė caktuar teknologjik, pa kushte profesionale, pa ekspertizėn e nevojshme pėr tė kryer aktivitetet nė nivelin qė duhet. Pėr njė sipėrfaqe pyjore siē ėshtė Shqipėria ėshtė shumė e tepėrt pėr tė pasur njė numėr tė tillė, qė tregon njė raport jo tė qėndrueshėm dhe tė drejtpėrdrejt, qoftė tė kėtyre kompanive, qoftė dhe tė individėve me pyjet. Ka ardhur koha pėr njė reformė tė thellė, nėse duam ti ruajmė pyjet dhe ti shtojmė nė mėnyrė racionale, duhet tė gjejmė raportin e pėrgjegjėsisė tė pėrdoruesve dhe atyre qė shtojnė pyjet", - ka pohuar Mediu.

Gjithashtu edhe deputeti Jemin Gjana ka kėrkuar qė nė buxhetin e shtetit tė parashikohen mė shumė fonde pėr sektorin e pyjeve, sektor i cili pėr njė kohė tė gjatė ėshtė lėnė jashtė vėmendjes.

“Sektori i pyjeve ėshtė ende njė sektor jashtė vėmendjes sė programimit buxhetor tė vendit. Ka edhe sektorė tė tjerė. Unė jam i keqardhur qė edhe bujqėsia shqiptare nuk ka mundur nė kėta 20 vjet nė programimet buxhetore tė ketė marrė dhe ti jenė adresuar asaj financat jo aq sa asaj i duhen", - ka pohuar Gjana.

Shpėrdorimi pa kriter i lėndės drusore ka shtuar edhe erozionin. Tė dhėnat e publikuara nga strukturat e mjedisit tregojnė se Shqipėria klasifikohet si njė nga vendet mesdhetare me nivelin mė tė lartė tė erozionit nga 21.4 nė 34.7 tonė /ha pėr vit, sė cilės mund ti shtohen edhe 140 mijė ha tė tjera, nėse nuk merren masa. Humbja e tokės ėshtė rezultat i degradimit tė bimėsisė nga punė hidroteknike qė kryhen, si dhe nga shfrytėzimi i tokave bujqėsore pėr qėllime ndėrtimi.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=72717
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.11.2011, 17:08   36
Citim:
Kosova me 120 mijė hektarė parqe nacionale

Arrihet standardi evropian pėr mė shumė se 10% tė territorit nėn mbrojtje, vendimi i Qeverisė i shton 20’000 hektarė parqeve nacionale tė Sharrit dhe Bjeshkėve tė Nemuna

Qeveria e Kosovės nė mbledhjen e sotme aprovoi propozim ligjet pėr Parkun Kombėtar tė Maleve tė Sharrit dhe tė Bjeshkėve tė Nemuna.

Kėto projektligje janė pjesė e infrastrukturės sė re ligjore nė fushėn e mjedisit dhe planifikimit hapėsinor. Bjeshkėt e Nemuna kanė vuajtur nga mungesa e kornizės ligjore bazė pėr mbrojtjen institucionale dhe zhvillimin e kėtij resursi tė ēmuar. Kjo zonė me bukuri tė veēantė natyrore fatkeqėsisht i ėshtė nėnshtruar shkatėrrimit nga ndėrtimet e egra, tė cilat kanė pėrkeqėsuar dėmet nga prerja ilegale e pyjeve. Me miratimin e kėtij Ligji, Kosova do ta ketė parkun e dytė kombėtar. Sipėrfaqja e Parkut Nacional “Bjeshkėt e Nemuna” arrin nė 62.000 hektarė.

Projektligji pėr Parkun Kombėtar “Sharri” ishte i nevojshėm sepse mbrojtja e kėsaj zone ka qenė e penguar nga mos harmonizimi i ligjit tė vitit 1986 me dispozitat e sotme; dhe me kėtė Ligj Parkut Kombėtar “Sharri” i shtohen mbi 20 000 hektarė qė i takojnė komunės sė Dragashit.

Mė kėto propozime vendi ynė pėrmbushė standardet evropiane qė obligojnė shtetet anėtare tė shpallin zonė tė mbrojtur natyrore sė paku 10% tė territorit tė tyre.

Rėndėsia e tyre ėshtė shkencore dhe arsimore, pėrveē rėndėsisė sė qartė turistike dhe rekreative.
Ngritja e kapaciteteve turistike ėshtė njė rast ideal pėr tėrheqjen e investime tė reja nga Kosova dhe nga jashtė.

Brenda territoreve tė parqeve ekzistojnė tre kategori tė mbrojtjes:

1. Zona e parė e aplikimit tė rreptė, ku nuk lejohet asnjė intervenim nga njeriu;
2. Zona e dytė, ku lejohen disa zhvillime tė kufizuara, gjithnjė nė pėrputhje me ligjet nė fuqi dhe;
3. Zona e tretė, ku lejohen zhvillime tė caktuara dhe qė nuk e dėmtojnė mjedisin.

Zonat e treta tė kėtyre dy parqeve nacionale do tė jenė zona ku do tė zhvillohet turizmi, rekreacioni dhe aktivitetet tjera tė cilat do tė ndikojnė nė zhvillimin ekonomik tė atyre pjesėve.

Tė dy kėto projektligje janė nė harmoni tė plotė me Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės.

Projekt-ligjet janė hartuar nė harmoni me Ligjin pėr Mbrojtjen e Natyrės dhe standardet e Bashkimit Evropian.

http://rtv21.tv/home/?p=42279
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.11.2011, 21:30   37
Citim:
Nė hall me shkatėrruesit e pyjeve

Dėmtimi i pyjeve nė komunėn e Ferizajt po merr pėrmasa shqetėsuese, kanė bėrė tė ditur zyrtarė komunal nga Drejtoria pėr Bujqėsi, Blegtori dhe Zhvillim Rural. Sipas tyre, gjendje alarmante paraqitet nė bjeshkėt e Jezercit dhe tė Burrnikut.

Ndonėse tashmė komuna i ka kompetencat pėr mbrojtjen e pyjeve, situata lenė shumė pėr tė dėshiruar. Zyrtarėt thonė se po punohet vazhdimisht pėr ta parandaluar kėtė dukuri e qė nuk ėshtė edhe e lehtė e kėrkon edhe ndihmėn nga strukturat tjera, si Agjencioni i Pyjeve dhe Policia e Kosovės.

Drejtori komunal pėr Bujqėsi, Safit Halili ka thėnė se po punohet vazhdimisht nė stopimin e kėsaj dukurie shėmtuese, e cila po shkakton dėme tė pariparueshme pėr gjeneratat e ardhshme.

“Jemi duke bėrė pėrpjekje maksimale qė tė parandalojmė kėtė dukuri. Pyjet po shkatėrrohen ēdo ditė e mė shumė, ndėrsa regjionet mė tė atakuara nga prerjet ilegale tė pyjeve janė malet e Jezercit, si dhe njė pjesė e maleve tė Burrnikut”, ka thėnė Halili.

Pėr mė tepėr mėsohet se dėmtuesit e pyjeve tė Ferizajt, vijnė nga komunat tjera fqinje tė Ferizajt, tė cilėt pamėshirshėm po eksploatojnė ketė resurs tė natyrės.

Gjatė kėtij viti shpesh herė punėtorėt e sektorit tė ruajtjes sė pyjeve, por edhe policia kanė ndėrmarrė aksione pėr parandalimin e kėsaj dukurie, ndėrsa dėmtuesit kanė qenė nga komunat tjera.

Drejtori Halili thotė se kushtet janė ato qė nė tė shumtėn po e pamundėsojnė njė efektivitet mė tė madhe nė mbrojtjen e pyjeve.

Ai kėtu pėrmend kushtet jo tė mira tė rojeve tė pyjeve, tė cilat direkt po ndikojnė nė zbulimin dhe kapjen e kėtyre keqbėrėsve.

“Atyre ju kanoset edhe rreziku pėr jetė kur tentojnė tė ndalojnė prerjen ilegale”, ka thėnė drejtori Safit Halili

Mėsohet se lidhur me mbrojtjen e pyjeve nga dėmtuesit e ndryshėm, autoritetet lokale kanė bėrė tė ditur se janė duke bashkėpunuar me Agjensionin e Pyjeve tė Kosovės, me Policinė e Kosovės, si dhe subjektet e tjera tė sigurisė nė kėtė komunė. Komuna e Ferizajt e ka futur si prioritet numėr njė, mbrojtjen e resurseve pyjore qė nė kėtė komunė nuk janė tė pakta, ndėrsa deri mė tani nuk ja ka dal qė mė sukses t'i luftoj dėmtuesit.

http://www.gazetaexpress.com/?cid=1,15,67017
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.11.2011, 12:38   38
Citim:
Zonat e mbrojtura do tė zėnė rreth 17% tė territorit te vendit

Zonat e mbrojtura do tė zėnė rreth 17% tė territorit te vendit, deri nė fund tė vitit 2013-tė.

Aktualisht, nė vendin tonė janė mbi 15 Parqe Natyrore Kombėtare, tė cilat zėnė rreth 13 % tė territorit tė vendit.

Brenda kėtij viti, rrjetit tė zonave te mbrojtura do t’i shtohet dhe “Parku mė i ri natyror”, ekosistemi malor ndėrkufitar Korab-Koritnik, me njė sipėrfaqe prej 40 mijė hektarė.

http://www.tvklan.tv/lajmi.php?id=20508
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.1.2012, 17:51   39

Pronėsia e pyjeve


Citim:
Berisha:Tė zgjidhet pronėsia e pyjeve

Kryeministri Berisha ka kėrkuar sot dhėnien e pyjeve dhe kullotave pronarėve, si dhe pėr tė pėrcaktuar kriteret mė tė drejta tė shfrytėzimit, menaxhimit, qėndrimit ndaj tyre. Nė njė takim me ministritė dhe institucionet e ngarkuara pėr zbatimin e procesit tė transferimit tė pyjeve dhe kullotave nė varėsi tė pushtetit vendor, kryeministri Berisha bėri tė ditur se gjatė 5-6 viteve tė fundit janė transferuar nė pronėsi tė pushtetit lokal rreth 800 mijė ha pyje dhe kullota ose 50 % e fondit tė tyre.

Duke e vlerėsuar pozitive pėrvojėn e administrimit tė pyjeve dhe kullotave nga pushteti vendor, Kryeministri theksoi se mbetet ende njė punė e madhe pėr tė bėrė nė drejtim tė pėrmirėsimit dhe konsolidimit tė mėtejshėm tė kėsaj eksperience.

“Pyjet janė njė pasuri e madhe kombėtare e ēdo vendi. Sot ato marrinė njė rėndėsi tė jashtėzakonshme nė njė kohė kur planeti pėrballet me ndryshime tė mėdha tė klimės dhe faktikisht pyllėzimi dhe pyjet janė njė levė e fuqishme pėr tė mundur qė tė ndikohet nė zvogėlimin e pasojave tė rėnda tė kėtij fenomeni.” u shpreh Kryeministri.

Kryeministri kėrkoi nga ministria pėrkatėse dhe institucionet e lidhura me tė qė ky tė jetė viti i zgjidhjes pėrfundimtare, nė vija tė pėrgjithshme, tė problemeve tė pronėsisė sė pyjeve. Ai u shpreh se ėshtė shumė e rėndėsishme pėrcaktimi sa mė parė i sipėrfaqeve pyjore, tė cilat do tė mbeten publike, duke theksuar se qeveria qendrore nuk mund tė administrojė mė shumė se 10 % tė pyjeve nė tė gjithė vendin. “Qeveria nuk do tė mund tė ketė mė shumė se 10 % tė pyjeve. U takon ju, sė bashku me institucionet e varėsisė tė pėrzgjidhni kėtė 10 % se cila do tė jetė, por mė shumė se kaq nuk mund tė administrojė. Ky ėshtė njė standard kudo nė vendet e BE. Ky standard ėshtė qė pyjet u pėrkasin komunave dhe bashkive.”, u shpreh kryeministri.

Duke ritheksuar nevojėn e transferimit sa mė tė shpejtė tė pyjeve dhe kullotave, pushtetit vendor, si dhe pėrshpejtimin e procesit tė privatizimit tė pyjeve, kryeministri tha se do tė bėhen tė gjitha pėrpjekjet qė viti 2012 ta gjejė Shqipėrinė njė nga vendet me pronėsitė publike mė tė ulėta nė Evropė.

http://www.botasot.info/def.php?category=6&id=151637

Citim:
Berisha: Ēdo sipėrfaqe toke tė mbillet, pyjet tė privatizohen

Tiranė, 17 janar 2012, NOA- Kryeministri i vendit Sali Berisha nė takimin me pjesėmarrjen e ministrive dhe institucioneve tė ngarkuara pėr zbatimin e procesit tė transferimit tė pyjeve dhe kullotave nė varėsi tė pushtetit vendor tha se, duhet tė bėhet gjithēka pėr tu dhėnė pronarėve pyjet dhe kullotat, si dhe pėr tė pėrcaktuar kriteret mė tė drejta tė shfrytėzimit, menaxhimit, qėndrimit ndaj tyre.

Siē informon agjencia e lajmeve NOA.al, Kryeministri bėri tė ditur se gjatė 5-6 viteve tė fundit janė transferuar nė pronėsi tė pushtetit lokal rreth 800 mijė ha pyje dhe kullota ose 50 % e fondit tė tyre.

Kryeministri kėrkoi nga ministria pėrkatėse dhe institucionet e lidhura me tė qė ky tė jetė viti i zgjidhjes pėrfundimtare, nė vija tė pėrgjithshme, tė problemeve tė pronėsisė sė pyjeve.

Kryeministri u shpreh se ėshtė shumė e rėndėsishme pėrcaktimi sa mė parė i sipėrfaqeve pyjore, tė cilat do tė mbeten publike, duke theksuar se qeveria qendrore nuk mund tė administrojė mė shumė se 10 % tė pyjeve nė tė gjithė vendin. “Qeveria nuk do tė mund tė ketė mė shumė se 10 % tė pyjeve. U takon ju, sė bashku me institucionet e varėsisė tė pėrzgjidhni kėtė 10 % se cila do tė jetė, por mė shumė se kaq nuk mund tė administrojė. Ky ėshtė njė standard kudo nė vendet e BE. Ky standard ėshtė qė pyjet u pėrkasin komunave dhe bashkive”, u shpreh kryeministri.

Ndėr tė tjera, Berisha evidentoi se ėshtė shumė e rėndėsishme gjetja e mekanizmave sa mė tė pėrshtatshme dhe transparente pėr privatizimin e pyjeve, por njėkohėsisht edhe pėr mbrojtjen dhe zhvillimin e tyre, duke vendosur disiplinėn mė tė fortė pėr menaxhimin.

Sipas tij ēdo sipėrfaqe toke nė vendin tonė mund tė shfrytėzohet pėr mbjellje, duke shtuar se, “Duhet tė pėrpiqemi tė zhvillojmė konceptin e pyjeve me drurė frutorė. Ky koncept dora-dorės po merr zhvillim dhe nė botė. Kjo metodė pyllėzimi po fiton gjithnjė e mė tepėr tė drejtėn e qytetarėsisė. Ne do tė bėjmė gjithēka, qė ku tė mbillet tė prodhohet.”

Duke ritheksuar nevojėn e transferimit sa mė tė shpejtė tė pyjeve dhe kullotave, pushtetit vendor, si dhe pėrshpejtimin e procesit tė privatizimit tė pyjeve, kryeministri tha se do tė bėhen tė gjitha pėrpjekjet qė viti 2012 ta gjejė Shqipėrinė njė nga vendet me pronėsitė publike mė tė ulėta nė Evropė.

http://www.noa.al/3/artikull.php?id=138489

Citim:
Kryeministri Berisha: Pyjet dhe kullotat tu kthehen pronarėve

TIRANĖ- Kryeministri Sali Berisha gjatė njė takimi me pjesėmarrjen e ministrive dhe institucioneve tė ngarkuara pėr zbatimin e procesit tė transferimit tė pyjeve dhe kullotave nė varėsi tė pushtetit vendore ka kėrkuar qė pronarėve tu jepen pyjet dhe kullotat, si dhe tė bėhet gjithcka pėr tė pėrcaktuar kriteret mė tė drejta tė shfrytėzimit, menaxhimit, qėndrimit ndaj tyre.

Duke e vlerėsuar pozitive pėrvojėn e administrimit tė pyjeve dhe kullotave nga pushteti vendor, Kryeministri Berisha theksoi se, "mbetet ende njė punė e madhe pėr tė bėrė nė drejtim tė pėrmirėsimit dhe konsolidimit tė mėtejshėm tė kėsaj eksperience. Pyjet janė njė pasuri e madhe kombėtare e ēdo vendi. Sot ato marrin njė rėndėsi tė jashtėzakonshme nė njė kohė kur planeti pėrballet me ndryshime tė mėdha tė klimės dhe faktikisht pyllėzimi dhe pyjet janė njė levė e fuqishme pėr tė mundur qė tė ndikohet nė zvogėlimin e pasojave tė rėnda tė kėtij fenomeni".

Kryeministri kėrkoi nga ministria pėrkatėse dhe institucionet e lidhura me tė, qė ky tė jetė viti i zgjidhjes pėrfundimtare, nė vija tė pėrgjithshme, tė problemeve tė pronėsisė sė pyjeve.

"Qeveria nuk do tė mund tė ketė mė shumė se 10 % tė pyjeve. U takon ju, sė bashku me institucionet e varėsisė tė pėrzgjidhni kėtė 10 % se cila do tė jetė, por mė shumė se kaq nuk mund tė administrojė. Ky ėshtė njė standard kudo nė vendet e BE. Ky standard ėshtė qė pyjet u pėrkasin komunave dhe bashkive",-tha kryeministri.

Kreu i qeverisė evidentoi se ėshtė shumė e rėndėsishme gjetja e mekanizmave sa mė tė pėrshtatshme dhe transparente pėr privatizimin e pyjeve, por njėkohėsisht edhe pėr mbrojtjen dhe zhvillimin e tyre, duke vendosur disiplinėn mė tė fortė pėr menaxhimin.

Duke vlerėsuar se ēdo sipėrfaqe toke nė vendin tonė mund tė shfrytėzohet pėr mbjellje, kryeministri theksoi se, "duhen bėrė tė gjithė pėrpjekjet pėr tė zhvilluar konceptin e pyjeve me drurė frutorė.

http://www.balkanweb.com/bw_lajme2.p...&IDCategoria=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.1.2012, 20:24   40
Citim:
Konstituohet Bordi pėr menaxhimin e pyjeve

Emri:  pyje.JPG
Shikimet: 931
Madhėsia:  97,4 KBQeveria e Kosovės ėshtė duke bėrė pėrpjekje tė vazhdueshme pėr tė organizuar funksionimin sa mė tė mirė tė sektorit pyjor nė Kosovė me qėllim tė pėrfitimit ekonomik, social e mjedisor. Kėshtu tha ministri i Bujqėsisė, Pylltarisė dhe Zhvillimit Rural, Blerand Stavileci nė takimin konstituiv tė Bordit pėr menaxhimin e pyjeve. Stavileci tha se ka njė interesim tė shtuar tė donatorėve pėr sektorin e pyejeve.

“Gjatė viteve tė fundit nga projektet e financuara prej donatorėve, sektori pyjor nė Kosovė ka pranuar njė mbėshtetje teknike me objektiv tė pėrgjithshėm forcimin dhe ndėrtimin e institucioneve dhe promovimin e zhvillimit tė qėndrueshėm tė resurseve pyjore”, tha Stavileci

Kushtrim Cukaj, kryesues i bordit tha se pavarėsisht sfidave, bordi do tė marrė veprime tė menjėhershme dhe do tė arrijė ta ndryshojė gjendjen pėr tė mirė.

“Veprimet e para qė do t`i marrė bordi do tė jenė koordinimi mė i mirė, bashkėrendimi mė i mirė i institucioneve dhe strukturave pėrgjegjėse pėr menaxhimin e pyjeve”, tha Cukaj.

Bordi pėr menaxhim me pyje pėrbėhet prej nėntė anėtarėve, shtatė prej tė cilėve kanė rol vendimtar dhe janė tė pėrhershėm. Ndėrkaq, dy nga anėtarėt tjerė nuk kanė tė drejtė vote, por rol kėshillėdhėnės dhe janė nga komuniteti i donatorėve duke pėrfshirė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe Bashkimin Evropian.

http://www.botasot.info/def.php?category=43&id=153365

Citim:
Menaxhimi i pyjeve sfidė e jashtėzakonshme

Gjendja e tanishme nė sektorin pyjor tė Kosovės, mbetet larg asaj ēfarė synon Qeveria e Kosovės, ndėrsa menaxhimi i pyjeve, ende mbetet njė sfidė e jashtėzakonshme pėr institucionet. Ky vlerėsim ėshtė dhėnė sot nė takimin e parė themelues, tė Bordit pėr Menaxhimin e Pyjeve nė Kosovė.

Nė kėtė Bord pėrveē MBPZHR, janė pėrfshirė edhe Ministria e Mjedisit dhe Planifikimit Hapėsinor, Ministria e Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė, Ministria e Financave, Asociacioni i Komunave tė Kosovės, sektori privat dhe institucione tjera, nė mėnyrė qė tė ketė njė koordinim mė tė mirė, i cili shmang aktivitetet e duplifikuara, rolet e paqarta dhe mungesėn e konsensusit.

Ministri i Bujqėsisė, Pylltarisė dhe Zhvillimit Rural, Blerand Stavileci tha arsye kryesore pėr themelimin e kėtij Bordi ėshtė zbatimi i Planit Zhvillimor Strategjik pėr zhvillimin e pylltarisė, qė do tė zgjas pėr njė periudhe tė gjatė kohore dhe se MBPZHR-ja do tė jetė zbatuesi kryesor i kėtij programi.

Stavileci me kėtė rast pėrkujtoi pėrpjekjet e bėra nga Qeveria e Kosovės, pėr tė organizuar funksionimin sa mė tė mirė tė sektorit pyjor nė Kosovė, me qėllim qė tė mundėsohet vjelja e pėrfitimeve ekonomike, sociale dhe mjedisore nga ana e popullatės dhe shoqėrisė kosovare.

Ai tha se vendosja e legjislacionit pėrkatės, pėrcaktimi i politikave dhe strategjisė zhvillimore, ndėrtimi institucional dhe decentralizimi, janė vetėm disa nga tė arriturat, tė cilat janė bazė pėr njė zhvillim tė qėndrueshėm tė sektorit pyjor.

Por, nė tė njėjtėn kohė, pėrgjatė viteve tė fundit, nga projektet e financuara prej donatorėve Stavileci theksoi se sektori pyjor nė Kosovė, ka pranuar njė mbėshtetje teknike me objektiv tė pėrgjithshėm, forcimin dhe ndėrtimin e institucioneve dhe promovimin e shfrytėzimit tė qėndrueshėm tė resurseve pyjore.

“Mirėpo, me gjithė kėtė angazhim nga tė gjitha palėt, gjendja e tanishme nė sektorin pyjor tė Kosovės ėshtė ende larg asaj ēfarė ne dėshirojmė dhe synojmė si Qeveri sė bashku me donatorėt qė janė tė pėrfshirė nė aktivitetet zhvillimore tė kėtij sektori. Situata e pėrgjithshme dhe ajo aktuale socio-ekonomike janė duke ndikuar nė gjendjen e gjithmbarshme tė pyjeve tė Kosovės. E nė kėtė drejtim, edhe dobėsitė e pėrmendura, bėjnė qė potencialet e sektorit tė shfrytėzohen nė mėnyrė tė paorganizuar dhe tė paqėndrueshme, fakt ky qė mund tė na sjellė nė njė situatė tė pafavorshme, si nė aspektin e potencialeve tė resurseve, ashtu edhe nė pėrcaktimin e synimeve dhe objektivave pėr ngritjen e kontributit tė kėtij sektorit nė ekonominė e gjithmbarshme kombėtare”, pohoi Stavileci.

Pėr tė adresuar tė gjitha kėto probleme dhe pėr tė forcuar edhe mė shumė sektorin pyjor, Qeveria e Kosovės sipas tij ka miratuar Strategjinė pėr Zhvillimin e Pylltarisė (2010 – 2020) dhe Planin e Veprimit, i cili do tė orientoj zbatimin e strategjisė pėrgjatė pesė viteve tė ardhshme.

Ndėrsa, Kushtrim Cukaj, kryesues i Bordit pėr menaxhimin e Pyjeve tha se aktivitetet e bordit pėr menaxhimin e pyjeve, do tė zhvillohen nė bazė tė strategjisė dhe legjislacionit qė ėshtė nė fuqi e qė ka tė bėjė me mirėmenaxhimin e pyjeve.

“Veprimet e para qė bordi do ti ndėrmarrė, do tė jetė njė koordinim mė i mirė i institucioneve i strukturave pėrgjegjėse pėr menaxhimin e pyjeve. Kjo ka pėr tė qenė sfidė e jashtėzakonshme, por duke pasur parasysh mbėshtetjen e MBPZHR-sė dhe pėrfaqėsuesve nė bord, qė vijnė nga ministritė pėrkatėse dhe asociacionit tė komunave tė Kosovės qė kanė pjesė tė madhe nė menaxhimin dhe tė asociacionit kombėtar tė pyjeve, besojmė se do tė ecim pėrpara nė ndryshimin e situatės pėr tė mirė nė sektorin e pylltarisė“, tha ai.

Ndryshe, sipėrfaqja pyjore nė Kosovė mbulon diku rreth 41 pėr qind tė territorit dhe kėto resurse natyrore me vlera tė jashtėzakonshme, janė pasuri kombėtare dhe kanė potencial tė madh pėr tė kontribuar nė zhvillimin e qėndrueshėm ekonomik tė vendit tonė. Nevoja pėr themelimin e njė organi institucional pėr menaxhimin e pyjeve, ka qenė e domosdoshme, prandaj nė takimin e mbajtur me 14 dhjetor 2011, Qeveria e Republikės sė Kosovės, ka themeluar bordin prej 9 anėtarėsh, ku 2 prej tyre do tė kenė vetėm rol kėshillė-dhėnės./Kosovapress/

http://www.kosovapress.com/index.php?cid=1,3,142142
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 13:46.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.