Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Popullsi
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 2.7.2013, 21:22   521
Citim:
Serbėt rikthejnė provokimet ndaj shqiptarėve

Jeta pėr shqiptarėt nė veri ėshtė kthyer nė tmerr Serbėt rikthejnė provokimet ndaj shqiptarėve/ Berani thekson se sė pari duhet tė bėhet pastrimi etnik i policisė serbe qė mbajnė uniforma tė policisė sė Kosovės e qė njėkohėsisht punojnė edhe pėr Minstrinė e Punėve te Brendshme (MUP) serb. Shqiptarėt nė veri kanė filluar tė bėjnė njė jetė tė ankthshme. Sa herė qė paraqiten momente tė reja pėr serbėt, ata fillojnė tė provokojnė shqiptarėt.

Gjatė tri ditėve tė fundit nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, ka pasur disa herė tė shtėna me armė qė i ka shqetėsuar banorėt shqiptar qė jetojnė nė atė pjesė tė Mitrovicės. Kryetari i KLMDNJ-sė nė Mitrovicė Halit Berani, ka thėnė pėr gazetėn “Bota sot” se qytetarėt e Mitrovicės normalisht qė janė tė rrezikuar dhe tė shqetėsuar nga kėto tė shtėna, ku sipas tij ndėrkombėtarėt nuk janė duke e parė se ēka po ndodh ne pjesėn e okupuar tė Kosovės.

“Normalisht qė janė tė rrezikuar posaēėrisht nė kėtė kohė kur po ndodhin kėto bisedime. Pėrveē mediave, ndėrkombėtarėt nuk janė duke e parė qė po manipulojnė me kėto rezultate nė pjesėn e okupuar tė qytetit tė Mitrovicės ose nė aspektin tjetėr pjesėn e okupuar tė Kosovės, dhe konkretisht nuk ka rezultate pėr asgjė”, thotė Berani. Ai thekson se sė pari duhet tė bėhet pastrimi etnik i policisė serbe qė mbajnė uniforma tė policisė sė Kosovės e qė njėkohėsisht punojnė edhe pėr MUP-in serb.

http://www.lajmpress.com/lajme/kosove/22207.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.7.2013, 21:19   522
Citim:
MUP-i serb mbyll zyrat nė veri

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	veri.jpg
Shikimet:	148
Madhėsia:	206,1 KB
NNJ:	5496Mbyllen tė gjitha zyrat e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė nė veri tė Kosovės. Kėshtu tė paktėn bėhet e ditur nga Drejtoria e Pėrgjithshme e Policisė sė Kosovės nė Prishtinė.

Zėdhėnėsi Baki Kelani ka deklaruar se zyrat e MUP-it serb janė mbyllur nga vet ata tė cilėt i kanė hapur, qė do tė thotė nga zyrtarėt e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė. Ky proces ėshtė monitoruar nga EULEX-i, nė njė rast edhe nga Policia e Kosovės.

“Mbylljet e para kanė qenė nė Leposaviē dhe mė pas kanė vijuar me Zveēanin, Zubin Potokun dhe javėn e kaluar me Mitrovicėn”, ka deklaruar Kelani, raporton Top Channel.

Njė pjesė e zyrtarėve tė MUP-it pritet tė punėsohen nė Drejtorinė Rajonale tė Policisė sė Kosovės nė veri. Ministri i Punėve tė Brendshme, bazuar nė marrėveshjen politike kohė mė parė emėroi serbin Nenad Djuric ushtrues detyre tė komandantit tė policisė pėr rajonin e veriut.

Policia e Kosovės konfirmon se Djuric ka nisur punėn si drejtor policor, por shprehet e rezervuar sa i pėrket strukturės organizative qė do tė ketė drejtoria policore nė veri.

“Policia e Kosovės ka pasur zyrtarėt e vetė qė kanė operuar, ndėrsa ushtrimi i detyrės sė komandantit pėr veriun do tė jetė pėr stacionin policor qė ka ekzistuar atje”, ka sqaruar Kelani.

Mbyllja e zyrave tė MUP-it serb bėhet nė kohėn qė Kuvendi i Kosovės ka miratuar ligjin pėr amnisti, i cili ėshtė garant pėr tė gjithė serbėt se nuk do tė ndiqen penalisht pėr vepra penale qė ndėrlidhen me thirrje pėr rezistencė ose cenim tė rendit kushtetues, me pėrjashtim tė vrasjes.

http://www.zeri.info/artikulli/9665/...-zyrat-ne-veri

Citim:
Serbėt sėrish pengojnė ndėrtimin e shtėpive te ‘Kroi i Vitakut’

Nga Mitrovica njoftohet pėr rigrumbullim tė serbėve te lagjeja ‘Kroi i Vitakut, nė pjesėn veriore tė Mitrovicė, me qėllim tė pengimit tė rindėrtimit tė shtėpive tė shqiptarėve. Ata janė futur me veturat e tyre nė rrugėt e kėsaj lagjeje me popullsi shqiptare, duke bėrė tė pamundur kėshtu vazhdimin e punimeve pėr ndėrtimin e shtėpive, qė kėta ua kanė djegur.

Sikurse edhe ditėve tė shkuara, kur serbėt kanė ndėrmarrė kėso veprimesh me motiv pėr gjoja pėrpjekjet e shqiptarėve pėr tė ndryshuar strukturėn etnike nė kėtė pjesė tė qytetit, shqiptarėt janė treguar tė duruar, por tensionet janė tė dukshme. Vėrehen forca tė shtuara tė KFOR-it (hungarez) dhe tė Policisė sė Kosovės e tė EULEX-it, por edhe tė serbėve nėpėr pika tė caktuara. Autoritetet e Kosovės nuk janė deklaruar pėr situatėn.

http://www.lajmpress.com/lajme/maqedoni/22551.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.7.2013, 17:02   523
Citim:
Pėrurohen dy shtėpi nė “Kroin e Vitakut” nė veri

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	largea_shtepi-kroi1374328160.jpg
Shikimet:	138
Madhėsia:	30,4 KB
NNJ:	5592Rexhep Xhaka dhe Afrim Olloni sė bashku me familjet e tyre, kanė nisur jetėn e re nė shtėpitė e rindėrtuara nė kuadėr tė aksionit humanitar “Ndihmo edhe ti” nė Kroin e Vitakut nė veri tė Mitrovicės. Ata kanė falėnderuar donatorėt dhe komunėn qė u kanė ndihmuar pėr t’u vendosur nė shtėpitė e tyre e tė reja.

Rexhep Xhaka, tha se prej pėrfundimit tė luftės kanė jetuar nė kushte tė rėnda nė jug tė qytetit. “Qė 14 vite kemi jetuar me qira, tash deshi fati qė tė na ndihmojnė dhe tė kthehemi nė shtėpinė tonė”, ka thėnė Xhaka.

Ndėrkaq, kryetari i komunės, Avni Kastrati, i cili sė bashku me nėnkryetarin, Riza Haziri dhe kryesuesin e Kuvendit tė Komunės, Rrustem Musa, morėn pjesė nė pėrurimin e kėtyre shtėpive, theksoi se procesi i rindėrtimit ėshtė duke vazhduar. “Ne po punojmė nė lagje tė ndryshme tė veriut qė tė krijojmė kushte pėr t’u kthyer tė gjithė ata qė kanė jetuar mė parė kėtu, tė cilėve u ishin djegur shtėpitė nė luftė”, theksoi Kastrati.

Ai paralajmėroi pėrurimin e shtėpive tė tjera nė javėt tjera. “Do tė vazhdojmė me punė. Ėshtė duke u punuar nė Kroin e Vitakut dhe nė Lagjen e Boshnjakėve. Jemi shumė tė lumtur qė po mund t’u ndihmojnė qytetarėve tanė qė tė kthehen nė shtėpitė e tyre”, tha Kastrati.

Ndryshe, shtėpitė qė u pėruruan tė shtunėn janė rindėrtuar nga kompania “Buqaj” dhe kompania “Ariani”, ndėrsa nė kuadėr tė aksionit humanitar deri tani janė rindėrtuar 50 shtėpi nė lagje tė ndryshme tė veriut.

http://www.botasot.info/kosova/23280...takut-ne-veri/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.7.2013, 21:28   524
Citim:
“Republika Srpska” investon nė Mitrovicė

Republika Serbe e Bosnjės e Hercegovinės ka vėnė gurėthemelin e njė objekti banimi nė Lagjen e Boshnjakėve nė Mitrovicė. Tė njėjtin objekt, kjo Republikė e Bosnjės pretendon ta shfrytėzojė edhe si Qendėr tė Kulturės.

Entiteti serb nga Bosnja, ka ngjallur “xhelozinė” tek pėrfaqėsuesit serb nė veri, tė cilėt sėrish kanė rishfaqur ambiciet e tyre pėr tė mbetur nėn Serbi. Kurse mysafiri nga Republika Serbe, ministri Petar Djokic u ka thėnė atyre se e tėrė bota sot sikur ėshtė kundėr serbėve, shkruan “Tribuna”.

Ministri Djokic ka thėnė me kėtė rast se me kėtė projekt Republika Serbe po solidarizohet dhe pėrpiqet t’u dalė nė ndihmė serbėve tė veriut.

Ai i ka ftuar, siē ka thėnė, vėllezėrit serb nga Mitrovica, tė bėhen tė fuqishėm, tė tejkalojnė kėtė gjendje dhe tė mbeten e tė jetojnė nė Kosovė.

http://www.zeri.info/artikulli/10529...n-ne-mitrovice
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.7.2013, 20:17   525
Citim:
Serbėt e Kurshumlisė ftojnė shqiptarėt t’ua blejnė shtėpitė

Milutin Jacovic, 64 vjeēar nga fshati Tulare i Prokuples ka vendosur qė shtėpinė e tij t’ia shes ndonjė shqiptari tė Kosovės, siē thotė ai pėr arsyen se vetėm ata janė nė gjendje t’ia paguajnė me ēmim tė mirė. Kėtė hap ai e ka marrė pasi ai me gruan dhe djalin jetojnė prej vitesh nė varfėri tė skajshme me vetėm 20 mijė dinarė nė muaj, tė cilat i merr nga pensioni.

Kur paguan faturat mujore, si rryma dhe tė tjera, atij nuk i mbesin as 10 mijė dinarė pėr shpenzime tjera. Ai pyet nėse mund tė jetohet me ato pak para. Prandaj shtėpinė e tij prej 120 metra katror, tė cilėn ka bėrė vite deri sa e ka ndėrtuar, ka vendosur ta qes nė shitje, thotė Milutini, i cili shton se tė gjithė nė fshatin, i cili ndodhet nė magjistralen kryesore e cila lidh Prishtinėn me Nishin dhe Kurshumlinė me Prokuplen, janė nė dijeni pėr planin e tij.

“Nėse veē mė pyesni se pse kam vendosur qė shtėpinė t’ua shes shqiptarėve, unė u pėrgjigjem se vetėm ata mund tė ma paguajnė me njė ēmim tė mirė. Nė kėtė pjesė tė Serbisė qė ėshtė afėr me Kosovėn, ku ėshtė njė jetė e vėshtirė, nuk kam kujt tjetėr t’ia shes. Gjithashtu edhe ata janė qytetarė tė Serbisė, tė paktėn zyrtarisht, dhe nuk duhet qė tė keqkuptohem pėr kėtė”, thotė ai nė shkrimin e gazetės serbe Telegraf.

“Mendoni se tė tjerėt nga fshati im nuk do ta bėnin kėtė? Nė situatėn nė tė cilėn janė unė. Ēfarė tė duhen muret, kur barku ėshtė bosh”, pyet Milutini.

Edhe pse nė gjithė Toplicėn, siē transmeton reporteri, sipas regjistrimeve tė fundit, nuk jeton asnjė shqiptarė, thuhet se nė mėnyrė paksa tė fshehtė u janė shitur shumė shtėpi dhe banesa shqiptarėve nga Kosova. Dejan Milosevic kėshilltar komunal nė Kurshumli, thotė se mesa din ai, deri tani shqiptarėt nė kėtė pjesė kanė blerė rreth 50 prona.

Disa vite mė parė qarkullonin histori tė tilla nė lidhje me shitjen e shtėpive shqiptarėve nė Prokuple, por ata nuk mund tė ishin zyrtarisht pronarė. Blerja ishte kryer pėrmes kontratave fiktive pėr borxhe, nė kompensim tė tė cilave shqiptarėt i merrnin shtėpitė. Njė histori e tillė e harruar, ėshtė ngjallur sėrish kohėve tė fundit.

Nė qendėr tė Prokuples, njė metėr katror kushton 500 euro, ndėrsa nėpėr fshatra njė shtėpi komplet mund ta blesh edhe me vetėm 10 mijė euro.

Shqiptarėt e Kosovės, kohėve tė fundit janė duke blerė prona nėpėr Serbi, qė tė mund tė bėhen banorė tė kėtij vendi, pėr tė marrė njė pasaportė, e cila lejon qarkullimin e lirė nėpėr vendet e Zonės Schengen. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=34486
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.7.2013, 21:13   526
Citim:
Bllokada serbe e rrugėve vazhdon

Serbėt lokalė nė pjesėn veriore tė Kosovės, qė e kanė bllokuar rrugėn magjistrale Mitrovicės – Leposaviē, kanė paralajmėruar bllokimin e rrugėve tė tjera nė kėtė pjesė tė Kosovės, nėse personave tė arrestuar Sllobodan Repiq dhe Zharko Veselinoviē, nuk u mundėsohet qė tė mbrohen nė liri.Kėtė kėrcėnim tė grupeve tė caktuar tė serbėve, e raportojnė sot mediat serbe.

Rruga nė fshatin Rudarė edhe mė tutje mbetet e bllokuar.

Siē, dihet tė hėnėn nė Rudarė, policia e EULEX-t dhe ajo e Kosovės, gjatė njė aksioni tė pėrbashkėt kanė arrestuar Sllobodan Repiqin, lidhur me plagosjen e njė serbi qė punonte nė Zyrėn e qeverisė sė Kosovės nė Mitrovicė, nė dhjetor tė vitit 2012, dhe Zharko Veselinoviē, pėr shkak tė armėmbajtjes pa leje.

http://rtv21.tv/home/?p=117884&utm_s...rugeve-vazhdon
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.8.2013, 21:40   527
Citim:
Serbėt kthejnė mbrapsht doganierėt

Doganierė tė Kosovės dhe tė EULEX-it janė penguar sot derisa po shkonin nė pikėn 1 tė vendkalimit kufitar nė Jarinje. Burime tė Kosovapress-it bėjnė tė ditur se bllokimin e rrugės e ka bėrė njė grup serbėsh.

“Nė orėn 7:45, nė afėrsi tė Leposaviēit, njė grup i qytetarėve i ka bllokuar rrugėn njė kolone tė automjeteve tė doganierėve tė EULEX-it dhe Kosovės qė po shkonin drejt portės 1. Kolona e automjeteve ėshtė detyruar tė kthehet mbrapa”, ka thėnė burimi nga atje.

http://rtv21.tv/home/?p=118278&utm_s...sht-doganieret
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.8.2013, 07:10   528
Citim:
Barrikadat, simbole turpi apo politike?

Dy nga shumė barrikada, tė cilat ishin vendosur nė vitin 2011 nga serbėt lokalė nė veri tė Kosovės, vazhdojnė tė qėndrojnė ende, njėra mbi urėn kryesore mbi lumin Ibėr, qė ndan pjesėn jugore me atė veriore tė Mitrovicės, dhe tjetra, nė afėrsi tė Lagjes sė Boshnjakėve, pėrmbi urėn lindore. Barrikadat vazhdojnė tė paraqesin pengesė pėr qarkullimin e lirė tė qytetarėve nė atė pjesė tė vendit, madje edhe tash kur zgjedhjet lokale tė 3 nėntorit nė Kosovė, janė paralajmėruar tė mbahen edhe nė veri tė vendit.

Zėdhėnėsi i Policisė sė Kosovės pėr rajonin e Mitrovicės, Besim Hoti, i ka thėnė Radios Evropa e Lirė se barrikadat kanė vėshtirėsuar jetėn e qytetarėve nė pėrgjithėsi.

“Barrikadat gjithsesi qė paraqesin pengesė nė ēdo sferė tė jetės, nė radhė tė parė pėr qarkullim tė lirė. Pėrderisa ato janė prezent aty, ne nuk mund tė flasim pėr njė lėvizje dhe qarkullim tė lirė tė qytetarėve. Prandaj, nė ēdo sferė tė jetės ato mund tė paraqesin problem”, ka thėnė Hoti.

Hoti ka shtuar se ēėshtja e largimit tė barrikadave ėshtė e karakterit politik dhe se pėr largimin e tyre kėrkohet pėrfshirja e tė gjitha institucioneve tė sigurisė.

“Vendimet e tilla sigurisht qė ende nuk janė marrė dhe ēėshtja e procesit tė largimit tė barrikadave, tashmė e dini se ka qenė edhe pjesė e bisedimeve ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė, pėr faktin qė ka marrė njė karakter tė tillė politik. Sigurisht, qė ne presim njė urdhėr, i cili duhet tė jetė i pėrbashkėt, besoj edhe nga vetė Qeveria e Kosovės, por edhe nga KFOR-i, e pastaj tė merren vendimet, tė pėrcaktohen autoritetet se kush dhe me ēfarė mėnyre do tė largohen kėto barrikada”, ėshtė shprehur Hoti.

Komandanti i KFOR-it, Uolker Halbauer, ditė mė parė ka theksuar se KFOR-i nuk do ta urdhėrojė largimin e dhunshėm tė barrikadės nė urėn mbi lumin Ibėr, e cila, sipas tij, ėshtė simbol politik dhe paraqet frikėn dhe dėshirat e popullit nė veri.

Ndryshe nga Halbauer pati deklaruar paraardhėsi i tij, Erhard Drevs, i cili e pati quajtur barrikadėn mbi Ibėr “turp dhe simbol tė ndarjes”.

“Natyrisht, qė e ndjej edhe si turp kėtė barrikadė. Jo qė e pengon lirinė e lėvizjes, por ajo barrikadė e paraqet simbolin e ndarjes sė njė qyteti, i cili nė fakt nuk ėshtė i ndarė dhe mund tė bashkėjetojė”, pati thėnė gjenerali Erhard Drevs, gjatė vizitės qė i pati bėrė Mitrovicės.

Gjatė komandės sė tij, KFOR-i pati hequr shumicėn e barrikadave, tė cilat serbėt i kishin vendosur nė rrugėt magjistrale.

Por, sot, zėdhėnėsi i KFOR-it, Guenter Bohn, i ka thėnė Radios Evropa e Lirė se sa u pėrket barrikadave, pėrkatėsisht vendosjes sė lirisė sė lėvizjes, si dhe krijimit tė mundėsive pėr pėrgatitjen e zgjedhjeve lokale, KFOR-i nuk ėshtė adresa e saktė.

“Kėto pyetje duhet t’ua bėni politikanėve pėrgjegjės. Mendoj se kjo ėshtė shumė me rėndėsi, por KFOR-i nuk ėshtė adresa e saktė. Pėr kėtė gjė duhet tė bisedojnė politikanėt. Ashtu siē edhe ka thėnė komandanti i KFOR-it, ajo (barrikada) ėshtė simbol politik dhe kur thoni se ai simbol duhet tė largohet para zgjedhjeve, mendoj se pėr kėtė duhet tė flisni me politikanėt pėrgjegjės pėr kėtė problem, pėr tė cilin mendoni se mund tė shfaqet”, ka thėnė Bohn.

Sa i pėrket lirisė sė lėvizjes sė KFOR-it, ai ka thėnė se barrikadat nuk ndikojnė nė lėvizjen e tyre dhe se ata kanė mjaft rrugė tė tėrthorta dhe mundėsi qė tė shkojnė te cilido vend nė Mitrovicė.

Lideri i serbėve tė veriut, Oliver Ivanoviē, ish-sekretar pėr Kosovėn nė qeverinė paraprake serbe, thotė pėr Radion Evropa e Lirė se ēėshtja e barrikadave duhet tė zgjidhet me mjete politike, duke pasur parasysh se ky ėshtė problem politik, si dhe reflektim i mosbesimit tė serbėve ndaj institucioneve tė Kosovės.

Sipas tij, heqja e barrikadave deri nė fund tė kėtij viti, ėshtė gati e pamundur.

“Barrikadat, si pengesa nė rrugė, thjesht nuk kanė kuptim nė shekullin 21, por nuk ka as shembull tė ngjashėm tė kėsaj situate kudo nė Evropė – qė njė bashkėsi, e cila numerikisht ėshtė mė e vogėl, tė jetė e rrezikuar edhe nė kuptimin fizik, nė fillim tė shekullit 21”.

“Mendoj se kėrkohet durim dhe se duhet pritur qė tė ulet shkalla e lartė e mosbesimit te serbėt, nė mėnyrė qė ata vetė t’i largojnė barrikadat. Heqja e barrikadave nga kushdo qoftė tjetėr, e sidomos nga institucionet e Kosovės, vetėm mund tė nxisė erupsionin e pakėnaqėsive dhe nė atė mėnyrė tė kthehemi prapa pėr 10 vjet”, ka theksuar Ivanoviē.

Nė anėn tjetėr, Rroksana Qarri, drejtuese e Zyrės pėr informim nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme tė Qeverisė sė Kosovės, i ka thėnė Radios Evropa e Lirė se institucionet e Kosovės presin qė gjatė zgjedhjeve tė nėntorit, tė mos ketė mė barrikada nė veri tė vendit.

“Barrikadat, realisht paraqesin pengesė nė lirinė e lėvizjes. Nga nata e mbrėmshme kemi informata se ato kryesisht janė hequr. Njė pjesė e marrėveshjes ka tė bėjė me lirinė e lėvizjes pa kushte, ne me tė drejtė presim qė gjatė zgjedhjeve tė 3 nėntorit nuk do tė ketė barrikada, pėr arsye se pengesat nė zgjedhjet lokale, do tė shkojnė nė dėm tė vetė komunitetit serb”, ka thėnė Qarri, duke shtuar se institucionet e Kosovės duhet tė besojnė se komuniteti serb do tė jetė i arsyeshėm. Megjithatė, ajo ka pohuar se pėrgjegjėsia pėr heqjen e barrikadave bie mbi institucionet e vendit dhe misionin EULEX.

“Realisht, Policia e Kosovės dhe EULEX-i janė ata, tė cilėt duhet ta bėjnė tė mundshme lirinė e lėvizjes, pra edhe heqjen e barrikadave, por pėr shkak tė kapaciteteve tė pamjaftueshme dhe tė pajisjeve pėrkatėse, shpeshherė kėto dy institucione kėrkojnė ndihmėn e KFOR-it”, ka theksuar Qarri. Barrikadat nė veriun e Kosovės ishin vendosur si shenjė e pakėnaqėsisė sė serbėve lokalė ndaj intervenimit tė Policisė sė Kosovės pėr futjen nėn kontroll tė vendkalimeve kufitare nė veriun e vendit.

Nuk kemi listė tė serbėve pėr arrestim

Qeveria e Republikės sė Kosovės ka shprehur shqetėsimin e saj nė lidhje me deklaratat e djeshme spekulative pėr ekzistimin e njė liste tė personavetė cilėt planifikohen tė arrestohen nga autoritetet kosovare. Nė fakt, komunikata ėshtėlėshuar nga Ministria e Drejtėsisė nė emėr tė qeverisė sė Kosovės, ndėrsa thuhet se deklaratat e fundit nė media pėr ekzistimin e kėsaj liste sekrete qė pėrmban emrat e serbėve janė thjeshtė spekulative, tė pabaza dhe janė pjesė e njė propagande tė orkestruar qė ka pėr qėllim pengimin e proceseve paqėsore dhe demokratike.

“Spekulimet e tilla janė kundėr frymės sė normalizimit tė marrėdhėnieve nė mes tė Kosovės dhe Serbisė dhe e pengojnė implementimin e marrėveshjes pėr normalizimin e marrėdhėnieve tė arritur nė prill tė kėtij viti. Si tė tilla, kėto dezinformata tė shpėrndara nė media nuk janė nė funksion tė tė mirės sė qytetarėve tė Kosovės e as atyre tė Serbisė” thuhet nė njoftim. “Republika e Kosovės e respekton rendin juridik ndėrkombėtarė dhe standardet ndėrkombėtare nė tė gjitha procedurat kriminale qė inicohen nė pėrputhje me procedurat e parapara me legjislacionin nė fuqi. Nė kėtė kontekst tė gjitha rastet e krimeve potenciale shqyrtohen individualisht, bazuar nė pėrmbajtje nga institucionet relevante gjyqėsore qė veprojnė nė pėrputhje me ligjet e Kosovės.Nė asnjė mėnyrė nuk shfrytėzohen si pjesė e ndonjė” thekson njoftimi.

http://www.standard.al/barrikadat-si...-apo-politike/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.8.2013, 17:48   529
Citim:
Kosovė, serbėt bllokojnė kufirin e Jarinjės

Rreth 300 serbė kanė bllokuar paraditen e sotme kufirin e Jarinjės, pikėkalimin Kosovė-Serbi nė veri tė Mitrovicės.

Sipas agjencisė kosovare tė lajmeve “Kosovapress”, kjo bllokadė ka nisur rreth orės 11:25 dhe ka vijuar deri nė 14:00 ēka ka penguar qarkullimin e automjeteve nė tė dy drejtimet.

Gjithnjė sipas “Kosovapress”-it, arsyeja e bllokimit tė rrugės lidhet me faktin se ata nuk kanė marrė pagat nga Serbia pėr punėtorėt nė “institucionet shtetėrore” ne veri.

Mėsohet se bllokada do tė zgjaste deri rreth orės 14:00, por akoma nuk dihet nėse ka vijuar apo jo rebelimi i serbėve qė jetojnė ė veri.

http://www.gazetastart.com/index.php...d=13684&cat=10
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.8.2013, 21:21   530
Citim:
U pėruruan 6 shtėpi tė reja nė Kroin e Vitakut

Nė vazhdėn e rindėrtimit nė veri tė Mitrovicės, tė mėrkurėn u pėruruan 6 shtėpi tė reja nė Kroin e Vitakut. Shtėpitė janė rindėrtuar nga buxheti i Republikės sė Kosovės dhe Komunės sė Mitrovicės.

Numri njė i qytetit tė Mitrovicės, Avni Kastrati, shprehu kėnaqėsinė e tij qė janė krijuar kushte pėr kthimin e shumė familjeve tė veriut nė shtėpitė e tyre tė reja. “Jemi shumė tė kėnaqur, meqė kėta banorė deri me tani kanė jetuar nė kushte tė rėnda”, ka thėnė Kastrati.

Ai tha se rindėrtimi do tė vazhdoj deri nė shtėpinė e fundit, meqė ende ka shumė banorė tė cilėt nuk janė kthyer nė shtėpitė e veta. “Ka ende banorė tė veriut qė jetojnė nė strehimore kolektive apo me qira nė jug tė qytetit apo edhe nė qytete tjera. Do tė vazhdojmė punėn qė tė krijohen mundėsi qė tė gjithė tė kthehen nė shtėpitė e tyre”, theksoi Kastrati.

Ndryshe, deri me tani nė veri, nė tė gjitha lagjet janė rindėrtuar 202 shtėpi, ndėrsa qė ka nevojė tė rindėrtohen edhe rreth 250 sosh. /Kosovapress/

http://rtv21.tv/home/?p=119184&utm_s...roin-e-vitakut
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.10.2013, 21:54   531
Citim:
Xhandarmėria serbe hyn brenda territorit tė Kosovės

Pjesėtarė tė xhandarmėrisė serbe sėrish kanė hyrė nė brendi tė territorit tė Kosovės nė Karaqevė, saktėsisht tek vendi i quajtur “Rruga e Breznicės”.

Selver Lenjani, pėrfaqėsues i fshatit Karaqevė, tha pėr rajonipress se shtatė pjesėtarė tė xhandarmėrisė serbe ka hyrė nė Kosovė kėtė fillim javė, pa pėrcjellje tė KFOR-it dhe pjesėtarėve tė EULEX-it.

“Isha i shqetėsuar nga ky provokim i serbėve dhe menjėherė i kam njoftuar tė gjitha organet e sigurisė duke pėrfshirė edhe zyrėn e presidentes dhe Ministrinė e Punėve tė Brendshme. Njė kohė ishim tė qetė nga kėto provokime, por me kėtė veprim tė xhandarmėrisė serbe po dėshmohet se ajo ėshtė njė ushtri e padisiplinuar dhe e etur pėr konflikte”, tha Lenjani.

Ndryshe, Lenjani thotė se policia e Kosovės pėrkundėr interesimit tė treguar kohėve tė fundit ėshtė e pafuqishme qė tė pėrballet me kėto provokime.

“Ne kemi kėrkuar disa herė vendosjen e ushtarėve tė KFOR-it pėrgjatė vijės, ku me hartat e vjetra figuron vija kufitare e Kosovės. Kjo kėrkesė nuk po pėrkrahet nga organet vendimmarrėse e sidomos ėshtė pėr tu brengosur heshtja e Qeverisė. Tani jemi nė prag tė fushės zgjedhore dhe jam i sigurt se askush nuk do tė kujdeset pėr hallet e banorėve tė brezit kufitarė”, tha Lenjani. /Telegrafi/

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=36733
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:52.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.