Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Popullsi
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 10.12.2008, 13:04   41

Shkrim i cituar Mitrovicė: EULEX-i merr nė dorė gjykatėn nė veri


Pjesėtarė tė EULEX-it kanė shtėnė nė dorė dje rreth orės 12:30 Gjykatėn e Qarkut nė veri tė Mitrovicės. Situata nė tėrėsi nė kėtė qytet duket e qetė edhe pse ka forca tė mėdha tė policisė tė vendosura kudo, ndėrkohė qė helikopterė tė KFOR-it patrullojnė nga ajri.

http://gazetaexpress.com/online/home...ory=51&id=1694
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.12.2008, 18:34   42
Citim:
Copėtimi i Kosovės, plan i Serbisė
Mujo Buēpapa

Ndėrsa projekti i Serbisė sė madhe pati dėshtuar me rikthimin nė shtėpi tė ushtrisė barbare serbe, tė mundur nė Kroaci dhe kapitulluar nė Kosovė, nė fakt Beorgardi ka patur gjithnjė njė plan tė dytė ndaj vendeve tė agresuara, coptimin e tyre.

Mė 3 mars 1998 kam botuar nė gazetėn «Rilindja Demokratike» njė shkrim nė tė cilin paralajėmrohej se “Serbia ėshtė duke projektuar pėr Kosovėn skenarin e aplikuar nė Bosnjė, pėrkatėsisht ndarjen dhe coptimin e saj, skenar tė cilin mund ta parandalojnė vetėm SHBA-tė.” Kėtij skenari nuk i ka shpetuar as plani 6 pikėsh i Ban Ki Mun, nėntor 2008.

Dihet se nė qershor 1991 Serbia sulmoi Slloveninė, prej nga u detyrua tė tėrhiqej shpjet pėr shkak tė rezistencės sllovene, presionit perendimor si dhe pavendosmėrisė sė ushtrisė ish-federatės. Nė gusht tė vitit 1991 Serbia pushton 40% tė territorit Kroat (rajonin e Krajinės), ndėrsa nė mars tė vitit 1992 Serbia pushton Bosnjėn. Mars 1998, qershor 1999 Serbia pushtoi Kosovėn, duke vrarė e zhdukur me mijėra tė pafajshėm, si dhe deportuar pėr nė brendėsi tė Shqipėrisė rreth 2 milonė shqiptarė, nėpėrmjet operacionit tė pėrgjakshėm “Patkoi”.

Nė Kroaci Serbia deshtoi me Krajinėn, por pati sukses nė Bosnjė. Nė tė vertetė Konferenca e Dejtonit nuk i lejoi Republikės Srbska me rreth 1.2 milion serbė, bashkimin me Serbinė, por nė fakt ajo komandohet nga Beogradi dhe pret bashkimin zyrtar me Serbinė.

Megjithėse Serbia e humbi luftėn nė Kosovė, Mitrociva veriore prej 9 vjetėsh qeveriset nga Beogradi. Strukturat paralele tė rendit dhe drejtėsisė emėrohen dhe paguhen nga Serbia, e cila e ka vendosur kufirin shqitaro-serb nė urėn e Ibrit.

Qysh me fillimin e luftės nė Kosovė, Serbia pati zgjedhur njė vendosje tė tillė tė trupave militare qė nxitėn pastrimin etnik tė shqiptarve nė veri si dhe mbetjen nėn kontroll tė Beogradit gjithė ato hapėsira entike shqiptare, pėrfshirė edhe minierat e famshme tė Trepēės.

Sot pas 9 vjetėsh Serbia i ka vėnė ndėrkombėtarėt para faktit tė kyer, aq sa OKB dhe BE detyrohen tė njohin pushtetin e Serbisė nė Mitrovicėn veriore, duke i marrė leje pėr tė vendosur njė mision ligjor si dhe pranuar nė heshtje idenė e tyre pėr rishikimin e kufijve.


Rreth konceptit tė ndryshimit tė kufijve kanė folur dhe shkruar edhe shumė pėrosnalitete serbe. Mė i shquari ndėr ta ka qėnė shkrimtari i njohur, ish-presidenti Dobrica Qosic. Qosic pėr herė tė parė konceptin e ndarjes sė Kosovės e ka paraqitur nė Lubljanė nė vitin 1989. Me kėtė rast ai flet edhe pėr “legjitimitetin historik dhe domosdoshmėrinė e bashkimit tė popullit shqiptar.”

Njė nga politikanėt mė tė shquar serbė i cili pati folur pėr ndarjen e Kosovės ėshtė Zoran Xhinxhic. Nė librin e tij “Serbia dhe Kosova” botuar nė vitin 1988 ai shprehet se “Kosova faktkisht duhet tė ndahet.” Kjo ėshtė e vetmja mėnyrė qė tė mposhtet ideja e pretendimit absolut qė mė nė fund ėshtė bazė e represionit nė Kosovė. Ēėshtja shqiptare si ēėshtje e vetme kombėtare e pazgjidhur nė Ballkan duhet tė zgjidhet mes njė kufiri tė ri mes shqiptarėve dhe serbėve, nėpėrmjet njė kufiri tė ri mes shqiptarėve dhe sllavėve.

Planet serbe pėr ndarjen e Kosovės dėeshtuan me 12 qershor 1999. Humbja e luftės prej serbėve mė 1999, si dhe shpallja e pavarėsisė sė Kosovės mė 17 shkurt 2008, i ka dhėnė fund pėrgjithmonė planit serb tė ndarjes sė Kosovės. Nė kėto rrethana Beogradi mendon tė shfrytėzojė deri nė fund dy karta. Sė pari rezolutėn 1244 dhe sė dyti minoritetin serb nė veri, bashkė me enklavat e blinduara.

Nėntė muaj pas Pavarėsisė sė Kosovės, EULEX-i, nė mėnyrė tė gabuar, pranoi tė ishte nėn pushtetin e OKB-sė, duke ringjallur njė rezolutė tė vdekur sic ėshtė 1244-a. Kosova e pavarur dhe rezoluta 1244 janė dy gjėra qė pėrjashtojnė njėra-tjetrėn, ashtu sic nuk pajtohen statusi neutral i EULEX-it me Deklaratėn e Pavarėsisė.


EULEX-i ėshtė i rendėsishėm, ashtu sic e rekomandojnė ndėrkombėtarėt, vetėm n.q.s pranon tė njohė se Kosova ėshtė njė shtet unik, i pavarur, me integritet territorial, njė entitet i vetėm politik.

EULEX-i nuk mund tė funksionojė nė pjesėn veriore apo nė enklava me lejen e Beogradit, apo me gjysėmlejėn e tij, pasi mjafton t’u prishet humori strukturave paralele nė veri tė Ibrit apo tė ndryshojė politika nė Beograd dhe EULEX-it i duhet tė aplikojė pėrsėri pėr rifreskim tė lejės.



Kosova, tė gjithė tė pakėnaqur

Nėntė muaj prej shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės, situata e krijuar duket se i ka lėnė tė pakėnaqur tė gjithė. Sė pari shqiptarėt tė cilėt edhe pse janė tė njohur nderkombtarisht nuk guxojnė tė shtrijnė autoritetin e shtetit tė tyre nė veri, pėrtej lumit Ibėr dhe brenda tė ashtuquajturave enklava. Kjo pėr shkak tė rezistencės sė armatosour serbe dhe vigjelencės ndėrkombėtare pėr supergarancitė e dhėna kėtij minoriteti.

Shqiptarėt janė tė pakėnaqur, sepse pavarėsisht shpalljes sė Pavarėsisė, me bekimin e fuqive me tė mėdha perėndimore, rezoluta 1244 po vazhdon tė ketė ndikim juridik dhe UNMIK nuk u largua plotėsisht nga vendi, ashtu siē parashikohej nė Paketėn Ahtisari, ndėrsa po vazhdon tė ketė pushtetin nė veri dhe enklava.

Shqiptarėt janė tė pakėnaqur, sepse nė vend tė njė kalimi gradual tė pushtetit nė duart e tė zgjedhurve vendas, parlamentit, qeverisė dhe presidentit, tashmė ėshtė krijuar edhe njė hallkė tjetėr burokratike qeverisėse, sic ėshtė EULEX-i, me status neutral ndaj Pavarėsisė sė Kosovės. Kjo ka shtuar dyshimet rreth sė ardhmes sė pavarėsisė sė vendit dhe copėtimit tė tij.

Kėtė e paralajmėroi kėto ditė edhe eurodeputetja gjermane Angelika Beer nė Parlamentin Europian. Ajo paralajmėroi se
“aplikimi i kėrkesave serbe tė inkorporuara nė gjashtėpikėshin e Ban Ki Mun-it, do tė shpjerė pėrfundimisht drejt ndarjes sė brendshme tė Kosovės.(“Lajmi”, 10.12.2008).
Nė fund tė fundit mė tė pakėnaqurit janė ish-luftėtarėt e UĒK-sė dhe populli shqiptar i cili kishte luftuar pėr 96 vjet pėr bashkimin e Kosovės me Shqipėrinė ndėrkohė qė ata qė erdhėn nė pushtet sipas kritikėve nė Prishtinė “pėr t’iu pėlqyer nderkombėtarėve, pranuan kompromise qė shkojnė kundėr kėsaj ėndrre, duke u mjaftuar me poste burokratike dhe pushtet tė pjesshėm.”

Autoritet nderkombėtare janė tė pakėnaqura me zhvillimet nė Kosovė, sepse nėntė muaj pas njohjes sė saj si shtet i pavarur, Kososva nuk ka bėrė shumė pėrpara.

Minoriteti serb nuk ėshtė integruar dhe ajo cfarė kanė krijuar ata me shumė bujė ky superminoritet tashmė u ėshtė kthyer atyre kundra.

Investimet gati dhjetėvjecare janė duke hedhur nė erė. Bashkimi Europian mund tė ndodhet para dėshtimit mė tė madh nė historinė e tij, pėr shkak tė pavendosmėrisė sė tij tė vazhdueshme pėr tė ndėshkuar Beogradin si pėrgjegjės pėr genocidin dhe spastrimin etnik nė Ballkan, kryesisht ndaj shqiptarėve.

Misoni i parė nderkombėtar i kėtyre pėrmasave, siē ėshtė EULEX-i, ėshtė vėnė nė dyshim akoma pa filluar nga puna, pasi ėshtė parė nga shqiptarėt si njė gjunjėzim i BE-sė, para Beogradit, deri nė pranimin e njė marrėveshjeje tė cituar nga Serbia.

Neutraliteti i shpallur i kėtij misioni i kundėvihet qartazi Dekalartės sė Pavarėsisė sė Kosovės, duke rrezikuar qė nė vend tė instalimit tė autoritetit tė ligjit dhe drejtėsisė, tė kthejė vendin nė fazėn e fillimit, ose drejt njė ndarje tė qartė tė paktėn administrative dhe strukturore.

Pavarėsia e Kosovės, ashtu sic pritej, ka lėnė tė deshpėruar Beogradin. Njohja nderkombėtare e Kosovės i ka prerė cdo ėndėrr kėtij vendi agresor pėr Serbinė e madhe. Pėr kėtė shkak Beorgardi po punon pėr tė nxjerė pėrfitimet maksimale nga ato qė Serbia i quan si lėshime tė ndėrkombėtarėve pėr pranimin e Kosovės.

Sė pari, i ndihmuar nga Spanja po avancon statusin e saj nė BE, duke anashkaluar tė gjitha detyrimet afatgjata qė i kanė kaluar vendet e tjera tė rajonit dhe sė dyti po lufton tė legalizojė si pjesė tė Serbisė Mitrovicėn e Veriut, bashkė me minierat e saj. Plani rezervė i Beogradit, nė rast tė humbjes sė Kosovės ka qėnė dhe mbetėt vazhdimisht copėtimi i saj.


Shqipėria dhe zhvillimet e fundit

Shqipėria ėshtė e pėrkushtuar nė ruajtjen e sigurisė rajonale si dhe tė rendit nderkombėtar.Aktualisht Shqipėria nuk po nxit dhe as po i kontribuon ndarjes sė Kosovės apo copėtimit tė saj, por ajo nuk mund tė qėndrojė indiferente nė rast tė jetėsimit tė njė skenari qė bėn fakt tė kryer rishikimin e kufijve, ndėrrimin e popullsive apo spastrimin etnik dhe dhunėn qė mund tė shoqėrojė kėtė proces.

Sė pari sepse Shqipėria ka detyrim kushtetues tė kujdeset pėr shqiptarėt nė rajon dhe sė dyti lufta e Kosovės e vitit 1998-1999 deshmoi se kėrcėnimi i sigurisė sė njė vendi mund tė vijė edhe pėr shkak tė spastrimit etnik.

Dihet tashmė se Shqipėria mund tė destabilizohej nė pranverė tė vitit 1999 kur rreth 1.5 milonė shqiptarė, refugjatė lufte tė ardhur nga Kosova u gjetėn para njė katastrofe humanitare, nė rast se nuk do tė ndėrhynin ndėrkombėtarėt.

Pas ēlirimit tė Kosovės me 12 qershor 1999, Serbia dhe Shqipėria kanė mbajtur qėndrime krejt tė kundėrta lidhur me minoritetet pėrkatėse. Pėr shembull megjithėse nė Serbi jetojnė shumė mė tepėr shqiptarė etnikė (konkretisht nė Luginėn e Preshėvės) se sa serbė nė Kosovė, Shqipėria dhe as Kosova nuk janė parė tė kundėrshtojnė energjikisht dhunimin e tė drejtave tė shqiptarėve atje dhe as tė sponsorizojnė struktura paralele.

Falė kėmbėnguljes sė pandėrprerė, Serbia ia ka dalė qė minorteti serb, jo mė i madh se 3% e popullsisė sė Kosovės tė trajtohet si komb, me kushtetutė mė vete (Pakoja Ahtisari), me polici, gjykata, dogana, arsim, sistem taksash me vete( Pakoja Ahtisari dhe Misoni EULEX), me diplomaci tė vetėn, me qeveri tė vetėn (ministri serb pėr Kosovėn nė qeverinė e Beogradit) dhe me fuqi bllokuese ndaj shqiptarėve
(ligjet kryesore nė parlament nuk mund tė ndryshohen pa votėn e serbėve).


Pėr shtetin shqiptar shtrohet pyetja se si do ta trajtojė ēėshtjen e Mitrovicės sė Veriut, ēeshtjen e minoritetit shqiptar nė Serbi (Preshevė, Bujanoc, Medvegjė), ēėshtjen e shqiptarėve nė Maqedoni dhe nė Mal tė Zi.

Ndėrsa Serbia ėshtė duke pėrgatitur ndėrkombėtarėt pėr ndryshimin e hartės politike tė Ballkanit, shteti shqiptar gjendet para provės vendimtare qysh prej krijimit tė tij 96 vjet mė parė.

Lufta e Kosovės e vitit 1999 deshmoi se ndaj shqiptarėve vepron njė politikė e konceptuar si spastrim entik i pėrmasave tė mėdha, pėr kėtė shkak shteti shqiptar duhet tė paralajmėroi se nuk do tė lejojė kėtė spastrim entik, duke parashikuar mjetet e duhura pėr parandalimin e tij.

Shqipėria duhet tė jetė e kujdesshme nė reagimet e saj nė kėta muaj qė i kanė mbetur deri nė pranverėn e vitit qė vjen, kur ajo do tė jetė anėtare me tė drejta tė plota e NATO-s, pasi zhvillimet janė duke shkuar tėrėsisht nė favor tė saj.

Ndoshta pėr herė tė parė nė histori Shqipėrisė po i troket e mira nė derė. Anėtarėsimi i Shqipėrisė nė NATO jep njė garanci absolute pėr pėrballimin e ēdo krize tė sigurisė nė rajon, por ky anėtarėsim nuk e pengon Shqipėrinė qė tė ketė njė ushtri tė fortė kombėtare dhe aq mė tepėr qė tė parashikojė mbrojtjen e saj nga rreziqet e sė ardhmes, duke planifikuar se ēfarė pasojash mund tė kėnė zhvilimet e pritshme nė rajon.

Ekspertėt mė tė mirė tė sigurisė duhet tė ndėrtojnė platforma tė sakta nė mėnyrė qė t’u dilet pėrpara problemeve qė mund tė shoqėrojnė ndėrrimin e kufijve apo kėmbimin e popullsisė, platformė e cila duhet tė ketė njė konsensus i gjerė politik.

Tirana dhe Prishtina duhet tė koordinojnė ēdo veprim me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės i cili ėshtė njė aleat besnik i shqiptarėve. Shqipėrisė i kėrkohet tė jetė e matur, por e qartė dhe e vendosur. Shqipėria duke qėnė e pėrmbajtur duhet tė deklarojė hapur se nuk do tė pranojė copėtimin e Kosovės dhe spastrimin etnik tė shqiptarėve nė rajon.

Shqipėria nuk mban pėrgjegjėsi pėr ndryshimin e kufjive nė Ballkan, por nėse njė proces i tillė fillon, ajo ka pėrgjegjėsitė e saj si kryeqendėr e tė gjithė shqiptarve, pėrgjegjėsi tė cilave nuk mund t’u ikė.

Nė pritje tė zhvillimeve tė reja Ballkanike, Tirana ka shumė karta nė duar, pavarėsisht pse nuk i ka luajtuar akoma asnjėrėn prej tyre, kur tė vijnė koha ato do tė hapen...


http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=56296
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.12.2008, 20:00   43

Shkrim i cituar Mitrovicė: Sėrish pėrplasje mes shqiptarėve e serbėve


Mitrovica ėshtė tronditur sėrish nga njė incident qė ka ndodhur nė veri tė saj, rreth orės 16:00 nė "Lagjen e boshnjakėve", ku ėshtė plagosur me thikė njė pjesėtar i nacionalitetit serb. Menjėherė pas kėtij incidenti serbėt kanė reaguar duke djegur disa lokale tė shqiptarėve nė kėtė lagje dhe nė lagjen tjetėr tė banuar me shqiptarė, tek "Tre rrokaqiejtė", ndėrkohė qė policia ka kėrkuar ndihmėn e KFOR-it dhe policisė sė EULEX-it pėr tė qetėsuar situatėn, e cila vazhdon tė jetė e tensionuar.

http://www.alsat.tv/lajme/lajme_nga_rajoni/mitrovica_tronditet_serish_pe...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.12.2008, 20:00   44
Citim:
Zėdhėnėsi i policisė nė Mitrovicė, Besim Hoti, ka njoftuar se dy tė rinj shqiptarė janė arrestuar si tė dyshuar pėr kėtė sulm, ndėrsa po tentonin tė iknin nga vendi i ngjarjes.

Sipas zėdhėnėsit Hoti tek ata ėshte gjetur njė thikė, me tė cilėn policia beson se ėshtė plagosur i riu serb.

Tė dyshuarit po mbahen nė paraburgim, ndėrsa viktima po trajtohet nė spitalin serb nė veri tė Mitrovicės.

http://www.bbc.co.uk/albanian/region...incident.shtml
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.12.2008, 20:11   45
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Ėshtė pėr tu vėnė re se shtypi perėndimor e ka botuar lajmin nė fjalė brenda 3 orėve, ndėrsa krejt incidentet serbe qė janė bėrė 4 muajt e fundit nuk kanė pasur asnjė lloj mbulimi. Psh. Reuters, IHT.

Sa pėr konstatim.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.1.2009, 15:51   46

Shkrim i cituar Mitrovicė: Terroristė serbė plagosin 6 vetė nė 2 shpėrthime gjatė natės


Dy shpėrthime qė kanė ndodhur nė mbrėmjen e sė premtes kanė prishur qetėsinė e pėrkohshme nė veri tė Mitrovicės. Njė shpėrthim ėshtė regjistruar para kafeterisė “Viva” ku ka pasur njerėz, por nuk ėshtė lėnduar askush. Dėme materiale janė regjistruar nė sė paku tetė vetura civile,tė cilat ishin tė parkuara nė afėrsi tė lokalit.

Rasti i dytė ėshtė regjistruar nė mesnatė, ndėrsa policia ėshtė informuar pėr vėnie tė zjarrit nė dy lokale private nė rrugėn “Knjaz Millosh” nė lagjen e boshnjakėve, nė veri tė Mitrovicės. Policia ka marrė informatėn se njė grup personash tė nacionalitetit serb, i kanė vėnė flakėn dy lokaleve, pronė e banorėve shqiptarė nė afėrsi tė shkollės teknike nė veri tė Mitrovicės.

“Njėsitė policore tė stacionit veri nė Mitrovicė, kanė njoftuar zjarrfikėsit qė tė reagojnė nė vend tė ngjarjes. Gjatė reagimit tė njėsive tė zjarrfikėsve, nė afėrsi tė tyre ėshtė dėgjuar njė shpėrthim, qė besohet tė ketė qenė granatė dore. Gjashtė zjarrfikės kanė pėsuar lėndime trupore nga ky shpėrthim, dhe tė njėjtit janė dėrguar nė qendrėn spitalore nė veri tė Mitrovicės. Mėsohet se gjendja e tyre shėndetėsore ėshtė jashtė rrezikut pėr jetė”, thuhet ndėrkohė nė njė komunikatė tė policisė sė Kosovės.

Adem Mripa, kryetar i lagjes sė Boshnjakėve rrėfen pėr Express se bomba ėshtė hedhur nė drejtim tė zjarrfikėsve nga njė grup serbėsh.

“Ka pas djegie tė disa lokalėve ėshtė gjuajtur me revole nė drejtim tė shtėpisė sime. Ėshtė gjuajtur me bombė nė drejtim tė zjarrfikėsve dhe reportere tė Radio Televizionit tė Beogradit. Kanė shku aty afėr zjarrfikėsve dhe nė shenj hakmarrje qė ata kanė filluar ta shuajnė zjarrin, serbėt kanė hedhur njė bombė nė drejtim tė tyre”, thotė Mripa pėr Express.

Nga shpėrthimi sipas Mripės kanė mbetur shtatė persona tė plagosur, tė cilėt janė transferuar nėpėr spitale tė ndryshme. Mripa shton se me akte tė tilla, serbet synojnė qė t’i largojnė shqiptarėt nga veriu.

“Janė plagosur shtatė veta, nė mesin e tyre edhe reporter tė TV Beogradit. Nė shikim tė parė situata ėshtė e qetė, por kėtyre nuk iu besohet. Me kėto akte ata dėshirojmė qė ne shqiptarėt tė largohemi nga veriu”, vlerėson Mripa.

Ai tregon se gjatė tėrė natės forcat e KFOR-it kanė patrulluar nė kėtė lagje. Pėr arsye tė vėnies sė situatės nėn kontroll sa mė shpejtė, policia ka kėrkuar asistencėn e njėsive tė formuara policore tė EULEX-it dhe atyre tė KFOR-it.

Menjėherė pas reagimit tė forcave shtesė, situata ėshtė vėnė nėn kontroll. Tani situata paraqitet tė jetė delikate,por nėn kontroll. Turma tė njerėzve tė cilat ishin mbledhur gjatė orėve tė mbrėmjes, janė shpėrndarė me intervenimin e policisė dhe KFOR-it.

Dy incidentet e raportuara gjatė natės sė mbrėmshme, konsiderohen si dy incidente tė ndara.

http://gazetaexpress.com/online/home...ory=82&id=2762
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.1.2009, 22:20   47
Citim:
Pajaziti: Qarqe tė caktuara krijojnė dhunė nė Kosovė

Prishtinė-Ministri i Brendshėm i Kosovės, Zenun Pajaziti, tha se qarqe tė caktuara vazhdimisht po pėrpiqen tė krijojnė imazhe dhune nė veriun e Kosovės. Nė njė intervistė me BBC-nė, ministri tha se institucionet vendase dhe ato ndėrkombėtare do tė menaxhojnė situatėn nė veri tė Kosovės duke mos lejuar krijimin e imazheve tė kėqija pėr Kosovėn

http://www.gazetastart.com/?faqe=shf...2157&isflash=1

Citim:
KFOR-i dhe EULEX-i s’do tė lejojnė dhunė nė Kosovė

Nė njė komunikatė tė shpėrndarė nga misioni evropian pėr sundimin e ligjit nė Kosovė, thuhet se KFOR-i dhe EULEX-i nuk do tė lejojnė asnjė lloj dhune nė Kosovė dhe do tė parandalojnė ēfarė incidenti tė mundshėm.

http://www.gazetastart.com/?faqe=shf...2153&isflash=1

Citim:
Komandanti i Policisė sė EULEX-it si dhe komandanti i forcave multietnike nė Veri nuk janė lejuar t`i vizitojnė gjashtė tė plagosurit, tė cilėt po shėrohen nė spitalin e Veriut tė Mitrovicės. Sipas serbėve, ata nuk kishin leje nga zyrtarėt e spitalit. Tė plagosurit i ka vizituar ministrit serb pėr Kosovėn, Goran Bogdanovic.

http://gazetaexpress.com/online/home...ory=53&id=2804
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 4.1.2009, 22:24   48
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Prishtinė-Ministri i Brendshėm i Kosovės, Zenun Pajaziti, tha se qarqe tė caktuara vazhdimisht po pėrpiqen tė krijojnė imazhe dhune nė veriun e Kosovės.
Lėvizja e parė e mediave tė Veriut do tė ishte qė tė pėrdornin terminologjinė e duhur ndaj veprimeve terroriste serbe, si nė shqip ashtu dhe nė anglisht sepse goditja me granata e civilėve duket pak si terrorizėm, apo jo z. Pajaziti?

Nuk mund tė flitet me njė gjuhė tė tillė marsiane "qarqe tė caktuara duan tė prishin imazhin e Kosovės"... Kėto janė reagime leshi tė shekullit tė kaluar.

Veprimet terroriste duhen denoncuar si tė tilla dhe tė merren masa. Duke mos i denoncuar si tė tilla dhe duke mos i vėnė bėrė asnjė lloj trysnie EULESH-it pėr tė marrė masa do vazhdojmė tė bėjmė vėrra nė ujė dhe serbėt do vazhdojnė tė veprojnė nė rrugė tė tillė duke parė se nuk ka asnjė pasojė pėr kėto.


Citim:
KFOR-i dhe EULEX-i nuk do tė lejojnė asnjė lloj dhune nė Kosovė dhe do tė parandalojnė ēfarė incidenti tė mundshėm.
Kėta kur bėjnė deklarata tė tilla nuk mund tė mos mendoj se e kanė fjalėn qė do pėrzėnė shqiptarėt dhe do u japin zonat "e trazuara" serbėve, dhe kėshtu do tė shmangin dhunėn. Zgjidhje e mirė... sidomos kur nė pėrpjekje pėr tė parandaluar dhunėn dhe "vendosur ligjin" nuk hyjnė dot as nė njė spital tė rėndomtė...


Citim:
Tė plagosurit i ka vizituar ministrit serb pėr Kosovėn, Goran Bogdanovic.
Dhe sė fundi nga ana e gazetarisė, ky emėrtimi "ministri serb pėr Kosovėn", nuk e di ēfarė problemi kanė gazetarėt shqiptarė, por nė raste tė tilla nėse duhet thėnė patjetėr, duhet tė thuhet "i ashtuquajturi ministėr serb pėr Kosovėn", sepse teknikisht s'ka "ministėr serb pėr Kosovėn" pėr sa kohė qė Shqipėria Veriore ėshtė shtet i pavarur.

Pėrndryshe duke pranuar emėrtime tė tilla je duke iu nėnshtruar vullnetit tė Serbisė dhe je duke legjitimuar organizata tė paligjshme pėr sa i pėrket Shqipėrisė Veriore. Mjaft me kėt injorancė bajate... ndėrroi dhe viti, lejani injorancėn 2008-ės.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.1.2009, 17:12   49
Citim:
Haradinaj rekomandon hapjen e nėnstacioneve policore nė veri

Vendosja e nėnstacioneve tė Policisė sė Kosovės nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, nė bashkėpunim me EULEX-in dhe KFOR-in do tė ishte zgjidhja mė e mirė e mbajtjes sė situatės sė sigurisė nėn kontroll. Kėshtu tha kreu i AAK-sė Ramush Haradinaj, nė njė konferencė pėr shtyp tė mbajtur sot nė Prishtinė me ē’rast shpalosi njė plan sipas tė cilit do tė mund tė menaxhohej situata e sigurisė nė veri.

http://www.rtklive.com/?categoryId=1&newsId=30452

Citim:
MJ Shqipėrisė po ndjek me vėmendje tė veēantė zhvillimet nė veri tė Mitrovicės

Nė deklarate thuhet se Ministria e Punėve tė Jashtme bashkohet me apelin e institucioneve te Kosovės, drejtuar qytetarėve tė saj pėr tė ruajtur qetėsinė dhe pėr tė shmangur ēdo provokim, duke qene te bindur se Policia e Kosovės, KFOR-i dhe EULEX-i janė tė pėrkushtuar, tė gatshėm dhe tė aftė tė pėrgjigjėn ndaj ēfarėdo kėrcėnimi qė mund t’i bėhet sigurisė sė Kosovės.

http://www.rtklive.com/?categoryId=1&newsId=30458

Citim:
Prishtina zyrtare, zotohet tė vėrė nėn kontroll situatėn nė veriun me shumicė serbe, por nė bashkėpunim me Euleks-in dhe Kfor-in.

Qėndrimin e konfirmoi zv.kryeministri Hajredin Kuqi, sipas tė cilit Qeveria e Kosovės do tė veprojė, kur tė vijė ēasti i duhur. Ndėrkaq, Ministri i Brendshėm, Zenun Pajaziti, tha se shumė shpejt, policėt shqiptarė, pritet tė marrin pėrgjegjėsitė, nė pjesėn veriore.

http://www.shqipmedia.com/2009/01/ku...-jete-momenti/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.1.2009, 17:27   50

Shkrim i cituar Rexhepi: Serbėt grinden me njėri-tjetrin nė Veri


Pėr incidentet e sė premtes mbrėma nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, ku u dogjėn dy lokale dhe u lėnduan disa persona, kryetari i kėtij qyteti, Bajram Rexhepi, ka fajėsuar grupe kriminale serbe qė veprojnė nė kėtė pjesė tė tensionuar tė vendit.

“Nė konfliktin e sė premtes, shqiptarėt absolutisht nuk kanė qenė tė involvuar, por ka qenė njė qėrim hesapesh mes grupeve serbe”, ka thėnė Rexhepi, tė dielėn pėr Express. Ai ka deklaruar se kėto grupe serbėsh qė provokojnė situatėn nė veri tė qytetit janė tė identifikuara dhe ėshtė paraqitur kėrkesė nė forcat e rendit pėr arrestimin e tyre.

http://gazetaexpress.com/online/home...ory=51&id=2809
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.1.2009, 17:27   51

Shkrim i cituar Mitrovicė: Banorėt kėrkojnė hyrjen e ushtrisė dhe policisė


Kryetari i Komunės sė Mitrovicės, Bajram Rexhepi, bashkė me nėnkryetarin Ismajl Smakiqi dhe drejtorin pėr Mbrojtje e Shpėtim, Ylber Durmishi kanė pritur sot pėrfaqėsues tė banorėve shqiptarė nga veriu i Mitrovicės, tė cilėt kanė paraqitur shqetėsimet e tyre pas incidenteve qė kanė ndodhur ditėve tė fundit.

Pėrfaqėsuesit paraqitėn njė kėrkesė pėr vendosjen e njėsisė speciale e tė policisė nė zonė dhe tė njėsive tė FSK-sė nė pikėn “Vojni Remont”.

Ndėr tė tjera nė kėrkesėn e tyre tė cilėn ia kanė drejtuar edhe pėrfaqėsuesve tė institucioneve qendrore pėrmendet edhe nevoja pėr fillimin e rindėrtimit tė shtėpive tė djegura nė luftė.

Ata kėrkojnė gjithashtu qė tė ndalohet qarkullimi i automjeteve pa targa dhe automjeteve me targa tė paligjshme tė ish-regjimit serb nė Shqipėri tė Veriut.

http://www.rtklive.com/?categoryId=2&newsId=30456
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.1.2009, 18:13   52

Shkrim i cituar Kuēi: Serbia tė ndalė provokimet nė Veri


Zėvendėskryeministri i Shqipėrisė sė Veriut, Hajredin Kuēi, nė njė intervistė pėr BBC-nė, ka deklaruar se pėrveē shtimit tė masave tė sigurisė nė veri tė Mitrovicės, qeveria ėshtė nė bisedime me autoritetet ndėrkombėtare, pėr t'i dhėnė fund dhunės serbe nė Veri.

Qeveria shqiptaroveriore gjithashtu ka ndarė 100 mijė euro pėr kompensimin e dėmeve nė pronat e shqiptarėve nė veri tė Mitrovicės, qė u dogjėn fundjavėn e kaluar nga njė grup serbėsh.

http://www.gazetastart.com/?faqe=shf...2264&isflash=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.1.2009, 18:14   53
Citim:
Trajkoviē pohon se "serbėt e kanė hedhur bombėn mbi zjarrfikėsit dhe serbėt e kanė sulmuar ekipin e televizionit Most, e kanė lėnduar gazetaren dhe janė orvatur duke e asgjėsuar kamerėn, ta shkatėrrojnė materialin e filmuar mbi ngjarjet atė natė".

Trajkoviē gjithashtu thotė se qytetarėt nė pjesėn veriore tė Mitrovicės "janė shumė tė shqetėsuar pėr shkak tė njerėzve nga bashkėsia e vet, tė cilėt ashiqare janė instrumentalizuar".

http://www.gazetastart.com/?faqe=shf...2268&isflash=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.1.2009, 19:12   54

Shkrim i cituar Kuēi: Beogradi e Tadiēi ende nė ėndėrra tė viteve '90


Qeveria shqiptaroveriore e vlerėson si farsė politike veprimin e Presidentit tė Serbisė, Boris Tadiē, i cili ėshtė ankuar nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė rreth, siē ėshtė shprehur ai, dhunės ndaj serbėve nė pjesėn veriore tė Mitrovicės.

Zėvendėskryeministri Kuēi ka thėnė pėr mediat se qeveria e Beogradit, nė mungesė tė politikave efikase pėr zgjedhėsit e vet nė Serbi po orienton opinionin publik nė veprimet e veta shkatėrrimtare nė shtetin shqiptaroverior.

http://alsat-m.tv/Lajme-nga-rajoni/9625.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.1.2009, 18:19   55
Citim:
Si e filloi luftėn Serbia e Tadiēit
Teki Dėrvishi

“Protesta” e Tadiēit “vendeve anėtare” tė Kėshillit tė Sigurimit, ma kujton vitin 1987, mitingun nė Fushė-Kosovė para masave tė histerizuara serbe. Milosheviēi gėrvallej “askush nuk do tė lejohet t’ju rrahė ju”!

Folklori politik spektakular i protestės qė bėnte shteti policor kundėr njė pakice brenda atij shteti, ėshtė model déją vu: propaganda inkriminuese kundėr njė populli i paraprinė luftės etnocide.

Paralajmėrohet “projekti strategjik” i mbrojtjes sė pakicave, folk-politika e britmave patetike militariste, se kėshtu internacionalizohet “fakti” se qytetarėt e paarmatosur po “e dhunojnė” njė shtet tė fortė policor-ushtarak.

Ėshtė mirė tė rikujtohet pikėrisht “internacionalizimi” i “dhunės” ndaj serbėve tė Kosovės, qė e ekzekutonte propaganda serbe e kabinetit tė Milosheviēit, duke i paraqitur shqiptarėt para botės si “terroristė” “tė pacivilizuar”, “dhunues tė plakave serbe”, “poshtėrues tė varreve”, “tepricė otomane nė Evropė”, “sadistė”, qė fusin shishe birre nė “pjesė diskrete” tė “viktimės” serbe, etj., etj., etj.

Dihet: diplomacia serbe ėshtė fakturė e procedimt politik tė propagandės, qė e pranon edhe Qosiqi, ėshtė indoktrinim i rrenės qė pėrsėritet pa turp derisa ajo lloj rrene tė shndėrrohet nė njė “tė vėrtetė”.

Diplomacia serbe, qė kur dihet, propagandon vetėflijmin serb, qė polica sekrete e inskenon si dhunė (paraprakisht e konstruktuar) sipas skenarit politik. Nė kėtė mėnyrė, arrihet solidarizimi i “bashkėsisė” ndėrkombėtare me “viktimėn serbe” (kujtoni Konferencėn e Londrės, Kongresin e Berlinit, Versajėn, Jaltėn, etj., etj.) dhe kėshtu bashkėsia ndėrkombėtare e merr nė mbrojtje “popullin e viktimizuar” serb, si sot qė e mbrojnė edhe forcat e NATO-s dhe policia e gjithė botės.

Qe 10 vjet armata dhe policia botėrore i mbron 3% serbė nga “dhuna” e popullit “jocivilizues” shqiptar.


Ndaj “incidenti” qė nisi luftėn nė Mitrovicė ėshtė njė déją vu e metodės sė vetėflijimit serb nga “dhuna” e shqiptarėve. Kjo metodė ėshtė e njohur qė nga kohėt e Perandorisė Osmane, kur serbėt i dėrgonin protesta sulltanit kundėr shqiptarėve, edhe pse dihej qė pushteti nuk ishte nė dorė tė shqiptarėve.

Metoda e diplomacisė serbe, si propagandė tradicionale e ankesave kukuvajke “tė viktimės”, shihet qartė edhe nė “letėr-protestėn” e Tadiēit dėrguar “vendeve anėtare” tė Kėshillit tė Sigurimit, Ban Ki Munit dhe Ēekisė.

Por, ndryshe nga situatat e dikurshme skenografike, “tė dhunės” shqiptare kundėr shtetit tė Milosheviēit, qė kishte dėshmitarė vetė tė “dhunuarit” serbė, qė ftonin gazetarėt botėrorė “dy ditė pas aktit tė dhunės”, nė luftėn e Vitit tė Ri (2009) tė Mitrovicės, dėshmitarė ishin forcat e UNMIK-ut, tė KFOR-it, tė EULEX-it etj., qė panė nga vendngjarja se si po digjeshin pronat e shqiptarėve, e jo tė serbėve.

Po si “guxon” Tadiēi t’i gėnjejė “vendet anėtare” dhe Ban Ki Munin, se kinse EULEX-i nuk po i mbron “viktimat” serbe nga “ekstremistėt” shqiptarė?

“Modernistėve” kosovarė ky “gjest” i Tadiēit u duket politikė tradicionale primitive serbe, e thonė, bota po e sheh si po gėnjen Tadiēi, pasi qė nė vendngjarje kanė qenė UNMIK-u, EULEX-i dhe KFOR-i dhe kėta vijnė nga “vendet anėtare” tė KS-sė, demek -“katundi qė shihet nuk do kallauz”!

Por, Tadiēi “do kallauz” dhe nuk i intereson “ēka shihet”, por ēka thotė ai, ēka regjistrojnė aktet zyrtare nė “vendet anėtare” tė KS-sė. Politika nuk sheh. Politika thotė, reagon, vepron, procedon akte zyrtare si dėshmi pėr “nesėr”! Ne vetėm shohim, na mjafton qė argumentet janė nė anėn tonė. Qe 100 vjet nuk na bie ndėrmend se argumentet tona po i mundė rrena e diplomacisė propagandistike serbe.


Vėrtet ēka thotė Tadiēi? Tadiēi u thotė (“vendeve anėtare” tė KS-sė) se po “dėshton” bashkėsia ndėrkombėtare nė mbrojtje tė 3% tė serbėve tė Kosovės. Ani?! E po nėse po dėshton “bashkėsia”, Serbia detyrohet t’i marrė punėt nė dorė nė bazė tė legalitetit tė “6 pikave tė 1244”-shit, qė janė zyrtare edhe pėr “bashkėsinė”, dhe Serbia do ta mbrojė pakicėn serbe nė Kosovė, meqė kėtė punė s’po ia del ta bėjė sidomos EULEX-i.

A ju kujtohet ēka tha Karaxhiqi lidhur me “lejen” qė i kishte dhėnė “bashkėsia” tė bėnte humor nė Srebrenicė? Pse tė mos supozojmė se edhe Tadiēi “demokrat” mund tė ketė sinjale qė forcat ushtarake paqeruajtėse tė shikojnė me indiferencė derisa armata dhe paramilitaria e shtetit zyrtar serb, 1244, t’i mbrojė serbėt me forcė tė armės nga “dhuna” shqiptare nė Mitrovicė, Graēanicė, Kamenicė?

A nuk ishte njė “provė e pėrgjithshme” shikimi indiferent nga ura, gjatė djegies sė pronave shqiptare gjatė Vitit tė Ri? Por, a nuk dihet se nė veri tė Kosovės nuk ka mė qytetarė shqiptarė, as prani tė pushtetit kosovar atje, kėshtu qė armata dhe policia e Tadiēit nuk ka qėllim ta ndalojė “dhunėn” shqiptare nė njė vend pa shqiptarė, as nuk ka qėllim tė vrasė shqiptarė, tė cilėt tashmė nuk jetojnė atje, por ka qėllim ta “stacionojė” aty edhe zyrtarisht administratėn dhe armatėn e shtetit serb, qė quhet 1244, dhe e garantojnė 6 pikat edhe zyrtare, edhe “joobliguese”.

Nuk ėshtė puna e “sinjaleve” qė do tė mund t’i ketė nė dorė akt-strategjia ushtarake e fashistit demokrat Boris Tadiē, jo! Djegia e pronave shqiptare dhe plagosja e qytetarėve shqiptarė nė veri bėhet me qėllim tė frikėsimit dhe krijimit de facto tė “tokės sė djegur”, shpronėsimit shqiptar, shpėrnguljes, krijimit tė “enklavave” njėnacionale nė “pjesėt” e shtetit multinacional. “Bashkėsia” ėshtė naive dhe nuk sheh se nė veri funksionin shteti zyrtar serb, tė cilin “nesėr” do ta zėvendėsojnė tri “stacione” policore tė “propozuara” nga opozita kosovare (!) O, Zot, humor, humor!

Atributet e shtetit serb nė Kosovė (armata, policia, gjyqėsia) tash pėr tash veprojnė pa uniformė dhe tė gjitha nėn petkun civil. Por, janė kėtu. Pra, para syve indiferentė tė helmetave violete nė pėrfytyrimin makabėr tė skenave tė Srebrenicės.

Kush po i hapė rrugėt anėsore nė qindra hektarė toke nė “rrethin” e Kamenicės, ku ndalohet qarkullimi pėr shqiptarėt? Kush tha pas Kumanovės, “arritėm njė armėpushim”?!

Protesta e Tadiēit “vendeve anėtare”, ėshtė veprim konkret politik rutinor brenda proceseve tė projektuara nė Kėshillin e Sigurimit.


http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=20&id=2802
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.1.2009, 13:12   56
Citim:
Tadiēi heq dorė nga "letra protestuese" kundėr shqiptarėve

Ndonėse ishte paralajmėruar me pompozitet tė madh, para katėr ditėsh, presidenti serb, Boris Tadiē, ka hequr dorė nga dėrgimi i letrės protestuese nė OKB dhe BE. Me kėtė letėr ai fajėsonte shqiptarėt pėr dhunėn nė Mitrovicė. Kritikonte forcat ndėrkombėtare pėr mosmbrojtje tė serbėve. Por, ajo mbeti vetėm tek mediat...

Protesta e Tadiēit, as nė ditėn e katėrt pas publikimit nė media, nuk ka mbėrritur nė Presidencėn e Bashkimit Evropian, qė kryesohet nga Republika Ēeke. Kėtė e ka konfirmuar ambasadorja ēeke nė Prishtinė, Janina Hrebickova.

“Ne nuk dimė gjė pėr ekzistencėn e kėsaj letre”, ka thėnė ajo, tė enjten, pėr Express. Edhe zyrtarė tė Kombeve tė Bashkuara kanė deklaruar se nuk kanė pranuar kurrfarė letre nga Tadiē.

Misteri rreth letrės protestuese tė presidentit serb nuk pėrfundon me kaq. Tė martėn, nė webfaqen zyrtare tė tij, ėshtė publikuar njoftimi pėr kėtė letėr, por mė pas ėshtė hequr pa asnjė sqarim. Njė zyrtar i lartė ndėrkombėtar, i cili foli me kusht anonimiteti, ka thėnė dje pėr gazetėn se Tadiē ka hequr dorė nga dėrgimi i letrės nė BE dhe OKB...

http://www.evropaelire.org/Content/Article/1368125.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.1.2009, 13:36   57

Shkrim i cituar Jakovlef: Serbėt shkaktuan dhunėn nė Mitrovicė


Komandanti i TFSHV-sė, gjenerali frank, Mishel Jakovlef, i ka hedhur poshtė spekulimet e mediave serbe, se kinse trazirat e 30 dhjetorit nė Mitrovicė i kanė shkaktuar shqiptarėt. Gjatė njė konference qė mbajti tė shtunėn nė Mitrovicė, nė njė moment, i nervozuar nga njė pyetje spekuluese e njė gazetari serb, ka nxjerrė nga ēanta e tij fotografi nga incidenti i datės 30 dhjetor nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, duke u thėnė gazetarėve tė pranishėm se nė to nuk kishte asnjė shqiptar.

“Ajo qė ndodhi atė ditė, nuk ishte dhunė ndėretnike, por ishte dhunė urbane e shkaktuar njė grup keqbėrės. Shumė ėshtė spekuluar lidhur me kėtė, madje duke e quajtur dikush edhe agresion i shqiptarėve ndaj serbėve, gjė qė nuk ėshtė ashtu”, ka thėnė me ton tė ngritur gjenerali Jakovlef.

Ai shtoi se nė incidentin e dytė tė po tė njėjtės ditė, pra tė 30 dhjetorit, me rastin e vėnies sė zjarrit lokaleve shqiptare nė lagjen “Lumėbardhi”, zjarrėfikėsat serbė janė lėnduar nga shpėrthimi i bombolės sė gazit dhe kėtė e kanė konstatuar specialistėt e KFOR-it.

Njė tjetėr pėrgjigje tė prerė, gjenerali Jakovlef, ia ka dhėnė njė gazetari serb qė aludonte se pėrpjekja e Ali Kadriut pėr tu kthyer nė pronėn e tij, nė lagjen “Kroi i Vitakut” ėshtė pėrpjekje pėr tė dėbuar serbėt nga pronat e tyre. Gjenerali tha se “Tanket shqiptare nuk po pėrgatiten pėr tė sulmuar pjesėn veriore. Nuk ėshtė provokim pėrpjekja e njė personi pėr kthim nė pronėn e tij, kudo qoftė ajo. Kjo nuk mund tė quhet pushtim. Ēdokush ka tė drejtė tė kthehet nė pronėn e vet”.

http://www.botasot.info/home.php?gju...gory=3&id=2931
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 14.1.2009, 22:05   58

Shkrim i cituar Mitrovicė: Vazhdon terrori serb nė qytet


Njė granatė dore ėshtė hedhur e ka shpėrthyer nė oborrin e shtėpisė sė njė shqiptari nė "Lagjen e Boshnjakėve" nė Mitrovicė. Shpėrthimi ka ndodhur mbrėmė, por nuk ka shkaktuar lėndime nė njerėz. Policia ka nisur hetimet pas njoftimit nga pronari i shtėpisė, i cili ka qenė nė shtėpi nė ēastin kur ėshtė hedhur granata nė oborr.

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=3196
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.1.2009, 15:14   59

Shkrim i cituar Mitrovicė: Banorėt e LB-sė protestojnė pėr mbrojtje nga shteti


Banorėt e Lagjes sė Boshnjakėve nė Mitrovicė kanė protestuar para ndėrtesės sė Qeverisė shqiptaroveriore, duke kėrkuar mbrojtjen e jetės dhe pasurisė sė tyre. Me moton "Pasi qė ju nuk po na ruani, erdhėm ne qė t’ju ruajmė", banorėt e kėsaj lagjeje kanė shprehur pakėnaqėsitė e tyre lidhur me zhvillimet e fundit nė kėtė pjesė tė qytetit verior.

Kėshilli organizativ i protestės ka thėnė se banorėt e kėsaj lagjeje janė vėnė nė shėnjestėr tė sulmeve tė pėrditshme tė grupeve kriminale tė organizuara nga shteti i Serbisė.

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=3264
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.2.2009, 20:11   60

Shkrim i cituar Mitrovicė: "Ndal shpėrnguljes sė shqiptarėve"


Sipas kryetares sė partisė ORA, Teuta Sahatēia, qeveria duhet tė ketė plane konkrete pėr ta spastruar veriun e Mitrovicės nga serbėt e ardhur atje, duke i kthyer ata nė mjediset ku kishin qenė para lufte.

Ndėrkaq zyrtarė tė ORA-s nė Mitrovicė, kanė thėnė se ėshtė e pakuptimtė qė edhe pas krijimit tė shtetit, banorėt e veriut tė Mitrovicės vazhdojnė dhe mundohen ta zgjidhin vetė gjendjen e tendosur, pa asnjė pėrkrahje nga institucionet shtetėrore, ndėrsa serbėt pos pėrkrahjes se Beogradit, nė mėnyrė tė heshtur po pėrkrahen edhe nga bashkėsia ndėrkombėtare.

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=3405
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:53.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.