Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Popullsi
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 16.8.2009, 22:09   81
Citim:
Qeveria nuk vendos t’i shpallė tė pavlefshme zgjedhjet serbe?

Prishtinė, gusht – Institucionet e Kosovės, edhe pėrkundėr deklarimeve se zgjedhjet e organizuara nga Serbia nė Graēanicė e Gorazhdec, tė dielėn, janė tė pavlefshme dhe ilegale, ende nuk kanė vendosur, nėse do tė marrin vendim pėr shpalljen edhe formale tė pavlefshme tė kėtyre zgjedhjeve.

Po kėto, “zgjedhje”, tė cilat Beogradi vendosi t’i pėrsėriste, nuk u shpallėn me asnjė akt juridik nga qeveria e Kosovės, si zgjedhje tė pavlefshme. Po ashtu asnjėherė mė parė nė 10 vitet e shkuara, asnjė qeveri apo legjislaturė e Kuvendit, nuk kishte nxjerrė ndonjė akt juridik me tė cilin do t’i shpallte tė pavlefshme. Si tė tilla, ato vazhdonin tė ruanin dhe forconin strukturat paralele serbe nė gjithė Kosovėn, ndėrsa pohimet e institucioneve pėr pavlefshmėrinė e zgjedhjeve, i merrte era.

Derisa zyrtarė tė qeverisė shprehen se nuk janė tė sigurt pėr marrjen e ndonjė vendimi, opozita e quan qeverinė e Kosovės si tė dėshtuar, pasi sipas tyre zgjedhjet tregojnė edhe pasqyrėn e vėrtet se ēfarė institucionesh tė pa pėrgjegjshme dhe jo kompetente ka shteti mė i ri Kosova.

“Ekzekutivi i vendit do tė duhej tė parandalonte organizimin e zgjedhjeve tė njė vendi tjetėr nė territorin e Republikės sė Kosovės”, thonė ata.

Por, Ramė Manaj, zėvendėskryeministėr i Kosovės, thotė se pėr qeverinė dhe institucionet mė tė larta tė shtetit tė Kosovės, zgjedhjet serbe qė po mbahen nė Kosovė janė tė pa vlefshme e tė pa pranueshme.

“Janė tė organizuara nga njė shtet tjetėr, dihet me ēfarė motivesh pėr tė destabilizuar vendin tonė. Zgjedhjet janė tė pavlefshme, apriori, edhe nėse merret ndonjė vendim nga ana e Qeverisė sė Kosovės pėr shpalljen tė pavlefshme ato legalizohen. Zgjedhjet serbe janė tė pavlefshme, sepse nuk kanė asnjė bazė legale me Kushtetutė, me ligje dhe me akte. Janė nė njė organizim tė njė shteti tjetėr, i cili pėrpiqet tė minimizoj realitetin e krijuar nė Kosovė”, thotė zėvendėskryeministri Manaj.

Ndėrsa, Naser Rugova, deputet nga radhėt e LDD-sė, thotė se institucionet e Kosovės jo qė duhet tė marrin ndonjė vendim pėr shpalljen e pavlefshme tė zgjedhjeve serbe qė mbahen nė Kosovė, por ėshtė dashur qė tė merr vendim pėr mos lejimin e mbajtjes sė zgjedhjeve.

“Duhet qė njėherė e pėrgjithmonė t’i thuhet JO zgjedhjeve, manipulimeve, lojėrave tė ndyta dhe destabilizimit tė vendit tonė me provokime kaq tė rėnda, sepse vendet mė tė fuqishme nė botė e njohėn sovranitetin e Republikės sė Kosovės. Ėshtė njė nonsens diplomatik, politik e juridik qė po e bėnė Serbia ndaj njė shteti tė pavarur dhe institucionet tona nuk kanė bėrė asgjė, kanė zgjedhur rrugėn e heshtjes, rrugėn e poshtėrimit dhe degradimit institucional qė po i bėhet shtetit dhe qytetarėve tė Kosovės”, thotė Rugova.

Sipas tij, kjo pėr Lidhjen Demokratike tė Dardanisė ėshtė e pa pranueshme dhe e dėnueshme.

“Po ashtu kėto zgjedhje tregojnė edhe pasqyrėn e vėrtet se ēfarė institucionesh tė pa pėrgjegjshme dhe jo kompetente ka shteti mė i ri Kosova. Jo qė do tė duhej tė merret ndonjė vendim pėr shpalljen e zgjedhjeve tė pa vlefshme, por ato edhe ashtu janė tė pavlefshme dhe jo legjitime pėr popullin e Kosovės”, thotė Rugova.

Sipas tij, Qeveria e Kosovės do tė duhej tė parandalonte organizimin e zgjedhjeve tė njė vendi tjetėr nė territorin e Republikės sė Kosovės. Ndėrsa, marrjet e vendimeve pasi qė ky proces do tė mbaroj pėr 4-5 orė janė vetėm lojė me opinionin dhe me ndjenjat e qytetarėve tė lodhur tė Kosovės nga qeveria pa pėrgjegjshme”, thotė ai.

Po ashtu edhe Ibrahim Makolli, deputet nga AKR-ja, thotė se Qeveria e Kosovės mė mirė tė kishte marrė ndonjė vendim pėr parandalimin e zgjedhjeve serbe nė Kosovė, pasi qė janė ilegale dhe jo legjitime, sepse nė Kosovė duhet tė ketė zgjedhje vetėm pėr institucione tė Kosovės dhe jo pėr ndonjė shtet tjetėr.

“Qeveria e Kosovės ka dėshtuar nė marrjen e masave pėr parandalimin e mbajtjes sė kėtyre zgjedhjeve”, thotė Makolli. Edhe deputeti Xhavit Haliti, nga PDK-ja, i ka kundėrshtuar dhe e ka quajtur ilegale mbajtjen e kėtyre zgjedhjeve.

Ai theksoi se duhet tė analizohet ēėshtja e mbajtjeve tė zgjedhjeve dhe vendimet e qeverisė duhet tė merren nė raport me situatėn e krijuar. Vendimet nuk janė tė rėndėsishme, tashmė zgjedhjet po mbahen.

“Por, zgjedhjet duhet tė shpallen tė pavlefshme dhe nuk duhet tė legalizohen”, thotė Haliti.

Ndėrsa, Ramush Tahiri, analist politik, thotė se institucionet e Kosovės janė deklaruar se kėto zgjedhje qė po mbahen nė Kosovė nuk do tė prodhojnė efekt. “Vet kjo tregon se ata i kanė shpallur tė pa vlefshme”, thotė ai.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=3&id=27708
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.8.2009, 12:58   82
Citim:
Nė Graēanicė e Gorazhdec u mbajtėn zgjedhjet lokale serbe

Prishtinė, 17 gusht - Nė Graēanicė dhe nė Gorazhdes janė mbajtur dhe zgjedhjet lokale pėr komunėn e Prishtinės dhe atė tė Pejės, tė organizuara nga Qeveria e Serbisė.

Zyrtarė tė shtetit serb e kanė cilėsuar tė natyrshme mbajtjen e kėtyre zgjedhjeve. Sekretari shtetėror nė Ministrinė serbe pėr Kosovėn, Oliver Ivanoviē, ka thėnė se Beogradi nuk ka pasur asnjė marrėveshje me mekanizmat vendorė apo ndėrkombėtarė nė Kosovė.

"Ne i kemi paralajmėruar edhe pėrmes mediave, por i kemi informuar edhe pėrfaqėsuesit e UNMIK-ut se do t'i mbajmė zgjedhjet. Ne i kemi informuar edhe pėr kohėn dhe vendet ku do tė mbahen zgjedhjet, mirėpo nuk kemi kėrkuar leje prej tyre pėr mbajtjen e tyre", ka thėnė Ivanoviē.

Sipas zyrtarėve serbė, procesi zgjedhor ėshtė zhvilluar normalisht, por pjesėmarrja nė zgjedhje ka qenė e vogėl. Pėrfaqėsuesi i tė ashtuquajturit Qark i Kosovės", Goran Arsiq, ka thėnė se "dalja nė votime ka qenė e dobėt".

Autoritetet shterėore tė kosovės i kanė quajtur jolegjitime zgjedhjet lokale tė Serbisė dhe u kanė bėrė thirrje qytetarėve serbė qė tė marrin pjesė nė zgjedhjet lokale tė 15 nėntorit, tė cilat janė zgjedhjet e vetme legale nė Kosovė.

http://www.kosova.com/artikulli/55509
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.8.2009, 14:26   83
Citim:
Mitrovicė, pėrleshje nė Kroin e Vitakut

Pesė shqiptarė dhe dy serbė mbetėn tė plagosur sot nga njė konfrontim me gurė nė Kroin e Vitakut, teksa banorėt shqiptarė po tentonin tė rifillonin punimet pėr ndėrtimin e shtėpive tė tyre.

Mediat kosovare citojnė Policinė e Mitrovicės e cila deklaron se rreth 100 serbė ishin mbledhur afėr vendit ku punimet kishin rifilluar dhe nga zemėrimi kanė filluar tė hedhin gurė.

Nė vendngjarje mbėrriti menjėherė njėsia speciale e EULEX-it duke ndėrhyrė me gaz lotsjellės pėr tė shpėrndarė turmėn. Punimet e shqiptarėve nuk janė ndėrprerė, ndėrkohė qė policia deklaron se e ka vėnė situatėn nėn kontroll.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...iptare&nr=3885
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.8.2009, 21:42   84
Citim:
EULEX-i nuk lejoi vazhdimin e punės te Kroi i Vitakut

Mitrovicė, 26 gusht - Policia e EULEX-it nuk ka lejuar vazhdimin e punės pėr rindėrtimin e shtėpive tė shqiptarėve nė lagjen Kroi i Vitakut, nė pjesėn veriore tė Mitrovicės.

Punėtorėve shqiptarė qė kishin shkuar te shtėpitė ė djegura gjatė luftės, pėr tė vazhduar punėn nė rindėrtimin e tyre, u kėrkuar tė mos e bėjnė kėtė, nė mėnyrė qė tė evitohen incidentet eventuale me serbėt, tė cilėt kundėrshtojnė rindėrtimin e shtėpive tė shqiptarėve nė kėtė lagje.

Njė grup serbėsh ishin grumbulluar jo larg shtėpive tė shqiptarėve, pėr tė penguar punėn e shqiptarėve. Rindėrtimi i shtėpive tė shqiptarėve nė lagjen Kroi i Vitakut ėshtė ndėrprerė dje, pas njė incidenti tė provokuar nga serbėt. Ata i kanė gjuajtur me gurė shqiptarėt, kurse kėta tė fundit janė kundėrpėrgjigjur.

Gjatė incidentit janė lėnduar shtatė persona, pesė shqiptarė dhe dy serbė. Policia ka konfirmuar se nė vendin e ngjarjes ėshtė dėgjuar edhe njė shpėrthim dhe tė shtėna me armė.

http://www.kosova.com/artikulli/55697
Citim:
Serbėt e Mitrovicės dalin sėrish nė protestė

Mitrovicė - Serbėt kanė rinisur protestėn nė Mitrovicė kundėr ndėrtimit tė shtėpive nga shqiptarėve nė lagjen “Kroi i Vitakut”. Situata raportohet e qetė, ndėrsa njė numėr i madh forcash policore tė EULEX-it po patrullojnė zonėn.

Njė ditė mė parė, mė shumė se 100 serbė protestuan dhe nisėn tė godisnin me gurė shqiptarėt qė po ndėrtonin shtėpitė e tyre nė lagjen “Kroi i Vitakut”. Si pasojė e pėrleshjeve u plagosėn 7 vetė, pesė shqiptarė dhe 2 serbė.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...iptare&nr=3936
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.8.2009, 00:12   85
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.8.2009, 22:35   86
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.8.2009, 16:33   87
Citim:
Policia dhe EULEX-i vazhdojnė t'i pengojnė shqiptarėt nė rindėrtimin e shtėpive nė veri

Banorėt shqiptarė tė lagjes Kroi i Vitakut po qėndrojnė para policisė nė pritje tė vendimit pėr lejimin e punės nė rindėrtimin e shtėpive tė tyre, ndėrkohė qė Dragan Spasojeviē, i ashtuquajturi drejtor i urbanizmit nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, thotė se pa arritjen e njė marrėveshje nuk do tė mund tė rifillojnė ndėrtimet, derisa Rasim Veseli drejtori i shėrbimeve publike ne KK tė Mitrovicės thotė se pėr rindėrtimin e shtėpive tė djegura nuk nevojitet lej ndėrtimi.

Pėrkundėr deklaratave tė Qeverisė dhe pritjeve tė banorėve qė tė arrihet njė marrėveshje pėr vazhdimin e punimeve pėr rindėrtimin e shtėpive nė lagjen veriore “Kroi i Vitakut”, edhe sot kordonėt e policisė sė EULEX-it dhe policėt e Stacionit policor nė veri, vazhdojnė ta pengojnė procesin e rindėrtimit tė shtėpive dhe kthimit tė shqiptarėve nė shtėpitė e tyre.

Agim Vitaku, banor i kėsaj lagje shprehet i vendosur qė tė vazhdojė punėt nė rindėrtimin e shtėpisė sė tij dhe sot kishte marrė me vet edhe tapitė mbi 200 vjeēare tė pronave tė veta.

Dragan Spasojeviē, i ashtuquajturi drejtor i urbanizmit nė pjesėn veriore tė Mitrovicės thotė se pa arritjen e njė marrėveshje tė pėrbashkėt nuk do tė mund tė rifillojnė ndėrtimet nė kėtė pjesė tė Mitrovicės.

“Ne kemi kėrkuar qė me marrėveshje tė pėrbashkėt tė pėrgatiten dokumentet e nevojshme, tė cilat nevojiten pėr rindėrtimin e shtėpisė. Nėse pjesa jugore ėshtė e gatshme pėr dialog kjo ēėshtje do tė pėrfundojė shumė shpejt”, i ka deklaruar reporterit tė RTK-sė, Spasojeviē.

Ndėrkaq drejtori i shėrbimeve publike ne komunėn e Mitrovicės, Rasim Veseli, thotė se punimet do tė fillojnė sapo tė tėrhiqet kordoni i policisė.

Sipas Veselit kjo do tė ndodhė sė shpejti ndėrkaq pėr rindėrtimin e shtėpive tė djegura gjatė luftės nuk nevojitet lej ndėrtimi.

“Shtėpitė qė janė tė djegura gjatė luftės, nuk parashihet tė ketė leje ndėrtimi, andaj nuk nevojitet leje. Territori i Kosovės ėshtė i pandarė. Qeveria e Kosovės ka pushtetin nė gjithė territorin e saj. Komuna e Mitrovicės ka vullnetin e plotė qė tė ndihmojė qe tė gjithė banorėt tė kthehen nė shtėpitė e tyre. Pėr shtėpitė e djegura gjatė luftės nuk ka pasė nevojė pėr leje ndėrtimi, nuk ka pasė nevojė pėr leje as nė fshatin Frashėr, ku janė ndėrtuar mbi 100 shtėpi tė sotme dhe nuk ka nevojė as pėr kėto”, ka theksuar Veseli

Deri nė njė vendim tjetėr tė policisė, po vazhdon tė mbajė kordonin mė mes shqiptarėve dhe serbėve nė atė lagje, banorėt shqiptarė duhet tė presin qė tė shkojnė nė pronat e tyre.

http://www.rtklive.com/index.php?newsId=39301
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.8.2009, 10:31   88
Citim:
EULEX bllokon punėn

As deklaratat e zyrtarėve tė lartė tė Qeverisė Kosovės, pėr tė lejuar vazhdimin e punimeve tė rindėrtimit tė shtėpive tė shqiptarėve te Kroi i Vitakut nė Mitrovicė, nuk po bėjnė punė.

Nė pjesėn ku janė tė vendosur kėta policė dhe Eulex-i, pėrballė tyre po vazhdon tė qėndrojnė banorėt shqiptarė tė kėsaj lagjeje dhe punėtorėt e shtėpive duke insistuar nė lejimin punimeve.

“Tėrė ditėn kemi qėndruar para policisė, por nuk po na lejojnė tė hyjmė nė atė pjesė. Por, ne nuk do tė largohemi sepse aty janė trojet tona, shtėpitė tona”, tha Musa Haliti, kontrollues i punimeve dhe banor i kėsaj lagjeje.

Ai thotė se nuk po e kupton se pse policėt e Kosovės dhe ata tė EULEX-it po i pengojnė shqiptarėt nė punėt e tyre, duke ua mohuar tė drejtėn pėr kthim nė shtėpitė e tyre, nė vend se tė ndėrmarrin masa ndaj serbėve qė kundėrshtojnė kėtė proces pa ndonjė arsye.

Ata po presin pėr ēdo ditė qė tė rifillojnė punimet, duke shpresuar edhe nė deklaratat e njėpasnjėshme tė zyrtarėve tė lartė, qė kėrkojnė nisjen e punimeve. Mirėpo, pritja e tyre shkoi kot edhe tė premten.

Ndėrkohė qė puna e serbėve prej se ka filluar ka vazhduar pa asnjė ditė ndėrprerje, e cila gjė po i irriton dhe shqetėson shumė banorėt shqiptarė aty.

http://www.gazetaexpress.com/index.p.../14232/C4/C15/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 29.8.2009, 18:03   89
Citim:
Tėrhiqet policia serbe, tani EULEX-i bllokon rindėrtimin

Policia e EULEX-it vazhdon tė jetė e barrikaduar nė lagjen Kroi i Vitakut, duke mos lejuar rindėrtimin e shtėpive shqiptare, ndėrkohė qė pjesėtarė serbė tė Policisė sė Kosovės sot janė tėrhequr.

Banorėt e lagjes, ashtu sikurse edhe punėtorėt e kompanisė ndėrtimore qė ka marrė pėrsipėr rindėrtimin e pronave shqiptare, edhe sot nė mėngjes ia kanė mėsyrė “Kroit tė Vitakut”, por nuk janė lejuar qė tė kthehen tek shtėpitė e tyre, raporton KosovaLive.

Pėrfaqėsues tė kompanisė “ISO 999”, thonė se nė njė pjesė tė lagjes, punėt janė duke shkuar mirė, ndėrkaq nė anėn tjetėr nuk i kanė lejuar tė depėrtojnė policia e EULEX-it.

Pėrfaqėsues tė institucioneve qendrore dhe atyre komunale, thonė se janė tė vendosur nė vazhdimin e kėtij procesi edhe te vitakėt, por qė kėto deri mė tani mbesin vetėm pohime deklarative, shkruan KosovaLive.

http://www.gazetaexpress.com/index.p.../14255/C4/C15/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 31.8.2009, 19:10   90
Citim:
Polica serbe ‘e Kosovės’
Teki Dervishi


Sheshi nė sirtar

Nga policia e Kosovės, pas shpalljes sė Pavarėsisė, u shkėput “kordoni gjuhėsor” i njė tėrėsie kombėtare “kosovare”. U shkėput “zinxhiri” (imagjinativ) komandues i “protestantėve profesionalė” serbė. I konsideronin serbė vetėm sipas Ahtisarit, kurse nė realitet ata ishin (dhe ende janė) serbė edhe sipas Ahtisarit edhe sipas Tadiēit edhe sipas Solanės. Katėrfish bėhen serbė edhe sipas Papa Benediktit qė po i pėrkund nė djepin e tyre tė krishterė qė quhet Kosovė e kosovarėve tė tjerė shqipfolės.

Le tė mos e pranojnė serbėt Ahtisarin, punė e madhe, qe ku ėshtė “Prishtina” qė nuk heq dorė nga Ahtisari, madje edhe kur vetė Ahtisari (sponsori i tij - OKB-ja) ka hequr dorė nga Ahtisari. Kėshilli i Sigurimit nuk e ka shpallur tė pavlefshėm Ahtisarin (por nuk e ka pranuar), kurse analiza kosovare nuk thotė se KS-ja, por thotė se “Beogradi” e ka shpallur tė pavlefshėm Ahtisarin e gjorė.

Dihet metoda e analizės sonė, ėshtė shumė e lehtė: vetėm thuaje tė kundėrtėn qė thotė “Beogradi”, i cili po ashtu e ka zbuluar laboratorin nė studion tonė tė analizės politike kafeneske.

Le qė, cili parlament, pushtet, a opozitė “analizon analizėn” duke pasur tė gatshme “opsione” qė u servon nė tavolinėn e (pa)punės shoku “misionar”, partneri i devotshėm i “Beogradit”. Me njė fjalė “Beogradi” nuk e pranon Ahtisarin, duke e ditur qė ne e bėjmė vetėm tė kundėrtėn e qėndrimit tė “Beogradit”.

Ēka s’pranon “Beogradi” e pranojmė ne, dhe anasjelltas. “Beogradi” nuk e pranon Ahtisarin nė teori dhe nė mediat e tij “analitike”, kurse nė praktikė ligjore, bashkė me EULEX-in, “Beogradi” nė Kosovė zbaton Ahtisarin fije e pėr pe, me precizitet “juridik”, sipas anekskontratės politike tė nėnshkruar nga Ban Ki-a nė emėr tė BE-sė. Nė emėr tė BE-sė, sepse kjo (EULEKX-i) do t’i emplementojė (ekskluzivisht) “ligjet” e ndryshme qė dalin nga anekskontrata e pėrmendur e Ban Ki-sė.

Ē’ėshtė e vėrteta, Ahtisarin nė Kosovė nuk po e zbaton vetėm “Prishtina”, sepse “Prishtinės” i mjafton qė e pranon Ahtisarin, e pėr ta zbatuar, le ta zbatojė EULEX-i me partnerin e tij serb. “Prishtina” me histeri pėrpiqet ta zbatojė Ahtisarin, por mezi arrin ta zbatojė nė Prishtinė, por jo edhe dy hapa mė tej, nė Graēanicė.

Flamujt e Serbisė sė Ahtisarit shihen nė ēdo shtyllė elektrike qė nga Leposaviēi deri te Ura e Kushnerit nė lumin Ibėr. Targat KS tė automjeteve, po kalove “rastėsisht” nėpėr “tėrėsinė territoriale”, duhet t’i heqėsh dhe t’i vėsh nė gepek, se ėshtė e ndaluar targa KS nė tėrėsinė territoriale tė Kosovės sė Ahtisarit.

Ahtisari quhet Kushtetutė, ligj, kurse sa i pėrket zbatimit tė ligjit, “Prishtina” nuk ėshtė kompetente, por janė EULEX-i dhe Solana, gati harrova - edhe partneri i tyre, jo, jo mė “Beogradi”, por - Serbia!

Nė pėrpjekjet histerike tė “Prishtinės” qė edhe “Beogradi” ta pranojė “Ahtisarin”, nė mėnyrė qė ndėr “shumė” atribute shtetėrore Kosova tė kishte edhe polici tė Kosovės (e jo veē tė Serbisė), u ngrit nė kėmbė krejt klasa politike dhe u angazhua (me ndihmėn e tė paevitueshimit EULEX) qė t’i kthejė serbėt nė gjirin kosovar tė Policisė sė Kosovės, dhe ia doli kėtij qėllimi.

Rroga nga buxheti i Kosovės u ecte, plus “bonuseve” qė i takojnė ēdo lloj etniciteti qė pranon tė miksohet nė “multi” etni tė privilegjuar, sepse ka hequr dorė nga kombi “hyjnor” serb dhe ka pranuar ta pėrqafojė “kombin” kosovar. Por policia serbe e Kosovės s’e hante hiē. Dikur doli prej deti EULEX-i dhe i bindi. Tash ata janė polici e Kosovės qė i shėrben MUP-it tė Serbisė dhe EULEX-it, prapė me rroga tė buxhetit tė Kosovės. Kosova i jep rroga MUP-it tė Serbisė.

Ish-hyjnorėt e krishterimit serbė refuzuan “detyrėn” (komandėn), por pranuan uniformat e policisė sė Kosovės, pranuan zinxhirin komandues tė EULEX-it dhe partnerit tė EULEX-it - Serbisė. Tash e ruajnė kufirin e Ibrit nė “tėrėsinė” territoriale kushtetuese tė Kosovės, mos helbete po kalon andej kufirit ndonjė shqiptar qė me mend nė krye provon tė rindėrtojė shtėpi nė djepin serb tė Papa Benediktit.

Aty ėshtė edhe KFOR-i mė buldozerė, gjithmonė vigjilent ndaj rariteteve kulturore romake tė Gllamnikut nė paralagjen e Podujevės. Papa kujton se edhe p.e.s. ka pasur serbė nė Kosovė.

Njė ambasador i njė shteti kėtu nė Kosovėn e Pavarur, para do ditėve tha se kurrė askush nuk do tė mund ta ndajė (copėtojė) Kosovėn. Pra pikėpamja e tij nuk ishte futuriste, por ishte “pikėpamje nė prezent” gjuhėsor, dhe sipas tij, sot Kosova ka tėrėsi kushtetuese territoriale (nuk thotė nė “letrat” e Ahtisarit), lere qė nė tė ardhmen askush nuk do tė mund ta ndajė Kosovėn, madje as Papa Benedikti.

Nė tė ardhmen vetėm nėse del dikush dhe e bashkon Kosovėn si ide megalomane tė shekullit 19, porse sot pėr sot partnerėt e Serbisė i kanė vendosur flamujt dhe policinė serbe tė Kosovės “nė vende tė caktuara” tė “tėrėsisė” territoriale.

Vetėm nė dy “pika” doganore, jo mė shumė, mos u mėrzitni, hynė e dalin kamionė serbė pėrplot, pa ua hedhur njė sy doganieri serb i policisė sė Kosovės qė nė njė karrige, si nė filmat e Boni Enit pi tekila-shlivovicė me meze sllaninė e kobasica Shumadije. Kamera indiferente i ka parė doganierėt serbė tė policisė sė Kosovės duke pirė bashkė me elitarėt evropianė, tė cilėt i njohim si konsumues tė pijeve fisnike - uiski irlandez dhe shampanjė franceze, e jo shlivovicė
. Por vakti rus e ha kashtėn!

Ore, ai ambasadori konstatoi se Kosova sot ka tėrėsi kushtetuese dhe se as nė tė ardhmen askush nuk do tė mund t’ia “prekė kufirin”, s’ka ndarje tė Kosovės, s’ka hapje tė Kutisė sė Pandorės. Pikė. Kjo pėr publikun e gjerė sportiv dhe teatror, sidomos pėr do analistė, mjafton fjala e ambasadorit qė ne tė bindemi se edhe sot Kosova ka tėrėsinė kushtetuese territoriale, madje edhe kur decentralizimit po i rrėshqet kėmba nė bajgat qė ia hodhi fytyrės “Vetėvendosja”.

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=20&id=29597
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.9.2009, 05:43   91
Citim:
Thaēi: Kosova ruan autoritetin vendimmarrės

02/09/2009  Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, pėr raportin e pėrfaqėsuesit special tė Zyrės Civile Ndėrkombėtare nė Kosovė, ICO, Peter Faith, ka thėnė se bashkėpunimi me institucionet ndėrkombėtare ėshtė bashkėpunim institucional nė shėrbim tė qytetarėve tė Kosovės. Por ai ka theksuar se gjithmonė respektohen rekomandimet dhe kėshillat e kėtyre institucioneve ndėrkombėtare, por duke ruajtur gjithmonė autoritetin vendimmarrės tė institucioneve tė Kosovės.

“Natyrisht qė zotėri Faith ka pėrgjegjėsinė e vet pėr tė prezantuar opinionet pėr zhvillimet nė Kosovė. Bashkėpunimi i qeverisė sė Republikės sė Kosovės me ICO-nė, EULEX-in, qė kanė qenė tė ftuar dhe tė mirėpritura nė Kosovė, ėshtė bashkėpunim i nivelit institucional nė shėrbim tė qytetarėve tė Kosovės, duke respektuar kėshillat dhe rekomandimet. Por duke ruajtur gjithmonė autoritetin vendimmarrės tė institucioneve legjitime tė Republikės sė Kosovės”, - ka theksuar kryeministri Thaēi, njofton Kosovapress.

Ndryshe, Peter Faith pėrfaqėsues special i Zyrės Civile Ndėrkombėtare nė Prishtinė ICO, sot nė Bruksel, duke i informuar zyrtarėt e BE-sė pėr kundėrshtimin e Prishtinės zyrtare tė protokollit me Serbinė, u ka bėrė thirrje serbėve vendorė tė marrin pjesė nė zgjedhjet lokale tė nėntorit.

Nė Komitetin pėr Marrėdhėnie me Jashtė tė Parlamentit Evropian Faith tha se pėrpjekjet pėr njė autonomi mė tė gjerė pėr serbėt e Kosovės “janė njė mundėsi qė duhet kapur”.

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=61542
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.9.2009, 06:00   92
Citim:
Rifilluan punimet te Kroi i Vitakut

Punėtorėt shqiptarė janė lejuar, sot nė mėngjes, tė rifillojnė punimet nė pastrimin e rrėnojave tė shtėpive nė lagjen Kroi i Vitakut, nė veri tė Mitrovicė. Dje, EULEX-i, bėri tė ditur se shqiptarėve do t’u jepej autorizimi i nevojshėm pėr fillimin e pastrimit tė dy parcelave, nė mėnyrė qė tė pėrgatitej vendi i ndėrtimit.

Zėdhėnėsi i policisė nė Mitrovicė, Besim Hoti, konfirmoi se punimet kanė nisur nė mėngjes dhe se deri rreth mesditės po zhvilloheshin pa u penguar. “Deri mė tani nuk ka asnjė problem sigurie”, tha ai, pėr Express.

Derisa shqiptarėt po punojnė, nė anėn e serbėve janė tubuar dhjetėra serbė nė shenjė proteste pėr kėtė, mirėpo deri mė tani ata nuk kanė tentuar qė t’i pengojnė ata, sikurse kanė vepruar njė javė mė parė kur kanė gjuajtur me armė zjarri, granatė dhe kanė hedhur gurė mbi punėtorėt shqiptarė duke lėnduar dhjetėra veta, raporton KosovaLive.

Pėrfaqėsuesi i kompanisė e cila kryen punėt nė kėtė lagje - “ISO 999”, Blerim Ibrahimi, ka thėnė se policia e EULEX-it ka hequr pengesat pėr ndalimin e tyre. “Policia e EULEX-it ėshtė duke na ofruar siguri dhe shpresojmė se nuk do tė kemi probleme”, ka thėnė Ibrahimi.

Drejtori pėr Infrastrukturė nė Komunėn e Mitrovicės, Rasim Veseli, ka shprehur kėnaqėsinė qė po realizohet e drejta e pronarėve pėr t’u kthyer nė pronat e tyre. “Organet e sigurisė, si policia e EULEX-it, ajo e Kosovės janė duke ofruar siguri, ndėrkohė qė prezentė janė edhe pjesėtarėt e KFOR-it, dhe nuk shoh ndonjė arsye pėr mundėsin e pengimit tė kėtij procesi”.

Njė ditė mė herėt, Misioni i BE-sė pėr Sundim tė Ligjit - EULEX, pėrmes njė komunikate, bėri tė ditur se nga e mėrkura do tė lejoheshin punimet. “EULEX-it do tė jetė i pranishėm nė mbėshtetje tė Policisė sė Kosovės, nė mėnyrė qė tė ofrojė siguri pėr tė gjithė. Ne nuk do tė pengojmė punėtorėt shqiptarė”, thuhej nė komunikatė.

Karin Limdal, zėdhėnėse e policisė sė EULEX-it, ka deklaruar se nė qoftė se ka demonstrues, tė cilėt do tė kėrcėnojnė situatėn e sigurisė, ata do tė ndalohen t’i qasen zonės, por punėtorėt nuk do tė ndalohen.

http://www.gazetaexpress.com/index.p.../14477/C4/C15/

Citim:
Sėrish tensione nė Mitrovicė

Nė Mitrovicė situata vazhdon tė jetė e tensionuar. Policia e Kosovės njofton se dy incidente, pėrleshje dhe shpėrthime, janė regjistruar gjatė natės sė mbrėmshme nė lagjen “Kodra e Minatorėve”, nė veri tė Mitrovicės.

Nė njė njoftim pėr media, policia thotė se incidenti i parė i pėrleshjes mes dy grupeve tė personave, shqiptarė dhe serbė ka ndodhur rreth orės 19 dhe besohet se ėshtė nxitur nga grupi serb qė ka hedhur gurė nė drejtim tė shtėpive shqiptare, dhe si kundėrpėrgjigje, grupi shqiptar ka hedhur gurė nė drejtim tė grupit serb.

Po nė kėtė lagje, sipas policisė rreth orės 22, janė regjistruar dy shpėrthime tė fuqishme. Policia dhe KFOR-i nuk kanė arritur qė tė pėrcaktojnė as vendin e as mjetin e shpėrthimit, mirėpo policia ka nisur hetimet dhe beson se shpėrthimet janė tė motivuara pas dy incidenteve tė pėrleshjeve nė mes tė rinjve shqiptarė dhe serbė tė kėsaj lagje nė dy ditėt e kaluara.

http://www.telegrafi.com/?id=2&a=5354
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.9.2009, 17:53   93
Citim:
Nuk ka brirė “lufta speciale”
Teki Dervishi

Ne tė gjithė, si gjithė bota normale, i frikėsohemi luftės. Por ne i frikohemi pak mė shumė se tė tjerėt, dhe kemi arsye. Arsyen na e ligjėron historia kombėtare.

Ēka po ndodhė qe dhjetė vjet nė Kosovė, luftė apo paqe? A ishte Kumanova “armėpushim”, “ēlirim”, “varrosje e sopatės” apo zėvendėsim i luftės frontale, me njė luftė speciale pėr t’i korrektuar “bėmat politike” tė Fuqive tė Mėdha?

Sidoqoftė u bė shkak EULEX-i dhe “hija e thellė” e prapavijės logjistike tė Zanierit, qė ta kuptojnė tė gjithė qytetarėt e Kosovės se Evropa dėshtoi nė Kosovė, por qė pėr kėtė dėshtim tė mos ketė guxim tė flasė askush.

Pra, dolėn nė pah dhe nė dritė problemet “e vogla”, se ato kot mund tė pėrpiqen t’u bėjnė hije unmikistaneze problemeve “tė mėdha”. Kot mundohemi me cikėrrima kamerash tė KQZ-sė, largimesh partiake, dekonversacioneve krahinore politike, me kinse korruptimin (e tė gjithėve pa pėrjashtim) liderėve… pleshtin ta bėjmė buall, t’i fshehin sfidat “e mėdha” qė na i nxjerr parasysh Solana.

Heshtja e ēėshtjeve kruciale politike tė Kosovės qė bėhet me zhurmėn e problematizimit artificial tė kacafytjeve mediale tė mėhallėve, na bėn tė prejudikojmė se dukuria e koordinimit “tė tė heshturit” kombėtar ėshtė njė aranzhman i porositur i BE-sė. Tė them mė sė buti - heshtja e tillė - ta pėrkujton qetėsinė para stuhisė. Ose frikėn paranojake. Traumėn kolektive tė kombit.

Dhe qoftė kėshtu, kėshtu e kemi nga indoktrinimi 10 vjeēar. Na kanė bindur se “bac u kry’”, u ēliruam, stuhia e madhe kaloi, sė shpejti do t’na pranojnė arabėt e tė tė painkuadruarėve, etj. Tė gjithė ata qė janė “kompetentė” dhe tė vendosur nė poste zyrtare politike ndėrkombėtare kėtu nė Kosovės, pohojnė se luftėrat tashmė kanė mbaruar.

Pas tyre kėshtu pohojnė tė gjithė analistėt, e para tyre liderėt kosovarė. Ata e dinė, janė tė sigurt, ndaj konstatojnė kėshtu. Pra politika ku nuk heton sė paku njė fije tė hollė dileme! Politika kategorike.

Por, e keqja e punės qėndron nė faktin se ne shqiptarėt “tipet” e luftėrave i pėrfytyrojmė vetėm si “tė armatosura”, “fushata ushtarake”, dhe duke qenė me shekuj tė robėruar, “shtetrrethimin” e gjendjeve speciale tė jashtėzakonshme dhe protektoratet e shteteve armike historikisht, asnjėherė nuk i kemi konsideruar si “luftė speciale” pėr zhbėrjen, dekulturimin, shkombėtarizimin e popullit shqiptar, por i kemi konsideruar si “kohė e paqes”.

Luftėrat qė nuk janė tė armatosura quhen “luftėra speciale” dhe pikėrisht kjo sintagmė nuk ėshtė parė nė shkrimet e mediave tona nė dekadėn e parė tė shek. tė 21-tė. A ka luftė speciale nė Kosovė, a mund tė quhet “paqja e koordinuar” nė krizė kulturore dhe ekonomike, njė luftė speciale pėr degradimin e shoqėrisė shqiptare nė Kosovė?

Pra, janė temat tjera mė tė vogla (problemet) qė ne i marrim nė dorė t’i trajtojmė, duke pasur ose frikė ose pasiguri nė qasjen e tyre, qė qasja tė mos jetė njė dėrrasė e kalbur ku nuk guxojmė tė shkelim.

Ēfarė tipi ėshtė gjendja speciale e ashtuquajtur “konflikt i ngrirė” (i cituar dhe i pėrfolur, i theksuar dhe asnjėherė i analizuar, nė median shqiptare nė Kosovė). Nėse nuk ekziston si i tillė, si luftė speciale pėr ta stimuluar vendnumėrimin nė zhvillimin ekonomik dhe kulturor tė Kosovės, atėherė pse zotėrinjtė qė prodhojnė politikat pėr Kosovėn nuk dalin tė prononcohen e tė thonė, a ėshtė kjo situatė “konflikt i ngrirė” (siē pohon media ndėrkombėtare), apo ėshtė “situatė stabile” e sigurisė, siē pohon KFOR-i dhe zotėrinjtė e tjerė nė Mitrovicė.

Heshtja prodhon Status Quo-n, pikėrisht kur fillon zhurma e madhe e trumbetimit tė problemeve lokale qė shurdhojnė dhe hutojnė opinionin, ia tėrheqin vėmendjen andej kah problemi ėshtė fare lokal dhe fare efemer.

Pėrsėri pyesim, a vjen spontanisht ky koordinim i tė heshturit, apo ėshtė i planifikuar me ndonjė strategji precize politike tė BE-sė sė dėshtuar? Nėse ėshtė i planifikuar, atėherė kush janė zbatuesit e kėtij plani nė Kosovė? Kėtė nuk mund ta dimė, natyrisht, por mund tė supozojmė. E si? Me analizė, tė pėrimtojmė se kush nga faktorėt ndėrkombėtarė, ose nga kėta vendor, ka interes qė tė ruhet Status Quo-ja e luftės 10-vjeēare speciale nė Kosovė?

Njė fjalė e urtė kineze, sipas Perl Bak-ut, thotė se kur frikohesh, kėndo, bėn zhurmė, bėrtit, shko pas Vetėvendosjes. Anasjelltas kėsaj urtėsie kineze po i bie se heshtja ėshtė frikėsuese. Nė heshtje fshihet ai virusi i kėrcėnimit permanent nga e panjohura.

Dhe ėshtė krejtėsisht logjike: vazhdimisht na figurojnė, vazhdimisht na i qesin pėrballė armiqtė qė assesi dhe kurrsesi nuk do tė lejojnė sovranitetin e Kosovėn. Kurse ne tė gjithė e dimė: pa stabilitet dhe sovranitet, nuk ka investime ekonomike ndėrkombėtare, ka tkurrje dhe kujdes nė injektimin me premtimet boshe tė Konferencės sė Donatorėve qė nuk shihen gjėkundi.

Nuk ėshtė problem lobimi pėr pavarėsinė, por menaxhimi pavarėsisė!

http://www.gazeta55.net/index.php?ka...artikulli=8089
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.9.2009, 15:35   94
Citim:
Rexhepi akuzon zyrtarėt e UNMIK-ut

Kryetari i komunės, Bajram Rexhepi, tha se gjendja gjatė dy javėve tė fundit ka qenė me tensione, pėr shkak tė protestave tė dhunshme tė pjesėtarėve tė komunitetit serb qė kundėrshtojnė procesin e rindėrtimit nė Kroin e Vitakut.

Kjo situatė, tha ai, ka rrjedhur si pasojė e keqpėrdorimit tė pozicionit prej zyrtarėve civil tė UNMIK-ut nė veri tė Mitrovicės, tė cilėt nėpėrmjet njė letre kishin kėrkuar nga stacioni i policisė nė veri qė tė mos lejojė fillimin e pastrimit tė gėrmadhave nė shtėpitė e djegura tė shtėpive tė familjeve Vitaku nė Kroin e Vitakut.

http://www.gazetastart.com/lajm.php?...iptare&nr=4511
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.9.2009, 23:00   95
Citim:
Banorėt shqiptarė tė lagjes “Kroi i Vitakut” nuk po lejohen tė nisin rindėrtimin e shtėpive

Edhe pse kanė bėrė pastrimin e rrėnojave dhe matjen e pronave tė tyre, banorėt shqiptarė tė lagjes “Kroi i Vitakut” nė veri tė Mitrovicės nuk po lejohen tė nisin rindėrtimin e shtėpive tė tyre.

Pėrfaqėsuesi i lagjes, Musa Haliti, ka deklaruar se po pengohen nga forcat policore tė EULEX-it qė tė bėjnė bazamentin e shtėpive.

Sipas Halitit, EULEX-i po i zbaton urdhrat e misionit tė UNMIK-ut, tė cilėt po kėrkojnė marrjen e lejeve pėr rindėrtimin e shtėpive. Ndėrkohė, nė “Kroin e Vitakut” sipas banorėve tė lagjes sot nuk ka asnjė siguri nga Policia e EULEX-it, por qė nė lagje ėshtė vetėm njė veturė e Stacionit Veri tė Policisė sė Kosovės, derisa situata konsiderohet tė jetė e qetė.

http://www.kohavision.net/index.php?...ac=0&Itemid=40
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.9.2009, 04:06   96
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 9.9.2009, 20:05   97
Citim:
Ende nuk filloi rindėrtimi i shtėpive tė Vitakėve

Ndonėse ishte paralajmėruar se rindėrtimi i shtėpive tė Vitakėve nė "Kroin e Vitakut" do tė fillonte tė hėnėn, njė gjė e tillė nuk ka ndodhur as sot, ndėrkohė qė zyrtarėt komunalė thonė se kjo po ndodh pėr shkak tė disa problemeve procedurale, tė cilat sipas tyre do tė tejkalohen sė shpejti.

Ditė mė parė Rasim Veseli, drejtor i Drejtorisė pėr Shėrbime Publike dhe Infrastrukturė nė komunėn e Mitrovicės, pat paralajmėruar se tė hėnėn do tė rifillojė ndėrtimi i shtėpive tė Vitakve, por kanė kaluar qė tri ditė dhe njė gjė e tillė ende nuk ka ndodhur.

Vonesėn e fillimit tė rindėrtimit tė shtėpive, Veseli e arsyeton pėr shkak tė disa problemeve procedurale tė cilat sipas tij do tė tejkalohen sė shpejti.
Ai ka thėnė se pastrimi i gėrmadhave tė shtėpive tė Vitakėve ka pėrfunduar, ndėrsa pritet qė tė fillohet edhe me pastrimin e shtėpive qė i pėrkasin komunės sė Zveēanit.

Sot nė kėtė lagje ka qėndruar kryetari i komunės sė Zveēanit Dragisha Milloviē, i cili ka thėnė se pėr katėr shtėpi tė shqiptarėve prej shtėpive qė i pėrkasin kėsaj komune mund tė fillojė procesi i rindėrtimit tė tyre, ndėrsa pėr pronat tjera duhet tė merren dokumentacione shtesė.

Nė kėtė lagje sipas zyrtarėve komunal deri tash ka pėrfunduar rindėrtimi i shtatė shtėpive, ndėrsa janė nė proces tė rindėrtimit edhe disa tė tjera.

Sipas tyre, nė pjesėn e Vitakėve synohet tė rindėrtohen pesė shtėpi tė familjeve Vitaku, 11 shtėpi pėr familjen Haliti, Behrami, Ibrahimi dhe Rexhepi, tė cilat gjenden nė thellėsi tė lagjes afėr shtėpive tė serbėve, e disa prej tė cilave janė nėn komunėn e Zveēanit.

http://rtv21online.com/home/?section...ls&newsid=3375
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.9.2009, 23:10   98
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Nga RTK Lajmet (tė freskėta):

Piter Feth ka vizitu Parteshin dhe Kllokotin, tė cilat shumė shoejt do tė bėhen komuna mė vete dhe do tė marrin pjesė nė zgjedhjet e nėntorit.

Pėrgatitje po bėhen edhe pėr krijimin e komunave tė Graēanicės, Novobėrdės dhe Vranillukut, por nuk dihet se cila prej tyre do tė marrė pjesė nė zgjedhjet e nėntorit.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.9.2009, 23:12   99
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Vitak: Shqiptarėt fillojnė punėn nė pronat e veta.

RTK Lajmet
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 28.9.2009, 13:34   100

Shkrim i cituar Deēan: Serbėt po uzurpojnė tokat


OVL e UĒK-sė ka reaguar lidhur me atė qė e cilėson gllabėrimin e tokave tė shqiptarėve dhe ndėrtimet pa leje tė Sava Janjiēit nė territorin e ish-Fabrikės sė Bletarisė dhe kėrkon ndėrprerjen e menjėhershme tė punimeve pėr ndėrtimin e murit rrethues nė pronat jashtė manastirit si dhe heqjen e pjesės sė ndėrtuar tė murit.

“Mjaft mė me uzurpime tė paligjshme, mjaft mė me getoizimin e banorėve tė kėsaj krahine nė emėr tė shantazheve politike! Ne kemi qenė dhe jemi pėr respektimin e tė drejtave tė tė gjithėve. Kjo ėshtė vėrejtur, ėshtė respektuar edhe toleranca ndėrfetare, objektet e kultit fetar dhe tė drejtat njerėzore, por kjo ēka po ndodh me Sava Janjiqin dhe ndėrtimin e murit ėshtė e tepėrt dhe nuk ėshtė e pranueshme, dhe po qe se vazhdohet ky ndėrtim do tė kėtė protesta, pėrkeqėsim tė situatės dhe prishje tė raporteve tė kėtushme”, - paralajmėron Kryetari i Degės sė OVL tė UĒK-sė, kolonel Abdyl Mushkolaj.

Kreu i OVL, sqaron se ky nuk ėshtė kėrcėnim formal por ultimatum, qė kompetentėt tė ndėrmarrin hapa konkretė lidhur me rastin, nė tė kundėrtėn nuk mbajmė pėrgjegjėsi nėse gjendja pėrshkallėzohet.

OVL e UĒK-sė vėren se Kisha Ortodokse Serbe ėshtė njė ndėr tri shtyllat kryesore tė shtetit serb, qė ka nxitur dhe mbėshtetur trupat serbe nė krimet, gjenocidin dhe spastrimin etnik kundėr shqiptarėve, por edhe mbi popuj tė tjerė joserbė nė hapėsirat e ish-Jugosllavisė.

“Nė tė njėjtėn mėnyrė veproi edhe kleri i manastirit tė Deēanit, i cili veēanėrisht gjatė luftės (1998/1999) iu bashkėngjit projekteve gjenocidiale tė strukturave paramilitare, ushtarake dhe policore serbe qė vepronin nė Deēan me rrethinė, duke i pėrkrahur e duke i bekuar krimet e tyre dhe duke u bėrė ēerdhe e njėsive paramilitare tė Arkanit, Sheshelit, Legijas, Frenki Simatoviēit e kriminelėve tė tjerė, nė vend se tė vihej nė mbrojtje tė popullatės vendase shqiptare, ashtu siē janė vėnė gjithmonė gjatė shekujve shqiptarėt nė mbrojtje tė pakicės serbe, malazeze dhe tė tjerėve sa herė e ka kėrkuar nevoja, duke i mbrojtur edhe me jetėn dhe gjakun e vet”, - vijon deklarata e OVL.

Organizata kujton edhe se “gjithashtu pas luftės, kleri ortodoks i manastirit tė Deēanit e ka shndėrruar manastirin nė njė qerthull ku trillohen dhe lėshohen dezinformata tė tė gjitha llojeve, bėhen montime tė ndryshme dhe veprime luftėnxitėse, me qėllim tė pėrshkallėzimit tė situatės”.

OVL vlerėson se ky institucion qė do tė duhej tė merrej me punėt e fesė, ka dhjetė vjet qė nuk e respekton Kuvendin Komunal tė Deēanit, por as ligjet dhe Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės. Ndėrsa konstaton se “ėshtė bėrė pengesa kryesore e zhvillimit tė komunės, duke ua zėnė frymėn tė gjitha projekteve zhvillimore tė kėsaj komune dhe mė herėt ishte bėrė pengesė pėr ndalimin e rrugės qė shpie nė pjesėt turistike dhe atraktive nė Bjeshkėt e komunės sonė, por edhe pengues pėr projektin e asfaltimit dhe tė ndėrtimit tė rrugės rajonale Deēan-Plavė, projekti i tė cilės ėshtė miratuar nė kuadėr tė projekteve pėr integrimet rajonale”.

Organizata akuzon se zyrtarėt e manastirit tė Deēanit, nė krye me Sava Janjiēin, kanė uzurpuar njė pjesė tė konsiderueshme tė pronave pėrreth manastirit, tė cilat kurrė, nė asnjė kohė nuk kanė qenė pjesė as pronė e kėsaj kishe, por pronė e private e banorėve dhe pronė shoqėrore e komunės sė Deēanit.

“Aty kanė bėrė ndėrtime pa leje, duke e rrethuar me muri tė gurit territorin e uzurpuar, madje duke i shkelur edhe marrėveshjet dhe rregullat e UNESCO-s pėr kėtė monument kulturor”, - thekson OVL.

OVL vėren se kompleksi kulturor i manastirit tė Deēanit, paraqet trashėgiminė kulturore tė shqiptarėve tė kėsaj treve gjatė shekujve. Objekti i manastirit ėshtė i ndėrtuar nė pronėn e Haka Kuēit tė Deēanit. Si i tillė figuron edhe nė dokumentet kishtare - nė krisobulat e Deēanit.

Vendi pėrreth manastirit tė Deēanit, ku shtrihet tash “zona e rėndėsisė sė veēantė”- eksterritorialiteti, ėshtė zona mė e pasur arkeologjike pellazgo-iliro-shqiptare nė kėtė anė. Elementi serb nė mesjetėn e vonshme e veēanėrisht nė gjysmėn e dytė tė shek. XIX dhe XX fillon mbulimin dhe shkatėrrimin e kėtyre gjurmėve tė kulturės mijėvjeēare shqiptare.

Sipas OVL, diskriminimi ndaj kulturės, arkeologjisė, faktografisė historike po vazhdon edhe sot nėn cytjen e Sava Janjiqit, i cili me veprimet e tij mė shumė pėrngjet nė punėtor sigurimi e polic se sa nė zyrtar fetar.

http://www.noa.al/index.php/kosove/92-kosove/7874
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 00:53.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.