Kthehu   Kreu > D1 > Punishte
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 21.8.2012, 18:49   1
rrėqebull
anėtar/e
 
rrėqebull
 
Anėtarėsuar: 2.2012

Punim Fjalėhetim[Etimologji]:Aleksandri-(Shkodra, Skordish, Shqiptar)


Dallimi ilirisht-maqedonisht ėshtė i pėrafėrt me atė qė sot kanė suedisht-norvegjisht, apo gjermanisht-"austriakisht". Krahasimi qėndron edhe gjeografikisht, pasi palėt janė kufitare me njėratjetrėn.
Domethėn, dallimi midis dy tė folmeve tė lashta ėshtė disi mė tepėr se dialektor, dhe diēka mė pak se gjuhėsor. Sidoqoftė trashgimia thrako-ilire(pan-paleo-ballkanike), pa harruar lėmėn "keltike", ėshtė drejtpėrdrejt shqiptare, as greke e as sllave (madje ėshtė shtarisht qesharake qė ende na duhet ta theksojmė njė gjė tė tillė)



"Greqiteti" nė emrin e Aleksandrit shpjegohet jo pėrmjet greqizimit tė ballkanit por pėrmjet ballkanizimit tė grekardhėsve, si rrjedhoj e pėrbėrėsve qė ata morėn nga kultura e pėrkryer qė gjetėn aty.

Pra po zbėrthimi mė i njohur[greko-pėrkrahės] i emrit tė tij tė qe i vėrtetė, aty gjejmė
  • rrėnjėn *alek qė domethėn mbroj/mburojė [nė shqip e gjejmė me kuptim tė zbehur ose jo tė drejtpėrdrejt tek fjalėt alke/ajkė(cipa qė formohet tek qumėshti) dhe ndoshta algė (lėvozhga e farės sė pishės)]
dhe
  • andros qė ėshtė rasa gjinore e anēr qė vjen nga rrėnja protoIndEu. *hner dhe domethėn njeri.

Emra ku gjejmė alk- janė edhe:
spartaku Alkander,
e jėma e Herakliut Alkmena
mbretėt epirot Alket I dhe II
mbreti maqedon Alket [gjyshi i stėrgjyshit tė stėrgjyshit tė Aleksandrit]


POR

Me tė drejtė, ē'ėshtė e vėrteta, mund tė shtrojmė njė shpjegim pėr emrin Aleksandėr, pėrmjet fjalėrrjedhimit tė hėnė/hānė nga-> Proto-Shqipja *ksandā, qė vjen nga ProtoIE *(s)kand qė domethėn shkėlqim dhe qė pėrfaqėsohet nga shqipja kandil.

Ky shpjegim, pėrveē se ėshtė i vijueshėm(koherent) me etnicitetin e tij, shpjegon edhe ndryshesėn(variantin) Iskander/Skėnder qė mund tė pėrkthehet I Shkėlqyeshmi.
Nuk do qe hera e parė qė njė variant jo-grek tė ishte mė i saktė se sa sajimi tjetėrsues grekist(njė shėmbull tjetėr e kemi edhe mė poshtė§)




Nė shqip kemi ndėrrime tė natyrshme nga sv- nė v-, por (s)kandil (i cili ka gjasa tė ket tė bėjė edhe me sh-kėndijė) tregon qė ndoshta qėndron edhe ky lloj rrjedhimi nga sk- nė k- [i cili do mund tė shpjegonte edhe fjalėn i kėndshėm, apo foljen kėndell (i jap fuqi dikujt/skuq hekurin nė zjarr) , por edhe kėndes (i dalluari mes pulave, edhe pėr lafshėn e tijė tė ndezur), dhe nė fund, folja ndez pėrmjet njė lloj metateze(si p. shėmb. gursti ėsht bėrė grushti, ose tsep(cep) dhe step(kep, majė), ose nuhatje dhe hunda].

Tepėr kureshtjekallėse ėshtė edhe lidhja qė *skand mund tė ket pėrmjet rotacizmit me *skard / *skord (qė pėmjet metatezės jep fjalėn kodėr), si pasojė e riteve tė zjarrit nėpėr kepe tė larta ose e ndriēimit tė shkėmbinjėve reflektues tė rrahur nga djelli tė vrojtuar nga tė parėt tanė.
Kėto dėshmojnė, pėr shėmbull, lidhjen e fiseve tė -Shkodrės-, me thrakėt (njė vis i tyre pėrmėndej nga persianėt me emrin -Skudra§-, dhe me -Skordishėt- (nė trojet midis Dardanėve dhe Dakėve. Por Pokorny e pėrkthen emrin e tyre si 'Ata qė vishen me tė shkurtra' pasi visheshin me fustanellė!)

Nė se lidhja kodėr-shkėlqim duket tepėr e lirshme, le tė kihet parasysh pėr njė ēast shpjegimi qė jepet pėr fjalėn 'argjėnd' nga njė nga rrėnjėt e lashta pėr fjalėn shqiponjė qė ėshtė ar.

Kjo pėrqasje Shqipe-Ar e mahnitshme na jep shkak tė shtyhemi tek lidhje tė mėtutjeshme dhe tė magjepsshme: Shqiponjė = Djell , Shqiponjė = Yll , Shqiptar = Yllir , Shqiptar = Arjan (edhe fisi Ardjan, tė artėt/tė argjendėt/shqiponjat)!

Kjo shpjegon edhe etnonimin tonė -Arbėr-, me njė rrugėdalje tė cilės nuk i nevojitet rotacizmi l -> r.

Citim:
Nė kohėn parabizantine:

I pari qė e pėrmend emrin ėshtė Polibi, nė shek. 2 pes. (Arban-ios, Arban-itai dhe qyteti Arbon), i dyti ėshtė Plini, nė shek 1 es. (Olbon-enses), dhe i treti Ptolemeu, nė shek 2 es. (Alban-oi dhe qyteti Albanopolis). Te hartat e kėtij tė fundit janė mbėshtetur gjithė hartat e mėvonshme mesjetare tė kopjuesve evropianė.

[https://vargmal.org/dan928]
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 11:11.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.