Kthehu   Kreu > D1 > Ligji i Maleve I
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 13.2.2007, 06:35   1
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,

Punim Kadmi nuk ishte "fenikas"


Agenori kishte tre djem, Kadmin, Feniksin dhe Kiliksin dhe njė vajzė, Europėn. Pasi Zeusi rrėmbeu Europėn, Agenori urdhėroi tė bijtė e tij qė tė kėrkonin motrėn e tė mos ktheheshin pa e gjetur. Pėr shkak se nuk e gjetėn ata nuk u kthyen nga vendet ku shkuan. Kadmi shkoi nė Tebė, Feniksi nė vendin qė u quajt me emrin e tij Fenikķ, ndėrsa Kiliksi nė vendin qė me emrin e tij u quajt Kilikķ.

Prej cilit vend shkuan nė kėto vende? Ku jetoi Agenori me tė bijtė e tij?

Derisa legjenda ėshtė pellazge, kėta duhet tė kenė jetuar dikund nė trojet pellazge. Si mund tė jetė Kadmi "fenikas", kur vetė fenikasit nuk ekzistonin nė atė kohė, pasi ata ishin stėrnipėrit e vėllait tė tij dhe jetuan shekuj mė pas?
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.2.2007, 16:20   2
Kapedani
 
Sipas legjendės…kta jetonin nė afėrsi tė Egjyptit. Sipas legjendės Greke, Kadmi solli nė Greqi diturinė e hyeve dhe tė shkrimit. Ktė dituri, Agenori e kishte mėsuar nga Egjyptjanėt.

Pra ata ishin diku nė Azine e Vogėl ose Afrikėn Veriore. Dhe ėshtė vet Straboni qe na informon se Kadmi kishte ardhur me njerėz nga Finiki dhe themeloj Tebėn.

Nėse ishin tamam “Finik” apo jo kjo s’ka rėndėsi…ata nuk ishin “Evropian”. Sipas legjendave Greke…dituritė ata i kishin marrė nga njerėz tė tjere…sic ishte Kadmi. Dhe kjo pėrputhet shumė mire me ardhjen ne “Greqi” tė Finikasve. Egjyptjanve, Frigasit etj.

Pelazgėt vet…ishin njė popull vėndas…nuk ishin tė pėrhapur ashtu sic duan te propozojnė disa pseudo-historian sot…por ishin njė popull i vogėl qė nuk mbijetoj. Sipas Strabonit vet…ata jetonin vetėm ne zonat e Dodones…pra ne tokat qė mė vone u quajtėn Thesali, Etoli, Akarni dhe Epir i jugut. Ata njiheshin vetėm pėr Dodonėn…dhe ka shumė mundėsi se Zeusi ishte perėndi e tyre. Por jasht arenės fetare…Pelazgėt jan vetėm nje popuj ndėr shumė! Straboni emėrton 6 popuj qė jetonin nė Greqinė pre-Helene…dhe Pelazgėt ishin vetėm njė prej tyre.

Nuk e kuptj pse disa pseudo-historian sot jan magjepsur mbas Pelasgve…kur e kundėrta na ofron njė hapsirė shumė mė tė madhe dhe tė kuptushme, jo vetėm pėr etnosin Ilir, por pėr tė gjith popujt e Mesdheut.

Ne bėjm tė njėjtėn gjė qė bėjn Grekėt e sotėm…krijojmė legjenda. Jo “ne”…po vetėm disa pseudo-historian qė bazohen nė “nacionalizėm” dhe mendojnė se vetėm duke qėn “populli mė i lashtė ne botė”…mund tė krenohemi.

Tė njėjtėn gjė bėjn dhe Grekėt e sotėm. Pretendojnė se cdo gjė e kan shpikur Grekėt…kur vet Grekėt e lashtė na thon se dituritė e tyre i kishin tė marra nga popujt e tjer. Matematika Greke s’ėshtė gje vecse matematika Indiane. Astronomia Greke ėshtė astronomia Egjyptiane…shkronjat Greke jan shkronjat Finike etj etj. Nga Pelazgėt mund tė ken marr Zeusin…po vetėm kaq.

Tė jemi mė tė kujdeshėm…dhe mbi tė gjitha ti bazojmė argumentat mbi HISTORI qė vėrtetohet…dhe jo fantazi.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.2.2007, 16:52   3
kalimtar/e
 
Tė mbrosh idenė se Kadmi ishte jofenikas, pra mund tė jetė ēdo gjė, por nė rastin tonė i bie tė jetė vendas, nuk besoj se pėrbėn ndonjė problem. Nėse ka argumente tė forta, nuk ka pse tė quhet "fantazi". Pėr mua ajo ėshtė legjendė... dhe po tė dinin pėrcjellėsit e saj, se ajo do shėrbejė pėr filan popull apo qytet pėr t'i dhėnė pretendime nacionaliste, do tentonin ta “lindnin” apo “vdisnin” Kadmin nė qytetet e tyre.

Kadmi me vėllezėrit kishte ardhur pėr tė gjetur motrėn, Evropėn e cila ishte rrėmbyer nga Zeusi, mendoj se bėhet fjalė pėr diēka tė humbur nga kėta, pra qė u ėshtė rrėmbyer nga “bijtė” e Zeusit, mundet tė bėhet fjalė dhe pėr territore dhe mė vonė ngjarja ėshtė kthyer nė legjendė me personazhe hyjnorė. Pastaj... nuk ju duket si familjare legjenda, tre vllezėr, njė motėr etj. etj.

Gruaja e Kadmit, Harmonia ishte vajzė e Afėrditės dhe e tė Marrit (Marsit), perėndi kėto krejtėsisht iliro-pellazge. Nuk mund ta kuptoj bashkimin e Kadmit me kėtė vajzė perėndish veēse duke qenė Kadmi vetė njė perėndi, ashtu siē dhe vdiq.

Fajtor pėr ngjarjen ėshtė Zeusi, i cili tėrhiqej nga femrat, por veprimtarinė (grabitjen e femrave) e tij ai nuk e ka shtyrė asnjėherė mė tepėr se atij qė ėshtė sot bregdeti lindor i Turqisė, aty ku dhe ishin qytetet pellazge. Lindja dhe perėndimi i asaj kohe kishin dy sisteme besimi tė ndryshme. Pra... Zeusi (apo ata qė besonin tek ai) ka marrė diēka... dhe nuk bėhet fjalė pėr njė vajzė.

Pastaj, emri i motrės sė tyre, nuk ka aspak lidhje me lindjen. Pėr mė tepėr fenikasit e vonshėm kanė patur koloni nė gjithė bregdetin e Afrikės veriore, Spanjės jugore etj., por jo nė bregdetin e Ballkanit, e ēuditshme kjo apo jo?!

Pėrmendja e emrit "fenikas" nė kėtė legjendė mendoj se ėshtė ose njė pėrkthim i keq, ose pėr efekt lehtėsie nga mbledhėsi i lashtė i legjendės.

Dhe pse do tė shkonte Kadmi tė vdiste 10 mijė kilometra larg vendlindjes sė tij?! Nuk ėshtė e ēuditshme kjo? Ata u varrosėn tė dy (bashkė me gruan Harmoninė) pranė qytetit Buthoe.

Mendoj se mbretėrinė e Kadmit duhet ta kėrkojmė nė Veri, ndėr ilirėt.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.2.2007, 17:26   4
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Me Kapedanin nuk po merrem meqė tema nuk ka tė bėjė me nacionalizėm e as me grekė e as me broēkulla tjera.

Kadmi ishte vėlla i Feniksit. Feniksi ishte stėrgjysh i fenikasve, sipas legjendės. Nėse fenikasit kishin prejardhje nga vėllai i Kadmit dmth se fenikasit jetuan mė vonė se Kadmi e Feniksi. Nėse Feniksi u largua nga vendi dhe shkoi themeloi Fenikinė, kjo dmth se Fenikia as qė akzistonte nė atė kohė, pra para se ai t'a themelojė.

E si erdhi Kadmi nga Fenikia? Legjenda po thotė se kėta tre vėllezėr nuk ishin nga Fenikia, por nė tė vėrtetė njėri prej tyre shkoi nė Feniki, vend ky qė deri atėherė nuk e kishte pasur kėtė emėr.

Nėse pretendojmė se kėta erdhėn nga Fenikia, vetėm pse njėri vėlla quhet Feniks, atėherė gjithashtu duhet tė pretendojmė se erdhėn nga Kilikia sepse njėri vėlla quhej Kiliks, por gjithashtu duhet tė pretendojmė se erdhėn nga Teba sepse njėri nga vėllezėrit ishte Kadmi?

Tė kuptohet njėherė e mirė, Fenikia nuk ishte vendi prej nga erdhėn, por pėrkundrazi ishte vendi ku shkoi (njėri vėlla).
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.2.2007, 17:48   5
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Citim:
Lidhjet e biotėve dhe tė tebėve me ilirėt

Aristidh Kola, "Arbėrorėt dhe prejardhja e grekėve"

Tė parėt nga helenėt e lashtė qė pretendonin tė kishin lidhje me ilirėt, ishin kryesisht tebėt dhe biotėt. Traditat e biotėve qė kanė tė bėjnė me kėtė, u studiuan nga Tukididi i cili thotė: "60 vjet pas marrjes sė Trojės, biotėt e sotėm tė shtyrė nga thesalėt, e braktisėn Arnin, zbritėn e u vendosėn nė njė vend qė sot quhet Bioti, ndėrsa mė parė Kadmidė".

D.m.th. Tukididi nuk referohet tek gojėdhanat e lashta tė tebėve qė tregonin se si Kadmi ndėrtoi Tebėn duke vrarė njė Kuēedėr dhe duke mbjellė dhėmbėt e saj nė tokė, nga tė cilat mbinė banorėt e parė, etj. I referohet njė kohe tė shkuar gjatė sė cilės njė popull vjen nga Epiri, pėr tė jetuar atje ku jetonin pasardhėsit e Kadmit. Por le tė shohim dhe traditat e lashta qė na kanė lėnė tebėt, tė cilat thonė se ata, ashtu si dhe biotėt, erdhėn nga Epiri Verior.

Miti thotė se babai i Kadmit, Agjinori, u largua nga Greqia dhe shkoi tė mbretėronte nė Feniks. Kur Diau (Zeusi) u shndėrrua nė dem dhe grabiti vajzėn e Agjinorit qė ishte dhe motra e Kadmit, Agjinori dėrgoi djemtė e tij qė ta kėrkojnė e tė mos kthehen pas pa tė. Kadmi u end mė kot, deri sa mori njė thėnie nga orakulli i Delfit qė thoshte se duhej tė ndalonte kėrkimin e sė motrės e tė ndiqte lopėn e parė qė do tė haste nė rrugė e sipėr dhe se aty ku ajo do tė ndalonte, tė ndėrtonte njė qytet. Qė tė mos e zgjasim, lopa ndaloi diku nė Biotinė e sotme dhe Kadmi ndėrtoi qytetin, tė cilit i dha emrin e tij. Por ngaqė nuk kishte banorė, vrau Kuēedrėn qė ruante Kroin e Arit (perėndisė sė luftės) dhe sipas kėshillės sė Athinės (perėndeshės sė diturisė), i mbolli dhėmbėt e kuēedrės prej nga lindėn njerėz. Kadmi mori pėr grua Harmoninė dhe djali i tij, Iliri, u bė krijuesi dhe prijėsi i Ilirisė. Shohim kėtu njė lidhje tė menjėhershme tė Tebės dhe Ilirisė, meqenėse njė tebas quhet prind i krijuesit tė Ilirisė.

Por dhe Kadmi, sipas gojėdhanės, nė pleqėri largohet nga Biotia dhe kthehet nė Iliri (nė atdheun e tij them unė) ku dhe vdes.

Pas shumė kohėsh rreth shekullit V-VI e.s. Stefan Bizantini nė veprėn e tij Εθνικά na siguron se deri asokohe ruhej nė Iliri legjenda e Kadmit dhe saktėsisht nė qytetin Buthoi, i cili u quajt kėshtu "sepse pėr tė shkuar nė Iliri Kadmi hipi mbi dy buaj dhe e ngjiti mė shpejt rrugėn qė tė ēon nė Iliri". Buthoi me sa duket do tė thotė "buaj".

Po ky autor na thotė se nė Buthoj, banorėt e qytetit, i treguan dhe varrin ku sipas traditave tė lashta tė tyre ishin varrosur Kadmi dhe Harmonia. Pra vėmė re mitet nė Iliri dhe Tebė dhe dallojmė diferencėn kohore dhe territoriale. Shohim jo vetėm njė lidhje tė Kadmit me Ilirinė por dhe birin e tij lindės tė ilirėve.

Ekziston dhe lumi Kadėm nė Epir, lumė qė lidhet me Thiamin (Kallamas), midis Buthoit dhe Dodonės. Por historianėt nuk duan njė lidhje tė tillė, ata kapen pas fjalės Feniks, ku u shpėrngul dhe mbretėroi babai i tij Agjinor dhe dogmatizojnė se Kadmi ėshtė... fenikas!! Para gjithė kėtyre fakteve qė provojnė lidhjen e Kadmit dhe tė tebėve me Ilirinė, sigurisht do tė qe krejt e paarsyeshme tė kapeshim pas prejardhjes sė tij fenikase, qė nuk pėrmendet as nga legjenda, megjithatė le tė pyesim: Emrat Agjinor, Europė dhe Kadėm i konsiderojnė gjė fenikase?

Midis Buthoit dhe Dodonės ndodhej njė qytet i madh i Feniksit "qyteti mė i pasur i kaonėve" siē thotė dhe Polibi. Feniksi d.m.th. gjendej pikėrisht nė ato vise ku sipas biotėve dhe ilirėve shkoi dhe pėrfundimisht vdiq Kadmi.

Fjala Feniks dhe fenikas nė kėtė rast nuk ėshtė e gjuhės fenikase, por njė emėrtim grek qė iu vihej qyteteve qė merreshin me ngjyrosjen dhe tregtinė e cohave.
Njė qendėr e tillė ishte dhe qyteti ilir i Feniksit, dhe duke qenė se kjo ishte njė veprimtari qė kryesisht por jo dhe ekskluzivisht kryenin fenikasit e famshėm detarė, shėrbeu si shkak qė helenėt t'i quanin kėta ilirė, fenikas.

Por le tė vazhdojmė. Pėrveē miteve tė Kadmit qė lidhen me Ilirinė dhe jo me Feniksin e Mesopotamisė, kemi dhe mitet e pasardhėsve (Επιγόνων), d.m.th. tė bijve tė tė famshėmve "shtatė kundėr Tebės", tė cilėt pėr tė hakmarrė disfatėn e prindėrve tė tyre, bėnė njė fushatė tė madhe pothuajse nė gjithė Peloponezin, kundėr Tebės dhe arritėn tė fitojnė. Tebasit sipas kėshillės sė profetit Tiresia u larguan nga Teba me prijės birin e Eteoklit, Laodamin dhe shkuan nė Iliri. Pasardhėsit e tyre qė u atdhesuan kėshtu nė Iliri, kthehen mė vonė nė Tebė, e ēlirojnė atė dhe shpallin mbret tė tebėve birin e Polinikut, Thersandrin. Ja pra, dhe njė version tjetėr mitologjik qė e lidh Biotinė me Ilirinė dhe mbėrrijmė kėshtu nė dėshminė historike tė Tukididit qė gjithashtu i quan biotėt emigrantė nga Epiri Verior.

Historianėt qė luajnė tė verbėrin mbi ato qė sapo parashtrova, ngulin kėmbė nė prejardhjen fenikase tė Kadmit dhe egjyptiane tė tebėve. Meqėnėse nė gjithė mitologjinė biote pėrmendet emri "Feniks", atėherė Biotia duhet tė lidhet patjetėr me fenikasit duke hedhur poshtė tė gjithė pjesėn tjetėr tė miteve qė thotė se tri breza tė tėrė biotėsh erdhėn nga Iliria, por problemi ėshtė si tė ndreqėsh atė, qė e do Tebėn (Θήβα "Thiva, sipas shqiptimit grek – sh.p.") tė jetė koloni egjyptiane! Dhe kjo tezė mbrohet me seriozitet tė madh, sepse Teba egjyptiane ekziston realisht dhe si rrjedhim kemi dhe rezistencė mė tė fortė. Pėr saktėsi ky qytet quhet Tepi ose Tep dhe faktikisht grekėt e pėrkthyen dhe e quajtėn Tebė 8.

Por mendoj se pėr tė lidhur dy gjėra nuk mjafton vetėm ngjashmėria nė emėrtim. Nevojiten dhe dokumente tė tjera. Fillimisht duhet tė kontrollojmė nėse pėrmenden ose jo nė mitologjinė greke raste tė ndonjė kolonie egjyptiane a ndonjė ngjarjeje tė tillė. Me hidhėrim shohim se kjo gjė nuk thuhet asgjėkund. Pėrkundrazi pėrmenden raste tė kolonive helene ose pellazge nė Afrikėn Veriore.

Diodor Siēiliani duke studiuar gojėdhanat qė thonė se gėrmat quheshin "fenikase", meqė Kadmi i solli nga Feniksi, por qė njėkohėsisht quheshin dhe "pellazge", arrin nė pėrfundimin se pellazgėt ishin popull mė i lashtė se fenikasit dhe faktikisht nuk pėrmendet ndonjė koloni fenikase ose egjyptiane nė Greqi. Gjithashtu ekziston dhe miti qė thotė se artisti i menēur Dedaliu shkoi nė Egjypt dhe faktikisht nė Memfidė ku ndėrtoi propilet e tempullit tė Hefestit. Gjithashtu iu mėsoi aq shumė gjėra tė reja egjyptianėve saqė u konsiderua si perėndi. Ky mit hedh poshtė teorinė e gabuar tė Diodorit mbi lashtėsine e egjyptianėve.

E fundja, egjyptianėt njihen pėr mjaft gjėra, por jo dhe pėr emigrim, gjė qė nuk ndodh me helenėt. Kam pėr tė bėrė njė hipotezė kėtu. Le tė supozojmė se dėshmitė egjyptiane realisht do tė thoshin se Dedaliu ishte egjyptian dhe papritmas tė shfaqej dhe miti helen qė tė pohonte se Dedaliu ishte grek atėherė sigurisht qė historianėt tanė do tė pėrpiqeshin qė tė tregonin se nuk ishte egjyptian. Kjo ndoshta ėshtė pasojė e bazės sė kėrkimit historik qė ėshtė vėnia nė diskutim, por kur diskutimi ėshtė rregull i njėanshėm atėherė krijohen kushte tė pėrshtatshme pėr nxjerrje pėrfundimesh tė gabuara.

Pra nuk kemi asnjė shenjė tė prezencės egjyptiane nė Greqi, populli egjyptian, vetėm emigrues nuk ishte, pėrkundrazi helenėt shkuan nė Egjypt ose pėr tė ndėrtuar koloni ose thjesht si vizitorė 9 (Herodoti, Platoni, etj.).


_______
8 - Kėshtu faraonin Shende e pėrkthyen nė Setheni, Shemerket nė Semepsi, Nemer-in nė Mini, por dhe Hocekefekemui nė... Voitho (Ndihmės).
9 - Ose si piratė (shih peripecitė e Pseudodisesė).
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.2.2007, 06:01   6
Kapedani
 
Ti mund tė mos e pranosh "nacionalizmin" e ksaj teorie...qė ėshtė krijuar pikėrisht pėr atė arsye...por pėr mua mbetet vetėm teori moderne e bazuar mbi nacionalizėm dhe me asnje fakt mbrojtės.

Sė pari, Aristidh Kola s'ėshtė ndonjė "historian" i vlefshėm.

Sė dyti, ato qė thot ai mė sipėr, nuk jan aspak tė sakta.

Lidhja midis Kadmin dhe Finikasve behet nga vet Greket ne njė kohė shumė pėrpara "nacionalizmit". Sic thash...ėshtė Straboni qe thot se Finikasit ishin vendosur nė Greqi me Kadmin nė krye. Atėhere si mund tė mohoet kjo e thėnė??

Straboni gjithashtu na informon se KISHTE koloni Egjyptjane ne Greqi. Egjyptjanėt pėrmenden si njė nga popujt pre-helen qė jetonin nė Greqi.

Qyteti Buthos...nuk ėshtė aspak afėr Epirit. Buthos ėshtė qytet ne Ilirinė e veriut...dhe jo Buthroti Kaon. Fjala "Buth" do tė thot "buall" nė Greqisht...dhe mbase ishte e njėjta fjalė dhe nė Iliri.

Sic thot dhe Kola...fjala "Finik" dhe emėrtimi i Foinikės Epirote...ka tė bėj me tregtine dhe jo me Finikasit. Atėhere s'ka asnjė lidhje dhe s'ka pse tė pėrmėndet.

Lidhjet qė bėn Kola midis Tebėve dhe Ilirve nuk tregon asgjė qė tė thot se Tebasit kishin ardhur nga Iliria ose ishin te lidhur me Ilirėt. Tebasit u shpėrngulėn nga qyteti i tyre dhe vajtėn nė Iliri. Para ksaj ngjarje...nuk ka sgjė qė ti lidhi tė dy. ėshtė vetėm teoria e Koles qė i lidh te dy si nje popull.

Sic thash pėrpara...sipas legjendės Agenori i kishte mėsuar dituritė e shkrimit dhe astronomisė nga Egjyptjanėt. Pra ai duhet te kish qėn diku nė afėrsi te Egjyptit...dhe vet Straboni, sic thash pėrpara, thekson se kishin ardhur qė andej.

Vėrtetimi qė kta ishin Finikas...ėshtė se emri i Harmonisė nė Shqipėri sot mbahet si "Finicka"...dmth "gruaja nga Finiksi".

Kadmiu dhe Harmonia ishin tė ardhur ne Iliri...po ashtu sic ishin tė ardhur nė Greqi.

Gjithashtu...pėr Ilirin, thuhet mė vonė nga Romakėt se ishte djali i Polifemit...dhe jo i Kadmiut.

ėshtė pak e cuditshme qė Kami qė solli shkrimin dhe astronominė nė Greqi...tė kishte ardhur nga Iliria...ku dituri tė tilla nuk ekzistonin deri disa shekuj mė vonė.

Kishte vetėm njė vėnd ku ekzistonin dituri tė tilla...Egjypti dhe Finika.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.2.2007, 15:40   7
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
T'i marrim ēėshtjet shtruar:

Nqs biseda shkon drejt historisė sė historianėve tė "vlefshėm", atėherė ēfarė po diskutojmė?! Historianėt "e vlefshėm" vlejnė pėr ata qė shikojnė "vlefshmėri" ad hominem, se rėndom s'pin ujė vlefshmėria si individ, por argumenti i sjellė, se pastaj duke u nisur nga kredencialet do pranonim dhe "kryqėzimet" e romakėve si ngjarje reale! Sot gjithēka i bie tė jetė shkruar nga historianėt "e vlefshėm"! Ne s'na mbetet gjė pėrveē se t'i gjunjėzohemi shkrimeve tė tyre dhe tė lėmė mėnjanė tėrė analizat mbi zakonet, traditat, arkeologjinė, gjuhėn dhe atė qė pėrgjithėsisht quhet fakt dhe jo opinion i shkruar, si ato tė Herodotit qė thotė "os mi dokei" (siē mė duket), por qė disa e marrin pėr fakt.

Straboni nė kalesėn nė fjalė thotė te "Gjeografiket", libri 7, kreu 7:

Citim:
p285 Book VII, Chapter 7

1 These alone, then, of all the tribes that are marked off by the Ister and by the Illyrian and Thracian mountains, deserve to be mentioned, occupying as they do the whole of the Adriatic seaboard beginning at the recess, and also the seaboard that is called "the left parts of the Pontus," and extends from the Ister River as far as Byzantium. But there remain to be described the southerly parts of the aforesaid387 mountainous country and next thereafter the districts that are situated below them, among which are both Greece and the adjacent barbarian country as far as the mountains. Now Hecataeus of Miletus says of the Peloponnesus that before the time of the Greeks it was inhabited by barbarians. Yet one might say that in the ancient p287times the whole of Greece was a settlement of barbarians, if one reasons from the traditions themselves: Pelops388 brought over peoples389 from Phrygia to the Peloponnesus that received its name from him; and Danaüs390 from Egypt; whereas the Dryopes, the Caucones, the Pelasgi, the Leleges, and other such peoples, apportioned among themselves the parts that are inside the isthmus — and also the parts outside, for Attica was once held by the Thracians who came with Eumolpus,391 Daulis in Phocis by Tereus,392 Cadmeia393 by the Phoenicians who came with Cadmus, and Boeotia itself by the Aones and Temmices and Hyantes. According to Pindar,394 there was a time when the Boeotian tribe was called "Syes."395 Moreover, the barbarian origin of some is indicated by their names — Cecrops, Codrus, Aļclus, Cothus, Drymas, and Crinacus. And even to the present day the Thracians, Illyrians, and Epeirotes live on the flanks of the Greeks (though this was still more the case formerly than now); indeed most of the country that at the present time is indisputably Greece is held by the barbarians — Macedonia and certain parts of Thessaly by the Thracians, and the parts above Acarnania and p289Aetolia by the Thesproti, the Cassopaei, the Amphilochi, the Molossi, and the Athamanes — Epeirotic tribes.

http://penelope.uchicago.edu/Thayer/...trabo/7G*.html
Po gjete ndonjė fis jopellazg aty... (veē opinioneve tė mėpasme).

Madje kur flet pėr "fenikasit" dhe Kadmin ėshtė duke e radhitur mes trakasve dhe ilirėve, po tė shohėsh kontekstin. Ēfarė kolonish "barbare" do kishte tjetėr nė mes tė Greqisė?! Pėrveē kėsaj kėto thėnie siē e sheh janė thjesht "thėnie", duke referuar referues qė referojnė. Sidomos nė fund kur thotė se po jep opinion duke parė nga emrat qė janė: Kodri, Ekli, Koti, Dryma dhe Krinaku...

Duhet bėrė dallim i qartė se kėtu autori pavarėsisht se mbėshtet mendimin e pėrgjithshėm se trakasit dhe ilirėt popullonin mė parė tėrė atė qė nė kohėn e tij ishte tani Greqi, ai po shpreh opinion tė vetin, nuk po fakton... Ku ndryshon ky nga Kola "i pavlefshėm"? Straboni ka shkruar nė kohė tė Romės, pėr ngjarje tė parahistorisė. Pra tė flasėsh pėr "vlefshmėri" historianėsh nė parahistori ėshtė pak komike. Tė gjithė me tė dėgjuar e kanė. Analiza etnologjike e ka kėtu fjalėn dhe jo "historia".

~

Mua mė ha ai krimbi i kėsaj racės aziatike tė supozuar "fenikase": Nga e mori emrin dhe pėr ēfarė pėrdorej mė parė ky term nė gjuhėn prej nga u mor. A mos ėshtė emri "fenik" njė emėr qė iu dha mė vonė popujve tė caktuar, por qė nė mitologjinė pellazge kishte tjetėr kuptim, apo tė paktėn nuk lidhej aspak me ato popullsi? Sidomos kur kemi tė bėjmė me njė popull fantazėm si "fenikasit" nga Azia, qė erdhėn me anije kozmike, i dhanė shkronjat pellazgėve dhe pastaj u zhdukėn pa lėnė as gjurmė as gjė, pos ca shkėlyerjesh e tėrheqjesh prej flokėsh interpretimesh tė historianėve tė sotėm pėr tė sjellė popullsitė izraelite nė horizontin e historisė sė lashtė.

Mė bren mendimi se fjala "fenikas" kur flasim pėr tė nė kohėn e mitit, nuk tregon ndonjė popull "tjetėr" nga ai pellazg, sepse miti flet pėr pellazgė... mitologjia ėshtė pellazge dhe trojet ku ndodhin ngjarjet janė po pellazge. Nuk shoh "tė tjerė" nė figurė. "Tė tjerėt" ashtu si dhe emri "Azia" ishin emra tė mitologjisė pellazge qė shumė mė vonė iu pėrveshėn popujve tė rinj qė u hasėn nė zona tė ndryshme. Por emri i paradaton kėta popuj.

Si tė themi ne sot se "indianėt" e Amerikės ishin faktikisht indianėt! Po i njėjti gabim historik.

Fjala fenikas ėshtė e koklavitur dhe e keqpėrdorur qė nė lashtėsi, kjo nuk tregonte kombėsi e pėrkatėsi fisnore, por profesion. Dhe si e tillė ėshtė pėrdorur fillimisht. Vetėm nė fund tė klasicizmit kjo tregonte tashmė vetėm popullsi aziatike tė Lindjes sė Mesme, sepse vetėm kėta kishin mbetur tė merreshin asokohe me tregtinė e cohave. Unė sfidoj gjithkėnd tė na tregojė pa ia kėputur me "kėshtu thonė tė gjithė" apo "dihet", se ē'ishin nė tė vėrtetė kėta "fenikasit" (e kohės sė Kadmit) racialisht, sepse e vetmja gjė qė dijmė nga ata qė supozohet se paskan "shpikur shkrimin" ėshtė se ishin "detarė tė mirė" dhe se "bėnin tregti dhe shpikėn shkrimin". Po pastaj? I pėrpiu dheu? Ku ėshtė gjuha me tė cilėn shkonte bashkė ky shkrim?

Nga krahu tjetėr: Ē'dreqin donte njė fenikas si Kadmi duke u sqaruar orė e minutė me perėnditė pellazge, duke u kėshilluar me ata tė Delfit, duke sunduar pa vramendje nė troje tė gadishullit trako-ilir, dhe nė fund tė jetės... kur ēdo njeri kthehet tė vdesė i nderuar dhe i respektuar nė... vendin e tij... siē ėshtė kudo zakoni, ēfarė bėn Kadmi dhe Harmonia? Shkojnė dhe e pėrfundojnė jetėn e tyre nė... Iliri... ku shndėrrohen nė gjarpėrinj (hyj pellzagė) dhe mbeten tė nderuar e respektuar!

Pėrveē kėsaj fjalės "fenikas" unė nuk shoh pikė lidhjeje tė Kadmit me ndonjė Fenik tė Azisė, pėr tė cilėt i ngatėrrojnė shumė mė vonė historianėt. Ku ka pas noiherė "ushtri fenikase"? Dhe qė tė vinte me kolonizu?! Se qė tė vish tė udhėheqėsh mes cilido populli, morpo qoftė dhe pėr t'i dhėnė shkrim e kėndim, nė cilindo mijėvjeēar qofsh, dhe vetė zot tė jesh duhet tė vish me njė ushtri... E tash, cila ushtri ėshtė pėrmendur me ndonjė mit pellazg (apo nė cilindo mit fqinj) tė ketė ardhur pėr tė kryer tė tilla sende nė gadishull? Sidomos mes trakėve e ilirėve, sepse pėr atė kohė po flasim, pra kur "Greqia" ishte e gjitha barbare...

Nuk tė duket se mitologjia pellazge (apo dhe kundėrshtare) do ruante kėtė luftė heroike qė do ishte bėrė? Apo dolėn pellazgėt dhe pranuan tė huajt me duar hapur, ndėrkohė qė nė gjithė mitet e tjera tė thyjnė kafkėn? Sikur shkon dhe kjo nga ana e asaj se nė fakt Kadmi ishte i njė race me ta, ndaj dhe s'kishte ndonjė nevojė pėr ushtri... se buronte nga brenda...

~

Pėr astronominė, vetė, mė duket fyese ideja qė vetėm egjyptianėt merrkėshin vesh nga yjet, kur nė shqip vetė fjala pėr hyjin nė mos tjetėr tregon se ēfarė funksioni kishte hylli nė tė vėrtetė duke zbythur ēdo interpretim fetar (pa pėrmendur kėtu emėrtimet si Kashta e Kumtrit dhe disa mė tė ēuditshme). Fakti qė ne kemi humbur dijen, nuk ėshtė ndonjė gjėmė e papėrfytyrueshme! Njerėzit kujtojnė sikur astronominė e dinin tė gjithė, se populli shkonte nė shkolla dhe bėnte "Dituri natyre"...

Njė, a dy, pėr qytet ishin dijetarėt e shkretė. Vrisje ata, vidhje dhe gjetjet, dhe vate astronomia e cilado nomķ e logjķ tjetėr. S'ka pse bėhet ēudi. Leka thuhet bėnte shėtitje nėndet, e ka dhe skica ku ky ndodhej brenda sferash qelqi nėn ujė duke vrojtuar peshqit. Po ja "nėndetėset" mezi u krijuan 2 shekuj para nesh. Pra ka gjėra qė nuk diheshin nga masat. Mos harro se shkrimi ishte pėr kastėn e dijetarit, e"tė kultivuarit", e mendimtarit dhe e parashikuesit, a e parathėnėsit (priftit), jo pėr ēdo katunar. Mė vonė kjo u zgjerua kuptohet, pėr tė pėrfshirė artet, qė sidoqoftė mbetėn po me atė kastė. Ėshtė nė pėrgjithėsi problematike kur njerėzit mendojnė se tė lashtėt mendonin si ne nga ana sociologjike. Niēja ka vėrejt diēka kur thotė se njė nga gabimet e humanistėve ka qenė se vunė kėdo tė shkruajė e tė lexojė duke shkatėrruar vetė cilėsinė e shkrimit dhe tė kėndimit, dhe se ndėrkaq duhej ndjekur doemos rruga e "tė lashtėve", qė ia jepnin kėto dije atij qė kishte prirje t'i kėrkonte, apo t'i kuptonte dhe jo masės. Ndaj dhe dija qe e kufizuar nė kastė.

Mund tė katandiset ca monotone, por amfiteatret e Ilirisė, kush i frekuentonte, se ato tė shkretat janė gjetur deri lart nė Austri. Ēfarė gjuhe flisnin a shkruanin poetėt dhe aktorėt e teatreve ndaj popullsisė ilire tė kėtyre trevave? Apo kishin mėsuar greqisht populli ndėrkohė qė as mbretėrit, me sa shohim historikisht, nuk dinin ta flisnin? I mbanin mend pėrmendėsh veprat mijėravargėshe kėta, apo detyroheshin t'i shkruanin diku?! Tė tilla pyetje tė thjeshta logjike mund tė prodhoj tėrė ditėn, miku im. Tė pranosh dogma historike ėshtė njėsoj si tė pranosh dogma fetare, por dogmat nuk i qėndrojnė dot as pyetjeve tė thjeshta si kėto

P.sh. pėr faktin se nuk ėshtė gjetur gjė nė Iliri, mund tė them se pėr territorin e Shqipėrisė, pėr tė cilin pėrgjigjemi ne si shqiptarė (se se ē'gjehet nėpėr fqinjė nuk e dimė a botohen, a jo), s'janė bėrė gėrmime fare. Ke p.sh. qytetin e Durrėsit dhe tė Elbasanit qė janė betonuar krejt mbi qytetet e lashta. Ku pret tė gjindet noigjė? Antigonea dhe disa pika tė tjera (pėrveē atyre vendndodhjen e tė cilave e kanė marrė ca fshatarė me vete nė varr) janė tė pagėrmuara. Nė Maqedoni bariu ecte me qen majė malit dhe gjeti kėshtjellė "tė harruar" arbėro-ilire, me shtresėzime disa periudhash. Si e kishin "harruar" kėtė? Pa qenė e mbuluar fare dmth. nė sy tė lirė. Themelet nė mes tė Tiranės, krah Akademisė, na dalin tani se qenkan 3 metra tė gjera me ndėrtim guror p.e.s. mbi tė cilat ėshtė ndėrtuar disa herė. Eh, arkeologjia tek ne, jo vetėm qė s'ka thėnė fjalėn e fundit, po ende nuk ka nisur.

Shpresojmė tė rrijė dhe pak kohė kėshtu derisa tė krijohet shtet ligjor, sepse ndryshe, gjithė gjetjet nė Shqipėri do dalin me pasaportė greke, pas njė kohe dymujore, nė muzetė e Athinės dhe tė Patrės siē ndodh kėtu e 17 vjet (jo vetėm tek ne po dhe nė Bullgari).
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.2.2007, 17:39   8
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Citim:
Mua mė ha ai krimbi i kėsaj racės aziatike tė supozuar "fenikase": Nga e mori emrin dhe pėr ēfarė pėrdorej mė parė ky term nė gjuhėn prej nga u mor. A mos ėshtė emri "fenik" njė emėr qė iu dha mė vonė popujve tė caktuar, por qė nė mitologjinė pellazge kishte tjetėr kuptim, apo tė paktėn nuk lidhej aspak me ato popullsi?
Helenėt mundoheshin tė quanin "fenikase" njė popullsi qė veten e quante "populli i Kanaanit". Kėshtu mund tė quhet kanaane, por jo fenikase. Dhe s'ka lidhje me fenikėt e pellazgėve.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 16.2.2007, 18:12   9
kalimtar/e
 
A mund tė sugjeroj diēka! Qė tė biem dakort mbi mėnyrėn se si e marrim informacionin pėr temėn. T'i mbledhim tėrė autorėt e lashtė qė kanė shkruar pėr kėtė ēėshtje, t'i analizojmė dhe tė arrijmė vetė nė disa pėrfundime.

P.s. Kapedan tė thuash se vetėm nė Egjipt e Feniki pėrdorej shkrimi dhe astronomia do tė thotė se ti nuk pranon diskutimin dhe qė po trasmeton teksualisht produktet gjysmake tė Discovery e History Channel... Po interpretimin?! Ti kėmbėngul shumė tek historia e autorit; Bėj dhe interpretim! "E ka shkrujt vetė Straboni, apo Stefan Bizantini" - po as kjo nuk do tė thotė se ata nuk gabojnė...
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 22.11.2007, 11:48   10
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Pika e parė e problemit ka tė bėjė me logjikėn. Unė shtroj pyetjen se si vėllau i Kadmit, Feniksi u largua nga Fenikia dhe shkoi nė Feniki ku themeloi Fenikinė.
Duket absurde edhepse kėshtu thotė legjenda.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.12.2007, 16:44   11
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Pėrfundimi logjik do tė ishte qė kemi njė Fenik tė dytė qė po themelohet, koloni e tė parit dhe mbase nė tjetėr kontinent (p.sh. Amsterdami -> Amsterdami i Ri, Jorku -> Jorku i Ri, etj). Lėvizja ėshtė nga veriu drejt jugut. Madje kjo do tė shpjegonte dhe pse Kadmi nė vdekje "u kthye" andej nga erdhi, pra drejt veriut, nė Iliri, dhe pas vdekjes u shndėrrua nė perėndi (gjarpėr/bollė/hyjni ilire). Mjerė ata qė s'njohin arketipat e kombit tė vet.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 20.12.2007, 00:33   12
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Nė gjuhėn shqipe, KADHĖM-KADHĖMI qenka njė lloj vegle pėr tė prerė shkurre, nuk di se a ėshtė tamam fjalė shqipe a huazim.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.4.2008, 13:26   13
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
1. Agenori u tha bijve tė tij, asesi tė mos ktheheshin pa e gjetur motrėn.

2. Kiliksi u vendos nė Anatolinė jugore ku themeloi Kilikinė, ndėrsa Feniksi pak mė nė jug themeloi Fenikinė

Konkluzioni: Feniksi shkoi nė Feniki, njė vend ku nuk kishte qenė asnjėherė, dhe nuk u kthye asnjėherė nė vendin e tij tė mėparshėm, sipas kėshillės sė tė atit.

Kėtu shihet qartė Kadmi me njė plis nė kokė:

Emri:  cadmus.gif
Shikimet: 1812
Madhėsia:  29,2 KB

Legjenda e Kadmit ėshtė e rėndėsishme po tė lidhet me historinė, ngaqė burimet e shfrytėzueshme nuk mungojnė.

Lufta e Trojės u zhvillua sipas Eratostenit mė 1184, sipas Herodotit mė 1250, dhe sipas Durit nga Samosi mė 1334. Data e fundit duket mjaft e shmangur nga dy tė parat.

Duke hulumtuar datėn e luftės sė Trojės nė bazė tė gjeneratave pas Eneut, kemi themelimin e Romės mė 753, dhe nga Eneu tek Romuli kanė kaluar 15 gjenerata, nėse marrim njė gjeneratė baras me 30 vite, data e luftės sė Trojės na del rreth 1200.

Nė gjeneratėn e luftėtarėve tė Trojės mė 1200 kemi: bijtė e Tezeut, Odiseun, Akilin, Ajaksin,

Njė gjeneratė para luftės sė Trojės, mė 1230 kemi etėrit e tyre: Tezeun, Laertin, Peleun, Telamonin, dhe po nė kėtė gjeneratė jetoi edhe Minosi, bir i Europės por Minosi duhet tė jetė njė gjeneratė para Tezeut, ngaqė ishte mjaft i vjetėr kur Tezeu ēliroi Athinėn nga haraēi kretan.

Kėshtu, dy gjenerata para luftės sė Trojės mė 1260 jetuan: Minosi, Radamanthi, pastaj i biri i Kadmit, Iliri.

Kėshtu mund tė radhisim gjenealogjinė sė bashku me datat kur personi ishte i rritur:

1. Agenori - 1320
2. Kadmi, Kiliksi, Feniksi, - 1290
3. Iliri - 1260
4. Dymbėdhjetė djemtė e vajzat e Ilirit, tė parėt e fiseve ilire - 1230

Koha e Kadmit me vėllezėr, pėrfshihet nė periudhėn e vendosjes sė danubianėve nėpėr trojet jugore italo-ballkanike, ku zhvilluan kulturėn terramare, kulturė qė bazohej nė bronz.

Nė kėtė mėnyrė mund tė arsyetohet emri Kiliks, qė na del i ngjashėm me Kalk (bakėr, bronz), poashtu emri Kadhėm, vegėl bujqėsore pėr tė hapur pyjet, qė tė mbillen me drith, si dhe emri Feniks, qė ka tė bėjė me prodhimin e cohėve. Kjo e fundit madje del mjaft e qartė, kur shohim Kadmin me plis nė kokė.

Gjatė kėsaj kohe, si dhe pas kėsaj pėr njė kohė tė gjatė ka pasur dyndje ilirėsh nėpėr Azi dhe Egjipt, ndėr tė cilėt njihen edhe "popujt e detit" qė meritojnė t'a kenė njė temė mė vete.

Kemi pastaj edhe njė ngjashmėri tė madhe mes disa motiveve biblike dhe atyre helene, e qė poashtu meriton tė flitet pėr kėto nė njė temė tė veēantė.

Nga ana tjetėr kemi fise dinarike nė bjeshkėt e Persisė qė pretendojnė se kanė ardhur nga rajoni i Libanit tė sotėm (Fenikia e lashtė), e qė mund tė jetė dhe vazhdim i asaj shpėrngulje tė hershme.

Ndryshe nuk mund tė shpjegohet prania e syve tė gjelbėr gjithandej nėpėr rajonet e Lindjes sė Afėrme e tė Mesme.

Ndėrsa Herodoti e vendos kohėn e Kadmit shumė mė herėt:

Citim:
the Dionysus who was called the son of Semele, daughter of Cadmus, was about sixteen hundred years before my time,

http://www.perseus.tufts.edu/cgi-bin...t=;loc=2.144.1
Pra dikund rreth viteve 2000 p.e.s. e qė pėrsėri mund tė lidhet me dyndjet e danubianėve, qė kanė filluar shumė herėt. Pėrdorimi i bronzit tek ilirėt ka filluar qysh nė vitet 3000.

T'a shqyrtojmė njėherė, se cila mund tė jetė koha kur ka jetuar Kadmi: vitet 1300 apo 2000 p.e.s. ?

Sa pėr ato qė thonė, se astronomia rrjedh nga Egjipti, mund tė bėjmė njė krahasim tė vogėl rreth astronomisė qė u zhvillua nė Egjipt dhe asaj tė pellazgėve nė kohėn e Kadmit.

Kėtu ėshtė njė referencė, se si egjiptianėt i pėrfytyronin planetėt rreth shekujve 20-16 p.e.s:

Citim:
Planets From as early as the Middle Kingdom, the Egyptians recognised five of the planets: Jupiter ("Horus who limits two lands"), Mars ("Horus of the horizon", or "Horus the red"), Mercury (Sebegu, a god associated with Seth), Saturn ("Horus, bull of the sky") and Venus ("the one who crosses", or "god of the morning"). The Egyptians portrayed the planets as deities sailing across the heavens in barques, and they were known as the "stars that know no rest".

http://www.egyptologyonline.com/astronomy.htm
Ndėrsa pellazgėt nė kohėn e Kadmit kishin njė pėrfytyrim krejt tjetėr:

Citim:
The sun in the middle

The gates of Thebes were dedicated to the following celestial bodies: the first to the Moon, the second to Hermes (Mercury), the third to Aphrodite (Venus), the fourth, for being in the middle of the planets, to Helius (Sun), the fifth to Ares (Mars), the sixth to Zeus (Jupiter), and the seventh to Cronos (Saturn). For Cadmus considered the sun to be in the middle, whereas a couple of millennia after him some thought that not the sun but the earth was in the middle, and yet others coming after them thought again, as Cadmus did, that the sun is in the middle.

http://homepage.mac.com/cparada/GML/Cadmus.html
Nė mes astronomisė egjiptiane dhe asaj pellazge ka kėto ndryshime:

1. Egjiptianėt njihnin 5 planetė, kurse pellazgėt njihnin 7 sosh, ngaqė shtonin kėtu edhe diellin e hėnėn.
2. Egjiptianėt kishin kėtė renditje: Jupiter-Mars-Merkur-Saturn-Venus, ndėrsa pellazgėt Hėnė-Merkur-Afėrditė-Diell-Mars-Jupiter-Saturn.

Kjo do tė thotė qė pellazgėt dhe egjiptianėt kanė zhvilluar astronominė paralelisht, nė mėnyrė tė pavarur nga njėri tjetri, edhepse mund tė ketė pasur marrje-dhėnie, por qė nuk kanė ndikuar nė ndryshime thelbėsore.

Njė gjė tjetėr me rėndėsi tek miti i themelimit tė Thebės ėshtė "Dielli nė mes".

Sė pari kjo tregon kultin e diellit i pėrhapur si kult qendror vetėm tek raca jonė. Sė dyti, thotė qė Kadmi mendonte se Dielli ishte nė mes tė planetėve dhe jo toka, qė do tė thotė se pellazgėt e hershėm mbėshtesnin sistemin heliocentrik mijėra vite pėrpara Nikolla Kopernikut.

Kjo nuk ėshtė e ēuditshme, pėrderisa Dielli quhej Hyll, ngaqė pellazgėt e dinin se Dielli ėshtė njė yll si gjithė yjet tjerė.

Poashtu superioriteti i pellazgėve nė njohuritė astronomike shihet edhe tek renditja e planetėve qė me pėrjashtim tė Diellit dhe Hėnės, kėto tjerat kanė tė njėjtėn renditje sikur ėshtė e ditur nė ditėt e sotme nga shkenca moderne.

Citim:
Eye color is usually dark brown, but the usual minority of mixed eyes is characteristic, and is especially marked among the Lurs.
In addition to the Bakhtiari, there are small enclaves of brachycephalic peoples in Iran, particularly in the cities, but the population as a whole is long-headed. Persian brachycephaly may have been derived from two sources, from the Alpines and Armenoids to the north, and from the Baluchis to the south. The Bakhtiari say that their ancestors came from the Lebanon country in Syria.

http://www.friendsofsabbath.org/Furt...hapter-XI4.htm
Karlton Kuni flet pėr njė popull nė Persi, nė malet e Zagrosit, qė kanė mė tepėr pigment tė bardhė sesa persianėt tjerė. Kėta janė Lurėt. Nė grupin e Lurėve, njė degė mė vete janė Baktiarėt, tė cilėt dallohen nga brakiqefalia-dinaricizmi i tyre dhe sipas legjendės ata kanė ardhur nga Libani ose Siria.

Njė legjendė tjetėr thotė se Lurėt, ekzistojnė si popull qė nga kohėt mė tė lashta.

http://www.farhangsara.com/bakhtiari_history.htm

Lurėt pra duhet tė jenė kolonėt e Fenikisė, stėrnipėrit e Feniksit pellazg. Siē e thotė edhe Herodoti, "fenikasit" erdhėn nga Bregdeti etiopik, pra ėshtė fjala pėr fisin semitik qė erdhi aty mė vonė, njė pjesė e vendasėve pellazgė janė vrarė gjatė pushtimit, njė pjesė kanė ikur, dhe pjesa e mbetur janė asimiluar siē ndodh rėndom nėpėr luftėra.

Tė ikurit duhet tė jenė Lurėt-Baktiarėt e malit Zagros. Ndoshta edhe vetė Zagrosi ėshtė quajtur sipas perėndisė Dionis Zagreu.

Ka dhe njė fakt interesant nga Plini Plaku:

Citim:
(210) Fakti qė shkronjat e lashta greke ishin njėlloj sikurse kėto tė sotmet latine, mund tė vėrtetohet nga njė mbishkrim bronzi nė faltoren e Delfit, qė mund tė shihet edhe sot nė Palatin. I ėshtė dedikuar Athenės dhe mban kėtė shkrim: Nausikrates, dedikuar vajzės sė Zeusit...

http://books.google.com/books?id=vrP...=6#PPA10  5,M1
Po i njėjti autor nė tė njėjtėn libėr, vetėm ca rreshta mė poshtė, thotė se nė Latium shkrimin e sollėn pellazgėt.

Faktet pra na thonė qė shqiptarėt e sotėm shkruajnė pak a shumė njėlloj sikurse pellazgėt dhe se shkrimi grek rrjedh nga ai "latin" faktikisht ilir dhe jo e kundėrta.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.7.2009, 15:07   14
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Mjaft e ēuditshme mė duket qė nė mitologjinė fenikase nuk pėrmendet kurrėfarė mbreti Agenor, edhepse do tė duhej t'a kishin si njė hero tė tyre, po tė ishte ashtu si thonė kėta mbrojtėsit e tezės semitike.

Skylaxi pėrmend edhe njė fis enkelejsh tek Rizoni i Malit tė Zi, ndėrsa Budva e sotme quhej Buthoe nė atė kohė.

Citim:
Illyriorum gens Enchelei sunt, qui post (amnem) Rhizonem sunt.
Ndoshta ka pasur ndonjė shpėrngulje Mal i Zi > Epir ose anasjelltas.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 2.11.2009, 04:06   15
Zymtterr
anėtar/e
 
Zymtterr
 
Anėtarėsuar: 6.2008
Duke u vėrdallosur nėpėr harta tė vjetra shof kėtė ktu:(afrohu mbi gėrmėn R tė greece)

Kjo mbase nuk do tė thotė asgjė, gjithsesi duhet tė shqyrtohet kjo puna e Kadmit, sepse dhe unė mendoj se ky tani, vjen nga anė e botės, bėhet mbret nė Iliri dhe vdes po aty, ku asnjėherė mė parė dhe mė vonė nuk ishte parė qė tė pritej njė mbret i 'huaj', pastaj pse do shkonte ti jepte gėrmat grekve, nuk kishte barbarė aty ky ti dritėllonte.. pyetje mbi pyetje...

Ndryshuar sė fundmi nga mesdimr : 3.11.2009 nė 12:24. Arsyeja: + hartė, shėnime

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.11.2009, 11:54   16
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001
Bėra dhe theksimet me tė verdhė e tė blertė nė hartėn sipėr. Pika e blertė majtas ėshtė vendndodhja e Finiqit sot.

(Interesant dhe keqshqiptimi i Ēamėrisė si Chimera (pa pėrmend idiotllėqet e mėvonshme kishtare). Na tregon pa dashje se si punonte truri i pedantėve greqisht/latinisht-shkruajtės kur dėgjonin fjalė qė s'ia kapte mirė veshi. Polibi a Ptolemeu, nuk mė kujtohet mirė, e pėrmend shprehimisht se emrat e qyteteve ilire ishin tė vėshtira pėr librarishtet, kėshtu qė procesi normal ishte transkriptim, pėrveshje emri tė ngjashėm dhe pėrkthim ku e si tė mundeshin. Pra nė gjithė rastet kemi degradim nga burimi.)
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 3.11.2009, 13:02   17
Kandhaon
anėtar/e
 
Kandhaon
 
Anėtarėsuar: 8.2006
Vendndodhja: Nė breshta, mes bredhave,
Dmth Himara dhe Ēamėria e njėjta gjė.
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.10.2012, 23:20   18
rrėqebull
anėtar/e
 
rrėqebull
 
Anėtarėsuar: 2.2012
Fjalshpėniet(citimet) e mėposhtme janė tė gjitha tė marra nga http://www.geocities.ws/protoillyrian/ila_varta.html

Pėr sa mė pėrket, njė nga pėrmbledhjet mė tė mira qė kam hasur ndonjėherė nėpėr rrjet, pavarėsisht faktit qė nuk pajtohem me tė gjitha ato qė thuhen aty. Por ka njė pastėrti tė rrallė nga gjithė lloshi "greko-centrist" dhe njė cilėsi shumė tė lart shtjelluse, interpretuse.

Do fjalshpié tė gjitha ato qė mė duken me vlerė pėr shoshitje tė mėtejshme ose qė japin njė kėndvėshtrim udhėēelės, jo vetėm aty ku flet pėr Kadmin.
Tė gjitha ato qė kam theksuar me tė verdhė janė ato me tė cilat pajtohem plotėsisht, dhe qė mendoj duhen marrė si themel pėr shtjellim tė mėtejshėm tė legjendės sė Kadmit, dhe jovetėm. Mė tej do sjell edhe disa materiale nė mbėshtetje dhe nė plotėsim tė kėtyre theksimeve.

Citim:
Grecian commerce allowed a rather peaceful coexistence of Illyrians and Greeks. Although minor scuffles were recorded during the course of history, Illyrians and Greeks exchanged not only goods but above all ideas, forms of worship and the alphabet. So powerful was the Illyrian cycle of Ilion that Greeks even changed their name into Helens. However, those isolated Illyrian tribes deep into hinterland shared with the Thracian tribes the custom of tattooing their bodies and of offering human sacrifices; (Comp. Grote, Hist. of Greece, vol. iv. pp. 1-10, and. the authorities quoted there; to which may be added, Wilkinson, Dalmatia and Montenegro, vol. i. pp. 38-42; J. F. Neigebaur, Die Sudslaven, Leipzig, 1851; Niebuhr, Lect. on Ethnog. and Geog. vol. i. pp. 297-314; Smyth, The Mediterranean, pp. 40-45 ; Hahn, Albanesische Studien, Wien, 1854.)

Citim:
Greek writers mixed mythology, fiction with the real conflict between Hittites and Achaeans in Anatolia
Citim:
Why is Odysseus a translation of Adapa and the South Wind?

The flood stories are only an aspect of the destruction of mankind. What all myths have in common is the blame on a specific taboo: a sacred fruit, animal, fish, insect, bird. Myths that blame a mischievous man (matriarchal myths) or an evil woman (patriarchal myths) are relatively new in comparison to myths that attribute the destruction of mankind of wicked animals.
Primitive people, the hunter gatherers, regardless of culture and origin believed that their ancestors were initially gods more exactly animal gods. Death was a violent and meaningless end of warriors in battle, of women during childbirth. Archeological evidence shows that ancient people didn't even experience aging as they died of cold, hunger, disease or strife among competing tribes. Elders became tribal leaders by default as there were so few of old people left.
When primitive humans learned to store food and avoid famine during cold winters or dry summers, the life expectancy increased significantly. A new conflict of the young ruling class became evident. The fierce competition between female and male tribal leaders shaped two parallel tribal structuring. Because of large number of male fatalities during constant wars between the tribes, matriarchy was the initial form of the tribal culture. However, there were embryonic societies where men - usually warriors were the ruling class.
The conflict between men and women became slowly the constant nuisance of the primitive world order. This quarrel between matriarchal and patriarchal tribes seemed to have no end. It affected language and myth. It divided people into classes, into masters and slaves.



Early religions blamed men and women for the destruction of mankind, the provocation of the gods, the descent of death on earth. The weapons of the angry gods would be fire, plague, stones from heaven (meteors) not necessarily flood. However, to early agriculturists who planted crops in the fertile soil along of the rivers, flood was the most devastating event of the year since it caused mass starvation.
Citim:
Babylonians and later Greeks could not grasp the meaning of the myth. Adapa (Babylonians) and Odysseus (Greeks) received the gift of wisdom in exchange to immortality. Other Greek ancestors would trade their immortality for other rewards.

Paris received the most beautiful woman on earth in exchange to immortality. Heracles gained extreme strength in exchange to immortality. Achilles possessed fantastic speed and fame in exchange to immortality.



It was men and only egoist men who were blamed for brining death to mankind. The blame on men is the guilt complex born in a matriarchal order. Sumerians borrowed the blame complex from an earlier matriarchal society in the fertile crescent. Archeology has revealed that Indo Europeans harvested wheat and barley in southern Europe several thousand years before Sumerians.
The retreating ice sheets after the last ice age had left a soil very rich in minerals. Hence Southern Europe was the ideal place for farming after the ice age.
Citim:
Illyrians had invented a specific geometric writing system several thousand years before Sumerians. The small statuettes found in Illyrian settlements are all variants of the mother goddess with ballooning breasts and genitals.
Greeks also borrowed their tales from indigenous Europeans whose myths claimed that Heracles and Paris were pursued and punished by a goddess Hera (from Hittite Arinna 'of eagle'), a sun goddess. These ancestral men were blamed for brining death to mankind. Those myths were the product of the oldest matriarchal society.



Citim:
Matriarchy was a religious victory of the female priestly class. The mother goddess, the woman chief of the tribe argued that the woman's menstrual cycle was identical to the moon's cycle. Female priests created a calendar based on the position of the moon during a month. The moon calendar is the oldest form of astronomy and religion combined. Matriarchy allowed the bloom of primitive numeric system. Early European and Semitic people based their numeric system on number 20. Modern Albanians still use the vigesimal numeric system of ancient Illyrians.
Citim:
Here Manu, his family, and the seven sages remained. Until the water had subside and they could safely return. The human race sprang from Manu and his family, the survivors of the great flood. Manu had nine sons [number nine + one in PIE religion], the eldest of whom was hermaphrodite - hence known by a dual name Ila and Il. From this son arose the two main lines of royal descent, the Solar dynasty (Suryavamsha) [Albanian Hylli, Greek Helios 'sun'] from Ila and the Lunar dynasty (Chandravamsha) [Albanian hana 'moon'] from Il.



According to Illyrians the oldest Illyrian king = god was Hyllus 'sun'. Hence Illyrians sought their descent from the solar dynasty. No other Indo Europeans have so vividly claimed a direct descent from the gods like Aryans in India and Illyrians.
Citim:
The mother goddess offered resurrection to the fallen warriors in battle. The same as the moon was reborn at the end of its cycle, the same mother goddess would deliver reborn warriors in the world of the dead. Men went to war convinced that they would be resurrected in the Island of the Blessed through the medium of the mother goddess. If primitive people didn't believe in resurrection there would be no war, no weapons, no pursuit of technology, no religion, no moon calendar, no art, no science, no temples, no buildings and men would be still living in the caves painting wild animals they had been hunting during the day. The entire fabric of primitive religion was based on the assumption of cheating death.



The epics of Iliad and Odysseus failed to emphasize the religious aspect of mythology. Instead Greek translators preserved the amusing aspect of the legends, adapting them to the historical Hittite Achaean conflict - a sort of vulgarization of myth.
Citim:
Illyrians claimed their kings had a direct link with the survivors of the flood. Illyrian first king Hyllus 'star, sun' in Albanian - Helios 'sun' in Greek prove that the names of Illyrus ancestor of Illyrians and Hellen ancestor of Greeks come from the same myth.
Like Sumerians, Aryans in India (Ila Varta), Illyria (Albania), Hellada (Greece) based their origin on the survivors of the flood.
Citim:
Illyrian name was based on their assumption they had a divine solar origin. Illyrians allegedly derived from the solar dynasty. Greeks preferred to be called Helens.
Citim:
There is no doubt that Greeks borrowed their name from Illyrians, while Illyrians borrowed their name directly from the Indian Vedas. The origin of Illyrian religion explains the satem nature of Illyrian and later Albanian language.
Citim:
Adapa = Adam = Cadmili = Ida
Citim:
[...]Illyrians added the formant -il = god to the name of kings.
Citim:
There is no doubt that Adapa, Adam, Hadam-ili, Hattusili are all derivatives of Indo European name for water, flood. Each time gods destroyed mankind they gave birth to another race of humans seeking perfection. The myth of Cadmili is the Illyrian version about the origin of mankind.
Citim:
Was legendary Cadmus founder of Thebes a real person? Did he slay the dragon, plant its teeth, and built the city with the help of some of the soldiers that sprang from the teeth? Were he and his wife turned into serpents by the gods? Did he introduce into Greece the alphabet as Greek mythology claims? Did Cadmus invent the modern writing and present the Phoenician alphabet to Greeks? To believe this tale means to believe all vulgarized Greek myths. Greeks had the bad taste of turning inherited Indo European legends into Greek stories the same as the Hebrews claimed all Sumerian myths and twisted them into their vulgarized form of fiction. Hence Illyrian Cadmus was actually the god of wisdom and speech = Adapa [Babylon] = Adam [Semitic] = Ida [Hindu]. Greeks just added the annoying ending -us to Hadam-ili making it Cadmilus.
Citim:
Greeks misled the entire world believing that modern writing of Europe was born in Greece.
Actually Hadam-ili was the god of speech who named all creators created by god Enlil in Babylonian myth. Cadmus gave the modern alphabet not to Greeks but allegedly to mankind. He created humans from the teeth of the serpent in order to give mankind immortality. Like the snake that sheds the skin and becomes young again, humans of a serpent descent could gain eternity in afterlife.
Citim:
Sparta was named after the name for teeth as Spartans believed mankind was born from the teeth of the dragon after the flood. Illyria was named after the great serpent Illuyankas who was a great dragon from Hittite mythology. The creature and its brood were given large quantities of wine and other liquor by the hero Hupasiays to make them fall asleep, and were subsequently killed by the thunder-god with his lightning in a similar fashion that Cadmus killed the dragon in Illyria.



The killing of the dragon meant the end of the flood and the creation of a new race of humans on earth. If Illyrians borrowed their myth from Hittites that means Illyrians didn't wait for Phoenicians to invent the alphabet. Illyrians had used the cumbersome cuneiform script, Hittite tablets to read the famous Hittite myths.



'Near the ends of their lives, Cadmus and Harmonia left Thebes and went to Illyria. There they were transformed into serpents, as the voice had foretold'. Hence Illyria was not a country but the land of the dragons, the place of immortality. Illyria was the heaven of Illujanka. Since Greeks had limited idea of the shape of the earth, they believed that the netherworld was in a remote place they called Illyria, the land of dragons.



As usual the Greeks converged and vulgarized several Hittite myths in the fiction story of Cadmus. Greeks mixed the Hittite myth of Illujanka, the snake-demon who was not crushed to death by Cadmus but the weather-god Tarhun, symbolizing the beginning of a new era. This myth was read on New Year's Day and shows many similarities with the myths of Baal and Leviathan.
Citim:
What Greeks failed to understand was the purpose of the myth. Myth was not a tale but respectful religion. Myth was not a kind of entertainment but serious business for religious folk. Native Illyrians like most ancient people believed that mankind was destroyed many times. Each time the earth was destroyed the gods invented new human races. Illyrians and Spartans belonged to the serpent race - humans born from the teeth of a serpent. It seems that Greeks invaded Mycenae and mismanaged the culture and treasures of the indigenous religion, the same as Semites mismanaged the culture of their Sumerian subjects. Greek writers recorded only those myths related to their conflict with Hittites the same as Hebrews recorded only those Sumerian Babylonian myths related to their exodus and the invasion of Palestine. Even when Greek writers recorded ancient myths they adapted them to Greek mentality destroying the purpose of the myth.
Citim:
Indian Vedas are extremely conservative and have preserved the religious flavor of myth. That means that almost the entire Hellenic mythology has been irreversibly damaged by Greeks.
Citim:
In order to find historical truth in a tale Greek philosophers and writers vulgarized mythology as they were not interested in the religious message but in the certainty of the story. Greeks were involved in a titanic quest to trace all stories and arrange them in a chronological order. A written myth demands automatically a timeline, therefore variants of the myth are erased. Hence Greek writers were forced to pick and choose from similar myths. They wrote down the most interesting myths while archaic myths were left out.
Citim:
Greeks tried to find on earth real evidence of gods' action. Greeks converged evasive myths into a real story with real people trying to make Hittite gods look Greek, speak Greek, protect Greek warriors in battle with other nations - basically the same approach to that of Hebrews who picked up Elohim from Phoenician El (Sumerian Enlil) and made him lead the Hebrews out of Egypt.
Citim:
Greeks destroyed completely the story of Hittites because a Zeus with two eyes was the caricature of Tarhun with three. Actually Deus name derived from root word two in Indo European, therefore he was the storm god who destroyed earth not Troy the second time.
Citim:
The story of Cadmus was also a conversion of several myths arranged in a timeline. A lot of myths had to be sacrificed to make a single story. Greeks based their approach to myth on reason. But if something happens for a reason then unreasonable parts of the myth have to be removed to make the story logical and above all true.

Citim:
The timeline introduced by the Greeks then the Hebrews breaks the cycles of universe. Universe in the Indian Vedas is created and destroyed several times. Universe in Sumerian, Babylonian and Persian myths is created and destroyed three times.


Greeks included plague and fire in the Trojan war hence the world was destroyed one time. Greeks failed to understand that the Trojan war was the war of the gods. So according to Greeks earth was destroyed once because Greeks were bored with the cyclical nature of the universe. The Hebrews adopted the Greek analysis and simplified the cycles of agriculturists in the fertile crescent.
The Hebrews learned to translate Sumerian scripts before they heard them from Sumerian priests. Therefore the boring and long Sumerian cycles were abbreviated into a single flood story. Like in any single story, the same event cannot happen twice. According to the numeric system of Sumerians based on number 6: 3600 years of earth divided into 3 times of destruction of mankind every 1200 years 1. plague, 2. war or fire 3. flood. The Hebrews preferred to use the last destruction - the flood and spend the ammunition of other destructions (plague, war) for their exodus from Egyptian captivity. Greeks also used plague and war in epics describing the war with Hittites. But used the flood story for the creation of mankind.
Citim:
THE STORY OF DORUNTINE

The only daughter of a large family of nine brothers [number nine + 1 in PIE] marries a king far away from home [similar to the eloping of Europa, daughter of Agenor and sister of Cadmus; Helen eloped with Paris]. All of her brothers were against her marriage but for Constantine, the youngest brother. He made a pledge [similar Cadmus, Cadmilus son of Agenor, king of Phoenicia, and brother of Europa, husband of Harmonia, and father of Illyrus] that he would bring the sister home even if he was buried deeply underground.

Citim:
But a snake poisons the milk and all nine brothers die [myth of Gilgamesh]. Illyrians blame the snake for brining death on earth. In another version brothers die of war or plague [Apollo's plague and fire on Greeks].



Mother cursed the warrior in his grave for breaking the sacred oath [a man is blamed for the disappearance of a woman in matriarchy]. Constantine comes from the dead to break the curse upon him. His stone became his horse. Doruntine welcomes her brother but becomes suspicious of his muddy armor, his bad smell from the grave, his worn face [terrible aspect of death 'Inanna's descent to the underworld']. She complains that they travel only at night [the dead surrounded by night 'Odysseus descent to the underworld'] and that birds stop singing, the sun stops shining, flowers wither as they travel along them on the way home [Dumuzi who brings the demons from the underworld].



When Doruntine arrives home her brother returns to the grave. 'Who brought you here' - mother asks her daughter in disbelief. 'Constantine' was the answer of Doruntine. 'your nine brothers have nine years that rot in the graves' screams horrified mother. Both mother and daughter die of despair.



Who brought death on earth was the main theme of Illyrian myths that reached its peak in the story of Cadmus. A snake was blamed for killing the warriors in all myths. Unlike the Greeks who found the myth entertaining, Illyrians took the myth very seriously. They invented a religion 'bessa' promise; obligation, undertaking; oath, vow. Almost all unwritten Illyrian laws were based on 'bessa' - an austere code that was born out of a snake story.
Citim:
The Illyrian myth proves that Illyrian language had been written in Mycenae long before Dorian Greeks burnt the ancient Mycenaean cities and subjugated a culturally superior people. So powerful was the religion of Illyrians that Greeks finally changed the name of their land into Hellas - a translation of Hittite Illujankas – the land of dragons. Native Illyrians were displaced by Dorian tribes from the prosperous south into the mountainous North. Greeks not only borrowed Illyrian myths but probably the Illyrian script. In a similar fashon Semites had displaced Sumerians and borrowed the Sumerian religion and the cuneiform script.

The name Ελληνική survived as an adjective of Hellenic people while Illyria was called Illyricum by Romans. Taking into account Greek Ελληνική, the rhotacism n/r proves that Illyrians did not call their motherland Illyricum because rhotacism was a typical Latin phonetic mutation. Hence Illyricum was Latin reading of Greek Ελληνική.

Ndryshuar sė fundmi nga rrėqebull : 11.10.2012 nė 23:29.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.10.2012, 17:33   19
rrėqebull
anėtar/e
 
rrėqebull
 
Anėtarėsuar: 2.2012
Citim:
Thėnė nga Kandhaon

Ka dhe njė fakt interesant nga Plini Plaku:


Citim:
210) Fakti qė shkronjat e lashta greke ishin njėlloj sikurse kėto tė sotmet latine, mund tė vėrtetohet nga njė mbishkrim bronzi nė faltoren e Delfit, qė mund tė shihet edhe sot nė Palatin. I ėshtė dedikuar Athenės dhe mban kėtė shkrim: Nausikrates, dedikuar vajzės sė Zeusit...

http://books.google.com/books?id=vrP...=6#PPA10 5,M1
Po i njėjti autor nė tė njėjtėn libėr, vetėm ca rreshta mė poshtė, thotė se nė Latium shkrimin e sollėn pellazgėt.

Faktet pra na thonė qė shqiptarėt e sotėm shkruajnė pak a shumė njėlloj sikurse pellazgėt dhe se shkrimi grek rrjedh nga ai "latin" faktikisht ilir dhe jo e kundėrta.
Citim:
Cadmus gave the modern alphabet not to Greeks but allegedly to mankind.
Mjafton tė rreshtosh gjith shkrimet edhe dallohet qartė vėrtetėsia e kėsaj thėnjeje.
Gjehen me dhjetra shėmbuj, edhe pse kanė mangėsinė qė pėrdorin fjalėn Fenikas, kur emėrtimi mė i saktė do qe, mendoj unė, Kadhmik, sepse rrespekton atė farė mjegulle qė ende rrethon tė gjithė ēėshtjen pa i dhėnė njė pėrcaktim krahnjanės. Rryma mė e shpeshtė ėshtė ajo semitopėrkrahėse, qė rrjedhon sigurisht edhe nga pranimi i zgjidhjes gjeografike Fenikģ=Liban, pėr mua ende shum problematike.

Nga 3 shėmbujt mė poshtė, i treti mė duket tėrheqės, sepse paraqet njė krahasim "kreto-centrist". Dhe madje ėsht njė farė ēelėsi pėr tė treguar qė shumė mė parė se tė arrinte nė Libanin e soēėm, ky shkrim qe shum mė afėr Ilirisė..
Bashkėngjitje
Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	AlphabetChart1.gif
Shikimet:	248
Madhėsia:	35,4 KB
NNJ:	3962  Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	3.gif
Shikimet:	252
Madhėsia:	14,3 KB
NNJ:	3966  
Bashkėngjitje
 

Ndryshuar sė fundmi nga rrėqebull : 12.10.2012 nė 17:52.

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 12.10.2012, 21:02   20
rrėqebull
anėtar/e
 
rrėqebull
 
Anėtarėsuar: 2.2012
Citim:
Illyrians and Spartans belonged to the serpent race - humans born from the teeth of a serpent.
Citim:
"The Pelasgian myth goes on to relate that Eurynome and Ophion settled down on Mount Olympus, where they lived until a ferocious domestic argument broke out. It seems that the serpent, rising above his station, began to claim that he, not she, actually created the universe. Furious, Eurynome kicked out the serpent's teeth and banished him to the underworld. for the human race this battle would have enormous consequences, From Ophion's teeth, Eurynome created the first man, Pelasgus, and originated the prehistoric race of Pelasgians."

Domethėn njerėz tė lindur nga dhėmbėt e njė gjarpėri.....
...............njerėz tė lindur nga dhėmbėt
.........................tė lindur nga dhėmbėt
......................................nga dhėmbėt
....................................... ka dhėmbėt
...........................................kadhėm
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 01:41.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.