Kthehu   Kreu > D1 > 1757-2012: Shtetet Shqiptare
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 3.4.2011, 20:58   1

Shkrim i cituar 1981: Demonstratat nė Verior


Citim:
Promovohet libri “Lėvizja pėr Republikėn e Kosovės 1981-1991”

Prishtinė, 2 prill - Promovohet libri “ Lėvizja pėr Republikėn e Kosovės 1981-1991”, sipas shtypit shqiptar, i autorit Jakup Krasniqi. Autori nė shkrimin e tij flet pėr ngjarjet tė cilat ndodhėn gjatė njė dekade nė Kosovė.

Ky libėr analizon edhe shkrimet nė shtypin vendor dhe atė ndėrkombėtarė si dhe trajton njė analizė tė veēantė pėr programin e Lėvizjes pėr Republikėn e Kosovės. Nė promovim tė kėtij libri ėshtė vlerėsuar lartė puna autorit nga bashkėpunėtor tė tij.

Hydajet Hyseni ka thėnė se ky libėr ėshtė qasja mė e mirė e bėrė ndonjėherė jo vetėm pėr kosovarėt por pėr tėrė kombin shqiptarė. Ndėrkaq autori i librit, Jakup Krasniqi ka thėnė se nė libėr ėshtė munduar tė paraqes ngjarjet e vėrteta tė asaj kohe dhe tė ballafaqoj politikat zyrtare tė ish-Jugosllavisė, ato tė Shqipėrisė, veprimet e Lėvizje Kombėtare si dhe Shtypin vendor dhe ndėrkombėtar.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,9,54280

Citim:
Promovohet libri i Jakup Krasniqit

Nė kuadėr tė shėnimit tė aktiviteteve me rastin e 30-vjetorit tė demonstratave tė vitit 1981, tė shtunėn nė BKUK u promovua libri “Lėvizja pėr Republikėn e Kosovės 1981-1991 sipas shtypit shqiptar” i autorit Jakup Krasniqi, i cili karakterizohet me qasjen objektive tė autorit lidhur me ngjarjet qė shėnuan njė kthesė historike nė historinė e Shqiptarėve tė Kosovės.

Adem Gashi, njėri nga recensentėt e librit, ka thėnė se libri “Lėvizja pėr Republikėn e Kosovės 1981-1991 sipas shtypit shqiptar”, trajton njė temė shumė tė rėndėsishme nė lidhje me ngjarjet e viteve tė pas 81-sė, tė cilat ishin vulė pėr fatin e shqiptarėve.
“Nuk ėshtė as e para herė e besoj as e fundit qė mblidhemi nė pėrurim libri tė dr. Jakup Krasniqit. Ky mendim megjithatė vjen si perceptim specifik, sepse shtjella e temės rreth kėtij libri nė lidhje me ngjarje dhe pėrvjetorin qė kanė lėnė jo vetėm shenja edhe vulė nė fatin e popullit, vulė, pra nė fatin e shqiptarėve qė i thonė sot Republika e Kosovės”, ka thėnė ai.

Autori i librit, Jakup Krasniqi, ka thėnė se me anė tė kėtij libri ishte munduar qė tė krahasojė qasjen qė i ka dhėnė shtypi i ish-Jugosllavisė, Shqipėrisė dhe ai evropian kėtyre ngjarjeve.

“Jam pėrpjekur nga provenienca e shkrimeve tė ndryshme tė politikave tė ndryshme tė ballafaqoj t’i krahasoj, t’i analizoj dhe t`ia jap publikut tė ri, lexuesit qė nuk e kanė pėrjetuar atė kohė se shumica nga ju qė jeni kėtu keni lexuar edhe, atėherė shtypin e kohės tė tė gjitha proveniencave qė i kanė shfletuar. Pra, kemi politikėn zyrtare tė Jugosllavisė, e cila atėherė prezantohej me ‘Rilindjen’, kryesisht po edhe me gazeta tė tjera. Kemi politikėn zyrtare tė Shqipėrisė dhe kryesish prezantohej pėrmes zėrit tė popullit, kemi politikėn zyrtare tė Lėvizjes Kombėtare qė ėshtė e pėrfaqėsuar me disa revista kryesisht nga ‘Zėri i Kosovės’ dhe shtypi perėndimor qė aso kohe ka qenė mjaft aktiv, ndėrsa kėtu nuk mund tė themi se ka qenė politika zyrtare e atyre vendeve, por shtypi i asaj kohe qė ėshtė shfrytėzuar ka pas ndikim nė politikat zyrtare tė vendeve tė demokracisė perėndimore”, ka thėnė Krasniqi. Libri ėshtė botuar nga Shtėpia Botuese “Buzuku” nė Prishtinė.

http://www.gazetaexpress.com/?cid=1,21,50903
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.6.2011, 13:48   2
Citim:
Po mbahet konferencė shkencore pėr demonstratat e vitit 1981

Nė konferencėn shkencore ndėrkombėtare “Demonstratat e vitit 1981, kthesė e madhe nė lėvizjen kombėtare shqiptare”, u shpreh nevoja e ndriēimit objektiv tė sė vėrtetės sė asaj periudhe.

Kjo konferencė dy ditore ėshtė organizuar nga Instituti Albanologjik i Prishtinės dhe Shoqata e tė burgosurve Politikė tė Kosovės.

Nė konferencėn e sotme pėr ngjarjet e viti 1981, u tha se deri sivjet nuk i ėshtė kushtuar vėmendje nga ana institucionale kėtyre ngjarjeve tė rėndėsishme pėr kombin shqiptar.

Kryetari i kuvendit tė Kosovės Jakup Krasniqi, tha se nė asnjė qytet tė Kosovės, madje as nė Prishtinė, nuk ka njė monument qė shėnon madhėshtinė e asaj periudhe. Ai theksoi se tani ėshtė koha qė tė hidhet dritė mbi ngjarjet e pranverės 81, pasi nuk ka mė pengesa pėr ndriēimin dhe trajtimin objektiv shkencor.

Hydajet Hyseni, nė emėr tė kėshillit organizues dhe tė shoqatės sė tė burgosurve politik, tha se demonstratat e vitit 81 shėnuan njė kthesė tė rėndėsishme historike. Ai tha se kjo konferencė do tė shėrbejė si njė kontribut pėr tė vėrtetėn historike.

Pjesėmarrėsit nė konferencėn shkencore ndėrkombėtare, kushtuar ngjarjeve tė pranverės sė vitit 1981, thanė se kjo konferencė do tė shėrbejė si fillim studimesh pėr ndriēimin serioz bazuar nė dėshmi tė dokumentuara tė asaj kohe. Pjesėmarrės nė konferencėn dy ditorė janė shumė studiues nga Kosova, Shqipėria, Maqedonia, Mali i Zi dhe mėrgata shqiptare.

http://www.rtklive.com/?cid=9,1&news...fL2@tafRaN2Efs
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.3.2012, 22:05   3
Citim:
Demonstratat ’81 – moment i ri historik pėr Kosovėn

Emri:  thaci-demonstratat81.jpg
Shikimet: 80
Madhėsia:  28,5 KBDemonstratat e vitit 1981, ishin tregues se Kosova e kishte kristalizuar dhe shndėrruar nė ndėrgjegje tė lartė politike dhe patriotike, idenė e mos nėnshtrimit ndaj robėrisė serbe dhe jugosllave. Ato treguan mė sė miri se projektet pėr jugosllavizimin e popullatės shqiptare kishin vdekur njėherė e pėrgjithmonė dhe kjo ndodhi nė pranverė tė vitit 1981.

Kėshtu u tha nė Akademinė pėrkujtimore nė rastin e 31 vjetorit tė demonstratave tė vitit 1981.

Tė pranishėm nė kėtė akademi ishin, zyrtarė tė larėt tė institucioneve tė Kosovės , veprimtar tė ēėshtjes kombėtar, mysafirė nga Shqipėria, Maqedonia.

Nė emėr tė qeverisė sė Kosovės tė pranishmėve me njė fjalė rasti i ėshtė drejtuar, kryeministri Hashim Thaēi, i cili tha se shpėrthimi i demonstratave tė vitit 1981 ishte njė moment i ri historik pėr Kosovėn. Sipas tij, ky shpėrthim ishte rezultat i sublimit i frymės sė krijuar nga periudhe e shtypjes 40 vjeēare qė ka kaluara Kosova dhe viset shqiptarė nė ish jugosllavi.

Ai shtoi se demonstratat e vitit ‘81 ishin shprehje e mospajtimit tė statusit tė pabarabartė tė Kosovės nė kuadėr tė Jugosllavisė. Sipas kreut tė qeverisė, ato dėshmuan se statusi i autonomisė pėr Kosovėn ishte i pamjaftueshėm.

“Demonstratat e vitit 1981 artikuluan fuqishėm kėrkesėn qendrore pėr Republikėn e Kosovės, kėtė mė sė miri e shpjegon intelektuali dhe profesori, Ukshin Hoti, qė mbronte publikisht kėrkesėn pėr Republikėn e Kosovės me kategorinė filozofike tė zhvillimit. Kjo kėrkesė dhe kėrkesat tjera ishin shprehje e vullnetit tė gjerė gjithėpopullor, jashtė strukturave zyrtare tė Kosovės, Serbisė dhe Jugosllavisė. Demonstratat ishin tregues se Kosova ishte kristalizuar dhe shndėrruar nė ndėrgjegje tė lartė politike dhe patriotike, idenė e mosnėnshtrimit ndaj robėrisė serbe dhe jugosllave. Ato treguan mė sė miri se idetė dhe projektet pėr jugosllavizimin e popullatės shqiptare kishin vdekur njėherė e pėrgjithmonė dhe kjo ndodhi nė pranverė tė vitit 1981”, ka thėnė Thaēi.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	demaci-demonstratat-81.jpg
Shikimet:	90
Madhėsia:	54,9 KB
NNJ:	3637
Ndėrkaq, veprimtari i ēėshtjes kombėtare, Adem Demaēi, ngjarjet e vitit 1981 i cilėsoi si njė vullkan tė dėshirės sė popullit shqiptar pėr liri. Nė kėtė rast, ai u bėri thirrje zyrtarėve politikė tė Kosovės qė tė krijojnė njė unitet politik, nė mėnyrė qė tė qojnė pėrpara proceset pėr zhvillimin e Kosovės.

“Jemi kėtu qė tė festojmė dhe tė pėrkujtojmė 31-vjetorin e shpėrthimit tė vullkanit tė dėshirės sė popullit tonė pėr liri. Ky vullkan tėrhoqi vėrejtjen, jo vetėm tė hapėsirės shqiptare, por tė mbarė botės. Ky vullkan shpartalloi dhe bėri copėza krejt pėrpjekjet titiste dhe krejt pėrpjekjet e atyre qė ndiqnin rrugėn titise qė tė na bėnin jugosllavė, qė tė na bėnin njerkės t’i themi nėnė, dhe ta harronim veten tonė. Mirėpo kėta vėllezėrit dhe motrat e mia qė kanė marrė pjesė nė kėto ngjarje madhėshtore tė historisė sonė nuk duhet tė harrojnė se historia nuk ka filluar me ta sikurse qė nuk mbaron me ta”, ka thėnė Demaēi.

Emri:  ali-ahmeti.jpg
Shikimet: 92
Madhėsia:  17,8 KBNdėrkaq, me njė fjalė rasti tė pranishmėve, iu drejtua edhe Ali Ahmeti, kryetari i Bashkimit Demokratik pėr Integrim, i cili tha se demonstratat e vitit 1981 ishin si rezultat i gjeneratės mė tė fuqishme tė Kosovės, rinisė studentore. Sipas tij, kjo ngjarje ishte njė moment kthese nė historinė e Kosovės, e cila vuri nė lėvizje e gjithė kombin shqiptar dhe bashkoi tė gjitha shtresat e popullit pa dallim krahine.

“Akademia pėrkujtimore kushtuar demonstratave tė vitit 1981, kujton edhe riafirmon faktin se ngjarjet e pranverės sė madhe, apo lėvizjes studentore e vitit 1981, nuk ishte ngjarje e rastėsishme, por paraqet shpėrthimin mė tė fuqishėm dhe kulminacionin e pėrpjekjeve, punės qė kishin bėrė organizatat e shumta, tė cilat nuk ishin pajtuar me vendosjen e pushteti ushtarako-policor nė Kosovė. Ishte zėri i fuqishėm i rezistencės sė atėhershme duke filluar nga Rifat Berisha, e deri tek Lėvizja e udhėhequr nga Adem Demaēi, ishte rezultat i punės sė udhėhequr nga organizatat tė drejtuara nga Jusuf Gėrvalla e Kadri Zeka e shumė tė tjerė”, ka thėnė Ahmeti.

Pėrndryshe, demonstrata e vitit 1981 nė histori ka hyrė me emra tė ndryshėm, si: Pranvera Studentore, ngjarjet e vitit 1981, demonstrata e vitit 1981, Pranvera Shqiptare etj. Ndėrsa konsiderohet si ngjarje e shėnuar e kohės sonė, ngjarje qė me guxim dhe vendosmėri ėshtė bėrė nismėtare e njė kthese tė madhe pėr Kosovėn./Kosovapress/

http://rtv21.tv/home/?p=64499&utm_so...ik-per-kosoven
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.3.2013, 21:17   4
nisi
anėtar/e
 
Anėtarėsuar: 5.2011

Demonstratat e vitit 1981-1989 nė Dardani


Ngritja e dardanėve kundėr okupatorėve frigacakė sllavė:





Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	Jusufukadriubardhoshi.jpg
Shikimet:	89
Madhėsia:	39,3 KB
NNJ:	4252

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	485px-Demonstratat_1981_568211_thumb_large.jpg
Shikimet:	127
Madhėsia:	41,6 KB
NNJ:	4253
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 16:52.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.