Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Arsim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 25.12.2007, 12:07   1

Universitete nė Shqipėri (18)


Lista e universiteteve shtetėrore nė territor:

Nr.Emėrtimi i standardizuarEmri i nderitAdresa nė terrenAdresa nė internetQytetiPopullsia e qytetit
1Universiteti i Tiranės »  Sheshi "Nėnė Tereza", Tiranėunitir.edu.alTiranė726 547
2Universiteti Politeknik i Tiranės » Sheshi "Nėnė Tereza", Tiranėupt.alTiranė726 547
3Universiteti Bujqėsor i Tiranės Kodėr-Kamėz, Tiranėubt.edu.alTiranė726 547
4Universiteti i Sporteve i Tiranės Rr. "Muhamet Gjollesha", Tiranėust.edu.alTiranė726 547
5Universiteti i Mjekėsisė i Tiranės Rr. "Rruga e Dibrės", Tiranėunmed.edu.alTiranė726 547
6Universiteti i Arteve i Tiranės » Sheshi "Nėnė Tereza", Tiranėuart.edu.alTiranė726 547
7Qendra e Studimeve Albanologjike » Sheshi "Fan S. Noli", Tiranėqsa.edu.alTiranė726 547
8Akademia e Mbrojtjes »Spiro MoisiuRr. "Rruga e Dibrės", Tiranėtradoc.mil.alTiranė726 547
9Universiteti i Durrėsit » Aleksandėr MoisiuRr. "Rruga e Currilave", Durrėsuamd.edu.alDurrės205 849
10Universiteti i Prishtinės »Hasan PrishtinaRr. "Nėna Terezė", p.n. 10 000, Prishtinėuni-pr.eduPrishtinė198 215
11Universiteti i Prizrenit »Ukshin HotiRr. "Rruga e Shkronjave" nr.1, p.n. 20 000, Prizrenuni-prizren.comPrizren178 112
12Universiteti i Elbasanit »Aleksandėr XhuvaniRr. "Rinia", Elbasanuniel.edu.alElbasan128 232
13Universiteti i Vlorės »Ismail QemaliLgj. "Pavarėsia", Vlorėunivlora.edu.alVlorė124 000
14Universiteti i ShkodrėsLuigj GurakuqiSheshi "2 Prilli", Shkodėrunishk.edu.alShkodėr114 219
15Universiteti i Tetovės » Rr. "Ilinden", p.n. 1200, Tetovėunite.edu.mkTetovė96 758
16Universiteti i PejėsHaxhi ZekaRr. "Eliot Engel", p.n. 30 000, Pejėunhz.euPejė95 723
17Universiteti i Korēės »Fan S. NoliShėtitorja "Rilindasit", Korēėunkorce.edu.alKorēė86 176
18Universiteti i GjirokastrėsEqerem ĒabejLgj. "18 Shtatori", Gjirokastėruogj.edu.alGjirokastėr22 800

Ndryshuar sė fundmi nga VNf : 4.12.2014 nė 13:09. Arsyeja: +/

  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.6.2008, 11:43   2

Shkrim i cituar Fakultetet, 6 degė tė reja nė Tiranė, Korēė e Vlorė


Universitetet e Tiranės, Vlorės dhe Korēės do tė ofrojnė pėr vitin e ri akademik degė tė reja studimi. Vendimi u mor dje nga qeveria. Pėr herė tė parė futet si degė nė fakultetin e Gjuhėve tė Huaja nė kryeqytet, programi i studimeve pėr gjuhėn spanjolle.

http://www.panorama.com.al/index.php?id=15202
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 25.2.2010, 22:24   3

Shkrim i cituar Verior: Parashikohen 4 universitete tė reja


Citim:
Thaēi premton pesė universitete publike

Prishtinė, 25 shkurt - Pas premtimit qė Kosova tė bėhet “shtet i sportit”, brenda pak vjetėsh ajo pretendon tė marrė edhe njė epitet tjetėr. Atė tė “shtetit universitar”.

Nė mė pak se 11 mijė km², shteti mė i ri nė botė planifikon tė ketė pesė universitete publike. Zotimin pėr ndėrtimin e katėr universiteteve tė reja, tė cilat do ta shoqėrojnė Universitetin e vjetėr tė Prishtinės, e ka dhėnė kryeministri Hashim Thaēi, tė enjten, nė Kuvendin e Kosovės.

I nxitur nga reagimet e deputeteve tė opozitės, Xhylnaze Syla dhe Dritė Maliqi, pse qeveria nuk ėshtė duke ndėrtuar universitete publike nė Gjakovė dhe nė Gjilan, shefi i qeverisė ka thėnė se nė prioritet i ka dy universitete tė tjera: atė tė Prizrenit dhe Universitetin Evropian tė Mitrovicės.

Por, ai nuk e ka pėrjashtuar mundėsinė qė pas pėrfundimit tė kėtyre universiteteve tė ndėrtohet edhe Universiteti i Gjilanit dhe ai i Ferizajt. Krahas ndėrtimit tė tyre, sipas Thaēit, do tė ngrihen edhe degėt e Universitetit tė Prizrenit nė Gjakovė dhe nė Pejė.

“Vendlindja ime ėshtė Kosova dhe unė investoj nė gjithė Kosovėn e jo vetėm nė lagjen time apo nė vendin ku kam lindur. Unė nuk kam lindur nė Prizren, por do tė investoj atje. Investimet nuk do tė ndalen, as nė infrastrukturė as nė universitete”, ėshtė shprehur Thaēi.

Kur ėshtė pyetur, se kur do tė jetė data apo koha e saktė e fillimit tė ndėrtimit tė Universitetit tė Gjilanit, ai e ka shfrytėzuar fjalinė e famshme, tė cilėn e ka pėrdorur njė kohė tė gjatė para ditės sė shpalljes sė pavarėsisė.

“Unė e di qė qytetarėt e Gjilanit i besojnė premtimit tim. Ata e dinė datėn, e di edhe unė”, ka thėnė Thaēi, duke nxitur tė qeshura nė Kuvend.

Kreu i qeverisė u ka apeluar deputetėve opozitarė qė t’i gėzohen arritjeve tė qeverisė, e tė mos ngrehin akuza qė nxisin ndarje rajonale. “Ndėrtimi i universiteteve duhet tė na bashkojė, e jo tė na ndajė”, ka thėnė Thaēi.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,7,12908
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 13.5.2010, 05:30   4

Shkrim i cituar Perėndimor: Parashikohen 4 fakultete informatike


Citim:
Do tė hapen 4 fakultete pėr Teknologjinė Informatike

TIRANE-“Pėr njė Shqipėri dixhitale” nėn kėtė moto, kryeminsitri Sali Berisha informon pėr vendimin e marrė nga kėshilli i Ministrave pėr hapjen e katėr fakulteteve pėr pėrgatitjen e specialistėve nė fushėn e Teknologjisė Informatike.

“Ėshtė njė vendim shumė i rėndėsishėm” tha nė mbledhjen e sotme Berisha dhe “njė ndihmė konkrete pėr tė ecur me shpejtėsi drejt njė Shqipėrie dixhitale dhe si njė domosdoshmėri pėr tju pėrgjigjur urisė sė madhe qė ka tregu nė kėtė fushė.”

Vendimi i qeverisė pėr tė pėrgjysmuar TVSH-nė nė arsim, sipas Kreut tė Qeverisė, "ėshtė njė vendim i rėndėsishėm dhe qeveria nuk do tė reshtė sė krijuari tė gjitha lehtėsirat e tjera ekonomike pėr tė nxitur me ēdo ēmim zhvillimin e shpejtė tė kėtij sektori".

Zoti Berisha kėrkoi qė "pėrpjekja pėr shumėfishimin e numrit tė studentėve nė universitetet e vendit nė kėtė fushė tė shoqėrohet me njė pėrpjekje tė madhe pėr ruajtjen e cilėsisė sė pėrgatitjes".

Kreu i qeverisė urdhėroi ministrinė e Arsimit dhe rektorėt qė tė ulen dhe tė nisė menjėherė puna pėr kurrikulėn mė tė mirė tė mundshme nė kėtė fushė dhe vendosjen nė dispozicion tė kėtyre fakulteteve tė reja tė gjitha fondet pėr laboratorėt dhe kabinetet qė atyre u nevojiten pėr tė zhvilluar veprimtarinė e tyre normale, paralelisht dhe nxitjen e kėrkimeve shkencore.

"Fakultetet duhet tė orientohen pėr prodhimin e softeve dhe programeve kompjuterike. Ne duhet tė krijojmė 'qytetin e ICT-sė' nė njė nga zonat pėrreth kryeqytetit. Ndaj duhet tė diskutohet me kryetarėt e komunave qė tė krijojmė me pėrparėsi tė gjitha lehtėsirat pėr qytezėn e ICT-sė", tha ai.

Duke siguruar se qeveria do tė bėjė ēdo gjė pėr cilėsinė e kėtyre fakulteteve, kryeministri kėrkoi qė "nė rast se u nevojiten, Fakulteti i Teknologjisė sė Informacionit tė kontraktojė ekspertė dhe profesorė tė huaj

http://www.botasot.info/?gjuha=0&category=6&id=60794
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 15.5.2010, 15:39   5

Shkrim i cituar Perėndimor: Qytet informatike


Citim:
Berisha: Do tė ngrihet qytet pėr IT nė periferi tė Tiranės

Kryeministri paralajmėron nismėn e re nė kuadėr tė projektit “Shqipėria nė moshėn e internetit”, teksa miraton 4 degė tė reja informatike nė universitetet e rretheve

Kryeministri Berisha paralajmėroi dje gjatė mbledhjes sė Kėshillit tė Ministrave ndėrtimin e njė qyteti tė veēantė pėr Teknologjinė e Informacionit nė periferi tė Tiranės, ku do tė grumbullohet e gjithė elita akademike dhe shkencore e vendit nė fushėn e IT-sė.

Kryeministri kėrkoi qė nė bashkėpunim me autoritetet vendore, nė njė nga zonat pėrreth kryeqytetit, tė zgjidhet territori dhe tė krijohen me pėrparėsi edhe tė gjitha lehtėsirat qyteza e ICT.

Deklarata e Kryeministrit mori shkas nga vendimet e djeshme tė qeverisė, me anė tė sė cilave u ēelėn katėr programe tė reja nė universitetet e rretheve qė kanė tė bėjnė me Teknologjinė e Informacionit. Ai paralajmėroi ndihmesė mė tė drejtpėrdrejtė pėr kėto degė.

“Fakultetet e vendit dhe nė mėnyrė tė veēantė fakultetet e Teknologjisė sė Informacionit duhet tė kontraktojnė ekspertė tė huaj, nė rast se u nevojiten. Kjo ėshtė e domosdoshme, - tha Kryeministri. - Duhet tė bėhen takime tė veēanta, tė shqyrtohen mirė se kush do tė mbulojė lėndėt, sikundėr kontrata kundrejt kushteve dhe pagesės profesorėve nga universitetet e huaja. Ne duhet tė bėjmė ēdo gjė pėr dyfishimin e kėtyre fakulteteve”.

Sipas tij, kėto fakultete duhet tė shndėrrohen nė qendra tė fuqishme tė kėrkimit shkencor. “Duhet tė inkurajohen qė me prodhimet e tyre tė hyjnė direkt nė treg. Duhet tė inkurajohen tė krijojnė sipėrmarrje tė vogla nė pėrputhje me tė gjitha ligjet dhe kushtet e vendit, tė nxiten maksimalisht ambiciet e tyre”, - tha ai.

Ndėr vendimet e djeshme u hapėn programet Shkenca Kompjuterike, Sistemet e Informacionit dhe Teknologji Informacioni, tė gjitha cikle tė nivelit tė parė nė Universitetin “Aleksandėr Moisiu” nė Durrės.

Gjithashtu u ēel edhe programi Shkenca Kompjuterike nė Universitetin “Ismail Qemali” tė Vlorės.

Duke pėrgėzuar universitetet pėr marrjen e njė vendimi tė guximshėm, si dhe Ministrinė e Arsimit pėr hartimin e vendimit, Kryeministri u shpreh se kjo ėshtė njė mėnyrė konkrete pėr tė ecur me shpejtėsi drejt objektivit tė Shqipėrisė dixhitale.

“Ne vendosim pėr tė hapur katėr fakultete pėr pėrgatitjen e specialistėve, ekspertėve nė fushėn e Teknologjisė sė Informacionit. Ky pėrbėn njė vendim jashtėzakonisht tė rėndėsishėm”, - tha Kryeministri.

Ndėrkaq, ai bėri thirrje edhe pėr pėrhapjen e shkollave tė mesme tė tipit “Maringer” qė ndodhet nė Shkodėr, nė tė gjithė vendin, pėr tė ndihmuar pėrhapjen e IT-sė.

“Zoti ministėr, duhet tė procedojmė me shkolla tė tipit “Maringer”, si ajo qė ėshtė nė Shkodėr, qoftė duke biseduar direkt me palėn austriake dhe t’i krijojmė kėshtu tė gjitha lehtėsitė dhe mundėsitė, qė kjo shkollė e shkėlqyer nė kėtė fushė, si shkollė e mesme, tė funksionojė mundėsisht dhe nė qarqe tė tjera tė vendit, si nė Fier, nė Tiranė, Korēė, Elbasan etj.”, - deklaroi z. Berisha.

http://www.standard.al/index.php/sociale/6212.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 17.7.2010, 19:44   6
Citim:
Zgjerohen hapėsirat e Fakultetit tė Biznesit nė Pejė

Pejė, 16 korrik - Kryetarėt e Komunės sė Pejės, Klinės, Istogu, Deēani dhe Juniku, nėnshkruan tė premten njė memorandum mirėkuptimi me Universitetin e Prishtinės (UP), pėr tė financuar zgjerimin e hapėsirave mėsimore tė Fakultetit tė Shkencave tė Aplikuara nė Biznes (FSHAB).

Vlera e investimeve tė ndara nga komunat ėshtė 140 mijė euro, prej tė cilave Komuna e Pejės do tė kontribuojė me 50 mijė euro, Klina dhe Istogu me nga 30 mijė, kurse 20 mijė do t’i jep Deēani dhe 10 mijė euro Komuna e Junikut.

Sipas KosovaLive, kjo pėrkrahje financiare ėshtė bėrė pėr krijimin e kushteve mė tė mira pėr mėsim pėr numrin e shtuar tė brucoshėve nė kėtė fakultet, krahasuar me vitet e kaluara, meqenėse dy drejtimeve tė deritashme; Administrimi i Biznesit nė gjuhėn shqipe dhe boshnjake dhe Administrimi i Turizmit, nga tetori do t’i shtohen edhe drejtimi i Kontabilitetit dhe ai Juridik, me gjithsej 1.850 studentė tė ri nė katėr drejtimet.

“Nėnshkrimi i kėtij memorandumi e ka rėndėsinė e madhe pėr avancimin e ēėshtjes sė shkollimit tė kuadrove profesioniste nė Rrafshin e Dukagjinit. Sot po bėjmė njė punė tė mirė pėr fėmijėt tanė, qė tė arrijnė standarde tė larta tė kushteve pėr mėsim. Kjo ėshtė njė nismė e mbarė pėr pėrkrahje tė kėtij institucioni tė lartė arsimor e shkencor, ndėrsa jam i bindur se tetori i vitit 2011 do tė jetė koha kur studentėt e kėtij rajoni do tė studiojnė nė Universitetin e Pejės dhe pėr kėtė e kemi pėrkrahjen e fuqishme tė Qeverisė”, deklaroi pas nėnshkrimit tė memorandumit, rektori i Universitetit tė Prishtinės, Mujė Rugova.

Kryetari i Pejės Ali Berisha ka arsyetuar vendimin e sjellė nga komunat, me nevojėn e ngutshme pėr renovimin dhe krijimin e hapėsirave shtesė tė objekteve tė Fakultetit.

Dekani i kėtij fakulteti, Armond Krasniqi, ka falėnderuar kryetarėt e pesė komunave, qė siē tha ai, nuk u hamendėn fare pėr tė ndihmuar kėtė institucion shkencor, qė pretendon tė jetė model i aftėsimit tė kuadrove pėr zhvillimin e Kosovės.

“Kėto mjete tė komunave janė ndihmė e ngutshme para se tė themelohet Universiteti i Pejės, i cili do tė jetė njė kapitull i mbarė pėr kompletimin e sistemit shkollor deri nė nivelin mė tė lartė akademik, nevojė kjo e pėrhershme e Pejės dhe Rrafshit tė Dukagjinit”, tha Krasniqi.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,8,28391
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 7.11.2010, 17:56   7
Citim:
Universiteti publik i Gjilanit i hapur edhe pėr studentė nga Lugina dhe Kumanova

Gjilan, 7 nėntor - Universiteti Publik i Gjilanit, i cili pritet tė hapet me 1 tetor 2011, ėshtė thėnė tė jetė nevojė praktike pėr rajonin e Anamoravės, por edhe pėr Luginėn e Preshevės dhe Kumanovėn.

Nė njė diskutim publik nė Gjilan ėshtė thėnė se janė duke u bėrė pėrgatitjet qė tė bėhet funksional universiteti publik i Gjilanit. Ndėrsa ėshtė theksuar se po shikohet mundėsia qė universiteti tė vendoset nė kazermėn e tashme tė FSK-sė nė Gjilan.

Duke folur pėr modalitetet e hapjes sė Universitetit Publik tė Gjilanit, ministri i MASHT-it, Enver Hoxhaj, ka thėnė se me hapjen e kėtij universiteti synohet edukimi cilėsor dhe nėpėrmjet edukimit shtetndėrtimi i suksesshėm i vendit dhe hapje e perspektivės sė vazhdueshme.

Ai ka thėnė se arsimi i lartė ka rėndėsi kyēe pėr njė shoqėri, andaj ka dhėnė arsyet se pėrse Gjilani duhet tė ketė Universitet Publik. Sipas tij, kjo pjesė e Kosovės ka popullatė tė re dhe se pjesėmarrja nė studime nė Kosovė ėshtė e ulėt, se Gjilani ka traditė, ka pozitė tė mirė rajonale, ėshtė qendėr urbane, ka shpirt ndėrmarrės dhe ėshtė qytet elitist, se ka traditėn e arsimimit tė lartė dhe shumė pėrparėsi tė tjera.

Hoxhaj ka nėnvizuar se nė Kosovė parashihet rritja e universiteteve, dhe se tashmė kanė formulėn e financimit, planin strategjik dhe se si do tė finalizohet arsimi i lartė.

Kryetari i Gjilanit, Qemajl Mustafa, ka thėnė se Universiteti Publik i Gjilanit do tė jetė i mirėseardhur edhe pėr studentė qė do tė vijnė nga rajoni, dhe se komuna do tė sigurojė infrastrukturėn e nevojshme pėr hapjen e kėtij universiteti, i cili sivjet ka bėrė hapat e parė me hapjen e dy programeve tė reja, njėri pėr ekonomi e tjetri pėr juridik.

Ndėrkaq, Stiv Bristou, ekspert britanik, ka thėnė se universitetet kanė tė bėjnė edhe me pėrfitimin e bursave si dhe aspektin praktik, dhe se nė Gjilan ai ka vėrejtur njė dėshirė tė madhe pėr hapjen e universitetit, andaj, siē ka thėnė ai, do tė jetė shpesh nė Gjilan pėr tė biseduar pėr modalitetet.

Sabile Keēmezi – Basha, profesoreshė universiteti, ka thėnė se ka shumė arsye qė nė Gjilan duhet tė hapet universiteti publik, derisa Avni Rudaku, nga lėvizja “Vetėvendosje”, ka thėnė se tė gjitha arsyetimet qė u dhanė duhet marrė me kujdes, dhe tė gjithė atyre qė pėrfundojnė studimet duhet gjetur vende pune, gjė tė cilėn nuk mund ta pėrpijė ekonomia gjilanase.

http://www.koha.net/index.php?cid=1,7,39610
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.10.2011, 20:44   8
Citim:
Zyrtarizohet Universiteti nė themelim i Pejės

Universiteti nė themelim, “Haxhi Zeka”, nė Pejė, tė premten pasdite ėshtė “zyrtarizuar” me njė ceremoni me tė cilėn nisma e deritanishme dhe dėshira shumėkoheshe, ka marrė formėn zyrtare me emėrtimin “Universiteti nė themelim”, qė do ta mbajė gjatė tėrė kėtij viti tė studimeve.

Ministri i Arsimit, Ramė Buja, rektori i UP, Mujė Rugova, dhe autoritete tė komunės dhe arsimit nė Pejė nė njė ceremoni tė mbajtur nė ambientet e fakultetit tė deritanishėm tė shkencave tė aplikuara tė biznesit, kanė uruar studentėt, profesorėt dhe qytetarėt e Pejės pėr institucionin e ri tė dijes qė do tė mbajė emrin e atdhetarit pejan, Haxhi Zeka.

Ministri Ramė Buja ka thėnė se ky universitet ka kuptim tė shumėfishtė, edhe pėr faktin se njė pjesė e tij do tė ngrihet mbi zonėn ku kanė qenė kazermat e ushtrisė famėkeqe serbe, qė mė vonė ishin kthyer nė kazermė tė TMK e FSK.

Ministri ka parė edhe zonėn e kampit universitar tė Pejės, ku janė paraparė fakultetet, ndėrsa kryetari i Komunės sė Pejės, Ali Berisha, ka informuar pėr punėn qė ka bėrė Komuna e Pejės, me pėrkrahje edhe nga komunat tjera pėr tė krijuar kushte pėr universitetin nė zonėn nė dalje tė Pejės, qė ėshtė e planifikuar si zonė e rinisė, sportit dhe rekreacionit, nė mėnyrė qė tė gjitha kėto t’u shėrbejnė turizmit dhe zhvillimit tė Pejės.

“Ky universitet ka qenė ėndėrr e intelektualėve tė Pejės dhe qytetarėve tė Pejės”, ka thėnė kryetari i Komunės, Ali Berisha, me kėtė rast solemn.

http://www.zeri.info/artikulli/1/2/3...melim-i-pejes/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 27.9.2012, 21:41   9
Citim:
Braktisen universitetet e rretheve, 60 % e kuotave mbeten pa studentė

Gati gjysma e kuotave nė universitetet e rretheve kanė mbetur pa u plotėsuar. Studentėt nuk kanė preferuar tė regjistrohen nė kėto fakultete, duke zgjedhur Tiranėn, si nė universitetin publik ashtu dhe nė atė privat.

Universiteti qė ka mė shumė kuota bosh ėshtė ai i Gjirokastrės, ndėrkohė qė pas tij renditet Korēa. Programet e studimit nė tė cilat ka vende vakante janė nga mė tė ndryshmet, ku mė pak kuota bosh ka pėr degėt elitare, si mjekėsia, stomatologjia, ekonomiku e drejtėsia. Aktualisht specialistėt e Agjencisė Kombėtare tė Provimeve kanė filluar pėrllogaritjen pėr listėn pėrfundimtare, ndėrkohė qė bėjnė me dije nė media se shifrat e kuotave bosh pėr universitete tė ndryshme, duke marre si pikė referimi regjistrimin paraprak tė tė rinjve.

Kėshtu nė Gjirokastėr ka mbetur rreth 60 pėrqind e kuotave ose rreth 1206 vende bosh. Pėr universitetin e Korēės janė rreth 776 vende vakante, pėr Universitetin e Tiranės rreth 379, pėr Universitetin Politeknik rreth 145 dhe pėr atė tė Vlorės 107. Megjithatė kuotat bosh do tė bėhen publike pėr tė gjithė tė rinjtė vetėm pas datės 1 tetor. “Mė shumė kuota ka tė mbetura universiteti i Gjirokastrės, Vlorės, Korēės dhe Shkodra, por nga pak dhe universiteti i Tiranės. Nuk pritet tė jenė tė shumta, kuotat bosh nė degėt elitare, megjithatė ka kuota bosh dhe njė nga arsyet ėshtė ajo e studentėve fitues qė tashmė vazhdojnė studimet jashtė vendit. Me njė shifėr mesatare tė pėrditshme qė ėshtė afro 2500 studentė”, tha Alfons Harizaj, drejtor i Agjencisė Kombėtare tė Provimeve.

Drejtuesit e AKP thonė se ende nuk ėshtė pėrcaktuar se kush do ta plotėsojė formularin A3, ndėrkohė qė mund tė jetė gati rreth datės 15 tetor. Edhe A3 do tė jetė online. “Nga 15 tetori mund tė kemi njė njoftim pėr A3 dhe ai do tė jetė online”, tha Harizaj. Viti akademik pėr universitetet publike nis nė datėn 8 tetor. Ndėrkohė qė numri i studentėve qė presin tė fillojnė mėsimin pėr herė tė parė kėtė vit do tė jetė nė mbi 26 mijė tė rinj.

Universiteti i Gjirokastrės – 1206 vende bosh

Uiversiteti i Korēės – 776 vende vakante

Universiteti i Vlorės- 107 kuota bosh

Universiteti i Tiranės – 379 kuota tė paplotėsuara

Universitetin Politeknik – 145 kuota bosh

http://www.tiranaobserver.al/2012/09...n-pa-studente/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 6.3.2013, 21:37   10
Citim:
Kosovės i shtohen edhe tri universitete publike

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	universitet_212165.jpg
Shikimet:	122
Madhėsia:	33,0 KB
NNJ:	4227Qeveria e Kosovės ka marr vendim pėr themelimin edhe tė tri Universiteteve Publike, nė qytetin e Mitrovicės, Gjakovės dhe Gjilanit. Zyrtarėt mė tė lartė institucioneve tė vendit kėtė e kanė vlerėsuar si njė hap nė ngritjen e cilėsisė sė arsimit, rritjen e punėsimit dhe mirėqenies sė qytetarėve tė vendit. Gjithashtu ėshtė miratuar edhe projekt-rregullorja pėr procedurat dhe kriteret e kompensimit tė ish tė dėnuarve politikė.

Nė mbledhjen e kabinetit qeveritar tė mbajtur tė mėrkurėn ekzekutivi i vendit ka miratuar propozim-vendimin pėr themelimin e Universiteteve Publike nė Mitrovicė, Gjakovė dhe Gjilan si institucione tė arsimit tė lartė.

Shefi i ekzekutivit tė vendit, Hashim Thaēi ka thėnė se duke marr parasysh faktin qė edukimi superior ka qenė dhe ėshtė njė ndėr prioritetet kryesore tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės e cila ėshtė e interesuar pėr ngritjen e universiteteve pėr cilėsi dhe infrastrukturė, po merret ky vendim sot.

“Duke marr parasysh qė ne jetojmė nė epokėn e pėrparimit tė shkencės dhe teknologjisė, si kryeministėr i Qeverisė sė Kosovės dhe si kabinet qeveritar jemi pėrkushtuar qė tė ndėrtojmė njė sistem tė arsimit tė lartė. Prandaj Qeveria e Republikės sė Kosovės nė pajtim me Ligjin pėr arsimin e lartė tė Republikės sė Kosovės propozon themelimin e universiteteve publike nė Mitrovicė, Gjakovė dhe Gjilan si institucione tė arsimit tė lartė. Edhe qyteti i Mitrovicės, Gjakovės dhe Gjilanit duhet tė kenė universitetet e tyre, nė mėnyrė qė tė kenė krijohen kėtyre rajoneve kushte dhe qasje nė arsimin e lartė”, ka theksuar kryeministri Thaēi.

Pėr mė tepėr ai ka shtuar se Qeveria e Kosovės po investon nė edukim, nė krijimin e vendeve tė reja tė punės dhe nė rritjen e mirėqenies sociale.

Nga ana tjetėr ministri i Arsimit Shkencės dhe Teknologjisė, Ramė Buja ka thėnė se kjo kėrkesė pėr hapjen e kėtyre universiteteve publike ka ardhur nga komunat.

“Ministria e Arsimit Shkencės dhe Teknologjisė duke pasur parasysh kėrkesat e vazhdueshme tė komunave tė Mitrovicės, Gjakovės e Gjilanit, si dhe duke pasur parasysh zhvillimin e arsimit tė lartė nė Republikėn e Kosovės, me qėllim tė pėrfshirjes sė numrit sa mė tė madh tė studentėve nė studime dhe ofrimit tė shėrbimeve tė arsimit tė lartė sa mė afėr qytetarėve tė Republikės sė Kosovės i propozojmė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės marrjen e vendimit pėr themelimin e universitetit publik tė Mitrovicės, Gjakovės dhe Gjilanit si institucione publike tė arsimit tė lartė tė cilat do tė ofrojnė dije, diploma dhe grada universitare tė arsimit tė lartė”, ka thėnė ministri Buja.

Ky vendim pastaj duhet t’i dėrgohet Kuvendit tė Kosovės pėr ratifikim.

Gjithashtu nė mbledhjen e sotme tė kabinetit qeveritar ėshtė miratuar edhe projekt-rregullorja pėr procedurat dhe kriteret e kompensimit tė ish tė dėnuarve politikė.

Ministri i Drejtėsisė, Hajredin Kuēi ka thėnė se janė bėrė tė gjitha pėrgatitjet qė tė filloj regjistrimi i ish tė dėnuarve politik.

“Ashtu sikur e keni premtuar nė takim me Shoqatėn e ish-burgosurve politik ne kemi bėrė pėrgatitjet si Qeveri e Kosovės, bashkė me komisionin pėr zbatimin e ligjit pėr ish tė burgosurit politik dhe tani kemi bėrė pėrgatitjet e fundit edhe me kėtė rregullore e cila mundėson qė sipas premtimit publik qė keni dhėnė me datėn 11 mars nė mėnyrė simbolike tė fillon edhe regjistrimi ish tė burgosurve politik. Kjo projekt-rregullore pėrcakton procedurat dhe kompensimit tė ish tė dėnuarve politik nė Kosovė, nė pajtim me ligjin tė ish tė pėrndjekurve dhe tė dėnuarve politik, si pėrcakton organet kompetente vendimmarrėse menaxhimin e programit tė kompensimit dhe kriteret e pėrfitimit tė kėtij programi”, ka thėnė Kuēi.

Gjithashtu sot ėshtė miratuar edhe projekt-strategjia kosovare pėr rini pėr vitin 2013-2017 dhe planit tė veprimit pėr vitin 2013-2015.

Po ashtu ėshtė miratuar edhe propozim-vendimi pėr shpronėsim pėr Linjėn nr. 1806 tė NS 110 kV Gjakova 1, Gjakova 2 dhe ndėrrimi i pajisjeve tė tensionit tė lartė nė NS Gjakova 1./Kosovapress/

http://rtv21.tv/home/?p=89046&utm_so...sitete-publike
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 21.5.2013, 22:46   11
Citim:
Marrėveshje mes USHT-sė dhe Universiteti Ndėrkombėtar tė Tiranės

Njė delegacion i Universitetit Ndėrkombėtar tė Tiranės i kryesuar nga rektori, Prof. dr. Agron Lamaj sot (21.05.2013), vizitoi Universitetin Shtetėror tė Tetovės (USHT), me ērast u pritė nga Rektori i USHT-sė, Prof.dr.Vullnet Ameti. Pas takimit tė frytshmėn, nė tė cilin u njoftuan pėr punėn respective tė universiteteve qė i drejtojnė, rektorėt e dy universiteteve, Prof. Dr. Vullnet Ameti dhe Prof. Dr. Agron Lamaj, nėnshkruan Marrėveshje bashkėpunimi, me tė cilėn do tė ritet dhe fuqizohet kontakti i studentėve dhe stafit nė mes dy universiteteve.

Marrėveshja e lartpėrmendur, poashtu parasheh, kėmbimin e ndėrsjellė dhe bashkėpunimin e studentėve, profesorėve dhe stafit tė brendshėm, nė nivelin Bachelor, Master dhe Doktoratės. Organizimin e Programeve Master nė fushat respektive, tė dakorduara nė mėnyrė paraprake, organizimin e Shkollave verore , seminareve dhe formave tjera tė kėmbimit tė dijes nga tė dyja palėt. Poashtu me anė tė kėsaj Marrėveshje tė nėnshkruar sot nė Kabinetin e rektorit tė USHT-sė, Prof. Dr. Vullnet Ameti, parashihet edhe shkėmbimi i literaturės, librarive elektronike dhe publikimeve universitare, realizimin e projekteve tė tė pėrbashkėta, si dhe shkėmbimet e ndryshme tė eksperiencave tė studentėve, stafit akademik dhe atij administrativ.

Pjesė e Marrėveshjes ėshtė edhe bashkėpunimi nė aspektin e reformės sė universitetit nė lidhje me Deklaratėn e Bolonjės dhe Deklaratėn e Lisbonės, por format tjera tė bashkėpunimit me interes pėr dyja palėt.

Rektori i USHT-sė, Prof. Dr. Vullnet Ameti, pas nėnshkrimit tė kėsaj Marrėveshje, theksoi se njė prej parimeve themelore tė punės sė drejtuesve tė USHT-sė, ėshtė bashkėpunimi sa mė i ngushtė me universitetet tjera nga vendi, rajoni dhe bota, pėr shkėmbimin e pėrvojave, por rėndėsi e posaēme i kushtohet bashlėpunimit mė universitetet shqipfolėse.

USHT, deri mė tani ka nėnshkruar Marrėshje bashkėpunimi thuajse me shumicėn e universiteteve nga vendi dhe rajoni, por edhe me njė numėr tė konsiderueshėm tė universiteteve me renome botėrore.

http://www.lajmpress.com/lajme/maqedoni/20713.html
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 1.7.2015, 20:27   12
Citim:
Akademia e Policisė rihapet nė shtator, por tashmė njė universitet

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	akademia-e-policise-2.jpg
Shikimet:	108
Madhėsia:	51,8 KB
NNJ:	7371

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	akademia-e-policise-1.jpg
Shikimet:	112
Madhėsia:	30,5 KB
NNJ:	7372Shtatė vite pasi u mbyll Akademia e Policisė, duke u kthyer vetėm nė njė shkollė bazė pėr arsimin policor, ajo do tė rikthehet sėrish, por tashmė nė formėn e njė universiteti. Nė shtator, Akademia e Policisė do tė hapė dyert pėr tė gjithė efektivėt, tė cilėt do tė ndjekin arsimin e lartė policor, do tė kryejnė njė master apo do tė mbrojnė njė doktoratė. Vendimi pėr rikthimin e akademisė sė policisė u mor qė nė shkurt tė kėtij viti nga qeveria, ndėrkohė qė tashmė ėshtė planifikuar sesi do tė funksionojė ajo, sa do tė zgjasė secili program shkolle, qė nga ai bazė e deri te doktorata.


Shkolla Bazė

Akademia e Policisė do tė jetė institucioni pėrgjegjės i arsimit tė lartė publik qė ka pėr mision formimin, kualifikimin dhe specializimin e punonjėsve tė strukturave tė Policisė sė Shtetit, si dhe ofrimin e kualifikimeve dhe specializimeve pėr institucione tė tjera tė zbatimit tė ligjit dhe pėr persona fizikė e juridikė nė fushėn e rendit e tė sigurisė publike. Por, nė tė do tė ofrohen edhe programe pėr formimin, kualifikimin dhe specializimin e punonjėsve tė nivelit zbatues nė Shkollėn Bazė tė Policisė. Kjo shkollė ėshtė jouniversitare, profesionale, pas arsimit tė mesėm. Ajo zgjat 1-2 vite akademike, e ndėrthurur me teori–praktikė dhe kursantėt pėrfitojnė deri nė 120 kredite (ECTS) dhe diplomė profesionale si punonjės policie i nivelit bazė.

Bachelor

Po ashtu, Akademia do tė ofrojė pėrgatitjen, kualifikimin dhe specializimin e specialistėve tė Policisė sė Shtetit me arsim tė lartė nė fushėn e policimit e sigurisė nė ciklin e parė tė studimit “Bachelor”. Ky program ka pėr qėllim tė pajisė studentėt me njohuritė bazė, mbi metoda e parime tė pėrgjithshme, si dhe formimin e shprehive tė veēanta nė fushėn e policimit. Ai realizohet me 180 kredite europiane (ECTS) dhe kohėzgjatja normale e tij ėshtė tri vite akademike. Nė pėrfundim tė kėsaj shkolle lėshohet diplomė universitare “Bachelor” nė fushėn e arsimimit policor me titull “Specialist i lartė policie”, si dhe jepet grada “Nėnkomisar”. Pranimi pėr bachelor bėhet me konkurrim nga dy drejtime. Njė ėshtė pėr “inspektorėt”, qė kanė mbaruar Shkollėn Bazė tė Policisė dhe kanė pesė vjet vjetėrsi shėrbimi nė polici. Kėta studentė nuk e fillojnė shkollėn nga fillimi, pasi mbartin me vete deri nė 120 kredite, pra dy vite akademike, tė fituara gjatė studimeve nė Shkollėn Bazė tė Policisė, tė cilat transferohen nė kėtė shkollė. Kurse drejtimi tjetėr ėshtė pėr studentėt qė vijnė nga jashtė policisė pėr specialitete tė veēanta, pėr tė cilat ka nevojė Policia e Shtetit, si juristė, informatikanė, financierė, inxhinierė, biologė, psikologė etj., tė cilėt transferojnė kreditet e fituara nė studimet universitare tė ciklit tė parė (bachelor). Kėta persona duhet tė kenė pėrvojė pune jo mė pak se pesė vjet nė fushėn pėrkatėse, si dhe nuk kanė tė drejtė tė aplikojnė pėr ngritje nė gradė / detyrė apo tė transferohen nė funksione tė tjera policore pėr njė periudhė gjashtėvjeēare.

Master

Pas kėtij niveli, nė akademi do tė hapet edhe cikli i dytė i studimit master, i cili ofrohet pėr kualifikimin dhe specializimin e oficerėve tė policisė me arsim tė lartė, pra me diplomė bachelor. Kjo shkollė ofron arsimim dhe trajnim tė mirėfilltė profesional nė fushėn e policimit dhe sigurisė. Programi mėsimor realizohet me 60-90 kredite dhe kohėzgjatja normale e tyre ėshtė 1.5–2 vite akademike. Nė pėrfundim tė kėtyre programeve tė studimeve lėshohet diplomė universitare “Master profesional” dhe “Master shkencor” nė fushėn e arsimimit policor dhe punonjėsit tė diplomuar i lind e drejta pėr tė marrė gradėn “Drejtues”.

Doktoratė

Gjithashtu, Akademia e Policisė do tė marrė pėrsipėr edhe pėrgatitjen e specialistėve nė fushėn e policimit e sigurisė nė ciklin e tretė tė studimit “Doktoratė”. Nė tė pranohen kandidatė qė kanė fituar diplomė universitare “Master i shkencave”. Akademia e Policisė vendos kritere klasifikimi pėr kandidatėt qė kanė tė drejtė tė zhvillojnė projektin kėrkimor dhe tė pėrgatisin tezėn e doktoratės nė bazė tė rezultateve tė arritura nė studimet e organizuara teorike. Ajo pėrcakton standarde e kritere kualifikuese pėr njohjen e gjuhės angleze, mbi bazėn e testeve tė njohura ndėrkombėtare, si dhe metoda pėr vlerėsimin e nivelit teorik tė pėrgjithshėm tė kandidatėve. Ky program zgjat tė paktėn tri vite akademike dhe pėrfshin 60 kredite pėr studime tė organizuara teorike. Nė pėrfundim tė programeve tė studimeve tė doktoratės, lėshohet diploma pėr gradėn shkencore “Doktor” (Dr). Pra me kėtė mėnyrė, Akademia e Policisė do t’i ngjajė njė universiteti profesional.


Argumentet

Niveli i ulėt profesional riktheu shkollėn e lartė

Niveli i ulėt profesional i punonjėsve tė policisė ka qenė argumenti i dhėnė nga drejtuesit e kėsaj organizate pėr tė rikthyer Akademinė e Policisė, tashmė nė nivelin e njė universiteti. Sipas argumentimit qė i ėshtė paraqitur qeverisė para se kjo tė merrte vendimin pėr rikthimin e akademisė, thuhet se profesionalizmi i punonjėsve tė policisė ėshtė tepėr i ulėt, kjo edhe si rezultat i ndryshimit tė sistemit arsimor policor, pasi sistemi aktual nė Qendrėn e Formimit Policor, pėrjashtuar Shkollėn Bazė tė Policisė, nuk u pėrgjigjet standardeve e nevojave tė policimit dhe dinamikės sė krimit, madje ėshtė bėrė pengesė nė garantimin e rendit dhe sigurisė nė parametra e standarde europiane. Po ashtu, nga analiza e kryer rezulton se niveli arsimor i punonjėsve aktualė tė policisė ėshtė i mangėt. Punonjėsit e policisė tė nivelit bazė janė rreth 70 pėr qind me arsim tė mesėm dhe Policia e Shtetit nuk ka sistem shkollimi pėr punonjėsit qė promovohen nė gradė e karrierė mbi nivelin e parė tė drejtimit.

Mungesa e akademisė

Ka ulur ndjeshėm nivelin e formimit tė pėrgjithshėm dhe profesional tė punonjėsve
Ka penguar pėrgatitjen e oficerėve tė policisė gjyqėsore
Ka dėmtuar procesin e ecurisė nė karrierė tė punonjėsve tė policisė
Ka bllokuar procesin e promovimit tė kryeinspektorėve pėr nėnkomisarė
Ka dobėsuar kapacitetet menaxhuese tė punonjėsve tė niveleve mė tė larta


Objektivat

Ngritja e kapaciteteve tė formimit policor, nė kushte gjithnjė e nė rritje qė ka komuniteti pėr njė polici profesionale dhe korrekte nė shėrbim tė tyre

Krijimi i hapėsirave pėr bashkėpunim me institucionet e tjera tė larta arsimore nė vend dhe me ato jashtė vendit.

Krijimi i mundėsive pėr njohjen dhe transferimin e krediteve nė institucione tė tjera tė larta arsimore dhe njohjen apo njėsimin e moduleve ose lėndėve mėsimore

Krijimi i hapėsirave pėr kualifikimin dhe specializimin e vazhdueshėm tė punonjėsve tė Policisė sė Shtetit dhe tė agjencive tė tjera tė sigurisė publike, si formė e tė mėsuarit gjatė gjithė jetės

Zhvillimi i programeve pėr studime e kėrkime shkencore nė fushėn e rendit publik, investigimit tė krimit dhe sigurisė

http://gazeta-shqip.com/lajme/2015/0...e-universitet/
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 30.7.2015, 22:59   13
Citim:
Bajrami: Asnjė kolegj privat nuk mban mė emrin Universitet

Ministri i Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė, Arsim Bajrami ka deklaruar para deputetėve se asnjė institucion privat nuk ka tė drejt tė mbajė emrin universitet sepse nuk ėshtė akredituar pėr universitet.

Ai shtoi se tė gjitha kolegjet private i kanė ndėrruar emėrtimet nė objekte, spote dhe asnjė nuk mban emrin universitet.

“Nė qoftė se vėrejmė vetėm njė keqpėrdorim tė licencave ne do tė ua marrim, licencat. Kjo ka ndodhė me 5 kolegje dhe do tė vazhdojmė t’i marrim licencat edhe nė tė ardhmen”, ka thėnė Bajrami.

http://gazetablic.com/bajrami-asnje-...n-universitet/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 01:03.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.