Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Arsim
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 26.7.2011, 18:38   1

Lėndė burimore Qendra e Studimeve Albanologjike, Tiranė


Citim:
Arkivi i Albanologjisė, tani mund ti gjejmė dhe on-line

Lexuesit dhe admiruesit e botimeve tė hershme letrare, tashmė mund ti gjejnė dhe nė formėn on-line. Nostalgjikėt e letrave mund tė gjejnė edhe titujt e hershėm tė letėrsisė shqiptare. Instituti i Albanologjisė tashmė ka filluar dixhitalizimin e biblotekės.

Drejtori i biblotekės se qėndres sė Albanologjisė, tregon se fondi i arkivit tė Institutit tė Albanologjisė dhe historisė ėshtė mjaft i pasur. Ndėr tė tjera Dragoi, bėn me dije se deri tani janė dixhitalizuar rreth 13 pėrqind e kėtij fondi, por ai thekson se po punohet me intensitet tė lartė pėr t`i bėrė mė tė aksesueshėm kėto libra me vlerė pėr studiuesit.

Qėndra e studimeve Albanologjike ka tre bibloteka ,ėshtė ajo e historisė dhe gjuhėsisė, e cila ka 70 mijė tituj librash dhe 20 mijė tituj revistash dhe gazetash, ėshtė bibloteka e folklorit, dhe ajo e qėndrės Albanologjike.

http://www.ora-news.com/v2/index.php...id=23380&nid=1
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 5.8.2011, 07:56   2
Citim:
Arkivi albanologjik online

Arkivi i pasur i shkencės sė Albanologjisė duket se do tė jetė i arritshėm nga tė gjithė.

Njė projekt i Qendrės Albanologjike nė Tiranė, i filluar para tre muajsh, ka bėrė tė mundur digjitalizimin e 12 pėr qind tė skedarėve tė fondit tė historiografisė shqiptare.

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	qendra-albanologjike-tirane.jpg
Shikimet:	101
Madhėsia:	28,0 KB
NNJ:	3114

Pėrgjegjėsi i kėtij arkivi, Nuri Dragoi, deklaroi pėr televizionin Albaninan Screen se kompjuterizimi i tė dhėnave tė kėtij fondi ėshtė njė proces tejet i domosdoshėm.

“Ėshtė ky njė proces shumė i rėndėsishėm, sepse e lehtėson shumė punėn e studiuesve, tė cilėt nuk do tė kenė mė nevojė qė tė prekin skedarė me dorė, por nėpėrmjet kompjuterėve do tė mund tė kėrkojnė librin ose dokumentin qė mund ta shfrytėzojnė. Njė objektiv disi mė i largėt ėshtė arkivi digjital tė bėhet edhe pjesė e rrjetit tė bibliotekave tė njohura dhe tė qendrave albanologjike evropiane”, theksoi Dragoi.

Ndryshe, Dragoi e cilėson si tė nevojshėm edhe procesin e fotokopjimit dhe tė restaurimit tė veprave albanologjike.

“Pėr librat qė janė njė kopje e vetme duhet tė krijohet mundėsia e fotokopjimit, dhe qė fotokopja pastaj tė qarkullojė nėpėr duart e studiuesve, ndėrkaq origjinali tė ruhet. Veē kėsaj, nevojitet edhe njė punė shumė mė e kujdesshme nė restaurimin e librave”, sqaroi ai.

Tre arkivat, ai i historiografisė, i folklorit dhe i studimeve albanologjike, pėrmbajnė rreth 130,000 vepra. Njė pjesė e konsiderueshme e tyre datojnė para vitit 900. Emrat si Barleti ose Budi gjithashtu janė pjesė e kėtij arkivi, pjesė e tė cilit janė edhe njė numėr i madh veprash tė shkruara nga albanologė tė huaj.

http://www.gazetaexpress.com/index.p...cid=1,21,59655
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 11.4.2013, 22:08   3
Citim:
Ftesė pėr pjesėmarrje nė konferencė

Ėshtė viti i dytė qė Shkolla doktorale e gjuhėsisė, pranė QSA-sė, ka institucionalizuar konferencėn e pėrvitshme nė fushė e studimeve dhe tė kėrkimeve shkencore nė gjuhėsi, qė zhvillohet nė muajin maj. Edhe kėtė vit ėshtė planifikuar tė mbahet Konferenca ndėrkombėtare me tė njėjtėn problematikė: “Kėrkime gjuhėsore”.

Ftesa zyrtare, sė pari, u drejtohet personave qė janė nė procesin e pėrgatitjes sė doktoraturės nė fushėn e gjuhės shqipe, jo vetėm pranė shkollės sonė, por edhe atyre qė ndjekin kėtė nivel shkolle nė universitetet e tjera nė Republikėn e Shqipėrisė dhe jashtė saj, sidomos atyre tė trojeve shqiptare.

Gjithashtu, ftesa ėshtė e hapur edhe pėr gjithė personelin akademiko-shkencor nė kėto institucione. Aplikimi pėr pjesėmarrje bėhet brenda datės 5 maj 2013. Mandej komisioni organizator i Konferencės do tė bėjė shqyrtimet e nevojshme dhe grupimet tematike tė kumtimeve.

Konferenca do tė jetė njėditore dhe ēdo aplikues duhet tė paguajė 5.000 lekė (tė rinj) pėr pjesėmarrjen, shumė qė do tė pėrdoret pėr organizmin e veprimtarisė dhe botimin e kumtesave nė njė vėllim tė veēantė.

Lutemi qė pėrgjegjėsit e Departamenteve tė Universiteteve pranė tė cilėve mbėrrin ftesa, brenda mundėsive tė bėjnė lajmėrimet e nevojshme.

Aplikuesit duhet tė dėrgojnė edhe njė abstrakt tė kumtesės dhe njė jetėshkrim (Curriculum vitae) tė shkurtėr. CV ka vlerė pėr aplikuesit qė ndjekin studimet doktorale.

Koordinatori i Shkollės doktorale pėr gjuhėsinė pranė QSA-sė
Prof. dr. Valter MEMISHA

http://www.qsa.edu.al/index.php?opti...emid=1&lang=sq
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 20:26.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.