Kthehu   Kreu > D1 > 1757-2012: Shtetet Shqiptare > 1943-1944: Mbretėria II (Shqipėria e bashkuar II)
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 16.8.2006, 16:19   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar 1943-44: Iljaz Bazna, agjenti shqiptar i gjermanėve (L2B)


Citim:
Njė spiun shqiptar informon gjermanėt pėr planet e aleatėve
Raimonda Moisiu, Armand Plaka

Historia e njėrit prej agjentėve tė mėdhenj tė Luftės sė Dytė Botėrore

Emri i njė agjenti shqiptar ėshtė shėnuar nė fjalorin biografik me personalitetet e spiunazhit qė kanė bėrė emėr dhe famė gjatė shekullit tė 20-tė, nė Luftėn e Dytė Botėrore, fjalor ky qė jep mjaft tė dhėna pėr jetėn dhe veprimtarinė e tyre. Tė tėrheq vėmendjen jeta e agjentit shqiptar, i cili ėshtė njė nga agjentėt mė tė shquar tė shekullit XX.

Ai punoi pėr gjermanėt gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, tė cilėve u dha informacione mjaft tė vlefshme. Ai radhitet pėrkrah agjentėve me famė botėrore, qė kanė bėrė emėr nė tė dyja luftėrat botėrore, si: Franc Fon Papen, Fric Kolbi, Kim Filbi, Mata Hari apo Ana Maria Leser.


Jeta e shqiptarit Bazna nga hajdut nė ēelėsabėrės

Iliaz Bazna ėshtė emri i legjendės shqiptare tė spiunazhit, i njohur me pseudonimin “Ciceroni”. Ka lindur nė vitin 1904, nė Prishtinė, nė kohėn kur krahina e Kosovės, por edhe pjesa mė e madhe e Ballkanit, ishte e pushtuar nga Perandoria Osmane. Ai dhe e gjithė familja e tij janė shqiptarė nė origjinė, por nė edukimin e tij ndikoi shumė tradita turke. Bazna tregonte se babai i tij ishte njė mysliman i devotshėm dhe mbante titullin “mullah”. Gjyshi i tij dhe xhaxhallarėt kanė jetuar kohėn e xhonturqve, d.m.th., tė turqve tė rinj, nė kohėn e Mustafa Kemal Ataturkut. Tre nga kushėrinjtė e parė tė tij, por edhe Bazna vetė, patėn studiuar nė njė akademi ushtarake turke dhe arritėn tė shkėlqejnė me punė, aq sa njėri prej tyre ka qenė kryebashkiaku i Ankarasė nga viti 1960 - 1962. Por agjenti i ardhshėm, Bazna, do tė flakej jashtė akademisė ushtarake dhe nė vitin 1919 do tė niste jetėn e keqbėrėsit ordiner nė Stambollin e pushtuar nga aleatėt. Fillimisht kapet duke vjedhur armė nė depot e ushtrisė britanike, dhe pėr kėtė kalon njė pjesė tė jetės sė tij nė kampin penal tė Marsejės. Pasi doli kampi, zuri punė nė njė fabrikė ku prodhoheshin ēelėsa pėr kasafortat dhe bėhet mjeshtėr nė kėtė profesion, pas disa dėshtimesh nė pėrpjekjet e tij pėr tė gjetur punė nė pėrfaqėsitė diplomatike.


Dokumentet sekrete

Pasi punoi pėr njė ambasador jugosllav, pėr njė konsull britanik, pėr njė atashe ushtarak amerikan ai arrin tė punėsohet nga ambasadori britanik, Knaēbull-Hugesen, nė Ankara. Hugesen ishte “naiv” kur mendonte se ishte i pėrgatitur pėr tė mos ia hedhur kėrrkush. Nė fillimin e vitit 1943 ambasadosri punėsoi Baznėn, njė njeri i mprehtė, servil dhe dinak, i cili e dinte se ē’duhet tė bėnte pėr padronin e tij. Bazna, pasi qe shtrėnguar ta linte akademinė qe kthyer nė njė autodidakt dhe kishte njohuri tė mira nė disa gjuhė, tė cilat i fliste rrjedhshėm. Ai ishte i pėrpiktė nė realizimin e tė gjitha detyrave. Hugesen e vlerėsoi Baznėn dhe i besoi atij verbėrisht pėr tė gjitha. Pra, ai nisi tė mbėshtetet tek Bazna. Kėshtu, Bazna, brenda pak muajve, i mėsoi tė gjitha zakonet e ambasadorit, madje dhe lėvizjet e sjelljet tij. Shqiptari u bė njeriu mė i privilegjuar dhe mė i besuar. Ai zbuloi qė punėdhėnėsi i tij solli nė shtėpi dokumente shumė tė rėndėsishme sekrete pėr t’i studiuar. Madje, ai vuri re qė Hugesen i mbante dokumentet nė kasafortė. Bazna, mjeshtri i ēelėsave tė kasafortave, arriti t’i dublojė ēelsat. Zbuloi dhe kombinimin e shifrave tė kasafortės sekrete dhe i tėrhoqi dokumentet. Kėshtu, mė 20 tetor ai i merr ato dhe, me anėn e njė likuidi tė quajtur “Leica”, prodhon faksimile tė tyre. Ishte koha e Konferencės sė Teheranit dhe Bazna jo vetėm qė zbuloi dokumente sekrete, qė kishin tė bėnin me operacionet e aleatėve nė Normandi, por ai mėsoi shumė tė fshehta nė lidhje me rrezikun qė i kanosej Ballkanit.


Takimi me gjermanin Ludvig

Nė mbrėmjen e 26 tetorit tė vitit 1943 Bazna takohet me njė zyrtar tė lartė tė ambasadės gjermane, pėr tė cilin kishte punuar mė pėrpara, dhe i ofron atij faksimilet e dokumenteve sekrete. Zyrtari i lartė gjerman i njohur me pseudonimin “Pierre”, ishte rekrutuar nga RSHAVI, dhe quhej Ludvig C. Bazna dhe ai punuan sė bashku nė fshehtėsi. Bazna i kėrkoi gjermanit 20 mijė stėrlina nė kėmbim tė informacionit. Gjermani e refuzoi pėr momentin kėrkesėn e shqiptarit, duke i thėnė se nuk ishte i gatshėm tė jepte shuma tė tilla. Megjithatė, ai e kuptoi se bėhej fjalė pėr njė informacion shumė tė rėndėsishėm dhe kėmbėnguli tė shikonte dokumentet. Bazna i tha se nuk ishte aq budalla sa t’ia jepte dokumentet para se tė paguhej, pėrndryshe do t’ua shiste ato sovjetikėve. Ai i tha gjermanit se do t’ia jepte dokumentet nė bobinė filmike, por kjo do t’u kushtonte gjermanėve 15 mijė stėrlina. Ludvigu kishte nė dispozicion 3 ditė pėr ta vlerėsuar ofertėn e shqiptarit. Bazna do ta telefononte Ludvigun nė ambasadėn gjermane nė datėn 30 tetor 1943, nė orėn 3 pasdite dhe do tė prezantohej nė telefon si “Pierre”. Ai do tė pyeste nėse Ludvigu kishte ndonjė letėr pėr tė. Nėse pėrgjigja do tė ishte negative, atėherė gjermanėt nuk do tė dėgjonin mė kurrė pėr tė. Ishte pak pas mesnate kur vizitori veshi pallton, vuri njė kapele qė i binte pak mbi sy dhe shkoi te dera ku ndodhej Ludvigu. U ul pranė gjermanit dhe i tha me zė tė ulėt: “Ju doni tė dini se kush jam unė? Jam rekruti i ambasadorit britanik. Pasi u fut brenda, Bazna nė mėnyr tė habitshme iu zhduk nga sytė Ludvigut i cili fillimisht e ndoqi atė nėpėr rrugė, por nuk e pa mė. Mengjesin tjetėr Ludvigu ia tregoi historinė e tij ambasadorit gjerman nė Turqi, Franc Fon Papen. Por ky nuk u habit, pasi ishte marrė me spiunazh dhe intriga. Kishte rekrutuar spiunė nė Amerikė, madje kishte kontaktuar edhe me Mata Harin, me famė, dhe tashmė ishte pėrfshirė nė tė gjitha kombinacionet sekrete brenda Rajhut tė Tretė. Duke qenė se Turqia ishte njė vend neutral, ajo ishte bėrė njė qendėr e spiunazhit tė tė gjitha fuqive tė mėdha.


Si e mori shqiptari emrin “Ciceron”

Fon Papen i tha Ludvigut se nuk ishte i autorizuar ta paguante shumėn prej 20 mijė stėrlinash, pėr njė informacion akoma tė pavėrtetuar. Pėr mė tepėr, ai i tha se ky vendim duhet tė merrej nga nivele mė tė larta shtetėrore nė Gjermani, pra nga ministri i Jashtėm i Gjermanisė tė asaj kohe, Joakim Fon Ribentrop. Ambasadori i dėrgoi njė mesazh tė koduar Ribentropit, ku i shpjegonte situatėn dhe i kėrkonte shumėn prej 20 mijė stėrlinash si fillim, ndėrsa mė pas do tė procedohej edhe me shuma tė tjera. Shuma duhet tė mbėrrinte nė Ankara jo mė vonė se 30 tetori, pėrndryshe operacioni do tė dėshtonte. Edhe pse ambasadori nuk e mendonte tė tillė, pėrgjigjja nga Berlini ishte pozitive.

Ludvigu shkoi mė pas, sipas urdhrit, nė zyrėn e ambasadorit. Papeni i tha Ludvigut se duhej tė bėnte marrėveshje me atė qė tashmė do tė quhej “Ciceron”, sipas emrit tė marrė nga oratori i famshėm romak, pasi informacioni ishte shumė shpresėdhėnės. Ambasadori i tha Ludvigut se korrieri kishte mbėrritur dhe me vete kishte sjellė edhe 20 mijė stėrlinat. Megjithatė, ambasadori e kėshilloi Ludvigun qė tė ishte i kujdesshėm, pasi puna qė po bėnte ishte me rrezik. Takimi u bė nė vendin e caktuar dhe shqiptari i dorėzoi Ludvigut dy bobina filmike 35 mm. Ndėrsa Ludvigu u zgjat tė merrte bobinat shqiptari i qetė i tha: “Mė parė, paratė”. Ludvigu i nervozuar hapi zarfin dhe numėroi paratė. Ai kėmbėnguli qė, gjithsesi, para se t’ia jepte Ciceronit, t’i shihte filmat tė zhvilluar, sepse nuk besonte. Ciceroni ra dakord pėr tė pritur vetėm gjysmė ore. Ludvigu e mori filmin dhe e pa tė zhvilluar nė njė dhomė tė errėt pranė zyrės sė tij. Informacioni pėrmbante tė dhėna tė rėndėsishme tė kohėve tė fundit. Ludvigu mė nė fund vendosi tė kryente pagesėn. Qė nga ky moment Ciceroni vazhdoi ta furnizonte Ludvigun me sekrete shumė tė vlefshme, tė cilat ai i fotografonte me shumė kujdes dhe i ruante nė ndėrtesėn e ambasadės britanike. Materiali i zbuluar nga Ciceroni ishte njė thesar sekretesh, duke pėrfshirė edhe planet e Konferencės sė Kazablancės midis Ruzveltit, kryeministrit britanik, Ēėrēill dhe liderit nacionalist kinez, Ēan Kai Shi. Mė pas Bazna u dha gjermanėve edhe planin e Konferencės sė Teheranit, midis presidentit Ruzvelt, Ēėrēillit dhe Stalinit. Nga detajet qė mėsuan mbi kėtė takim tė nivelit tė lartė, nazistėt kuptuan pėr herė tė parė planet e aleatėve mbi pushtimin e Evropės. Por komanda e lartė gjermane, pasi i studioi dokumentet e ardhura nga Stambolli vendosi tė mos i pranojė ato si tė verteta, duke arritur nė pėrfundimin se informacioni ishte njė sajesė e britanikėve pėr t’ua hedhur nazistėve. Plani ishte shumė i mirė pėr tė qenė i vėrtetė. Gjermanėt nė vend tė kėsaj i besuan plotėsisht informacionit tė sjellė nga njė agjent i tyre i rekrutuar nga britanikėt, i cili njihet nė terminologjinė e spiunazhit si “njeriu qė kurrė nuk ekzistoi”. Rrjedhja e informacioneve shumė tė vyera tė Ciceronit ndaloi nė pranverė tė vitit 1944, kur aleatėt mėsuan se diēka serioze kishte ndodhur nė ambasadėn britanike nė Ankara. Aleatėt e mėsuan kėtė jo si rezultat i shėrbimit tė tyre sekret, por nga goja e vetė ministrit tė Jashtėm tė Rajhut, Riobentrop, ose e thėnė mė saktė nga njė spiun aleat, nga tė paktėt qė kishin mbetur nė Gjermaninė e asaj kohe. Ky agjent ishte Fric Kolbe, i cili kishte punuar pėr njė kohė tė gjatė nė administratėn naziste, njė patriot gjerman qė i urrente nazistėt. Kolbeg kishte arritur tė vihej nė kontakt prej kohėsh me zyrėn e shėrbimit strategjik OSS dhe shefin e saj Alen Dallas nė Berė tė Zvicrės, duke i dhėnė atij dokumente shumė tė rėndėsishme. Nė fillim tė vitit 1944 Kolbeg kishte arritur tė dekodifikonte njė telegram tė ardhur nga ambsadori Papen pėr Ribentropin nė Berlin, ku bėhej fjalė pėr informacione sekrete tė ardhura nga spiuni Ciceron, dhe ku thuhej se ky informacion vinte direkt nga zyrat e ambasadės britanike nė Ankara. Ai ia kaloi kėtė informacion nė mėnyrė urgjente Dallesit, i cili ia pėrcolli mė tej nė Inteligjent Servisit.


Arrestimi

Pas verifikimeve, Bazna u arrestua nė Ankara. Por, nuk pranoi asgjė. Tė gjitha pyetjeve qė iu drejtuan i pėrgjigjej me heshtje. Ai kishte arrtur tė mbidhte nė atė kohė njė shumė prej 300 mijė stėrlinash, nė atė periudhė njė shumė marramendėse. Ai arriti tė arratisej dhe tė shkojė nė Lisbonė, ku prenotoi njė udhėtim pėr nė Amerikėn e Jugut. Sapo shkoi nė Amerikė tė Jugut, Ciceroni hapi njė llogari bankare duke depozituar paratė nė njė bankė tė madhe. Pushonte nė njė vilė qė kishte pamje nga oqeani, kishte shumė shėrbėtorė, njė femėr tė bukur dhe bėri njė jetė qejfi prej njė xhentėlmeni. Tashmė ishte ai qė kishte njė tė rekrutuar qė i shėrbente atij verbėrisht. Kjo e bėri tė renditej mes spiunėve mė tė mėdhenj tė tė gjitha kohėrave. Por, si pėr ironi tė fatit, ai nuk do ta shijonte pėr njė kohė tė gjatė stilin e ri tė jetės qė kishte nisur. Bankierėt amerikanojugorė erdhėn ta vizitonin nė vilėn e tij dhe e informuan se kishte diēka qė nuk shkonte me llogarinė e tij bankare. Pothuajse shumica e stėrlinave britanike kishte dalė jashtė qarkullimit. Nė fillim ai u shokua, por mė pas arriti tė kuptojė “tradhtinė” e stėrholluar tė gjermanėve. Mjeshtri i spiunazhit ia plasi tė qeshurit me zė tė lartė. Punėdhėsit e tij nazistė thjesht kishin prerė monedha false dhe ia kishin dhėnė atij. Bazna u arrestua dhe u dėrgua nė burg, por mė vonė arriti ēuditėrisht tė lirohet dhe tė kthehet nė Evropė. Shumė libra, pėrfshirė edhe kujtimet e tij vetjake, si dhe njė film tė madh qė quhej “Pesė Gishtat”, shfaqin profilin e tij tė pabesueshėm, fantazma e tė cilit pėr shumė kohė do tė vėrtitej nė korridoret e errėta tė spiunazhit. Si shumė spiunė tė tjerė, ai punoi pėr pėrfitim personal, por nė fund ai i kaloi ditėt e tij nė varfėri tė plotė, duke vdekur nė vitin 1971 pa pasur njė dyshkė nė xhep.


Hitleri i besoi shqiptarit

Nė gati 6 muaj Bazna prodhoi 400 kopje tė dokumenteve, shumica e tė cilave bėnte fjalė pėr planet e operacioneve tė mėdha ushtarake. Autoritetet gjermane nė Berlin, duke pėrfshirė edhe vetė Hitlerin, patėn shumė arsye tė besonin qė dokumentet sekrete tė Baznės ishin autentike, se ato s’ishin pjellė e intrigės britanike. Nė pėrgjithėsi, arsyeja qė jepet pėr dėshtimin e Gjermanisė deri nė kapitullimin e saj tė plotė, ishin xhelozitė dhe kundėrshtimet qė patėn midis tyre organizatat e shėrbimeve sekrete tė Ribentropit. Himlerit dhe Kanarisit. Por mė 20 prill, nė njė kohė relativisht tė shkurtėr, zbulimi sekret britanik, vendos njė linjė tė sigurtė pėrgjimi. Bazna e nuhat dhe lė punėn e largohet si njė njeri i lirė. Me njė shumė prej 1,2 milionė dollarėsh Bazna do tė fillonte tė ndėrtonte njė hotel luksoz turk, por nuk arriti ta pėrfundonte, sepse tė gjitha kartmonedhat britanike qė ai kishte marrė nga OPN Bernard do tė dilnin false. Bazna, kėsaj radhe, i shpėton burgut pėr mrekulli, i akuzuar pėr falsifikim monedhash. Ai e kaloi pjesėn tjetėr tė jetės nė varfėri dhe nuk ishte nė gjendje tė merrte kompensimet nga qeveria perėndimore gjermane e pasluftės. Duke punuar si njė rregullues automjetesh dhe si njė mėsues muzike (kishte pasur disa kurse trajnimi nė fushėn e operistikės) Ciceroni vdiq nė Stamboll nė vitin 1971.


Gazeta Panorama, Faqe 12 - Speciale / 2.7.2004
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 26.8.2011, 08:05   2
Citim:
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 17:49.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.