Kthehu   Kreu > D1 > 1190-1478: Shtetet Arbėrore
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 24.2.2007, 23:42   1
kalimtar/e
 

Shkrim i cituar Stradiotėt (ushtarėt)


Stradiotėt ishin reparte mercenare arbėrore qė luftuan nė gadishullin Apenin, Spanjė e Francė e kudo ku kishte luftė e padron qė paguante. Treguan se ishin tė zotėt e shpatės, e shitėn zotėsinė e tyre dhe u shpėrblyen ndonjėherė si duhej e ndonjėherė mjerisht.

Shqiptarė nė pėrgjithėsi dhe grekė mė pak. Tė nisur nga Moreja, por dhe mė nė veri. Komandantė tė zotė, por dhe ushtarė tė zakonshėm, tė pabindur e tė padisiplinuar, tė kequshqyer, por gjithmonė me shpatė nė njėrėn dorė dhe tjetrėn tek plaēka.


Paraqitja


Stradiotėt mbanin mjekėr tė gjatė me dy maja. Flokėt tė gjatė dhe ndonjėherė edhe gėrshetė. Si veshje ata mbanin setra tė gjatė tė mbushura me pambuk, qė i kishin nė vend tė mburojės: aq tė gjata saqė thika mbahej nė brez jo sipėr, po poshtė setrės, qė nė luftim trup me trup krijonte shqetėsim.


Armėt


Helmeta, ishte e lehtė, por qė mbulonte e mbronte gjithė kokėn, materiali ishte prej cohe (copė) por ndryshe nga ēallma myslimane. Ajo vinte me majė pėrpara dhe ishte pėrforcuar me copa letre mbrėnda pėr tė pritur goditjet.

Mburoja, nė pėrgjithėsi ishte e rrumbullakėt e ndryshonte shumė nga ajo e kėmbėsorėve.

Panciri, (krahol i fortė) i lehtė metalik.

Shtiza, ishte armė e pėrdorur prej stradiotėve qė me Luigjin e XII nė fundin e shek. XV (d.m.th vitet 1499) dhe u pėrdor edhe njė shekull mė pas.

Jatagani, arma kryesore, ishte i pėrkulur i cili lejonte shkathtėsi.

Mėzdraku, i cili ishte efikas nė luftimet trup mė trup. Ky ishte njė shkop i gjatė tre metra me maja nė tė dy krahėt, shėrbente si armė hedhjeje dhe siguronte epėrsi pėr kalorėsinė.


Nuk pėrdornin: harkun, balestrėn, armė zjarri.


Taktika


Kalėrime tė gjata, manovra tė shpejta, kalėrime natėn, tėrheqja e rreme, sulme natėn - taktikė e panjohur nė Evropė. Ishin kalėrues tė mirė nė terrenet malore dhe jo vetėm nė mal, por nė akull dhe kėneta, duke lėnė mbrapa kalorėsinė e rėndė evropiane.

Pėr zdėrvjelltėsinė e tyre, pėrveēse nė beteja u pėrdorėn dhe nė ruajtjen e bregdetit nga piratėt, ku nė shėrbim tė Venedikut ishin shumė tė suksesshėm, por dhe nė shėrbim tė Napolit e Spanjės. Sipas kėsaj taktike luftoi dhe Kastrioti kur u hodh nė Itali me shpejtėsi falė kėsaj kalorėsie tė lehtė si dhe tė egėr me kundėrshtarėt.

Nėpėr beteja repartet e stradiotėve ruanin rastet kur mund tė zinin rob, kapitenėt apo fisnikėt kundėrshtarė, pasi falė tyre mund tė fitonin diēka mė tepėr duke i shitur tek padroni i tyre.

Pėrshkrim i njė italiani qė luftoi pėrkrah tyre:

Citim:
"Asnjė rrugė nuk ėshtė e sigurtė prej tyre pa njė trupė tė madhe shoqėruese, sepse kanė energji shumė tė mėdha dhe durojnė jashtzakonisht urinė, etjen e pagjumėsinė, dhe kanė njė zgjuarsi tė hollė e tė admirueshme kur pretojnė vendet e kur zgjedhin rrugė tė papėrdorura... duke notuar nė ujėrat e kanaleve, arrijnė deri nė kazermat e sulmojnė armiqtė: ēka u kall tmerrin shumė vetave nė kamp"

Doket


Prerja e kokave tė kundėrshtarėve dhe vėnia e tyre nė njė hu (zakon tė marrė nga turqit). Kodi i tyre ishte "ligji i luftės" qė njihej nė atė kohė si "nė besėn e vet", qė do tė thotė njė drejtėsi relative. Nėse paguaje liroheshe, nėse jo, vdekje. Pra nėse ishe i zoti i shpatės ose pasanik mund ta fitoje lirinė e dinjitetin.

Njiheshin si tė pamėshirshėm, plaēkisnin kur nuk pagueshin, prisnin kokat jo vetėm tė robėrve, por edhe tė tė vdekurve, pasi pėr paguheshin pėr kokė. Por nė pėrgjithėsi egėrisia ishte karakteristikė e gjithė ushtarėve tė kohės.

Kuajt i kishin personalė dhe i sillnin prej gadishullit ballkanik. Me rrogėn qė kishin nuk mund ta paguanin njė kalė tė blerė aty ku shėrbenin.

Pėr dy gjėra bien dakord tė gjithė historianėt, se ata ishin tė palodhur dhe grabitqarė me armiq e miq.

Nuk ishin fetarė dhe e pėrdornin fenė nė mėnyrė pragmatiste, puthnin papėn kur e shikonin se paguante, por vrisnin kardinalė pa problem kur u bėheshin padrejtėsi.

Mjaft rezistentė ndaj kushteve tė vėshtira, mund tė flinin jashtė pa ndjerė vėshtirėsi


Organizimi


Kapedani (i kombėsisė shqiptare) kishte nėn vete deri nė 100 stradiotė. Tė gjithė kėta vareshin nga mbikėqyrėsit, qė ishin dhe tė huajt nė repartet stradiote qė caktoheshin nga qyteti apo mbreti qė i paguante kėta mercenarė. Ndonjė kapedan i fuqishėm e me influencė i shpėtonte kontrollit tė kėtyre mbikqyrėsave.


Kėta janė disa nga stradiotėt shqiptarė qė luftuan nė Evropė, pothuajse tė gjithė me famė:
Ferrante Kastrioti (Nip i Vrana Kontit, me nam. Vetė mbreti frank Franēesku I mburrej se e kishte vrarė, por qė nuk ishte e vėrtetė.)
Adriano Musacchi (me nam)
Teodor Bokali (me nam)
Mėrkur Bua (me nam, i pavarur nga mbikqyrėsit)
Manuel Bokali
Georgo Bokali
Nikolo Bokali (martuar me motrėn e gruas sė Skėnderbeut)
Manolo, Kostandin Bokali (djemtė e Nikolos sipėr)
Leonida
Franēesko Maria ( tė dy bijtė e Kostandinit sipėr)
Teodor Bischietto (me nam)
Giovani Zucchero
Nikolo Masi i mbiquajtur Mėzi (Polledro, i njohur se sulmoi personalish me topuz princin e Oranzhit nė luftė)
Lazaro Mathes
Giovani e Angelo (djemtė e Lazarit)
Demetrio Capuzzimadi
Giorgo Basta
Pietro Basta
Demetrio Basta

__________
Shfrytėzuar lėndė nga: Paolo Petta, "Straditotėt (Ushtarė shqiptarė nė Itali, shek. XV-XIX)"
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 8.1.2009, 18:31   2
allianz
 
Citim:
Dy dokumente tė panjohura pėr arvanitėt dhe rolin e tyre nė qėndresėn antiosmane


ARVANITĖT NĖ NDESHJET E PARA ME OSMANĖT

Historia e arvanitėve, kėsaj pjese tė popullsisė mesjetare shqiptare tė shkulur nga trungu i atdheut amė dhe vendosur nė territoret e Greqisė kontinentale e ishullore, ėshtė fare pak e kėrkuar dhe trajtuar nga institucionet shkencore, apo studiues tė fushave tė historisė. Brenda kėtij subjekti ka aq shumė vlera, sa mund tė thuhet me njė vėmendje tė qartė shkencore se po tė rrėmohet nėpėr "kėtė humus" mund tė dalin nė dritėn e diellit shumė ēėshtje tė panjohura tė sė kaluarės, evenimente tė mbetura nė errėsirat shekullore, personazhe tė rėndėsishme, tė harruara nė anonimitet, tė rizbulohen dekada dhe shekuj tė tėrė tė historisė sė Shqipėrisė pa informacion, apo ēėshtje historike tė dyshimta qė duhen riformatuar.


KUR ZBRITĖN DHE KU U VENDOSĖN EMIGRANTĖT SHQIPTARĖ?

Nuk mund tė thuhet me ekzaktėsi kush dhe kur ishte emigrimi i parė i shqiptarėve drejt territoreve tė Greqisė, por ajo qė mund tė thuhet me siguri janė dokumentet qė provojnė njė nga zbritjet masive tė tyre nė fillim tė shekullit tė XIII. (2) (Longnon, Jean; "Chronique de More", ap. 6, 803).

Flasim pėr emigrimet e kėsaj kohe, pasi tė paktėn nė kėtė shekull gjenden evidencat dokumentare qė pasqyrojnė qartas valėt e mėdha emigratore, rrethanat e largimit tė tyre, afėrsisht numrin dhe masivitetin e zbritjeve, prijėsit e fiseve shqiptare qė udhėhiqnin kėto emigrime, vendet prej nga ata largoheshin, territoret ku ata nguleshin, rregullimi ligjor - dekretet perandorake bizantine qė lejonte dhe ofronte territoret e vendosjes sė tyre.

Pas valėve tė para emigratore, nė fillimin e shekullit XIV (1333), ėshtė historiani bizantin Kantakuzino qė na bėn tė njohur se nėn Perandorin Andronik III Paleologu, grupe tė tjera masive shqiptarėsh vazhduan tė vijojnė paqėsisht nėpėr territoret e Greqisė. (3)(Cantacusino, Joan; Chronique, lib. III, f. 239).

Ata u vendosėn kryesisht nė zona dhe terrene, qė administrata bizantine i konsideronte me interes dhe rėndėsi ushtarake; nė afėrsi apo pėrreth kėshtjellave, tė cilat ruanin pika vitale tė territoreve tė Bizantit, nė "dervenohoria" - vendkalime apo linja urbane me rėndėsi strategjikoekonomike, nė territore dhe terrene tė braktisura dhe tė mbetura djerrė, tė shpopulluara masivisht pėr shkak tė luftėrave tė njėpasnjėshme dhe epidemive tė njohura tė kohėve.

Dokumentacioni bizantin i kohės na bėn tė njohur stacionimet e tyre tė para, territoret e dhuruara me dekrete perandorake dhe vendbanimet e reja tė krijuara prej tyre nė krahinat e Thesalisė, Beotisė, Atikės, Peloponezit, Argolidhės, Korinthit, Manit, nė ishujt e Egjeut, Poros, Specia, Eube e deri nė Qiklade.


BANORĖT E RINJ NGRENĖ VENDBANIMET E REJA

Kėta emigrantė bėheshin kėshtu, nė shekullin e 13 dhe tė 14, banorėt e rinj tė territoreve tė Greqisė mesjetare, duke krijuar vendbanimet e reja, fillimisht tė varfra tė thirrura "katun", tė cilat i pagėzonin me:

- tė njėjtėt emra si tė vendbanimeve tė tyre tė lėna pas nė atdheun amė, tė tillė si Mallakasa (shih Mallakastra); Avlona (shih Vlora); Kuēi (shih Kuēi) etj.
- me emrat e prijėsve tė tyre tė njohur Bua, (Gjin Bua Shpata) Malakasi Gjon Mallkasi), Losha (Pjetėr Liosha), Spata, Meksi, Barbati, Lopsi etj.
- me emra shqip Pusi Thatė, Kroiza, Bardhuna, Mandra, Vatha, Kryekuqi, Kukleshi, Kuqi, Kapandriti etj.

Kjo farė aktive populloi masivisht pjesėn dėrrmuese tė territoreve tė Greqisė, sa aty nga mesi i shekullit XIV vetėm nė Peloponez ata pėrbėnin njė tė tretėn e popullsisė sė kėtij vendi. (4) Beldicenau; Recherches, 37, F II, 543.

Ata iu pėrveshėn menjėherė aktivisht punėve nė bujqėsi dhe blegtori, duke transformuar shumė shpejt tokat e lėna djerrė dhe terrenet shterpė. Ėshtė pikėrisht pėr shkak tė shqiptarėve qė ekonomia e kėtyre anėve shfaqi njė rritje tė
ndjeshme tė prodhimit dhe lulėzimit tė vendit.(5) Right, Diana; "Bartolomeo Minio", 127.


NJĖ DOKUMENT I RRALLĖ NDĖRSA MYNXYRA OSMANE KĖRCĖNON


Aty nga fundi i shekullit XIV, fillim i shekullit XV, nė territoret e Ballkanit jugor, pra edhe ato greke, pėrherė e mė shumė filluan tė shfaqen dhe tė jenė tė pranishme repartet osmane. Herė tė thirrur pėr aleanca nga despotėt vendas, qė pėr vite me radhė ishin nė konflikte me njėri-tjetrin dhe herė nė inkursione tė shkurtra kalimtare, ata duket se po bėheshin pėrherė e mė kėrcėnues.

Destabiliteti politik, i shkaktuar nga grindjet dhe luftėrat e vazhdueshme tė despotėve, i kishte rrėnuar pėrherė e mė shumė territoret greke. Veēanėrisht situata ishte dėshpėruese nė Peloponez. Por, edhe kėtu, tanimė, elementi shqiptar ishte bėrė njė faktor i rėndėsishėm dhe pse
jo fatvendosės.

Krahas aftėsive tė tyre nė kultivimin dhe transformimin e territoreve, punėve nė bujqėsi e blegtori, shqiptarėt ishin dalluar edhe pėr aftėsitė e tyre tė shquara luftarake nė mjaft fronte betejash. Ishte ky shkaku qė venecianėt, tė cilėt zotėronin njė numėr kėshtjellash bregdetare nė kėto anė, i kishin mobilizuar ata si "stratiotė" (luftėtarė profesionistė) dhe ishin aktivizuar nė mėnyrė tė suksesshme nė disa fronte luftėrash.

Nė kėto kohė grindjesh dhe konfliktesh tė rėnda me pasoja pėr fatet e Greqisė, tanimė tė kėrcėnuar edhe nga fuqia osmane, vetė Perandori i Bizantit, Manuel Paleologu, vjen mė 30 maj tė vitit 1415 nė Peloponez. Duke njohur mirė rolin e rėndėsishėm qė mund tė luanin shqiptarėt, pėr fatet e atyre anėve dhe tė vetė Perandorisė nė tėrėsi, ai u ėshtė drejtuar pikėrisht atyre me njė thirrje tepėr interesante, e cila synonte tė ngacmonte dhe tė nxiste sedrat e tyre.

Ky dokument unik, i cili pėrmbledh ligjėratėn e Paleologut drejtuar shqiptarėve, ruhet nė arkivin historik tė Uashingtonit dhe ndėr tė tjera nėnvizon:

"Para sė gjithash, tė gjithė ata burra, qė kanė njė karakter tė lartė dhe karakterizohen nga menēuriaā€¦ fuqimisht miratojnė idenė se nuk duhet lėnė vetvetja preh e vazhdueshme nė duart dhe dhėmbėt e armiqve. Tė gjithė shqiptarėt kudo qė janė, pa pėrjashtim mendojnė dhe thonė tė njėjtėn gjė!" (6) (CFHB - 8. George T. Denis, editor and
translator, Washington DC)

Duke parė kontributet e veēanta dhe rolin vendimtar tė shqiptarėve nė frontet e luftėrave, kundėr hordhive osmane, ky perandor pak vite mė vonė do tė bėnte edhe njė gjest tjetėr tė ēuditshėm publik, pėr tė tėrhequr pas vetes kėtė farė vitale nė frontet e pėrgjakshme tė luftėrave kundėr invazionit tė papėrmbajtur osman.

Pėr t‘i mikluar, pėr t‘i nxitur, por edhe pėr tė nderuar kontributin e tyre tė qėndresės, Paleologu ndėrroi emrin nga
Manuil nė Gjin dhe e shoqja nga Maria nė Kuca; dy emra arbėrorė kėta, qė ato kohė ishin mjaft tė pėrhapur nė radhėt e shqiptarėve.(7) Mpiris, Kosta: "Arvanites I dori tou neoteru elenismou", 186).


ARVANITĖT DHE VENEDIKASIT

Vlerat dhe aftėsitė e rralla pėr luftė tė shqiptarėve nuk i pikasėn vetėm hierarkėt bizantinė. Edhe venecianėt i dalluan shumė shpejt kėto vlera tė tyre. Nė shekullin XIV, ata kishin arritur tė shtinin nė dorė dhe zotėronin disa qytete-kėshtjella, bashkė me feudet pėrreth tyre, nė bregdetin e Greqisė, tė tilla si Koronin, Argosin, Nafplion, Methonin etj.

Por, invazioni osman i territoreve tė Ballkanit jugor filloi t‘u avitej dhe tė kėrcėnonte edhe kėto zotėrime. Aty nga mesi i shekullit XV, forcat dhe repartet e zgjedhura turke pėrfundimisht goditėn kėto kėshtjella, por venecianėt pak mė parė kishin thėrritur nė shėrbim tė tyre luftėtarė shqiptarė qė banonin nė kėto anė. Betejat mes tyre vazhduan pėr disa vite me radhė, por turqit, ndėrsa avanconin nė pushtimet e tyre, nėpėr dimensionet e tjera gjeografike, nuk arritėn dot tė thyejnė qėndresėn e organizuar tė venedikasve, tė cilėt kishin tėrhequr nė aleancėn e tyre edhe shqiptarėt, nė mbrojtjen e kėtyre fortesave.

Ndėrkohė, ekspansioni osman zgjerohej nė drejtim tė veriut, duke shtėnė nė dorė njėrėn pas tjetrės territoret dhe krahinat e Greqisė, Arbėrisė, Bosnjės, Serbisė, bregdetin Dalmat, duke iu afruar kėshtu kufijve tokėsorė tė vetė Republikės sė Venedikut. Duke ndjerė rrezikun fare pranė portave tė Venecias, Senati venedikas, nė mars tė vitit 1478, i kėrkoi Stambollit mundėsinė e nėnshkrimit tė njė Traktati Paqeje. (8) Dispattcio, Zuan Dario, 83,76. arch. Carer.Venecia.

Kėrkesa latine u pranua dhe tė dyja palėt dėrguan pėrfaqėsuesit e tyre pėr nėnshkrimin e traktatit nė fjalė. Padyshim qė kjo marrėveshje plotėsonte njė numėr kėrkesash dhe orekset e pangopura osmane. Venecianėt, pėrmes kėtij traktati, pranonin t‘u lėshonin osmanėve disa nga zotėrimet e tyre nė Greqi dhe mė gjerė, nė Shqipėri e gjetkė. Duke siguruar pėrmes kėtyre lėshimeve nė kurriz tė shqiptarėve, dalmatėve, grekėve etj., garancinė pėr Republikėn e tyre.


NJĖ DOKUMENT VENECIAN QĖ ZBULON PAZARET NĖ KURRIZ TĖ SHQIPTARĖVE

Pėr tė zbatuar nė terren vendimet e Traktatit tė Paqes mes dy fuqive, pėrfaqėsuesit turq u takuan me ata venecianė nė terrenet nė afėrsi tė Argosit, nė More (Peloponez). Palėn veneciane e pėrfaqėsonte Batolomeo Minio - proveditor i Nafplios dhe palėn turke Sulejman Beu.

Ndėrsa palėt ishin takuar pėr tė biseduar nga afėr pėr problemet e ndarjes konkrete tė kufijve. Ėshtė interesant tė bėjmė tė njohur njė informacionin, relacionin e pėrpiluar me kėtė rast nga pėrfaqėsuesi venecian Batolomeo Minio, pėrmes tė cilit ai njoftonte Senatin.

Vijon...

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=56550
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 10.1.2009, 18:29   3
allianz
 
Citim:
(Vijon nga numri i pardjeshėm)


Pėr tė zbatuar nė terren vendimet e Traktatit tė Paqes mes dy fuqive, pėrfaqėsuesit turq u takuan me ata venecianė nė terrenet nė afėrsi tė Argosit, nė More (Peloponez). Njėrėn palė e pėrfaqėsonte Batolomeo Minio - proveditor i Nafplios dhe palėn turke Sulejman Beu, komandant i trupave turke pėr Peloponezin. Mbasi palėt biseduan nga afėr problemet e ndarjes tė kufijve dhe territoret qė u kalonin nėn zotėrim pushtuesve osmanė, nė pėrfundim, venedikasit kanė hartuar njė relacion pėr gjithēka ishte biseduar dhe vendosur mes tyre. Ky dokument tepėr interesant, qė pėrshkruan ngjarjen e asaj kohe, hedh dritė edhe pėr njė fakt tė rėndėsishėm e tepėr domethėnės. Ėshtė fjala pėr shqiptarėt qė aso kohe qenė kthyer nė njė faktor determinues pėr fatet e atyre anėve dhe nė tėrėsi pėr zhvillimet politike dhe ushtarake nė rajon dhe veēmas pėr vetė fatet e Greqisė.

Nė kėtė "dispatcio" - relacion tė pėrpiluar nga pėrfaqėsuesi venecian, Batolomeo Minio, njoftohet Senati venedikas me hollėsi rreth njė bisede konfidencale tė zhvilluar mes komandantit turk tė trupave pushtuese tė Peloponezit, Sulejman Beut dhe Bartolomeo Minios. Dialogun e zhvilluar mes tyre, ushtaraku venecian ia ka pėrcjellė Senatit me hollėsi, pėr t‘u thėnė atyre se shqetėsimi i vėrtetė i pushtuesve osmanė nuk qenė copat e territoreve qė ata do tė merrnin nga venecianėt, por luftėtarėt shqiptarė, tė cilėt prej vitesh qėndronin tė panėnshtruar dhe pėrbėnin pengesėn kryesore pėr ekspansionin e mėtejshėm osman mbi territoret greke.

Kėtė bisedė intime, pėrtej protokollit formal, Minio e ka pėrcjellė nė formėn e dialogut sikundėr ėshtė zhvilluar. Nė tė thuhet:
"Sulejman Beu (Pėrf. Turk): - Stratiotėt tuaj shqiptarė (Albanezi) janė njerėz tė njė brumi shumė tė keq. Pėrse nuk i pėrzini nga zotėrimet tuaja?

Minio (Pėrf. Venedikas): - Ėshtė e vėrtetė qė ka mes shumė shqiptarėve edhe njers tė kėqinj, por tė gjithė tė tjerėt qė qėndrojnė pranė nesh kėtu janė njerėz me vlera tė vėrteta.

Sulejman Beu (Pėrfaq. Turk): - Nėse ju i zboni shqiptarėt nga teritori juaj, ne paskėtaj nuk do tė kemi asnjė mosmarrveshje (pakėnaqėsi) ndaj jush... (8) (Index 35; Dispacci; f. 8v dhe 128.3-7, F. 107, Doc. Vent...)"

(Sulejman Beu: - Questi vostri stratioti Albanesi sono zente de pessima conditione. PerchĆØ non li cazate via?"

Minio: - Esser vero che fra i Albanesi ut plurimum ne son anche dei cativi: ma tuti quelli che hera con nui hera homeni da bene et de bona conditione."

Sulejman Beu: -Se vui cazerete i Albanesi de questa terran non haveremo mai differentia alcuna."
)
Nga tėrėsia e kėtij dokumenti dhe nga tė tjera si kėto, duket qartė se qėndrimi i Bartolomeo Minio, pėrfaqėsuesit venedikas, ka qenė realist. Ishte i tillė pasi ky komandant ushtarak i kish njohur nga afėr shqiptarėt dhe vlerat e tyre si njerėz dhe si luftėtarė, nė fushėbeteja, pėr vite me radhė. Ai kishte qenė dėshmitar i shumė sakrificave dhe gjakut tė derdhur pėr tė mbrojtur lirinė e tyre, por edhe interesat e venecianėve. Por, pėr nevojat e tyre politike, venecianėt, shumė shpejt do tė ndryshonin qėndrimet dhe "do tė pajtoheshin edhe me djallin", pavarėsisht se kush do tė qe fati dhe pasojat e tmerrshme pėr shqiptarėt, qė kishin sakrifikuar pėr ta!


BRAKTISJA E SHQIPTARĖVE PREJ VENEDIKASVE

Dhe pėr tė ruajtur raporte sa mė tė kujdesshme me fuqinė osmane, me qėllim qė tė shpėtonin gjithēka ishte e mundur pėr interesat e tyre politike nga batėrdia turke, venecianėt urdhėruan, ato kohė, repartet e tyre nė territoret greke, qė tė ndėrtonin raporte sa mė tė mira me turqit. (9)

Nėn kėtė logjikė pragmatiste, tė paprincip, venecianėt pranonin tė sakrifikonin edhe aleatėt e tyre besnikė - shqiptarėt, tė cilėt kishin kontribuar aq shumė pėr ta dhe qenė pėrgjakur pėr vite me radhė nė shėrbim tė tyre. (10)

Duke parė kėtė qėndrim tė pamoral tė venecianėve dhe pajtimin e tyre me pushtuesit osmanė, luftėtarėt shqiptarė, kishin parė tanimė qartė, nė mes tė ditės, braktisjen pėrēmuese si dhe fatin e tyre tė rrezikuar dhe tė pėrdhosur.

Nė kėto rrethana, njė pėrfaqėsi e krerėve kryengritės shqiptarė i ėshtė drejtuar ato kohė komandantit tė trupave veneciane nė Peloponez dhe pasi janė pritur nė audiencėn prej tij, i kanė parashtruar tė indinjuar revoltėn e tyre pėr tradhtinė dhe braktisjen nė mėshirėn e fatin dhe mė keq akoma nė duart hakmarrėse tė egėrsisė osmane.

Nė informacionin qė ka hartuar mbas kėtij takimi plot emocion, pėrfaqėsuesi venecian, ndėr tė tjera, i shkruan Senatit:

"Erdhėn komandantėt e Stratiotėve shqiptarė dhe u paraqitėn tek unė nė emėr tė luftėtarėve tė tyre. Ata mė kujtuan dhe parashtruan se i kanė shėrbyer Sinjorisė tonė pėr njė kohė tė gjatė nė frontet e luftrave me besnikeri tė rallė, nė tokė dhe nė det dhe se kanė derdhur gjakun e tyre nė shėrbimet dhe pėr interesat tona. Pikėrisht, pėr shkak, tė kėtyre luftrave dhe qėndrese pėr interesat e Sinjorisė, (Venedikut) ata kanė marrė mbi vehte urrejtjen pėr vdekje nga
ana e turqve....

Nėsė ne nuk i marrim nė mbrojtje, mė thanė ata, - shton Minio, - atėhere stratiotėt shqiptarė do tė shkojnė kudo qoftė mjafton qė ata tė garantojnė jetėn e tyre dhe tė familjeve tė tyre..." 12.(Arkivi Korrer-Venedik,Index 35, F. 107)

Po cila ishte pėrgjigjja qė Senati i ka kthyer "proveditorit" tė saj, Bartolomeo Minio, pėr ankesėn e bėrė nga krerėt shqiptarė?


VENECIANĖT DHE TURQIT NĖNSHKRUAJNĖ TRAKTATIN E MIQĖSISĖ DHE PAQES MES TYRE

"Duhet bėrė cdo kujdes i mundshėm qė Paqja e jonė e arritur me Sulltanin tė jetė e qėndrueshme, tė mos thyhet apo cėnohet nga lakmija pandershmėria e kujtdo qoftėā€¦ Prandaj tė konsiderohet vendim dhe tė njoftohen tė gjithė "rettorėt" tanė qė ndodhen nė kufij me teritoret e turqve, tė ruajnė me cdo kusht mardhėnie miqsore dhe tė qėndrueshme me taā€¦ Urdhėrojmė tė gjithė ju dhe shtetasit qė ndodhen nė teritoret tuaja (pra nėnkupto shqiptarėt) tė jetojnė nė fqinjėsi tė qetė, tė butė dhe miqsore me turqitā€¦ Te mos lejohet qė hapur apo fshehur, tu shkaktohet ndonjė fyerje, sharje apo dėm turqve, njerėzve tė Sulltanitā€¦ndryshe ju do tė shkarkoheni dhe pėrjashtoheni nga funksionet qeverisėse duke shdėmtuarā€¦ "(13).ASV, Senato Mar, x 20; 20 Prill 1479, Vezia.

Kjo ėshtė pėrgjigjja, qarkorja qė u ka dėrguar Senati venedikas ushtarakėve tė saj nėpėr territoret qė ata zotėronin, nė Greqi, Shqipėri e gjetkė. Pra, e thėnė me fjalė tė tjera, luftėtarėt kryengritės shqiptarė qė kishin sakrifikuar aq shumė pėr tė mbrojtur lirinė e trojeve tė tyre, por edhe qytetet dhe kėshtjellat veneciane nė Peloponez, tani e tutje duhet tė ulnin shpatat dhe tė pajtoheshin me pushtuesit osmanė! Bile tė ruanin marrėdhėnie miqėsore!, tė qeta!, tė buta!...

Po a do tė pajtoheshin arvanitėt e Peloponezit me kėtė urdhėr dhe kėrcėnim tė venecianėve?! - pėr t‘u nėnshtruar, me pak fjalė pėr tė pranuar robėrimin!?!?


FILLIMI I KRYENGRITJEVE ARVANITE

Por, pa kaluar pak ditė, sinjalin e mospajtimit dhe mosnėnshtrimit e dhanė arvanitėt e Koronit. I pari, Krokodil Kladha, me 160 kalorės, tė gjithė shqiptarė (tutti albanezi) dhe mandej Meksi Buziqi, Petro Bua, Bohalėt, Spatajt, Malakasėt, etj., u ngritėn dhe filluan sulmet rrufe mbi garnizonet turke tė Manit dhe Bardhunės dhe mandej nė tėrė territoret e pushtuara nga turqit nė Greqinė kontinentale.

Pra, pėrgjigjja ishte vazhdimi i luftės! Kjo luftė, kjo qėndresė e shqiptarėve tė Greqisė mesjetare, prej asaj kohė vazhdoi pa ndėrprerje, duke u bėrė njė nga faktorėt dominues tė rezistencės antiosmane. Historia ka rezervuar pėr ta - arvanitėt - altarin e nderit nė panteonin e lavdishėm tė lirisė. Finalizimi i kėtyre pėrpjekjeve, i kėtij shpirti dhe kėtij gjaku tė derdhur pėr shekuj me radhė, ėshtė pavarėsia e Greqisė. Prania e njė numri tė madh tė heronjve, nė rreshtat e tė rėnėve pėr pavarėsinė e kėtij vendi, tė tillė si Laskarina Bubulina, Teodor Kolokotroni, Andruco, Farmaqi etj., janė treguesit mė tė dalluar tė kontributit tė madh qė ata kanė dhėnė pėr kėtė mision tė madh - lirinė. Prandaj, historia me tė drejtė do tė rezervonte faqet mė tė dhimbshme, por dhe mė tė lavdishmet njėkohėsisht pėr kėtė popullsi, e cila prej mesjetės gjer nė ditėt tona vazhdon tė thirret me emrin e dalluar dhe krenar - Arvanitė.

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=56677
  Pėrgjigju duke cituar
I vjetėr 23.2.2013, 22:34   4
Citim:
Kėngėt kėshtjellare dhe realiteti nė trevat ēame
Rasim Bebo

Katedra e muzikologjisė sė Bonit nė Gjermani, studenteve tė Fakultetit tė muzikologjisė para se tė merrnin diplomėn duhej tė zbulonin se cili popull i ka kėnduar kėngėt kėshtjellare. Pėr kėtė eksplorim duhet tė shkonin nė Europėn Jugore dhe nė Ballkan. Nė maj tė vitit 1955, vinė nga Greqia dhe trokasin nė pikėn kufitare nė Kakavijė. Shteti i mirė priti dhe u vuri dy muzikantė pėr shoqėrimin e tyre, Ramadan Sokolin dhe Pjetėr Gacin.

Grupimi i rreth 40 studenteve me profesorė tė muzikės, tė gjuhės dhe inxhinierė tė aparaturave tė incizimit. Mėsuesi Ēam Neim Dalipi, kur u informua pėr qėllimin e grupit i shoqėroi pėr nė vendbanimet e ēamėve, nė Ujė tė Ftohėt nė Vlorė, nė Babicė, nė Fier, Rrogozhinė, Durrės dhe Tiranė. Kudo ku shkuan dėgjuan kėngė solo dhe polifonike me mosha dhe gjini tė ndryshme, maj-gusht 1955. Pas njė pune sistematike incizuese dhe komunikuese me Bonin, vendosėn se ky popull i ka kėnduar kėngėt kėshtjellare.

Pas 5 vjetėve, nė fillim tė vitit 1960, nė Bibliotekėn Kombėtare ishin ekspozuar dy volume nė gjuhėn gjermane me titull: “Die Albanische kultur mit Chamische gesenge”, “Kultura Shqiptare me kėngėt ēame”. Por kėto dy librat ishin tej rezervimit dhe futur nė bodrum dhe nuk i nxorėn jashtė. Nė fillim tė vitit 1990 mė ranė nė dorė tė dy volumet. Botova njė artikull te gazeta “Vatra ēame” dhe njė artikull mė vonė e botoi Ramadan Sokoli. Nė mos gabohem, pėrsėri kėto dy vepra kanė zėnė bodrumin. Kjo ėshtė njė temė tjetėr, vetėm pėr njė prezantim.

Pėrhapja dhe fama qė morėn kėngėt kėshtjellare nga Ballkani nė Europė, mbi 400 kalorės luftėtarė ēamė tė udhėhequr nga ēami Merkur Bua Shpata. Ata kanė qėndruar nė kėshtjellat e Europės pėr mė se 60 vjet (1496-1560), si kapedanė tė tjerė me luftėtarė kalorės, nė kohė tė ndryshme. Si nė kėshtjellat e Spanjės, Francės, Gjermanisė, Venedikut dhe Vatikanit tė Papės etj. Nė kėto kėshtjella kanė kėnduar, vajtuar dhe valltar me kėngė dhe valle Ēame, kanė mbrojtur nė luftėra me besnikėri dhe trimėri si luftėtarė kėta kalorės mercenarė.

Nė historinė evropiane, Merkur Bua njihej si njė nga luftėtarėt mė tė famshėm, i cili morri gradėn “gjeneral” tė kavalerisė franceze tė mbretit Ludovik XII. Madje, nė dokumentet Venedikase, ai cilėsohej “Magnifico conte Mercuri Bua” apo “Dominus Mercurio Bua”. Nga tė parėt kronistė tė vjetėr ėshtė italiani Marini Sanudo, i cili pėrshkruan prestigjin e kėtij luftėtari. “Njė kėngėtar i asaj kohe i kushton njė poemė, ku e quan “Pasardhės i Pirros” “Kapedan” dhe e njėson me “Akil Ajaden dhe Aleksandrin e Madh”. (A. Kola “Arvanitasit”, f. 241).

Bėmat dhe personaliteti i tij fillon tė shfaqen: si udhėheqės i madh i forcave kalorsiake dhe si njė nga trimat mercenarė, qė nuk i bėnte pėrshtypje qė kalonte nga njė vend nė tjetrin. Nė vitin 1496, ai u ndesh me fiorentinasit, tė cilėt kishin sulmuar dhe marrė Pizen. Merkuri, sė bashku me luftėtarėt shqiptarė prej 400 kalorėsish, nė aleancė me venecianėt, goditen fiorentinasit dhe del fitimtar mbi ta, nė fushėn e Akropolit. Njė tjetėr betejė, qė shtoi edhe mė tej interesin ndaj kėtij personaliteti ushtarak, ishte beteja qė u zhvillua nė vitin 1497 kundėr mbretit Karli VIII i Francės nė Lombardi. Edhe nė kėtė betejė, Merkur Bua, me trimat e tij Ēamė, tregoi njė aftėsi tė shkėlqyer strategjike.

Nė vitin 1498, nė Francė, vdes mbreti Karl VIII dhe nė fron ngjitet Ludoviku XII. Ky pėrgatiti forcat dhe risulmon dhe pushton Milanon. Merkur Bua, i ngarkuar pėr tė goditur forcat pushtuese, ndeshet me tė dhe i thyen francezėt dhe largohen nga qyteti. Mė pas, Merkur Bua ēliron Pavian, Bicevanon, Navarėn nga forcat franceze.

Nė vitin 1502 mbreti Ludovik XII u bė sundimtari Lombardisė dhe lidhi aleancė me markezin e Mantovės. Forcat e bashkuara tė kėsaj aleance, kėtė vit, u ndeshėn me spanjollėt, pėrkrah kėsaj aleance u bashkua edhe Merkur Bua me 400 kalorėsit e tij, i shtirė nga miqėsia qė kishte me markezin e Matovės, megjithėse pak kohė mė parė ishte ndeshur me francezėt. Veprimet luftarake tė Merkur Buas nė fushėn e luftimeve e befasuan dhe e mahnitėn mbretin e Francės. Entuziazmuar nga fitorja qė i dhuroi ky aleat nė betejė kundra spanjollėve, monarku francez i dha titullin e kontit dhe gradėn e gjeneralit, gjithashtu, ai u bė komandanti i kavalerisė franceze qė pėrbėhej nga 6000 kalorės.

Mbreti i Francės, mbas ndeshjeve dhe fitoreve tė bujshme mbi spanjollėt, e ftoi Merkur Buan nė Paris. Pėr nder tė tij, ai organizoi njė pritje madhėshtore ku mbas fjalimeve tė zjarrta kushtuar bėmave tė kėtij heroi, e mbushi atė me dhurata tė shumta.

Nė vitin 1506, shkon pėr tė ndihmuar Papėn e Romės nė luftė kundėr Venedikut qė i kishte pushtuar Bolonjėn. Nė betejėn qė u zhvillua nė afėrsi tė qyteti tė Bolonjės, Merkur Bua doli fitimtar. Papa nė shenjė mirėnjohje pėr kėtė nder kaq tė madh qė i bėri Bua, i dhuroi njė brez tė artė dhe 1000 flori dhe e bekoi me dorėn e tij.

Nė territoret italiane tė Gjenovės ngritėn krye pėr tė larguar trupat pushtuese franceze. Ludoviku XII niset bashkė me njėsitė e shqiptarėve tė Merkur Buas. Sipas kronikave ushtarake tė kohės thuhet qė, luftėtarėt e Merkurit asgjėsuan nė fushėbetejė rreth 2000 ushtarė, plagosen 1000 tė tjerė dhe zuri rob 500, tė cilėt i dėrgoi nė kampin e francezėve, ku i priste vetė mbreti Ludovik. Kapedani shqiptar u prit me entuziazėm tė madh nga mbreti. Prapė luftė, prapė fitore nė kėshtjellėn e Gjenovės. Ludoviku XII e emėroi komandant tė qytetit tė Gjenovės Merkur Buan.

Ėshtė e njohur historikisht se nė vitin 1509, njė numėr princash dhe mbretėrish europianė e italianė lidhėn njė aleancė ushtarake kundėr Republikės Veneciane. Nėn kėtė aleancė pėrfshiheshin: forcat gjermane tė perandorit Maksimilian, ato franceze tė mbretit Ludovik XII, tė Papa Julit III etj. Kėta synonin dobėsimin dhe nėnshtrimin e kėsaj fuqie tė madhe detare. Goditjen e parė e dhanė forcat franceze me 500 kalorėsit e Merkur Buas.

Nė ndeshjen me forcat e Merkurit nė afėrsi tė lumit Ada, forcat veneciane u thyen keq dhe u tėrhoqėn nė panik. Figura e Merkur Buas si strateg mori famė nė tėrė Europėn. Perandori i Gjermanisė Maksimilian, e ftoi Merkur Buan me kalorėsit e tij pėr tė nėnshtruar kundėrshtarėt e tij tė rrezikshėm. Mbasi mėsoi nga Perandori objeksionet ushtarake, Merkuri unispėr nė Flandėr, pėr t’u ndeshur me kalorėsin Karlo Edmond, i cili kishte pushtuar dukatin e Geltherit. Merkur Bua mundi tė thyejė kundėrshtarėt dhe kthehet fitimtarė.

Mbas kėsaj zhvilloi betejėn e dytė nė Dukatin e Bavarisė kundėr kontit Baladino si pushtues i kėsaj ane, Bua triumfoi. Maksimiliani i befasuar dhe i entuziazmuar sė tepėrmi pėr kėto dy fitore njėra pas tjetrės tė Mark Buas, organizoi njė pritje dhe ceremoni madhėshtore i dha tituj, dhurata, pare (1000 flori), i veshi me dorėn e tij pelerinėn e qėndisur me ar, i fali feude, e shpalli gjeneral tė parė. (Dodona, bot 2008, f. 120).

Merkur Bua nė momente emocionale takohet me gjeneralin venecian Bartolemeo Albiano, rikujtojnė tė kaluarėn e tyre, Atdheun, gjakun e pėrbashkėt dhe nė pėrfundim, Merkur Bua bie dakord tė kthehet nė shėrbim tė venecianėve pėrsėri.

Lajmi i rikthimit tė Buas me njėsitė e tij nė shėrbim tė venecianėve ngjalli gėzim dhe entuziazėm tė papėrshkrueshėm. Senati me vendim tė veēantė e ftoi atė zyrtarisht si hero dhe falėnderoi njėkohėsisht gjeneralin Albiano “qė i riktheu Republikės njė forcė tė tillė si Merkur Bua”.

Merkur Bua zhvilloi shumė beteja dhe fitore, vdiq nė vitin 1560 nė qytetin Trevizos. Nė epitafin pėrkujtimor janė tė gdhendur: “Mercurio Bua comiti e principibus Peleponnesi Equtium ducteri qui gallisin arragonezos dimicantibs saepius lisden e regnoneapoleos e jectis prostatis pisanis libertate donatis”. Ndėrsa memorialin e varrit tė tij e punoi pėr dy vjet skulptori i njohur Antonio Lombardi.

Kur luftėtarėt e tij ēam nuk ishin mbi kuaj kalorės, ata qėndronin nė kėshtjella duke kėnduar kėngė vajtimi kėshtjellar dhe duke valltuar vallen ēame.

Nė radhėt e njerėzve tė shpatės mund tė renditen njė numėr i madh luftėtarėsh dhe personalitetesh bashkėkohės tė Merkur Buas, tė mėparshėm apo tė mė vonshėm.

Po renditim ngjarje tė besnikėrisė, tė trimėrisė tė valles dhe tė vajtimit, tė flijimit burrėror pa nėnshtrim ndaj armikut duke preferuar vdekjen pa mėdyshje se sa skllavėrimin. Kėtu ėshtė burimi i kėngėve kėshtjellare.

Komandanti ēam nga Konispoli Haxhi Mehmet Dalani me 800 kalorėsit e tij, luftoi pėr ēlirimin e Kretės, nė betejėn me turqit, nė maj tė vitit 1828. Nė pėrpjekje para kėshtjellės, vritet komandanti legjendar Haxhi Dalani, luftėtarėt e tij mohuan ftesėn pėr dorėzim e falje. Luftuan duke kėnduar kėngėt kėshtjellare dhe hidhnin vallen e fundit konispolate tė Osman Takes. Pėr kėtė betejė shkrimtari grek Niko Kazanzaqi shkruan romanin historik “Ja vdekje, ja liri”.

Studiuesi anglez, Henri Holland, i cili vizitoi vendin tonė nė kohėn e Ali Pashė Tepelenės shkruan: “Nė njė darkė nė kėshtjellėn e Artės qėndronin nė dhomė, na tėrhoqi vėmendjen tingujt qė vinin nga dhoma tjetėr e kėshtjellės. Brenda nė tė gjetėm rreth 12-13 luftėtarė shqiptarė. Njė luftėtar na qerasi me verė me kafe dhe me nargjile duhani.

Pas pak filloi pėrsėri muzika. Dy luftėtarė ēamė filluan tė kėndonin kėngė popullore nė gjuhėn e tyre tė shoqėruar nga njė violine, njė fyell dhe njė def. Kėngėt e tyre ishin tė natyrės sė luftės! Shpesh dy zėra tė kėngėtarėve zbuteshin dhe nga variante tė veēante bashkoheshin nė njė linjė tė vetme, harmonike dhe muzikore, me tone herė tė shtruara dhe herė tė egėrsuara, duke i dhėnė tone ashpėrsie dhe frike, muzikės.

Mė pas luftėtarėt u ngritėn dhe filluan njė valle shqiptare (ēame), e cila ishte mė shumė ekspresive. Ajo u ekzekutua nga njė valltar i vetėm, ndėrsa defi dhe fyelli shoqėronin lėvizjet e tij. Valltari hidhte pas flokėt e tij tė gjatė qė turfullonin, mbyllte sytė dhe pa ndalur pėr dhjetė minuta rresht ai mori tėrė pozicionet dinamike dhe tė pa imagjinueshme qė mund tė shohė njeriu. Shpesh, kthente fytyrėn e tij nė njėrėn anė nė profil, pastaj binte nė gjunjė pėr pak sekonda, rrotullohej fluturimthi, pastaj kryqėzonte duart me forcė rreth kokės se tij. (I. Koēollari, “Arvanitėt”, f. 199).

Dora D’Istria thotė: “Gratė marshuan mbi Zallongun, fshat i vendosur nė njė farė largėsie nga rruga e Sulit pėr nė Loru (nė Ēamėri), duke parė qė mbrojtėsit e tyre vonuan dhe rreziku u afrua, u mblodhėn rreth 60 vetė mbi njė shkėmb tė rrėpirėt, qė zotėronte njė humnerė nė fund tė sė cilės njė pėrrua copėtohej nėn shkėmbinj tė e thepisur. Shumica ishin nėna dhe vajza tė reja. Vendimi nuk zgjati shumė. Pasi i puthėn pėr tė fundit herė fėmijėt e tyre, Ato u zunė pėr dore dhe, duke kėnduar njė himn vajtues, u hodhėn pa asnjė mėdyshje nė humnerė, ku gjetėn vdekjen, mė e ėmbėl se skllavėria. (“Rinia”, f. 43).

At Fishta shkruan: “Oso Kuka me 40 djelm tė zgjedhun, “veshė e mathė e m’ armė shtrėngue – thue se krushq po duen me shkue”, rreshtohen mė nji lundėr nė grykė tė Bunės dhe nisen pėr Vraninė. Nė darkė, ku marrin pjesė heronjtė e Vraninės. Oso Kukės i lidhet buka. Han sa me thanė, lan dueret, del m’anesh e pushtetet bri votrės. Duhani ia lehtėson mendimet. Hija e drekės, qi n’anderr i u gja se i dha zjarr barutit te xhebehanes, s’i hiqet mendsh…

Ah kadale, Nikollė, t’vraftė zoti! / Pse ktu i thonė Oso baroti: / Se s’ ke pa shqiptar me sy, / Se djegė vehten edhe ty!” / Edhe zjarrė i dha barotit, / Aman, falė i kjofshim zotit, / Kur ka dhanun zjarrė barotit, / Se ē’a dridhė Vranina e shkretė! / Se ē’ a hjedhe kulla perpjetė! / Se edhe L’qeni ē’ ka gjimue / M’ kala t’ Shkoders tuj ushtue! / Qepra, tjeglla, gur e trena: / Hi e tym e flake shkndija, / ‘Shi mje m’ Viri i hodh duhija … Kjani, kjani oj zana, kjani / N’ato maje, ku ju hani, / N’ ato kroje, ku ju pini, / N’ ato hije, ku ju rrini, / N’ato valle, ku vallzoni, / Kjani e lott mos i pushoni, / Perse tash, ehu! n’ ata curra /Kanme mbete, ehu! njata burra, / Me aq kujdes qi i kini rritun, / N’ armė e n’ luftė qi i patėt vaditun: / Qi edhe vete i kini msue / Me msy anmikun pa u frigue…”, (“Lahuta…”, bot. 1997, f. 24, 67, 88.)

Kėshtjella e Rongut, ėshtė nga e djathta e rrugės qė kalon nga Preveza pėr nė Janinė, ne kilometrin 32 lartėsohet njė kodėr e bukur nė kėmbėt e sė cilės rrjedh lumi i Luri.

Epishkopi kreshnik T’imzot Josifi, mė 10 prill 1826 nė pushtimin e Mesollongjit prej turqve, duke parė rrezikun prej tyre shumė familje vine nė kėshtjellė pėr t’u siguruar, shumica ishin gra dhe fėmije. Mbas luftimeve tė pėrgjakshme me mbrojtėsit e kėshtjellės, qė u flijuan. Turqit u futėn nė kėshtjelle dhe filluan masakrėn kundra familjarėve dhe pėrmbysjen e ēdo gjėje. Atėherė, Imzot Josifi vendosi mė mirė i vdekur duke kėnduar sesa tė presėsh vdekjen nga hanxhari turkut dhe kėshtu i vuri zjarrin depos sė municionit dhe e hodhi nė erė me gjithė pushtuesit turq. (Albert Kotini, “Ēamėria denoncon”, f. 135).

Vallja e Osman Takės, kėrcehej dhe kėndohej nė ēdo kėshtjellė. Ėshtė njė valle tradicionale ēame, me tė gjithė elementėt ēame. Kėrcehet me shumė elegancė. Ajo ėshtė valle epike, por brenda kėtij epizmi ka njė lirizėm, ka njė lirshmėri i tėrė trupi kėrcen nė organikė me shpirtin e atij qė e kėrcen vallen, por edhe me ata qė i u bien veglave muzikore.

Osmani arriti tė bėhej njė nga krerėt e rėndėsishėm nė kryengritjen antiosmane. U kap dhe uburgosnė burgun e Janinės, ku dhe dėnohet me varje.Parase ta varnin ai shprehu dėshirėn e tij tė fundit: njė orkestėr, e cila tė luante vallen ēame. Osman Taka nisi tė kėrcejė para valiut tė Janinės dhe bashkėshortes sė tij. Vallen e kėrceu shumė bukur. Falė bukurisė trupore, shkathtėsisė, dhe zhdėrvjelltėsisė, bėri qė vajza e valiut gati tė rrėzohej nga dritarja. Dokumentet arkivore tė Janinės bėjnė tė ditur, me kėrkesėn e tė shoqes sė Valiut, Osmanit i falet jeta. Valltari i pėrkryer Taip Madani thotė: Nė Festivalin Folklorik nė Gjirokastėr nė vitit 1973, ai ka marre ēmimin “Laureat i Festivalit”.

Zonja Nexhmije Zaimi, Gazetaria e parė shqiptare nė “CNN” dhe “Zėrin e Amerikės” “Mbretėresha e pa kurorėzuar e shqiptarėve”: “Kur pėrfunduam intervistėn, nė Jordani, mbreti Hussein mė tha se do tė mė pėrcillte deri te hyrja e pallatit mbretėror, madje vuri nė dukje se kishte rezervuar njė surprizė pėr mua, ndėrsa zbrisnim shkallėt e pallati, nė tė dy anėt e tyre na nderonin me qėndrim gatitu 60 roje tė gjatė tė veshur me uniformė ceremoniale. Diku mė tha se mund tė komunikoja me ta. “Anglisht” i thashė “Jo shqip”, -mė tha ai, duke ndalur para tyre. “Shqip?!” “Po, po shqip”, – mė tha ai. Kėmbėnguli mbreti Hussein. “Si ka mundėsi”? – e pyeta unė e habitur. “Kėta tė gjithė janė shqiptarė”,- sqaroi ai surprizėn qė kishte vendosur tė mė bėnte nė ndarje e sipėr. Kur i thashė se pse kishte zgjedhur pikėrisht shqiptarėt pėr t’i bėrė roje, Mbreti Hussein shpjegoi se ata janė besnikė dhe trima.

Kjo ėshtė fryma e pėrhapjes nė pellgun e Mesdheut dhe nė Europė tė shpėrndarė nė pėr kėshtjella tė djemve ēamė si mercenarė, qė kanė kėnduar kėngė vajtimi dhe nuk janė dorėzuar kundėrshtarit, duke pritur vdekjen me kėngė kėshtjellare. Kėshtu qė grupi i muzikologjisė gjermane i gjeti te pasardhėsit e tyre ēame nė Shqipėri, qė trashėgonin brez pas brezi kėngėt kėshtjellare. Ata i vunė vulėn e njė studimi shkencor, qė kėto kėngė i ka kėnduar populli ēam i Vilajetit tė Janinės shqiptare.

http://www.gazetarepublika.al/?p=44191
VNf nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 14:06.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2016
Dijeni · Kontakt · Prektora · Pyetje · Kreu
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.