Kthehu   Kreu > Karantinė (NDR) > Organizmi > Territor
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 6.9.2013, 21:39   1

SHP: Mbi 100 rrėnjė ullinj 1000-vjeēarė


Citim:
Nė Shqipėri ka mbi 100 rrėnjė ullinj 1000-vjeēarė

Nė Shqipėri fatmirėsisht ekzistojnė afro 100 rrėnjė ullinj, mosha e tė cilėve pas analizave rezulton tė jetė afro 1000-vjeēare. Duke folur pėr “Metropol” profesor Enver Isufi tha se “pas evidentimit tė hollėsishėm, kemi arritur nė pėrfundimin se, drurėt e ullirit, mė tė vjetėr nė vendin tonė ndodhen nė disa nga fshatrat e Shqipėrisė sė Mesme, si nė zonėn e Elbasanit, Peqinit, Tiranės dhe pak nė Durrės, dhe mosha e tyre mund tė jetė ndoshta mbi 1000-vjeēare”.

Specialisti i bujqėsisė Isufi tha se “rasti nė fjalė ėshtė njė thesar pėr Shqiperinė, kemi evidentuar se nė kodrat rrėzė malit tė Dajtit, Petrelė dhe nė qafėn e Tujanit ndodhen disa nga ullinjtė mė tė hershėm tė vendit, prej afro 1 viti ka nisur puna pėr t’i shpallur monumente natyrorė, tė vizitueshėm nga turistė vendas dhe tė huaj”.

Ullinj tė tjerė mjaft tė vjetėr nė moshė, ndodhen edhe nė afėrsi tė kalasė sė Petrelės dhe mund tė shihen edhe nga kulla e saj, ato kanė njė diametėr prej disa metrash dhe gjatė rritjes shumėshekullore duket qartė edhe zgjerimi me fidanė tė lindur pranė rrėnjėve tė vjetra”.

Sipas zotit Isufi specialist i bujqėsisė, “pėrcaktimi i moshės sė ullinjve nuk ėshtė i thjeshtė dhe ai mund tė bėhet vetėm nė laboratorė tė profilizuar, por mosha e ullinjve qė janė marrė nė studim disa herė i kalon 1000 vitet, Shqipėria jonė ka njė traditė shumė tė mirė nė kultivimin e ullinjve, tė dokumentuar tė paktėn qė nga koha e Skėnderbeut”.

Nė kushtet e mbjelljes masive tė fidaneve tė rinj qė subvencionohen, kujdesi dhe rivlerėsimin i ullinjve qindravjeēarė pėrbėn njė nxitje brilante pėr vazhdimėsinė e kėsaj tradite.

Prof. Enver Isufi nė vitin 2006 ka botuar librin “Bisedė me Ullirin”, i pėrkthyer edhe nė disa gjuhė tė tjera. Ai ka mendimin se, “drunjtė e ullirit qė janė evidentuar si 1000-vjeēarė, dhe qė janė fat i madh pėr ne, tė shpallen Monumente tė Natyrės, pasi ka mjaft shkencėtarė dhe turistė qė kėrkojnė tė shofin, fotografojnė dhe tė njihen nga afėr me kėto drurė tė mrekullueshėm sa tė dobishėm aq edhe tė bukur dhe piktoreskė”.

http://www.gazetametropol.com/ne-shq...-1000-vjecare/
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 13:38.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.