Kthehu   Kreu > D1 > 1190-1478: Shtetet Arbėrore > 1389-1444: Principata e Kastriotėve
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 10.3.2007, 19:35   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar Armėt e Kastriotit


Citim:
Armėt e Skėnderbegut
Gjanat e shejta tė herojt kombėtar shqiptar

Nji bisedim me rojtarin e gjanave tė ēmueshme


Prej Leo Alexander Freundlich


Emri:  arm-sk1.jpg
Shikimet: 1595
Madhėsia:  41,3 KB Emri:  arm-sk2.jpg
Shikimet: 847
Madhėsia:  29,2 KB
Fq. e parė dhe e fundit

Sa herė qi unė hye nė ndėrtesėn madhėshtore tė museumit tė Vienės t'arteve historike, e cila asht ndrequn nė nji stil tė renasancit tė mėvonshėm, tėrhekun prej nji fuqije magjike tė sallave tė mėdhaja tė cilat janė mbushun me armė e me vegla luftarake historike, nė njė sallė tė skajshme nė katin e parė gjinden shumė gjana tė ēmueshme ndėr tė cillat ndallohen dy sende qi tė tėrhjekin vėrejtjen nga veēansija, nji pėrkrenare e bukur punuem me nji mjeshtri fisnike dhe pėrfytyron nji fuqi tė pashoqe, tjetra nji shpatė e madhe pregaditun pėr dorėn e nji gjiganti. Figurat e kėtyne dy gjanave tė papagueshme ēdo njeri qi i shef pėr tė parėn herė i lenė nė shpirt nji vragė tė pashdukshme. Ēdo vizitues e ndjen se kjo pėrkrenare zbukuron e madhėshton vetėm kryet e nji heroi. Ajo nuk ka visir si pėrkrenaret e asajė kohe pėr luftime tė afėrme. Majtsi i saj nuk dishironte vetėm me pa trimnisht anmikun nė sye por edhe atij me i diftue fytyrėn e vet tyre qenė i sigurtė se fytyra e tij heroike, syet tė shkėlqyeshėm i apin tėmerė anmikut tė tij.

Dhe kjo shpatė! Kush mundet me e mbajtė kėt shpatė?! Kush asht i zoti dhe i fuqishėm me e rrotullue kėtė armė kundėr anmikut tė tij? Vetėm nji hero pajosun me fuqi tė nji gjiganti e me nji krahė e cila tė jetė prej ēeliku.

Kėto janė armėt e Skėnderbeut, tė heroit kombėtar shqiptar!

Kėto armė nuk kanė vetėm vlerėn historike, e cila vlerė asht e papagueme. Edhe nė pikėpamjen e artit historik janė prej nji vlere tė naltė. Kėshtu diftojnė tė gjithė katallogėt dhe veprat pėrkatėse se armėt e Skėnderbeut botnuer, janė tė parat, ma tė randėsishmet dhe sidomos pėrkrenarja ma e ēmueshme e gjithė gjanave qi pėrmba museumi historik i Vienės.

Drejtori i museumit mė tha: «Na posedojmė nė museumin t'onė gjana me vlera tė nalta dhe nji pjes tė madhe sende artistike. Pėr ēdo send artistik historik gjindet dhe nji i dytė ose i tretė i ngjajnė njani-tjetrit. Pėrkrenarja e Skėnderbeut asht e veēantė: ajo asht nji «unikum»».

Ka kohė qi mė shtue dėshira me hetue kėto sende se si kanė ardhun nė posedimin e museumit artistik historik tė Vienės armėt e Skėnderbeut. Me nji numur bisedimesh me rojtarin e gjanave tė ēmueshme, me drejtorin e mbledhjeve tė museumit, Dr. August J. Gross, jam pėrpjekun me hetue kėto sende. Prej kėtyne dyve gjeta nji burrė i cilli kishte po atė njojė pėr sendet e shejta e t'adhurueshme prej gati gjithė popullit shqiptar e si ishte mjaftė kryenaltė pėr posedimin e kėtyne armėve. Mbassi nuk e kam zakon me zbukurue artikullin me thanjet botės, por prapė dėshiroj tani me folė kėtu poshtė vetė kallzuesi.

Ēfarė thot rojtėsi i gjanave tė vlershme:

Dhomės sė Drejtor Dr. Gross me i arritė duhesh me kalue nėpėr salla tė mėdhaja ku gjinden armė e vegla lufte kalorėsish tė cillat po kėto vetėm formojnė nji museum tė veēantė. Piktura tė vjetėra zbukurojnė muret, buste antike prej mermeri qėndrojnė nėpėr postamentet e raftet e librave janė mbushun me volume tė vjetėra.

Na folėm mbi armėt e Gjergj Kastriotit dhe unė e pyeta se si kanė arrun kėto nė posedimin e museumit tė Vienės.

Dr. Gross pėrgjigjet:
«Pėr me marrun vesh si dhe kuer kėto gjana nė museumin e artit historik tė Vienės u prunė e cila ma me randėsi dhe ma tė famshmet e botės, atij i afrohet vetėm museumi i Madridit, un dėshiroj me ju kallzue se si asht formue museumi i armėve:

Arqiduka i Tirolit, Ferdinandi (1529-1595) i biri i imperatorit austriak Ferdinandi i I-rė (1503-1564) dhe vėllaj i imperatorit Maximilian i II (1527-1576) ishte pajosun me nji kultuer humaniste dhe n'atė kohė kuer ishte qeveruesi i Bohemis mė 1544-1566 nė Pragė mirresh me arte dhe mblidhte gjana me vlerė artistike dhe historike. Mbas vdekjes s'atij, tė imperatorit Ferdinandit I, si i biri i tij trashigoj vendet e Tirolit bashk me gjysmat e armėve tė Kabinetit t'armėve imperiale nė Vienė dhe mė 1567 shkoj nė kryeqytetin e Tirolit, Innsbruck zuer atje kėshtjellėn Ambras dhe e rigoditi kėtė si mbas shijes sė tij, atje u ba residenės e saj dhe rronte i lumtur bashkė me tė shoqen Filippine Welsel. Ai atje mirresh me mbledhjen e gjanave artistike me vlerė dhe kuriozitete.

Kėshilltar i palodhshėm dhe sakrifikues pėr kėto gjana i qe arqidukės sekretari i tij privat Jacob Schrenckh von Notzing, i cili ish i nji familjeje aristokrate prej Baviere. Gjanat qi mblidhte si ma me qefė ishin rrobat e hekurta luftarake dhe armėt e princėve tė famshėm tė heronjve dhe tė prijėsve t'ushtrive tė cilat i runte nė kėshtjellėn e tij Ambras nė nji sallė ndėrtuem postafat pėr kto sende tė ēmueshme nė nji mėnyrė esposate dhe i qunte kto gjana «shoqnija e tij e ndershme».

Ky punim e mundim mbledhje mė 1570 zue tė bahet me kėt mėnyrė: Arqiduka me ndihmėn e sekretarit privat, Schrenckhit, i shkroj nga nji letėr ēdo heroj, princi, kalorsi ose t'atyne trashgimtarve tė tyne me i dėrgue arqidukės veshjet luftarake, armė, vegla lufte, piktura e biografi, pse arqiduka donte me i ekspozue nė sallėn e tij pėr si kujtim tė pėrhershėm dhe me i ba herojt tė pavdekshėm. Arqiduka kishte nji shtab argjendarsh tė cilėt i dėrgonte ndėpėr vendet e huaja dhe hynte n'ato me korrespondencė tė papreme e mė ershėm pėr me u marrun vesht pėr ēėshtjen e ēmimit t'objekteve. Dhe nė kėt mėnyrė mujti arqiduka me mėshtjell shpejt nji numėr tė madh veglash lufte dhe armė heroike nė kėshtjellėn Ambras qi ishte mbushun plot armė e sende historike me vler tė nalt. Pa humb kohė mė 1583, 1593, 1596 sekretari privat i arqidukės Schrenkchi, filloj punin e tij me pėrpilue nji inventar tyke i shkrue nė tabella bakrit. Kjo vepėr qi duel nė drit mė 1601 me titullin "Armamentarium heroicum" (Dhoma e armėve tė heronjve) e cila pėrmbante dhe emnat e princėve dhe tė heronjve.

Nė faqen paralele t'asaj ku gjindesh fotografia e herojt a e princit ishte shkrue dhe biografia pėrkatėse nė gjuhėn llatine. Mė 1602 duel nė drit po kjo vepėr nė gjuhėn gjermane e cila vepėr asht i pari libėr qi pėrmbante fotografinat e herojve dhe mbledhjen e armėve.

Me anėn e kėsaj vepre e me inventarin qi pėrmban kjo vepėr i dha mujshėnin historis s'armėve moderne me konstatue tė sotnit e armėve dhe historin e tyne.

Mbas vdekjes sė arqidukės, bijt e tij Karl dhe Andrea von Burgau trashguen kėshtjellėn Ambras bashkė me gjanat e ēmueshme. Mbas vdekjes sė vllajt tij, Karl von Burgau mė 1605, shiti kėshtjellėn Ambras bashkė me gjith sendet historike imperatorit t'asaj kohje, Rodolfit tė II-tė t'Austris.

Deri nė vitin 1806 u lan armėt po nė kėshtjellėn Ambras dhe po nė kėt vit u mbartėn pėr nė Wien dhe mė 1814 u vendosėn nė kėshtjellėn Belvedere po nė Wien dhe u ekspozuen atje. Mė 1888 u ekspozuen nė ndėrtesėn e re qi u ndėrtue postafat pėr museum dhe kėshtu ktu futėn dhe gjanat e tjera historike tė shpis imperatore tė Austrisė.

Mbas pėrshkrimit tė mbledhjes sė gjanave tė vlershme t'arqidukės Ferdinand von Tirol dhe tė inventarit t'atyne tė Wienės, dėshiroj se si e kur janė mbledhė pėrkrenarja dhe dy shpatat e Gjergj Kastriotit i qujtuni mbassandej Skėnder Bej dhe se si kur kan ranem nė dorė tė arqidukės sė Tirolit, Ferdinand. Pėr herėn e parė janė pėrmendun kto sende mė vitin 1578 n'at kohė Marius Sforca, duka i Urbinos mė 15 tetor tė kti viti i shkroj nji letėr arqidukės Ferdinand qi ai do t'i dėrgoj aty armėt e Skėnder Beut dhe tė vllajt tė tij.

Kjo asht nji vėrtetim qi kallzon se ndėrmjet arqidukės dhe t'atij janė kėmbye shumė letra. Mė 15 maj 1579 i shkruen arqiduka i Tirolit, Ferdinandi, dukės sė Urbinos Marius Sforcės tyke i falėnderue pėr armėt e Skėnder Beut dhe pėr tė tjerat tė cilat atij do t'i bishin nė dorė.

Nji pėrmendje e dytė asht shkaktue prej nji letre tė dukės von Arescot mė 1588 (25 korrik) e cila letėr flet mbi armėt e tjera tė Skėnderbeut.

N'inventarin e vitit 1585 kto objekte nuk qenė shėnue akoma, por n'inventarin e vitit 1593 kėshtu: nėn fletėn 69: "Dy shpata dhe pėrkrenarja e Georgen Scanderbegg". Prej ktyne shkresa dhe inventari mundesh lehtė me konstatue se pėrkrenarja dhe dy shpatat e Skėnderbeut kan ranė nė dorė tė arqidukės Ferdinand ndėrmjet tė vitit 1588 dhe 1593 me anėn e dukės Marius Sforca t'Urbinos dhe tė dukės Arescot.

Eksakt jan pėrmend e shėnue pėrkrenarja Nr.71 (127) dhe dy shpatat Nr.92 (145) e 345 (550) n'inventarin e vitit 1596 faqe 321. Aty shėnohet kėshtu:

"George Skanderbeg: nji pėrkrenare e bardhė me rrafshe t'arta cipėr nji krye keēit me dy brijė dhe dy shpata, njana me nji dorez prej lėkure e cila nga pesha e randė e prej shenjave tė gjakut qi duken akoma, vėrehet si ma e madhnueshme, tjera me dorezė kadife shėnue emnin e Skėnderbeut."

Nė faqen paralele t'asaj ku gjindesh fotografia e herojt a e princit ishte shkrue dhe biografia pėrkatėse nė gjuhėn llatine. Mė 1602 duel nė drit po kjo vepėr nė gjuhėn gjermane e cila vepėr asht i pari libėr qi pėrmbante fotografiat e herojve dhe mbledhjen e armėve.

Me anėn e kėsaj vepre e me inventarin qi pėrmban kjo vepėr i dha mujshėnin historis s'armėve moderne me konstatue tė sotnit e armėve dhe historin e tyne.

Mbas vdekjes sė arqidukės, bijt e tij Karl dhe Andrea von Burgau trashguen kėshtjellėn Ambras bashkė me gjanat e ēmueshme. Mbas vdekjes sė vllajt tij, Karl von Burgau mė 1605, shiti kėshtjellėn Ambras bashkė me gjith sendet historike imperatorit t'asaj kohje, Rodolfit tė II-tė t'Austris.

Deri nė vitin 1806 u lan armėt po nė kėshtjellėn Ambras dhe po nė kėt vit u mbartėn pėr nė Vien dhe mė 1814 u vendosėn nė kėshtjellėn Belvedere po nė Vien dhe u ekspozuen atje. Mė 1888 u ekspozuen nė ndėrtesėn e re qi u ndėrtue postafat pėr museum dhe kėshtu ktu futėn dhe gjanat e tjera historike tė shpis imperatore tė Austrisė.

Mbas pėrshkrimit tė mbledhjes sė gjanave tė vlershme t'arqidukės Ferdinand von Tirol dhe tė inventarit t'atyne tė Vienės, dėshiroj se si e kur janė mbledhė pėrkrenarja dhe dy shpatat e Gjergj Kastriotit i qujtuni mbassandej Skėnder Bej dhe se si kur kan ranem nė dorė tė arqidukės sė Tirolit, Ferdinand. Pėr herėn e parė janė pėrmendun kto sende mė vitin 1578 n'at kohė Marius Sforca, duka i Urbinos mė 15 tetor tė kti viti i shkroj nji letėr arqidukės Ferdinand qi ai do t'i dėrgoj aty armėt e Skėnder Beut dhe tė vllajt tė tij.

Kjo asht nji vėrtetim qi kallzon se ndėrmjet arqidukės dhe t'atij janė kėmbye shumė letra. Mė 15 maj 1579 i shkruen arqiduka i Tirolit, Ferdinandi, dukės sė Urbinos Marius Sforcės tyke i falėnderue pėr armėt e Skėnder Beut dhe pėr tė tjerat tė cilat atij do t'i bishin nė dorė.

Nji pėrmendje e dytė asht shkaktue prej nji letre tė dukės von Arescot mė 1588 (25 korrik) e cila letėr flet mbi armėt e tjera tė Skėnderbeut.

N'inventarin e vitit 1585 kto objekte nuk qenė shėnue akoma, por n'inventarin e vitit 1593 kėshtu: nėn fletėn 69: "Dy shpata dhe pėrkrenarja e Georgen Scanderbegg". Prej ktyne shkresa dhe inventari mundesh lehtė me konstatue se pėrkrenarja dhe dy shpatat e Skėnderbeut kan ranė nė dorė tė arqidukės Ferdinand ndėrmjet tė vitit 1588 dhe 1593 me anėn e dukės Marius Sforca t'Urbinos dhe tė dukės Arescot.

Eksakt jan pėrmend e shėnue pėrkrenarja Nr.71 (127) dhe dy shpatat Nr.92 (145) e 345 (550) n'inventarin e vitit 1596 faqe 321. Aty shėnohet kėshtu:

"George Skanderbeg: nji pėrkrenare e bardhė me rrafshe t'arta cipėr nji krye keēit me dy brijė dhe dy shpata, njana me nji dorez prej lėkure e cila nga pesha e randė e prej shenjave tė gjakut qi duken akoma, vėrehet si ma e madhnueshme, tjera me dorezė kadife shėnue emnin e Skėnderbeut."

N'inventarin e pikturave tė sekretarit privat Schrenckh, titulluem "Armamentarium heroicum" tė vitit 1601, shofim na nė tabllon XVI Skėnder Beu me pėrkrenaren Nr.71 (127) dhe me shpatėn Nr.345 (550) kėshtu:

Nė nji kornizė me ornamente tė shumta rrie nė kambė Skėnder beu veshun nji pallto tė gjat me astar lėkure dhe nė gjoks mėrthyem me sherita tyke kthye kryet e mjekrrėn e gjat nga krahu i majt, duket nė profil. Nė krahun e djath mba ai nalt shpatėn e zhveshėt Nr.345(550) dhe posht nė tokė afėr kambės majtė qindron pėrkrenarja Nr.71(127). Nė krye mba nji baretle. Objektet qi jan pikturue nė fotografin i ngjajnė fare atyne n'origjinal nė museumin e artit historik tė Vienės. Shifet qartas qi kto dy objekte kan qenė njoftun qė mė vitin 1601 si gjanat e Skėnder Beut. Ja nji pėrshkrim i imt mbi dy shpatat e mbi pėrkrenaren:

Nė sallėn XXV Nr.71/127 pėrbam prej nji kapice pėrkrenare tė shtrim e blank me nji krahėn t'ulėt e cila duket tė jetė premun si mbas saladės italiane. Kjo munt tė deklarohet se Skėnderbeu fytyrėn e tij ty pa bume donte t'i a dėftonte anmikut: saladet e Italis sė sipėrme ngriheshin dhe nė rast nevoje ziheshin e mloshin fytyrėn veē syvet. Nė nji birrucė nė majit tė pėrkrenares asht vue nji burgie pėr bukurie e cila pėrfytyron nji krye dhije por asht fiksue mirė. Kjo pėrbahet prej dy pjesave, prej nji pjese tė bakrit dhe pjesa tjetėr cipėr me nji copė metali buzėt e secilės janė zbukurue me ar. Syvet tė dhis cipėr i mungojnė gurėt akoma i duket vendi bosh, i cili ep tė kuptosh se mbrenda kan qenė vendosun gurėt. Nė mesin e pėrkrenares asht vuen nji rreth prej bakri me nji gjatsi prej 65, nė kėt rreth janė shkrue kėto shkronja: I.N.P.E.RA.TO.RE.BT. Ky shkrim shum i vėshtir me kuptue ēfar thotė deri tash e kan deshifrue si: «Jesus Nazarenus Principi Emathiae Regi Albaniae Terrori Osmanoru Regi Eperi Benedicat». Posht buzės sė pėrkrenares janė vue copa messingu tė mdha e kto janė lidhun me nji rryp lėkure me bojet tė hinit. Pesha e pėrkrenares asht 3000gr.

Kjo pėrkrenare asht nji unikum, i vetmi e i veēantė qi gjindet nė museumin dhe i pėrket artit tė punim tė metalit nė stilin gottig tė vonshėm. Pėrpara tė gjithve kjo pėrkrenare nė pikpamjen estetike asht nji vepėr e mrekullueshme dhe i ka hije vetėm nji burri tė fuqishėm tė fortė e me vullnet tė hekurt.

Sadoqi kjo pėrkrenare kallzon elemente orientale, por prap besohet se asht punue prej nji artisti venecian.


Dy shpatat

Shpata qi gjindet nė sallėn XXVII, rafti V.Nr.345(550) me prefje shpata prej 88.5 cm e gjatė e e gjan 57 cm, me dy prefje e me nji formė tė drejtė dhe nė nji majė tė kthyeme pėrmba disa shkronja llatine. Prej ktyne shkronjave kėndohen kto fjalė: "Heroj i perėndis, Iskander Beg". Doreza asht e pėrbame prej druni mbėshtjellun me lėkurė, pesha e ksaj shpate asht 1300gr.

Shpata me dorezė veshun me likur shagren, ka nga anėt e jashtme 4 arabeska tė thella, tre rrypa tė profilirta pėr hijeshim. Anėt e jashtme pėrshkohen prej fildishi dhe n'anėt e mbrendshme shofim na disa karaktera tė kuqe tė cilat janė shkrue mė XVI shekull e qi pėrmbajnė emnin "Scändervech". Pesha asht 600gr dhe pesha e pėrgjithshme 1900gr. Kjo shport asht shnue dhe piktorue nė librin e sekretarit privat tė arqidukės sė Tirolit, Jakob Schrenckh, "Armametarium heroicum", nė faqet XVI.

Pėr veē ktyne nė sallėn e armėve historike tė museumit tė Vienės gjindet dhe nji tjetėr e cila quhet si nji nga shpatat e Gjergj Kastriotit dhe asht shėnue n'inventarin mbajtun nė vitin 1593. Kjo shpat tė jep tė besosh nga pesha e randė dhe nga gjatėsija se Kastrioti nė nji tė sjellme i ndante nė dy pjesė trupat e armiqvet ma tė mdhej tė tij, tyrqve. Kjo shpatė qi gjendet nė sallonin XXV, rafti II Nr.92(143), gjatsija e ksaj vegle ushtarake asht 121 cm dhe doreza asht e zbukurue me ar dhe me lėkurė. Pesha e gjith asht 3.2kg.

Gjith kjo formė e ornament difton se asht banun nė gjysmėn e shekullit XV.


Kopjimi i pėrkrenares

Nė vitin e kaluem u muer nji kopje prej pėrkrenares tė Skėnderbeut mbi tė cilėn drejtor Grosi mė kallzonte: Mbas dhanjes vendim mbi kopjimin e pėrkrenares qe mundim i math me gjetun nji artist pre tė cilit doje qi t'ishje i bindun nėndrejtim e syrvejancėn tonė tė pa ndame tė kopjonte pėrkrenaren nė nji mnyrė qi t'i ngjante krejt e pa ndallim. Puna mė e vėshtir qe qi un nuk muje me e nxjerr kėt pėrkrenare jasht mureve tė museumit artistik-historik e t'i a lejė nė dispozicion tė mjeshtrit. Pėr punim e kopjes u zgjodh zoti profesor Gustav Gurxhnet: "Un e dija dhe kam pasun besim qi nė gjith Austrin, nuk gjindet nji tjetėr si Gustav Gurchneri, i cili e di mirė me punue hekurin si nji mjeshtėr i pa zėvendsueshėm. Un kėt artist e njof personalisht si njeri dhe si njė mjeshtėr i rrallė, i cili do ta punoj kopjen si kur me qenė origjinali e kėshtu puna vojti bukėr. Un gjat disa jave ndejta nė kontakt t'usht me artistin Gurxhner. Ēdo ditė bashkohesh un me mjeshtrin nė museum dhe nė artilierin e tij dhe bisedoja pėr ēdo pjesė tė vogėl e t'imėt dhe nga nji herė pėr ēdo vizė e nė fund me tė vėrtetė u bā nji kopje prej kualiteti fare tė mirė qi as un dhe as z. profesor Gurxhner nuk munt ta dalloj lehtė origjinalin nga kopja. Shqipnija me tė vėrtetė duhet me qenė kryenalt qi posedon nji ksi kopje dhe e them lirisht qi deri mė sot as nji kopje kaqė e ngjashme nuk asht bam prej nji mjeshtri nga armėt historike qė gjinden sot nė museumin mbassi un kam pasun shum kopje qi jan bamun gjat kohės s'ime.
Deklaratat e zotit dr. Gross mbi historin e relikevet tė Skėnderbeut jan shum t'interesanshme. Ato diftojnė se rojtėsi i gjanavet me vleftė tė nalt e di fare mirė vlerėn e objekteve historike.

AQSH /
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 05:00.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.