Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Tė reja
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 29.7.2015, 08:41   1

Konferenca e Londrės, 102 vjet nga ndarja e trojeve shqiptare


Citim:
Konferenca e Londrės, 102 vjet nga ndarja e trojeve shqiptare

Shtyp mbi foto pėr pėrmasat origjinale

Emri:	konf.jpg
Shikimet:	121
Madhėsia:	35,0 KB
NNJ:	7383Konferenca e Ambasadorėve i filloi punimet nė dhjetor tė 1912-s, duke vazhduar deri mė 29 korrik 1913. Ajo mund tė ketė qenė pėrcaktuese e tė ardhmes sė Shqipėrisė mbi pavarėsinė e vendit, por siē dihet nga kėtu Shqipėria doli e pėrgjysmuar nė kufijtė e saj.

Kjo konferencė u diktua prej shpėrthimit tė luftės sė parė ballkanike. Morėn pjesė fuqitė e mėdha tė Evropės, pėrfaqėsuesi i perandorisė osmane dhe pėrfaqėsues tė fuqive ballkanike, me pėrjashtim tė Shqipėrisė (qė nuk njihej) dhe tė Greqisė (qė nuk e kishte nėnshkruar armėpushimin). Nga kjo konferencė doli Traktati i Londrės, mbi ndarjen e territoreve qė dolėn jashtė perandorisė osmane prej fuqive tė mėdha dhe aleatėve tė tyre.

Ky Traktat mbeti i fshehtė deri nė Konferencėn e Versajės (1918). Tė gjitha fuqitė e mėdha paraqitėn versionin e tyre tė hartės sė Shqipėrisė. Harta mė e favorshme pėr shqiptarėt ishte ajo e propozuar nga Austro-Hungaria. Nė kėtė konferencė Shqipėria u njoh si principatė, qė do tė thoshte se forma e qeverisjes do tė ishte monarkike, pushteti i trashėgueshėm, ndėrsa pavarėsia e kushtėzuar, sepse principata nuk arrin deri tek e drejta e shtetėsisė. Nė kėto kushte Ismail Qemali u detyrua tė jepte dorėheqjen, qoftė pėr t’i hapur rrugėn njė princi tė huaj, ksenokracisė; qoftė pėr t’u mbrojtur nga akuzat pėr t’u shpallur vetė sovran i vendit. Ky ėshtė quajtur dhe viti i mbrapshtė i Shqipėrisė, nga filluan shumica e fatkeqėsive tė saj: paqėndrueshmėria e sistemit politik, varėsia prej sė jashtmi, forca e madhe e ndikimit tė tė huajve dhe mbi tė gjitha ndarja pėr gjysmėn e territoreve tė saj.

Shembja e sundimit turk nė Ballkan do tė bėnte qė fati i mėtejshėm i Shqipėrisė tė hynte nė planet e reja tė politikės sė tyre ballkanike. Aleatėt ballkanikė i trajtonin krahinat shqiptare si trofe lufte. Ata treguan kėshtu se ishin tė vendosur tė vepronin sipas marrėveshjeve tė fshehta qė kishin lidhur mė parė me njėri-tjetrin, se ishin kundėr njė Shqipėrie mė vete. Pjesėmarrės nė kėtė konference ishin ambasadorėt e Fuqive tė Mėdha, ai i Austris ė, i Gjermanisė, i Italisė, i Francės dhe i Rusisė. Si pėrfaqėsues dhe ministėr i Jashtėm i vendit pritės, Eduard Grei, ishte njeriu qė u zgjodh kryetar i pėrhershėm i Konferencės.

http://rtv21.tv/web/?p=40840
  Pėrgjigju duke cituar
Merr pjesė nė diskutim





Ora nė Shqipėri ėshtė 16:05.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2018
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.