Kthehu   Kreu > D1 > Punishte > Dokumente
Tituj tė ngjashėm

 
Pėrdorimi i ēėshtjes
I vjetėr 1.6.2008, 21:24   1
mesdimr
MBARĖVAJTJA
 
mesdimr
 
Anėtarėsuar: 6.2001

Shkrim i cituar 1990: Kushtetuta e Kaēanikut


Citim:
MBI SHPALLJEN E KUSHTETUTĖS SĖ REPUBLIKĖS SĖ KOSOVĖS

Bazuar nė DEKLARATĖN E PAVARĖSISĖ SĖ 2 KORRIKUT 1990,

KUVENDI I REPUBLIKĖS SĖ KOSOVĖS NXJERR

"KUSHTETUTĖN E KAĒANIKUT"



Kushtetuta e Kaēanikut



I.DISPOZITAT E PĖRGJITHSHME

Neni 1

Republika e Kosovės ėshtė shtet demokratik i Kombit shqiptar dhe i pjesėtarėve tė kombeve tė tjera dhe i pakicave kombėtare, tė shtetasve tė vetė; serbėve, muslimanėve, malazezėve, kroatėve, turqėve, romėve e tė tjerėve qė jetojnė nė Kosovė.

Neni 2

Republika e Kosovės si shtet ėshtė antare e Bashkėsisė sė Jugosllavisė.

Neni 3

Sovraniteti nė Republikėn e Kosovės buron nga populli dhe i takon popullit.
Vullneti i popullit ėshtė bazė e pushtetit shtetėror.

Neni 4

Sovraniteti i popullit realizohet pėrmes pėrfaqėsuesve tė zgjedhur nė organet e pushtetit shtetėror dhe me referendum.

Neni 5

Tė gjithė anėtarėt e organeve pėrfaqėsuese tė pushtetit shtetėror i zgjedhin shtetasit e moshės madhore nė bazė tė tė drejtės sė votės sė pėrgjithėshme, tė barabartė, tė drejtėpėrdrejtė dhe tė fshehtė, nga radha e mė shumė kandidatėve.

Pėrfaqėsuesit e zgjedhur tė popullit nė organet e pushtetit shtetėror janė pėrgjegjės para zgjedhėsve tė tyre.

Neni 6

Qytetarėt si bartės tė pushtetit kanė tė drejtė tė organizohen nė parti politike, lidhje, lėvizje e shoqata tė qytetarėve.

Neni 7

Cdo njeriu dhe qytetari i garantohen liritė dhe tė drejtat politike, ekonomike, sociale, nacionale e kulturore dhe tė drejtat e tjera tė pėrcaktuara me Kushtetutė.

Askujt nuk mund ti mohohet liria dhe e drejta pėr tė marrė veprim nė qoftė se veprimi nuk ėshtė i ndaluar shprehimishtė me Kushtetutė dhe ligj.

* Dispozitat e nenit 2 dhe tė neneve tė tjera pėrkatėse do tė harmonizohen varėsisht nga pėrcaktimi i te gjitha njėsive tė tjera pėrkitazi me organizimin e ardhshėm tė Jugosllavisė

Neni 8

Teritori i Republikės sė Kosovės ėshtė unik, i patjetėrsueshėm dhe i pandashėm.

Kufijtė e Republikės mund tė ndryshohen vetėm nė bazė tė vendimit tė Kuvendit tė Republikės sė Kosovės dhe nė pajtim me vullnetin e shprehur tė popullit me tė cilin ka tė bėjė ndryshimi.

Neni 9

Qytetarėt e Republikės sė Kosovės gėzojnė tė drejtėn e shtetėsisė sė Republikės. Shtetasit e njėsive tė tjera tė Bashkėsisė sė Jugosllavisė gėzojnė liritė dhe tė drejtat e pėrcaktuara me aktin e saj.

Neni 10

Organizimi teritorial i Republikės regullohet me ligj.

Komuna dhe Qyteti janė formė e Bashkėsisė territoriale ku realizohen vetadministrimi lokal.

Neni 11

Nė Republikėn e Kosovės ėshtė nė pėrdorim zyrtarė gjuha shqipe dhe shkrimi i saj.

Nė rajonet e republikės sė Kosovės ku jetojnė edhe pjesėtarėt e nacionaliteteve tjera, nė pėrdorim tė barabart zyrtar janė edhe gjuha serbokroate e turke dhe shkrimet e tyre, nė pajtim me ligjin.

Neni 12

Republika e Kosovės ushtron pushtetin shtetėror nė mėnyrė sovrane.
Tė drejtat sovrane tė Republikės sė Kosovės, siguria e saj, si dhe regullimi shoqėror ekonomik e politik janė tė mbrojtur me kėtė Kushtetutė.

Neni 13

Pushteti kushtetutdhėnės dhe ligjėdhėnės i takon Kuvendit tė Republikės sė Kosovės dhe pėrcaktohen me kėtė Kushtetutė.

Neni 14

Kryesia e Republikės sė Kosovės ėshtė shef kolegjial i shtetit.

Tė drejtat e detyrat e Kryesisė pėrcaktohen me kėtė Kushtetutė.

Neni 15

Organi mė i lartė i pushtetit ekzekutiv ėshtė Qeveria.

Tė drejtat e detyrat e Qeverisė pėrcaktohen me kėtė kushtetutė.

Neni 16

Pushtetin gjyqėsor e ushtrojnė gjyqet e pavarura.

Gjyqet punojnė vetėm nė bazė tė Kushtetutės dhe ligjit.

Neni 17

Gjyqi Kushtetues i Kosovės, si organ i pavarur i Republikės, mbron kushtetutshmėrinė dhe ligjshmėrinė.

Neni 18

Puna e organeve tė pushtetit shtetėror ėshtė publike.

Puna publike e organeve tė pushtetit shtetėror mund tė pėrjashtohet vetėm nė rastet e pėrcaktuara me ligj.

Neni 19

Republika ka stemėn e vet.

Pėrmbajtja dhe pėrdorimi i stemės pėrcaktohet me ligj.

Neni 20

Republika ka flamurin e vet.

Pėrmbajtja dhe pėrdorimi i flamurit pėrcaktohet me ligj.

Neni 21

Republika ka himnin e vet.

Pėrmbajtja dhe pėrdorimi i himnit pėrcaktohet me ligj.

Neni 22

Nė Republikėn e Kosovės ėshtė e drejtė e pjesėtarėve tė kombeve dhe pakicave kombėtare qė tė pėrdorin simbolet e veta.

Kushtet dhe mėnyra e pėrdorimit tė simboleve tė tyre rregullohen me ligj.

Neni 23

Kryeqyteti i Republikės sė Kosovės ėshtė Prishtina.


II. RENDI EKONOMIK DHE SOCIAL

Neni 24

Organizimi i jetės ekonomike dhe sociale rregullohet nė mėnyrėn qė tė gjithė qytetarėve t'u sigurojė standard tė jetesės nė pajtim me drejtėsinė, tė bazuar nė punėn e tėrėsishme, si burim i mirėqėnies, dhe nė pajtim me dinjitetin njerėzor.

Eshtė detyrė e shtetit tė nxitė dhe realizojė, nė pajtim me parimet demokratike, zhvillimin ekonomik, social dhe kulturor, me qėllim tė ritjes sė tė ardhurave kombėtare dhe nė kėtė bazė edhe tė mirėqenies ekonomike, sociale dhe kulturore tė qytetarėve, por edhe tė barazisė sė tyre. Pėr kėtė qėllim shteti merr pėrsipėr tė bėjė investime ku kėrkon interesi shoqėror, veēmas nė rajonet mė pak tė zhvilluara, si dhe tė pėrgatisė planet e zhvillimit dhe ndėrtimit harmonik tė Republikės.

Nė kėto kufinj dhe baza sigurohet ekonomizimi i lirė i tregut, liria ndėrmarėse dhe e bashkimit,pavarėsia dhe barazia e subjekteve ekonomike nė treg, si dhe iniciativa e lirė private ekonomike, duke i mundėsuar secilit qė me punėn e vetė t'ia siguroj vetvetes ekzistencėn adekuate.

Neni 25

Me ligj pėrcaktohet mė hollėsisht se veprimtaria ekonomike e lirė nuk mund tė zhvillohet nė kundėrshtim me interesin shoqėror, ose nė mėnyrėn qė t'i shkaktojė dėme sigurisė, lirisė, barazisė dhe dinjitetit njerėzor. Me ligj pėrcaktohet mėnyra sipas sė cilės veprimtaria ekonomike publike dhe private drejtohet dhe koordinohet pėr qėllimet e shoqėrisė. Nė qarkullim ekonomik vlen parimi i marrėveshjes sė lirė nė pajtim me ligjin.

Neni 26

Garantohen tė gjitha format e pronėsisė.

Tė gjitha format e pronėsisė janė tė barabarta dhe gėzojnė mbrojtje tė njejtė.
Bartės tė sė drejtės sė pronėsisė janė personat fizik dhe juridik.

Neni 27

Me ligj mund tė pėrcaktohet shfrytėzimi dhe regjimi i pronėsisė nė pajtim me interesin e pėrgjithshėm.

Shpronėsimi(eksproprijimi) lejohet vetėm pėr qėllime shoqėrore tė bazuara nė ligj dhe vetėm nė bazė tė kompensimit qė i pėrgjigjet vlerės sė sendit nė treg nė ditėn e shpalljes sė aktit tė shpronėsimit.

Shpronėsimi lejohet vetėm nė qoftė se qėllimet e pėrgjithėshme shoqėrore nuk mund tė arrihen nė mėnyrė tjetėr.

Kompensimin ēdo herė e pėrcakton gjyqi civil.

Neni 28

Qytetarėve u garantohet e drejta e pronėsisė nė tokėn bujqėsore.

Me ligj pėrcaktohen kushtet dhe kufijtė nė bazė tė tė cilave mund tė fitohet e drejta e pronėsisė nė pyje dhe nė tokėn pyjore.

Neni 29

Pasuritė e natyrės dhe tė mirat nė pėrdorim tė pėrgjithshėm, si dhe tė mirat me interes tė pėrgjithshėm, janė nė pronėsi shoqėrore ose shtetėrore. Me ligj mund tė pėrcaktohen kushtet e fitimit tė tė drejtės sė shfrytėzimit nė pasuritė e natyrės dhe nė tė mirat nė pėrdorim tė pėrgjithshėm.

Neni 30

Mbrojtja e tokės, e pasurive tė natyrės, e ujrave dhe e ajrit nga prishja dhe ndotja, ėshtė detyrė e shtetit, e organizatave ekonomike e shoqėrore dhe e tė gjithė qytetarėve.

Neni 31

Personi i huaj mund tė fitojė tė drejtėn e pronėsisė nėn kushtet e pėrcaktuara me ligj.

Personit tė huaj i garantohet e drejta qė tė veprojė e tė organizojė veprimtari tė pavarrur, ose tė investojė nė ndėrmarjet e vendit ose tė formojė ndėrmarje tė pėrzier nė kushtet e pėrcaktuara me ligj.

Neni 32

Me ligj rregullohet mbrojtja dhe zhvillimi i zejes.

Neni 33

Tė gjitha pasuritė kulturore dhe historike, pa marrė parasysh nė pronėsinė e kujt janė, paraqesin pasuri tė popullit.Ato janė nėn mbrojtjen e shtetit dhe me ligj pėrcaktohen masat e ruajtjes sė tyre.

Neni 34

Garantohet mbrojtja e punės intelektuale, e drejta e autorit, e shpikjes dhe e risimeve si dhe e artit e letėrsisė.

Shkenca dhe kėrkimet shkencore, si dhe zbatimi i njohurive tė tyre,janė bazė qenėsore e shoqėrisė, tė cilat shteti dhe shoqėria detyrohet t'i ndihmojė gjithanshėm.

Neni 35

E drejta e trashigimisė garantohet dhe regullohet me ligj.

Neni 36

Qytetarėt kanė tė drejta nė sigurim,pensionim dhe ndihmė nė rast tė paaftėsisė pėr punė pėr shkak tė sėmundjes, fatkeqėsisė, amėsisė, invaliditetit, moshės ose vdekjes, nė rastin e ngritjes sė fėmijės si dhe pėr ndihmat pėr rastet e pėrcaktuara me ligj.

Shteti u siguron qytetarėve shėrbimin e nevojshėm mjeksor nė qendrat shėndetsore nė Republikė.

Neni 37

Cdo fėmije, sipas pozitės sė tij tė mitur, pa dallim race, gjinie, gjuhe, besimi, tė prejardhjes nacionale ose sociale, tė pasurisė ose lindjes, ka tė drejta nė masat mbrojtėse nga ana e familjes, e shoqėrisė dhe e shtetit.

Neni 38

Personat e mitur, personat e paaftė pėr punė dhe tė moshuarit, qė nuk kanė tė afėrm, ose qė kanė ngelur pa kujdesin e tė afėrmve tė vetė, gjenden nė mbrojtje tė veēantė tė shtetit.

Neni 39

Cdo qytetar ka tė drejtė nė vendosje adekuate banimi.Me ligj pėrcaktohet vendosja higjenike dhe ekonomike me anė tė masave tė drejtuara nė lehtėsimin e shfrytėzimit e tė fitimit tė pronėsisė dhe tė nxitjes sė investimit tė kapitalit privat pėr kėtė qėllim.

Neni 40

Mjetet pėr realizimin e tė drejtave tė qytetarėve tė garantuara me Kushtetutė dhe ligj nga lėmi i shėndetėsisė, i mbrojtjes sociale dhe tė fėmijve dhe tė formave tė tjera tė sigurimit social, tė arsimit, tė shkencės, tė kulturės, tė kulturės fizike, si dhe nė lėmitė e tjera tė pėrcaktuara me ligj, sigurohen me bugjet.

Mjetet pėr realizimin e tė drejtave tė tė zėnėve me punė nė bazė tė sigurimit tė
detyrueshėm social ( shėndetsor, pensional, invalidor e tė tjerė), i sigurojnė tė zėnėt me punė dhe punėdhėnėsit nė pajtim me ligjin.

Neni 41

Me ligj mundė tė pėrcaktohen veprimtaritė qė kanė vetitė e shėrbimeve publike dhe
pėrcaktohet mėnyra e ushtrimit tė tyre.


III. LIRITE, TE DREJTAT DHE DETYRAT E NJERIUT DHE TE QYTETARIT

Neni 42

Liritė dhe tė drejtat e njeriut dhe tė qytetarit janė tė kufizuara vetėm me liritė dhe tė drejtat e barabarta tė tė tjerėve.

Neni 43

Qytetarėt janė tė barabartė nė tė drejta dhe detyra dhe gėzojnė mbrojtje tė njėjtė para organeve shtetėrore dhe organeve tė tjera, pa dallim kombėsie, race, gjinie, feje, bindje politike dhe bindje tjetėr, arsimi, prejardhjeje sociale, gjendje materiale ose vetie tjetėr personale.

Neni 44

Jeta e njeriut ėshtė e pacėnueshme.

Dėnimi me vdekje mundė tė pėrcaktohet me ligj dhe shqiptohet pėrjashtimisht vetėm pėr format mė tė rėnda tė veprave tė rėnda penale.

Neni 45

Liria e njeriut ėshtė e pacėnueshme.

Askujt nuk mund t'i hiqet liria, pėrveē nė rastet dhe nė procedurėn e pėrcaktuar me ligj, nė bazė tė vendimit tė gjyqit kompetent.

Heqja e kundėrligjshme e lirisė dėnohet.

Neni 46

Personi, pėr tė cilin ekziston dyshimi i bazuar se ka kryer vepėr penale, mund tė vihet nė paraburgim dhe tė mbahet nė paraburgim vetėm kur kjo ėshtė e domosdoshme pėr zbatimin e procedurės penale ose pėr sigurinė e njerėzve.Paraburgimi caktohet me vendim tė gjyqit, e vetėm nė raste tė jashtėzakonshme, nė kushtet e caktuara me ligj, me vendim tė organit tjetėr tė autorizuar me ligj- mė sė shumti deri nė tri ditė.

Personit qė ėshtė vėnė nė paraburgim duhet t'i dorėzohet vendimi me shkrim, i arsyetuar, nė momentin e paraburgimit.Kundėr kėtij vendimi ky person ka tė drejtė ankese mbi tė cilėn gjyqi vendos brenda afatit prej 48 orėsh.

Koha e paraburgimit duhet tė reduktohet nė masėn mė tė vogėl tė domosdoshme.
Paraburgimi sipas vendimit tė shkallės sė parė mund tė zgjasė mė sė shumti tre muaj nga dita e vėnies nė paraburgim. Ky afat me vendim tė Gjyqit Suprem mund tė zgjatet edhe tre muaj. Nė qoftė se deri nė kalimin e kėtyre afateve nuk ngritet padia, i pandehuri lirohet.

Neni 47

Qytetarėve u garantohet liria e qarkullimit dhe e banimit dhe e drejta qė tė largohen nga vendi dhe qė tė kthehen nė tė.

Liria e qarkullimit dhe e banimit mund tė kufizohen vetėm me ligj, nėse kėtė e kėrkon zhvillimi i procedurės penale,parandalimi i sėmundjeve ngjitėse ose interesat e mbrojtjes sė vendit.

Neni 48

Dinjiteti i njeriut dhe jeta e tij private janė tė pacenueshme.

Neni 49

Qytetarėve u garantohet liria e punės, zgjedhja e lirė e profesionit dhe e punės dhe e drejta, nė kushtet e njejta, pėr ēdo vend pune dhe funksion.

Ndalohet puna me dhunė.

Neni 50

Punėtori ka tė drejtė pėr kushtet e punės qė i sigurojnė integritetin dhe sigurinė fizike dhe morale tė tij.

Neni 51

Tė zėnėt me punė, nė mėnyrėn e pėrcaktuar me ligjin dhe kontratėn kolektive, kanė tė drejtė nė kompensim adekuat pėr punė.

Neni 52

Tė zėnėt me punė kanė tė drejtė nė grevė, nė mėnyrėn e pėrcaktuar me ligj.

Neni 53

Nė pajtim me ligjin, tė zėnėt me punė kanė tė drejtė nė kohė tė kufizuar tė punės prej 42 orėve nė javė, nė pushim ditor dhe javor dhe nė pushim vjetor me pagesė.

Neni 54

Qytetarėt tė cilėt nuk janė plotėsisht tė aftė pėr punė u garantohet aftėsimi pėr punė gjegjėse dhe krijohen kushtet pėr punėsimin e tyre, nė pajtim me ligjin.

Nė kushtet e pėrcaktuara me ligj, garantohet e drejta nė sigurinė materiale gjatė kohės sė papunėsisė sė pėrkohėshme.

Neni 55

Qytetari qė i ka mbushur tetėmbėdhjetė vjet ka tė drejtė tė zgjedhė dhe tė jetė i zgjedhur.

Nė zgjedhje marin pjesė partitė politike, lėvizjet, lidhjet e shoqatat, tė cilat formohen e veprojnė lirisht, si dhe grupet e qytetarėve. Ato duhet tė respektojnė parimin e sovranitetit popullor e tė demokracisė dhe t'u pėrmbahen kufinjėve tė aktivitetit tė pėrcaktuar me Kushtetutė dhe ligj.

Neni 56

Garantohet liria e bashkimit, e mbledhjes dhe e tubimit publik tė qytetarėve, si dhe liria e organizimit dhe aktivitetit politik dhe sindikal, nė mėnyrėn e pėrcaktuar me ligj.

Tė zėnėt me punė, me qėllim tė mbrojtjes sė tė drejtave dhe interesave tė veta, mund tė organizojnė aktivitete sindikale dhe tė anėtarėsohen nė to sipas vullnetit.

Ndalohet organizimi dhe aktiviteti politik i drejtuar nė ndryshimin me dhunė tė
rregullimit tė pėrcaktuar me Kushtetutė dhe cėnimin e tėrėsisė teritoriale e tė pavarėsisė sė Bashkėsisė sė Jugosllavisė e tė Republikės, nxitjes sė urrejtjes dhe mosdurimit nacional, racor e fetar. Mėnyra e realizimit tė lirisė sė organizimit dhe tė aktivitetit politik e sindikal rregullohet me ligj.

Neni 57

Fshehtėsia e letrave dhe e mjeteve tė tjera tė komunikimit ėshtė e pacėnueshme.

Me ligj mund tė pėrcaktohet qė vetėm nė bazė tė vendimit tė gjyqit mundė tė bėhet pėrjashtim nga parimi i pacėnueshmėrisė sė fshehtėsisė sė letrave dhe tė mjeteve tė tjera tė komunikimit, po qe se kjo ėshtė e domosdoshme pėr zhvillimin e procedurės penale ose pėr sigurinė e vendit.

Neni 58

Garantohet mbrojtja e tė dhėnave personale.

Mbledhja, pėrpunimi dhe shfrytėzimi i tė dhėnave personale regullohet me ligj.

Neni 59

Banesa ėshtė e paprekshme.

Me ligj mund tė pėrcaktohet qė personi zyrtar vetėm nė bazė tė vendimit tė gjyqit mund tė hyjė nė banesė ose nė lokalet e tjera kundėr vullnetit tė mbajtėsit tė tyre dhe nė to tė bėjė bastisje.

Bastisja mund tė bėhet vetėm nė praninė e dy dėshmitarėve.

Nė kushtet e pėrcaktuara me ligj, personi zyrtar mund tė hyjė nė banesė ose nė lokale pa vendimin e gjyqit dhe tė bėjė bastisjen nėse kjo ėshtė e domosdoshme pėr tė zėnė drejtėpėrsėdrejt kryesinė e veprės penale ose pėr tė shpėtuar njerėzit dhe pasurinė.

Neni 60

Secili ka tė drejtė pėr mbrojtjen e barabartė tė tė drejtave tė veta nė procedurė para gjyqit, organeve shtetėrore dhe organeve e organizatave tė tjera, qė vendosin mbi tė drejtat, obligimet dhe interesat e tij.

Secilit i garantohet e drejta e ankesės, ose e mjetit tjetėr juridik kundėr vendimeve tė gjyqit, tė organeve shtetėrore dhe tė organeve e organizatave
tė tjera, me tė cilat vendoset mbi tė drejtėn ose interesin e tij tė bazuar nė ligj.

Neni 61

Askush nuk mund tė dėnohet pėr vepėr e cila, para se tė kryhet, nuk ka qenė e
parashikuar me ligj ose me dispozitė tė bazuar nė ligj si vepėr e dėnueshme, e as tė shqiptohet dėnimi qė nuk ka qenė i paraparė pėr atė vepėr.

Veprat penale dhe sanksionet penale mund tė caktohen vetėm me ligj.

Sanksionet penale i shqyrton gjyqi kompetent sipas procedurės sė pėrcaktuar me ligj.

Askush nuk mund tė konsiderohet fajtor pėr vepėr penale pėr derisa kjo tė mos vėrtetohet me aktgjykim gjyqėsor tė formės sė prerė.Personi qė ėshtė dėnuar pa arsye pėr vepėr penale ose i cili pa bazė ėshtė privuar nga liria, ka tė drejtė pėr rehabilitim dhe pėr shpėrblimin e dėmit nga mjetet shtetėrore, si dhe tė drejtat e tjera tė pėrcaktuara me ligj.

Neni 62

Secilit i garantohet e drejta pėr mbrojtje para gjyqit. Askush qė nxirret para gjyqit ose organit tjetėr kompetent pėr zhvillimin e procedurės, nuk mund tė dėnohet nė qoftė se sipas ligjit nuk ėshtė marrė nė pyetje ose nuk i ėshtė dhėnė mundėsi qė tė mbrohet.

I pandehuri ka tė drejtė tė marrė mbrojtėsin tė cilit, nė pajtim me ligjin, i bėhet e mundur mbrojtja dhe sigurimi i tė drejtave dhe i interesave tė tė pandehurit.

Me ligj pėrcaktohet se nė cilat raste i pandehuri medoemos duhet tė ketė mbrojtėsin.

Neni 63

Qytetari, sipas kushteve tė pėrcaktuar me ligj, ka tė drejtė tė kėrkojė zhdėmtim nga shteti, pėr dėmin qė i shkaktohet nga veprimet e paligjshme tė organeve shtetėrore gjatė ushtrimit tė detyrės, ose nga organizata qė ushtron autorizime publike.

Neni 64

Garantohet rrespektimi i personalitetit tė njeriut dhe i dinjitetit njerėzor nė procedurėn penale dhe nė ēdo procedurė tjetėr, nė rast heqjeje, rrespektivisht kufizimi tė lirisė, si dhe gjatė kohės sė ekzekutimit tė dėnimit.

Garantohet pacėnueshmėria e integritetit tė personalitetit tė njeriut, tė jetės personale dhe familjare, si dhe tė drejtat e tjera personale.

Ndalohet dhe ėshtė i dėmshėm ēdo detyrim pėr tė pranuar dhe pėr t'u deklaruar.

Ndaj askujt nuk mund tė zbatohen mundime apo ndėshkime, rrespektivisht sjellje
nėnēmuese. Posaēėrisht ėshtė e ndaluar qė ndaj ndokujt, pa lejen e tij, tė bėhen
eksperimente medicinale ose eksperimente tė tjera shkencore.

Neni 65

Eshtė e drejtė e njeriut qė tė vendosė lirisht pėr lindjen e fėmijes.

Neni 66

Familja gėzon mbrojtje tė posaēme ligjore.

Nėna dhe fėmija gėzojnė mbrojtje tė posaēme.

Martesa dhe marrėdhėniet juridike nė martesė e nė familje rregullohen me ligj.

Neni 67

Eshtė i obligueshėm shkollimi fillor qė zgjat sė paku tetė vjet.

Qytetarėt kanė tė drejtė qė, nė kushte tė barabarta tė pėrcaktuara me ligj, tė fitojnė dije dhe pėrgatitje profesionale nė tė gjitha shkallėt e arsimit.

Nė shkollat qė financohen nga tė ardhurat publike shkollimi ėshtė pa pagesė.

Neni 68

Nė shkollat fillore, tė mesme, tė larta e fakultete, respektivisht nė paralelet e tyre
sigurohen kushtet pėr mėsimin nė gjuhėn amėtare, respektivisht nė gjuhėn shqipe,
serbokroate dhe turke, nė pajtim me ligjin.

Nė rajonet ku jetojnė romėt, varėsisht nga kushtet, sigurohet mėsimi fillor edhe nė gjuhėn rome.

Neni 69

Garantohet liria e krijimit dhe e publikimit shkencor, profesional dhe artistik si dhe e
krijimeve tė tjera kulturore.

Neni 70

Garantohet liria e mendimit dhe e shprehjes publike tė mendimit.

Neni 71

Garantohet liria e shtypit dhe e formave tė tjera tė informimit publik.

Qytetarėt kanė tė drejtė qė nė mjetet e informimit publik tė botojnė mendimet e veta.

Qytetarėt, organet shtetėrore,partitė politike, lidhjet, lėvizjet, e qytetarve, nė kushtet e caktuara me ligj, mund tė botojnė shtypin dhe tė pėrhapin informata me anė tė mjeteve tė tjera tė informimit.

Me ligj dėnohet cenzura dhe ēdo masė tjetėr preventive qė e cenon lirinė e shtypit dhe format e tjera tė informimit publik.

Neni 72

Qytetari ka tė drejtė tė kritikojė publikisht punėn e organit shtetėror, partisė politike, lidhjes, lėvizjes ose shoqatės sė qytetarėve dhe tė bartėsve tė autorizimeve publike si dhe qė t'u paraqesė parashtresa, peticione, propozime e inisiativa dhe qė pėr to tė marrė pėrgjigje.

Neni 73

Shtetasi i Republikės sė Kosovės nė botėn e jashtme gėzon mbrojtjen e Republikės sė vet.

Shtetasi i Republikės sė Kosovės nuk mund tė zhvishet nga shtetėsia, tė largohet nga vendi, e as tė ekstradohet.

Shtetasit tė Republikės sė Kosovės, i cili nuk gjendet nė vend, e i cili disponon me
shtetėsi tjetėr, mundet qė vetėm pėrjashtimisht, nė bazė tė ligjit, t'i merret shtetėsia, nė qoftė se me punėn e vetė u shkakton dėm interesave ndėrkombėtare ose interesave tė tjera tė Republikės sė Kosovės ose nė qoftė se refuzon tė kryej obligimet qytetare.

Neni 74

U garantohet e drejta e strehimit shtetasve tė huaj dhe personave pa shtetėsi,tė cilėt ndiqen pėr shkak tė angazhimit tė tyre pėr pikpamje dhe lėvizje demokratike, pėr ēlirimin social dhe nacional, pėr lirinė dhe tė drejtat e personalitetit tė njeriut ose pėr lirinė e krijimit shkencor ose artistik.

Neni 75

Qytetarit i garantohet liria e shprehjes sė pėrkatėsisė kombėtare, liria e shprehjes sė kulturės kombėtare dhe liria e pėrdorimit tė gjuhės e tė shkrimit tė saj.
Qytetari nuk ėshtė i detyruar tė deklarohet se cilės pėrkatėsi kombėtare i takon, as tė pėrcaktohet qė t'i takojė njėrit nga kombet, respektivisht pakicės kombėtare.
Eshtė kundėrkushtetuese dhe dėnohet ēdo propagim ose zbatim i pabarazisė kombėtare, si dhe ēdo mbjellje e urrejtjes dhe mosdurimit kombėtar, racial ose fetar, mohimi i historisė, kulturės dhe i vlerave tė tjera kombėtare.

Neni 76

Garantohet liria e ndėrgjegjes, besimit fetar dhe e manifestimit tė fesė.

Bashkėsitė fetare janė tė ndara nga shteti dhe janė tė lira nė kryerjen e punėve fetare dhe tė ceremonive fetare.

Bashkėsitė fetare mund tė hapin shkolla fetare dhe ente bamirėse.

Neni 77

Mbrojtja e vendit ėshtė e drejtė e pacėnueshme dhe e patjetėrsueshme dhe obligim dhe nder i madh i ēdo qytetari.

Neni 78

Eshtė detyrė e secilit t'i jap ndihmė tjetrit nė rrezik dhe tė marrė pjesė nė mėnjanimin e rrezikut tė pėrgjithshėm.

Neni 79

Liritė dhe tė drejtat e garantuara me Kushtetutė nuk mund tė merren e as tė kufizohen.

Liritė dhe tė drejtat realizohen, ndėrsa detyrimet pėrmbushen nė bazė tė Kushtetutės.

Me ligj mund tė caktohet vetėm mėnyra e realizimit tė disa lirive dhe tė drejtave kur kjo ėshtė e pėrcaktuar me Kushtetutė ose kur kjo ėshtė e domosdoshme pėr realizimin e tyre.

Sigurohet mbrojtja gjyqėsore e lirive dhe tė drejtave tė garantuara me Kushtetutė.


IV. KUSHTETUTSHMĖRIA DHE LIGJSHMĖRIA

Neni 80

Pėrkujdesja pėr kushtetutshmėrinė dhe ligjshmėrinė ėshtė obligim i tė gjithėve dhe i
secilit.

Neni 81

Ligjet, dispozitat dhe aktet e tjera duhet tė jenė nė pajtim me Kushtetutėn.
Dispozitat dhe aktet e tjera tė organeve republikane duhet tė jenė nė pajtim me ligje.

Dispozitat dhe aktet e tjera nuk mund tė jenė nė kundėrshtim me ligjin dhe me dispozitat e tjera republikane.

Neni 82

Ligjet, dispozitat dhe aktet e tjera hyjnė nė fuqi jo mė parė se ditėn e tetė pas shpalljes, nė qoftė se pėr shkaqe posaēėrisht tė arsyeshme nuk ėshtė parashikuar qė tė hyjnė nė fuqi nė afat mė tė shkurtėr.

Ligjet, dispozitat dhe aktet e tjera tė organeve republikane,komunale e tė qytetit shpallen nė "Gazetėn Zyrtare tė Republikes sė Kosovės".

Neni 83

Ligjet, dispozitat dhe aktet e tjera nuk mund tė kenė efekt prapaveprues.

Vetėm me ligj mund tė caktohet qė disa dispozita tė tij, nėse kėtė e kėrkon interesi i pėrgjithshėm, tė kenė efekt prapaveprues.

Veprat e dėnueshme pėrcaktohen dhe dėnimet pėr kėto vepra shqiptohen sipas ligjit, pėrkatėsisht dispozitės tjetėr qė ka qenė nė fuqi nė kohėn e kryerjes sė veprės, pėrveē nėse ligji,pėrkatėsisht dispozita e re ėshtė mė e butė pėr kryesin.

Neni 84

Organet shtetėrore dhe organizatat qė ushtrojnė autorizime publike, nė ēėshtjet
individuale mund tė vendosin mbi tė drejtat dhe detyrat ose, nė bazė tė ligjit, tė aplikojnė masa detyrimi ose kufizimi, vetėm nė procedurėn e pėrcaktuar me ligj nė tė cilėn i jipet mundėsia secilit qė ti mbrojė tė drejtat e interesat e veta dhe qė kundėr aktit tė nxjerrė tė paraqesė ankesė ose tė pėrsėrisė mjetin tjetėr juridik tė parashikuar me ligj.

Neni 85

Kundėr vendimeve dhe akteve tė tjera individuale tė organeve gjyqėsore, administrative dhe tė organeve tė tjera shtetėrore, si dhe kundėr akteve tė kėtilla tė organeve dhe organizatave qė ushtrojnė autorizime publike tė nxjerra nė shkallėn e parė, mund t'i paraqitet ankesa organit kompetent.

Nė rastet e jashtėzakonshme dhe tė caktuara me ligj mundė tė pėrjashtohet ankesa, po qe se nė mėnyrė tjetėr ėshtė sigurua mbrojtja e tė drejtave dhe e ligjėshmėrisė.

Mbi ligjshmėrinė e akteve individuale pėrfundimtare, nė tė cilat organet shtetėrore ose organizatat qė ushtrojnė autorizime publike vendosin mbi tė drejtat ose obligimet, vendos gjyqi nė konfliktin administrativ, po qe se pėr ēėshtjen e caktuar nuk ėshtė parashikuar me ligj mbrojtja tjetėr gjyqėsore.

Vetėm me ligj pėr llojet e caktuara tė ēėshtjeve administrative, mund tė pėrjashtohet konflikti administrativ.

Neni 86

Mosnjohja e gjuhės nė tė cilėn zhvillohet procedura nuk mund tė jetė pengesė pėr
mbrojtjen dhe realizimin e tė drejtave dhe interesave tė qytetarėve.

Secilit i garantohet e drejta qė nė procedurėn para gjyqit, organeve tė tjera shtetėrore, tė organeve dhe organizatave qė nė ushtrimin e autorizimeve publike vendosin mbi tė drejtat dhe obligimet e njerėzve e tė qytetarėve, tė pėrdorė gjuhėn e vet dhe qė, nė kėtė procedurė tė njihet nė gjuhėn e vetė me faktet.


V. ORGANIZIMI TERRITORIAL I REPUBLIKĖS

Komuna dhe Qyteti

Neni 87

Komuna ėshtė njėsi teritoriale nė tė cilėn qytetarėt realizojnė vetadministrimin, nė
harmoni me statutin e komunės.

Republika me ligj mund ti besojė kryerjen e disa punėve komunės.

Neni 88

Komuna nė bazė dhe nė suaza tė Kushtetutės dhe tė ligjit nėpėrmjet organeve tė veta:

1. miraton programin e zhvillimit, planin urbanistik, buxhetin dhe llogarinė pėrfundimtare;
2. siguron zhvillimin e veprimtarive komunale dhe me dispozitat e veta rregullon kushtet e pėrgjithshme pėr kryerjen e tyre;
3. pėrkujdeset pėr ndėrtimin, mbrojtjen dhe shfrytėzimin e rrugėve lokale dhe rrugicave si dhe tė objekteve tė tjera publike me interes komunal;
4. rregullon shfrytėzimin e tokės ndėrtimore dhe tė hapsirės afariste;
5. pėrkujdeset pėr pėrmbushjen e nevojave tė qytetarėve nė lėmin e kulturės, arsimit, shėndetėsisė, mbrojtjes sociale dhe tė fėmijve, tė kulturės fizike, zejtarisė, turizmit dhe tė hotelerisė, tė mbrojtjes e pėrparimit tė mjedisit jetėsor dhe nė sferat e tjera me interesa tė drejtėpėrdrejt pėr qytetarėt;
6. siguron zbatimin e dispozitave komunale, si dhe ligjeve dhe dispozitave tė tjera
republikane, realizimi i tė cilave i ėshtė besuar komunės dhe
7. formon organe, organizata dhe shėrbime tė komunės.

Komunės i takojnė tė hyrat e pėrcaktuara me ligj.

Mjetet pėr pėrmbushjen e nevojave tė qytetarėve mund tė sigurohen edhe me
vetėkontribut, nė pajtim me ligjin.Pėr zbatimin e vetėkontributit qytetarėt vendosin me referendum.

Neni 89

Komuna ka statutin me tė cilin regullohen funksionet e komunės, organizimi dhe puna e organeve komunale, si dhe ēėshtjet e tjera me interes pėr komunėn.

Statutin e nxjerr kuvendi i komunės.

Neni 90

Pėr punėt e komunės qytetarėt vendosin me referendum dhe nėpėrmjet deputetėve nė kuvendin e komunės.

Kuvendin e komunės e pėrbėjnė deputet tė zgjedhur nė zgjedhjet e lira, tė drejtėpėrdrejta, me vota tė fshehta.

Neni 91

Me ligj mund tė pėrcaktohet se komuna ka statusin e Qytetit.

Me ligj pėrcaktohen punėt, tė cilat Republika ia beson Qytetit.

Neni 92

Qyteti i Prishtinės ėshtė njėsi e posaēme teritoriale.

Qyteti ka statutin me tė cilin rregullohen funksionet e qytetit,organizimi dhe puna e
organeve tė qytetit, si dhe ēėshtje tė tjera me interes pėr qytetin.

Statutin e Qytetit e nxjerr Kuvendi i Qytetit.

Kuvendin e Qytetit e pėrbėjnė deputetėt e zgjedhur nė zgjedhjet e lira, tė drejtėpėrdrejta, me vota tė fshehta.

Qyteti i Prishtinės kryen punėt e komunės tė pėrcaktuar me Kushtetutė, tė cilat janė me interes pėr Qytetin e Prishtinės si tėrėsi.

Me ligj, nė kompetencė tė qytetit, mund tė barten disa tė drejta dhe obligime tė
Republikės.


VI. TĖ DREJTAT DHE DETYRAT E REPUBLIKĖS

Neni 93

Tė drejtat dhe detyrat e Republikės i ushtrojnė organet republikane tė caktuara me
Kushtetutė.

Liritė dhe tė drejtat e njeriut e tė qytetarit, barazia pėrpara ligjit, pavarėsia dhe pozita e barabartė e tė gjithė subjekteve tė ekonomizimit, janė bazė dhe suazė e autorizimeve dhe e pėrgjegjėsisė sė organeve republikane.

Neni 94

Organet republikane, nė kuadėr tė tė drejtave e tė detyrave tė Republikės, tė pėrcaktuara me ligj, pėrcaktojnė politikėn, miratojnė e zbatojnė ligjin dhe dispozitat dhe aktet e tjera, ushtrojnė mbrojtjen kushtetuese- gjyqėsore dhe atė gjyqėsore tė kushtetutshmėrisė dhe ligjshmėrisė.

Organeve tė tjera nė Republikė mund t'u besohet zbatimi i ligjeve dhe i dispozitave tė tjera si dhe i akteve tė tjera nga suazat e tė drejtave e tė detyrave tė Republikės, me kusht qė organet republikane tė jenė pėrgjegjės pėr kryerjen e kėtyre punėve.

Neni 95

Republika realizon dhe siguron:

1. sovranitetin, pavarėsinė dhe tėrėsinė teritoriale tė Republikės dhe pozitėn
ndėrkombėtare e marrėdhėniet e Republikės me shtetet e tjera dhe me organizatat e ndryshme ndėrkombėtare;
2. liritė dhe tė drejtat e njeriut e tė qytetarit dhe kushtetutshmėrinė e ligjshmėrinė;
3. mbrojtjen dhe sigurinė e qytetarėve dhe mbrojtjen e sistemit tė pėrcaktuar me
Kushtetutė;
4. tė drejtat sendore dhe detyrimet, pozitėn juridike tė subjekteve tė ekonomizimit,
sistemin nė sferat e financave, tė marrėdhėnieve ekonomike me botėn e jashtme, tė tregut, tė planifikimit, tė marrėdhėnieve tė punės, tė mbrojtjes nė punė, tė sigurimit social dhe format e tjera tė sigurisė sociale dhe qėshtjet e tjera nė sferėn e marrėdhėnieve ekonomike,sociale me interes tė pėrgjithshėm;
5. sistemin e shėndetėsisė, tė mbrojtjes sociale e tė fėmijve, tė arsimit, tė shkencės, tė kulturės e tė kulturės fizike,informimit shoqėror e publik;
6. kontrollin e ligjshmėrisė lidhur me disponimin e mjeteve tė personit juridik, revizionin financiar tė tė dalurave publike dhe mėnyrėn e organizimit tė kėtyre punėve;
7. qėllimet themelore dhe drejtimet e zhvillimit ekonomik, demografik, rajonal e social, organizimin dhe shfrytėzimin e hapsirės, mbrojtjen dhe pėrparimin e mjedisit jetėsor, politikėn dhe masat pėr orientimin dhe nxitjen e zhvillimit, duke pėrfshirė edhe zhvillimin e rajoneve mė pak tė zhvilluara,rezervat e mallrave;
8. financimin e ushtrimeve tė funksioneve tė Republikės tė pėrcaktuara me Kushtetutė e me ligj;
9. organizimin, kompetencėn dhe punėn e organeve shtetėrore;
10.punėt e tjera tė pėrcaktuara me Kushtetutė.


VII. ORGANET REPUBLIKANE

l. KUVENDI I REPUBLIKĖS

Neni 96

Kuvendi i Republikės ėshtė organ i pushtetit ligjdhėnės.

Neni 97

KUVENDI I REPUBLIKĖS:

1.vendos pėr nxjerrjen dhe ndryshimin e Kushtetutės sė Republikės, si dhe jep pėlqimin mbi aktin mė tė lartė tė bashkėsisė sė Jugosllavisė;
2.pėrcakton politikėn, nxjerr ligje dhe dispozita tė tjera si dhe akte tė pėrgjithshme;
3. miraton planin e zhvillimit, planin hapėsinor, buxhetin dhe llogarinė pėrfundimtare;
4. vendos pėr ndryshimin e kufijve tė Republikės;
5. pėrcakton organizimin teritorial tė Republikės;
6. vendos pėr luftėn dhe paqėn;
7. ratifikon marrėveshjet ndėrkombėtare;
8. shpall referendumin republikan;
9. shpall huatė publike republikane dhe vendos pėr hyrjen borxh tė Republikės;
10. zgjedh dhe shkarkon: kryetarin dhe nėnkryetarin e Kuvendit tė Republikės, kryetarin, nėnkryetarin dhe ministrat nė Qeverinė e Republikės, kryetarin dhe gjyqtarėt e Gjyqit Kushtetues, Gjyqit Suprem dhe tė gjyqeve tė regullta nė
Republikė,prokurorin publik republikan dhe prokurorėt publik nė Republikė dhe bartėsit e tjerė tė funksioneve publike tė caktuara me ligj;
11. bėn kontrollin e punės sė Qeverisė dhe tė organeve tė tjera, si dhe bartėsve tė funksioneve publike qė janė pėrgjegjės pėrpara Kuvendit tė Republikės, nė pajtim me Kushtetutėn dhe ligjin;
12. shpall zgjedhjet e parakohėshme pėr kuvendet e komunave dhe tė Qytetit nė rastet kur konstaton se ėshtė bėrė shkelje e rėndė e Kushtetutės dhe e ligjit, si dhe kur janė cenuar tė drejtat e qytetarėve dhe tė nacionaliteteve;
13. amniston kryesit e veprave penale;
14. shpall ligjet;
15. jep interpretime autentike tė ligjeve;
16. kryen edhe punė tė tjera tė pėrcaktuara me Kushtetutė.

Neni 98

Kuvendi i Republikės pėrbėhet nga njė dhomė dhe ka 130 deputetė.

Deputetėt zgjedhen nė zgjedhjet e lira, tė drejtėpėrdrejta, me vota tė fshehta.
Kandidatėt pėr deputetė mund t'i propozojnė: partitė politike, lėvizjet, lidhjet, shoqatat dhe grupet e qytetarėve.

Mėnyra e zgjedhjes dhe e revokimit tė deputetėve dhe formimi i njėsive zgjedhore
regullohen me ligj.

Neni 99

Deputeti pėrfaqėson qytetarėt e njėsisė zgjedhore nė tė cilėn zgjedhet.

Deputeti ėshtė pėrgjegjės para zgjedhėsve tė njėsisė zgjedhore.

Neni 100

Deputeti gėzon imunitet.

Deputeti nuk mund tė thirret nė pėrgjegjėsi penale, tė arrestohet apo tė dėnohet pėr mendimin e shprehur ose pėr dhėnien e votės nė Kuvendin e Republikės.

Deputeti nuk mund tė arrestohet pa lejen e Kuvendit te Republikės, e nė qoftė se thirret nė imunitet, kundėr tij nuk mund tė inicohet procedura penale pa lejen e Kuvendit tė Republikės.

Deputeti mund tė arrestohet pa lejen e Kuvendit tė Republikės vetėm nė qoftė se ėshtė zėnė nė kryerjen e veprės pėr tė cilėn ėshtė pėrcaktuar dėnimi me burg nė kohėzgjatje mė tepėr se pesė vjet.

Kuvendi i Republikės mund tė vendosė qė tė zbatohet imuniteti ndaj deputetit i cili nuk ėshtė thirrė nė imunitet nė qoftė se kjo ėshtė e nevojshme pėr kryerjen e funksionit tė tij.

Neni 101

Deputetėt zgjedhen pėr katėr vjet.Po pėr kėtė periudhė zgjedhet edhe kryetari dhe
nėnkryetari i Kuvendit tė Kosovės.

Ditėn e verifikimit tė mandatit tė deputetėve tė rij pushon funksioni i deputetėve,mandati i tė cilėve kalon.

Kuvendi i Republikės, nė rast rreziku tė drejtėpėrdrejtė nga lufta, ose nė rast tė gjendjes sė luftės, vendos mbi zgjatjen e mandatit tė deputetėve tė Republikės, si dhe mbi zgjatjen e mandatit tė deputetėve nė kuvendet e komunave dhe tė qytetit.

Neni 102

Kuvendi i Republikės mban mbledhje tė rregullta.

Mbledhja e Kuvendit mund tė thirret edhe me kėrkesė tė Kryesisė sė Republikės, tė
Qeverisė sė Republikės, ose tė mė sė paku 30 deputetėve me rend dite tė pėrcaktuar mė parė.

Kuvendi i Republikės vendos nė mbledhjen nė tė cilėn merr pjesė shumica e numrit tė pėrgjithshėm tė deputetėve.Kuvendi merr vendime me shumicė votash, nė qoftė se me Kushtetutė nuk ėshtė parashikuar shumica e posaēme.

Tė drejtėn e propozimit tė ligjeve dhe tė dispozitave tė tjera e kanė Qeveria, ēdo deputet dhe mė sė paku 20.000 qytetar-bartės tė tė drejtės zgjedhore.

Neni 103

Kryetari i Kuvendit tė Republikės, e nė mungesė tė tij, nėnkryetari i Kuvendit, pėrfaqėson Kuvendin, thėrret mbledhjet e Kuvendit, nėnshkruan aktet qė i nxjerr Kuvendi dhe shpall me dekret ligjet republikane, si dhe shpall zgjedhjet.

Neni 104

Pėr shqyrtimin e propozimit tė ligjeve dhe tė akteve tė tjera dhe pėrcjelljen e realizimit tė tyre, Kuvendi mund tė formojė forume punuese tė pėrhershme dhe tė pėrkohėshme.

Nė Kuvend formohet Komisioni pėr liritė dhe tė drejtat e qytetarėve si dhe barazinė
nacionale.

Neni 105

Kuvendi i Republikės mund tė vendosė qė, pėr disa ēėshtje nga kompetenca e tij,
qytetarėt tė vendosin nė referendum republikan.

Neni 106

Puna e Kuvendit tė Republikės dhe e forumeve punuese, organizimi i tyre i brendshėm dhe tė drejtat e detyrat e deputetėve rregullohen me Regulloren e punės.


2. KRYESIA E REPUBLIKES

Neni 107

Kryesia e Republikės sė Kosovės pėrfaqėson Republikėn.

Neni 108

Kryesia e Republikės:

1. vendos mbi ēėshtjet nga sfera e mbrojtjes popullore, nė pajtim me Kushtetutėn dheligjin dhe udhėheq rrezistencėn popullore nė luftė;
2. miraton dekrete me fuqi ligjore, nė rast tė rrezikut tė drejtėpėrdrejtė nga lufta, gjatė kohės sė gjendjes sė luftės, rrezikimit tė pavarėsisė nacionale, ose tė tėrėsisė teritoriale dhe pamundėsisė sė funksionimit tė rregullt tė organeve republikane nė qoftė se Kuvendi i Republikės nuk ka mundėsi tė mbajė mbledhje. Me dekrete me fuqi ligjore mund tė suprimohen disa dispozita tė Kushtetutės qė kanė tė bėjnė me liritė dhe tė drejtat e qytetarėve dhe me organizimin, pėrbėrjen dhe autorizimet e disa organeve republikane. Dekretet me fuqi ligjore Kryesia e Republikės ia paraqet Kuvendit tė Republikės pėr verifikim menjiherė posa ai tė ketė mundėsi tė mblidhet;
3. pėrcakton planet dhe masat pėr mbrojtjen e vendit, jepė udhėzime pėr marrjen e
masave pėr pėrgatitjen dhe mobilizimin e burimeve dhe forcave tė vendit pėr mbrojtje dhe pėr kordinimin e planeve dhe tė masave tė subjekteve tė tjera, pėrcakton ekzistimin e rrezikut tė drejtėpėrdrejt nga lufta, urdhėron mobilizimin e pėrgjithshėm dhe tė pjesėrishėm dhe, nė qoftė se Kuvendi i Republikės nuk ka mundėsi qė tė mbajė mbledhje, shpall gjendjen e luftės;
4. pėrcakton planin e pėrdorimit tė forcave tė armatosura nė rast lufte dhe urdhėron pėrdorimin e forcave tė armatosura nė paqė;
5.vendos mbi ēėshtjet nga sfera e politikės sė jashtėme dhe e marrėdhėnieve
ndėrkombėtare nė pajtim me Kushtetutėn dhe ligjin;
6. nė marrėveshje me partitė politike, i propozon Kuvendit tė Republikės kandidatin pėr kryetar tė Qeverisė;
7. i propozon Kuvendit tė Republikės kandidatėt pėr kryetar dhe gjyqėtar tė Gjyqit
Kushtetues;
8. shqyrton dhe i propozon Kuvendit tė Republikės dhe Qeverisė shqyrtimin e ēėshtjeve me interes tė pėrgjithshėm pėr Republikėn;
9. u fal dėnimin kryersve tė veprave penale;
10. jep dekorata e mirėnjohje tė pėrcaktuara me ligj;
11. kryen edhe punė tė tjera tė pėrcaktuara me Kushtetutė.

Neni 109

Kryesia e Republikės ka kryetarin dhe gjashtė anėtarė tė cilėt i zgjedhin qytetarėt e Republikės nė zgjedhjet e lira, tė drejtėpėrdrejta, me vota tė fshehta nė pajtim me ligjin.

Mandati i kryetarit dhe i anėtarėve tė Kryesisė sė Republikės zgjat katėr vjetė.

I njėjti person mund tė zgjedhet nė kėtė detyrė mė sė shumti dy herė.

Nė rast reziku tė drejtėpėrdrejtė nga lufta ose nė rast tė gjendjes sė luftės, me vendimin e Kryesisė, mandati i anėtarėve tė Kryesisė sė Republikės mund tė zgjatet deri sa tė zgjatė gjendja e kėtillė.

Kryetari dhe anėtarėt e Kryesisė sė Republikės nuk mund tė kryejnė funksion tjetėr
publik.

Kryetari dhe anėtarėt e Kryesisė sė Republikės gėzojnė imunitet sikurse deputetėt.

Neni 110

Kryesia e Republikės vendos me shumicėn e numrit tė pėrgjithshėm tė anėtarėve tė
Kryesisė.

Kryetari i Kryesisė pėrfaqėson Kryesinė, thėret mbledhjet e Kryesisė dhe i kryeson,
nėnshkruan aktet qė i nxjerr Kryesia dhe kujdeset pėr zbatimin e akteve dhe
pėrfundimeve tė Kryesisė.

Neni 111

Kryesia e Republikės kryen punė nga kompetenca e vet nė mbėshtetje dhe nė kuadėr tė Kushtetutės dhe ligjit dhe ėshtė pėrgjegjėse para qytetarėve tė Republikės.

Kryetari dhe anėtarėt e Kryesisė pėrgjigjen pėr shkeljen e Kushtetutės.

Pėrgjegjėsinė e kryetarit ose tė anėtarėve tė Kryesisė sė Republikės mundė ta inicojė mė sė paku dy tė tretat e deputetėve ose Gjyqi Kushtetues i Kosovės.


3. QEVERIA E REPUBLIKES

Neni 112

Qeveria e Republikės ėshtė organ i pushtetit ekzekutiv.

Neni 113

Qeveria e Republikės:

1. propozon dhe realizon politikėn e Republikės dhe zbaton ligjet e dispozitat dhe aktet e tjera tė Kuvendit tė Republikės, nė pajtim me Kushtetutėn;
2. miraton dekretligje, vendime dhe dispozita tė tjera pėr zbatimin e ligjeve;
3. propozon ligje,planin e zhvillimit, planin hapsinor, buxhetin dhe logarinė
pėrfundimtare si dhe dispozita tė tjera dhe akte tė pėrgjithėshme;
4. orienton punėn e ministrive dhe organeve tė tjera tė administratės;
5. bėn mbikqyrjen e punės sė ministrive, abrogon ose anulon dispozitat e tyre qė janė nė kundėrshtim me ligjin ose me dispozitat qė i ka miratuar;
6. pėrcakton organizimin e brenshėm tė ministrive; formon shėrbime profesionale dhe shėrbime tė tjera pėr nevojat e veta, cakton dhe shkarkon funksionarėt nė ministri;
7. kryen edhe punė tė tjera tė pėrcaktuara me Kushtetutė dhe me ligj.

Neni 114

Qeverinė e pėrbėjnė kryetari, nėnkryetarėt dhe ministrat.

Organizimi, mėnyra e punės dhe vendosjes sė Qeverisė rregullohet me ligj dhe me
rregulloren e punės.

Neni 115

Kandidati pėr Kryetar tė Qeverisė ia paraqet Kuvendit tė Republikės programin e vet dhe propozon pėrbėrjen e Qeverisė.

Qeveria konsiderohet e zgjedhur nė qoftė se pėr zgjedhjen e saj voton shumica nga numri i pėrgjithshėm i deputetėve nė Kuvend.

Pas konstituimit tė Kuvendit tė Republikės zgjedhet edhe Qeveria.

Kryetari,nėnkryetarėt dhe antarėt e qeverisė gėzojnė imunitet sikurse deputetėt.

Neni 116

Qeveria dhe ēdo anėtar i saj pėr punėn e vet i pėrgjigjen Kuvendit tė Republikės.

Qeveria dhe ēdo anėtar i saj mundė t'i paraqesin dorėheqje Kuvendit tė Republikės.

Dorheqja ose shkarkimi nga detyra e kyetarit tė Qeverisė tėrheq dorheqjen e Qeverisė.

Kryetari i Qeverisė mund t'i propozojė Kuvendit tė Republikės shkarkimin e disa
ministrave tė Qeverisė.

Kuvendi i Republikės mund tė mos i japė votėbesim Qeverisė apo ndonjė anėtari tė saj.

Propozimin pėr votimin e mosbesimit tė Qeverisė mund ta paraqesin mė sė paku 30
deputetė.

Votimi pėr shkarkimin e Qeverisė mund tė konsiderohet i miratuar, nė qoftėse pėr kėtė voton shumica e numrit tė pėrgjithshėm tė deputetėve tė Kuvendit.

Qeveria tė cilės nuk i ėshtė dhėnė votėbesimi, ose qė ka paraqitur dorėheqje, mbetet nė detyrė deri nė zgjedhjen e Qeverisė sė re.

Neni 117

Ministritė janė bartėse tė funksioneve administrative.

Ministritė zbatojnė ligjet, dispozitat dhe aktet e tjera tė Kuvendit republikan dhe tė Qeverisė, si dhe aktet e Kryesisė sė Republikės, vendosin pėr ēėshtjet administrative, bėjnė mbikqyrjen administrative dhe tė inspektimit dhe kryejnė punė tė tjera administrative tė pėrcaktuara me ligj.

Ministritė janė tė pavarura nė kryerjen e kompetencave tė caktuara me Kushtetutė dhe ligj.

Punėn e ministrisė e udhėheqė ministri.

Pėr punėn e ministrisė, ministri i pėrgjigjet Kuvendit dhe Qeverisė.

Organizimi dhe kompetenca e ministrive pėrcaktohen me ligj.


4. GJYQET DHE PROKURORITE PUBLIKE

Neni 118

Funksionin gjyqėsor e ushtrojnė gjyqet e rregullta si organe tė pushtetit shtetėror.

Me ligj mund tė themelohen edhe lloje tė tjera tė gjyqeve pėr zgjidhjen e kontesteve tė caktuara.

Neni 119

Gjyqet e rregullta janė tė pavarrura dhe gjykojnė vetėm nė bazė tė Kushtetutės dhe ligjit.

Neni 120

Shqyrtimi nė gjyq ėshtė publik.

Pėr mbrojtjen e sekretit, mbrojtjen e moralit, interesave tė tė miturve ose mbrojtjen e interesave tė tjera tė pėrgjithshme, me ligj caktohet se nė cilat raste nė shqyrtim mund tė pėrjashtohet opinioni.

Gjyqi punon nė kolegj.

Me ligj mund tė caktohet qė disa ēėshtje tė gjykojė gjyqtari individual.

Neni 121

Nė gjykim marrin pjesė gjyqtarėt dhe gjyqtarėt- qytetar, nė mėnyrėn e pėrcaktuar me ligj.

Me ligj mund tė pėrcaktohet se nė disa gjyqe tė caktuara dhe nė disa ēėshtje tė caktuara tė gjykojnė vetėm gjyqtarėt.

Neni 122

Formimi, organizimi, kompetencat dhe pėrbėrja e gjyqeve si dhe procedura para gjyqeve rregullohet me ligj.

Neni 123

Gjyqtarėt e gjyqeve tė rregullta zgjedhen dhe shkarkohen nė mėnyrėn e pėrcaktuar me ligj.

Neni 124

Gjyqet themelohen si gjyqe tė shkallės sė parė dhe tė shkallės sė dytė.

Gjyqi suprem i Kosovės ėshtė gjyqi mė i lartė i Republikės.

Neni 125

Prokuroria publike ėshtė organ i pavarrur shtetėror i cili ndjek kryesit e veprave penale dhe tė veprave tė tjera tė caktuara tė dėnueshme sipas ligjit dhe parashtron mjete juridike pėr mbrojtjen e kushtetutshmėrisė dhe tė ligjshmėrisė.

Prokuroria publike ushtron funksionin e vet vetėm nė bazė tė Kushtetutės dhe ligjit.
Formimi,organizimi dhe kompetencat e Prokurorisė publike rregullohen me ligj.

Neni 126

Funksioni, mėnyra e zgjedhjes dhe e shkarkimit tė prokurorit publik rregullohet me ligj.

Prokurori publik republikan kryen funksionin e Prokurorisė publike, nė kuadėr tė tė
drejtave dhe tė detyrave tė Republikės nė mėnyrėn e pėrcaktuar me ligj.

5. BANKA POPULLORE

Neni 127

Republika e ka Bankėn Popullore.

Statusi,organizimi, qeverisja dhe veprimtaria e Bankės Popullore rregullohet me ligj.


6. GJYQI KUSHTETUES I KOSOVES

Neni 128

Gjyqi Kushtetues i Kosovės.

1. vendos mbi pajtueshmėrinė e ligjeve, dispozitave e akteve tė tjera dhe statuteve tėkomunave e tė qytetit me Kushtetutėn;

2. vendos mbi pajtueshmėrinė e dispozitave dhe tė akteve tė tjera tė organeve republikane me ligjin;

3. vendos mbi pajtushmėrinė e tė gjitha dispozitave dhe akteve tė tjera me ligjin dhe dispozitėn tjetėr republikane;

4. vendos mbi pajtushmėrinė e statutit ose tė aktit tjetėr tė partive politike, tė lėvizjeve, tė lidhjeve dhe tė shoqatave me Kushtetutėn pėrkatėsisht mbi kundėrshtinė me ligj;

5. vendos mbi ndalimin e punės sė partive politike, tė lėvizjeve, tė lidhjeve dhe tė
shoqatave;

6. vendos mbi pėrgjegjėsinė e kryetarit dhe tė antarėve tė Kryesisė sė Republikės pėr shkelje tė Kushtetutės;

7. zgjedh ēėshtjet kontestuese tė zgjedhjeve nė qoftė se nuk janė nė kompetencė tė gjyqeve dhe tė organeve tjera shtetėrore;

8. kryen edhe punė tė tjera qė i janė lėnė nė kompetencė me Kushtetutė.

Gjyqi Kushtetues vlerėson kushtetutshmėrinė e ligjeve dhe kushtetutshmėrinė e
ligjshmėrinė e dispozitave e tė akteve tė tjera qė kanė pushuar sė vepruari, nėse nga pushimi i veprimit deri nė fillimin e procedurės nuk ka kaluar mė shumė se njė vit.

Neni 129

Gjyqi Kushtetues pėrbėhet nga shtatė gjyqtarė.

Funksioni i gjyqtarit tė Gjyqit Kushtetues zgjat tetė vjet dhe mundet pėrsėri tė zgjidhet nė tė njejtin funksion.

Kryetari i Gjyqit Kushtetues zgjedhet nga radhėt e gjyqtarve pėr katėr vjet dhe mund tė zgjedhet edhe pėr njė periudhė mandatore.

Gjyqtari i Gjyqit Kushtetues nuk mund tė ushtrojė funksione tė tjera me autorizime
publike ose funksione profesionale.

Gjyqtari i Gjyqit Kushtetues gėzon imunitet sikurse deputetėt nė Kuvend.

Neni 130

Gjyqtari i Gjyqit Kushtetues shkarkohet sipas kėrkesės sė vetė, nėse dėnohet pėr vepėr penale me dėnim heqje lirije, nėse humb pėrherė aftėsinė e punės pėr tė ushtruar funksionin e vet dhe kur t'i plotėsojė kushtet pėr realizimin e tė drejtės nė pensionin e pleqėrisė tė pėrcaktuar me ligj.

Gjyqi Kushtetues e njofton Kuvendin mbi ekzistimin e shkaqeve pėr shkarkimin e
gjyqtarit tė Gjyqit Kushtetues.

Gjyqi Kushtetues mundė tė vendosė qė gjyqtari i Gjyqit Kushtetues kundėt tė cilit ka filluar procedura penale tė mos ushtrojė detyrėn deri sa tė zgjasė kjo procedurė.

Neni 131

Secili mund tė marrė inisiativė pėr fillimin e procedurės pėr vlerėsimin e
kushtetutshmėrisė dhe ligjshmėrisė.

Procedurėn para Gjyqit Kushtetues e fillojnė organet shtetėrore.

Gjyqi Kushtetues mundet edhe vetė ta fillojė procedurėn pėr vlerėsimin e
kushtetutshmėrisė e tė ligjshmėrisė.

Neni 132

Gjyqi Kushtetues vendos me shumicėn e votave tė anėtarėve tė gjyqit.

Vendimet e Gjyqit Kushtetues janė tė obligueshme dhe tė ekzekutueshme.

Neni 133

Kur Gjyqi Kushtetues vėrteton se ligji, dispozita ose akti tjetėr i komunės e i qytetit nuk ėshtė nė pajtim me Kushtetutėn, ai ligj, dispozita ose akti tjetėr ose statuti i komunės e i qytetit pushon sė vepruari.

Kur Gjyqi Kushtetues vėrteton se dispozita republikane,dispozita dhe akti tjetėr nuk ėshtė nė pajtim me ligjin, dispozita ose akti tjetėr pushon sė vepruari.

Neni 134

Procedura para Gjyqit Kushtetues dhe efekti juridik i vendimeve tė tij rregullohen me ligj.

Organizimin e Gjyqit Kushtetues e rregullon Gjyqi Kushtetues me rregulloren e punės.


VIII. NDRYSHIMI I KUSHTETUTES


Neni 135

Propozimin pėr t'i hyrė ndryshimit tė Kushtetutės mund ta paraqesin sė paku 50.000 zgjedhės, mė sė paku 30 deputet tė Kuvendit tė Republikės, Kryesia e Republikės dhe Qeveria e Republikės.

Mbi propozimin pėr t'i hyrė ndryshimit tė Kushtetutės vendos Kuvendi i Republikės me shumicėn e votave tė gjithė deputetėve tė Kuvendit.

Propozimi pėr ndryshimin e Kushtetutės mund tė ketė formėn e amandamentit
kushtetues, tė ligjit kushtetues ose tė Kushtetutės sė re.

Neni 136

Projektaktin pėr ndryshimin e Kushtetutės e pėrcakton Kuvendi i Republikės dhe e nxjerr nė diskutim publik.

Kuvendi, pas zbatimit tė diskutimit publik, pėrcakton propozimin e aktit mbi ndryshimin e Kushtetutės dhe vendos mbi tė.

Ndryshimi i Kushtetutės ėshtė i aprovuar nė Kuvend nėse pėr tė kanė votuar shumica nga numri i pėrgjithshėm i tė gjithė deputetėve nė Kuvend.

Nė qoftė se ndryshimi i Kushtetutės nuk aprovohet, propozimi pėr ndryshimin e
Kushtetutės pėr ēėshtje tė njejtė nuk mund tė pėrsėritet para se tė kalojė njė vit nga dita kur ėshtė rrefuzuar propozimi pėr ndryshimin e saj.

Nė qoftė se Kuvendi nuk e aprovon propozimin pėr ndryshimin e Kushtetutės lidhur me atė ēėshtje edhe pasi tė kalojė njė vit nga dita kur ėshtė refuzuar propozimi pėr
ndryshimin e saj, propozimi pėr ndryshimin e Kushtetutės nxirret nė referendum.

Neni 137

Akti mbi ndryshimin e Kushtetutės ėshtė i aprovuar nė referendum nėse pėr tė janė
deklaruar mė tepėr se gjysma e numrit tė pėrgjithėshėm tė zgjedhėsve.

Nė qoftė se akti mbi ndryshimin e Kushtetutės nuk miratohet as me referendum,
propozimi i ri pėr ndryshimin e Kushtetutės pėr ēėshtjen e njėjtė nuk mund tė
parashtrohet pėrsėri para se tė kalojė njė vit nga dita kur akti i tillė nuk ėshtė miratuar.

Ndryshimin e aprovuar tė Kushtetutės e shpall Kuvendi i Republikės sė Kosovės.

Neni 138

Mbi dhėnien e pėlqimit pėr aktin mė tė lartė tė bashkėsisė sė Jugosllavisė vendos
Kuvendi i Republikės me shumicėn prej dy tė tretave tė tė gjithė deputetėve nė Kuvend.


IX. DISPOZITAT KALIMTARE DHE TĖ FUNDIT

Neni 139

Pėr zbatimin e kėsaj Kushtetute dhe sigurimin e kalimit nė aplikimin e saj do tė nxirret Ligji i veēantė kushtetues.

Ligjin kushtetues e nxjerr Kuvendi i Kosovės me shumicėn e votave tė tė gjithė
deputetėve tė Kuvendit.

Ligji kushtetues pėr zbatimin e Kushtetutės sė Kosovės shpallet dhe hyn nė fuqi
njėkohsisht me Kushtetutėn e Kosovės.

Neni 140

Kjo Kushtetutė hyn nė fuqi ditėn e shpalljes.

Kaēanik, 7 shtator 1990
KK. Nr. 1/90

REPUBLIKA E KOSOVĖS
KUVENDI I REPUBLIKĖS

Nė bazė tė nenit 397 dhe 398 tė Kushtetutės sė Krahinės Socialiste Autonome tė Kosovės, Kuvendi i Kosovės nė mbledhjen e mbajtur mė 7 shtator 1990, merr kėtė


V E N D I M


MBI SHPALLJEN E KUSHTETUTES SE REPUBLIKES SE KOSOVES

Shpallet:

Kushtetuta e Kaēanikut, Kushtetutė e Republikės sė Kosovės tė cilėn e aprovoi Kuvendi i Kosovės nė mbledhjen e mbajtur mė 7 shtator 1990.

KK nr. 2/90 
NĖNKRYETARI I KUVENDIT

Kaēanik, 7 shtator 1990

Kryesuesi i mbledhjes:
Iljaz Ramajli
 
Ēėshtja u mbyll





Ora nė Shqipėri ėshtė 05:42.

Pajtim RSS
Vargmal © 2001 - 2019
Dijeni · Prektora · Pyetje · Kreu

Redaksia: kontakt@vargmal.org
Drejtbotimi: Lėnda e hasur kėtu mund tė pėrdoret nė ēdo mjet pėrcjellės, me kusht qė tė pėrmendet se ėshtė marrė nga faqja vargmal.org ose qė tė jepet vendndodhja e saktė e plotė brenda kėsaj faqeje. Nėse lėnda e hasur nė kėtė faqe dėshirohet tė pėrdoret pėr arsye qė tejkalojnė drejtpėrdorimin dhe drejtbotimin, kėrkohet leje e posaēme pas marrėveshjeje me mbarėvajtėsit dhe/ose krijuesit.
Drejtpėrdorimi: Veē tė tjerash, nė kėtė faqe paraqitet lėndė me tė drejta krijuesi, pėrdorimi i sė cilės nuk ėshtė miratuar gjithnjė gjegjėsisht prej mbajtėsit tė tė drejtave. Megjithatė lėnda shtjellohet nė pėrpjekjen tonė pėr njohjen, kuptimin, bashkėfjalimin e arsimimin rreth ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me mjedisin, botėkuptimin, shkencėn, shoqėrinė njerėzore nė pėrgjithėsi dhe shoqėrinė shqiptare nė veēanti. Mendojmė se ky pėrbėn pėrdorim tė drejtė sipas ligjit nr. 9380, dt. 28.4.2005, nenet 9, 26, 27. Nė lidhje me ēka pararendi, paraqitja kryhet pa pėrfitim tregtar ndaj atyre qė kanė shprehur interes paraprak pėr marrje njohurish pėr arsye kėrkimore, arsimore a pėrdorimi vetjak nė pėrputhje ligjin.